2017-02-01 Nr. AB-2516-3-63-3-02751-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-155-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02751-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius) vedėjo 2016 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 12VĮ-736-(14.12.2.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., dalį, suvaržytą servitutu, pakeisti kita dalimi iš greta esančios laisvos valstybinės žemės bei organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant pakeisti sklypo ribas ir suskaidyti sklypą į 4 atskirus sklypus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą ir paaiškino, kad jis su Įsakymu susipažino 2016 m. liepos 8 d. bei 2016 m. liepos 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl jo panaikinimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir nurodė, kad byla teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo pareiškėjas su atskiruoju skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi ginčijamą Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjo teigimu, jo aktyvūs veiksmai siekiant apginti pažeistą teisę įrodo, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. Z. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios lėmė, jog buvo kreiptasi ne į administracinį, o į bendrosios kompetencijos teismą, ir kodėl tik 2016 m. gruodžio 1 d. skundas pateiktas administraciniam teismui. Vertindamas, ar pareiškėjui galėjo būti nežinomas teisinis reguliavimas ir teismų praktika dėl tokių ginčų nagrinėjimo, teismas, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatęs, kad tarp bylos šalių, jau buvo iškilęs analogiško pobūdžio ginčas, kuris buvo nagrinėjamas būtent administraciniame teisme (Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-27-162/2015), sprendė, jog pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma, kad tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas yra priskirtas administracinio teismo kompetencijai, nes pareiškėjas būtent vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties motyvuojamosios dalies argumentų pagrindu pakartotinai teikė prašymą, prašydamas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, todėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjui priėmus Įsakymą, jo apskundimo tvarka pareiškėjui neabejotinai turėjo būti žinoma.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pačiame Įsakyme buvo nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 69 punkte nustatyta tvarka. Be to, teismo vertinimu, įstatymo nuostatų nežinojimas ar netinkamas jų turinio suvokimas nepateisina įstatymo reikalavimų nesilaikymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą, buvo atstovaujamos profesionalaus teisininko – advokato, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ir preziumuojama, jog jis turi žinoti skundo padavimo teismui tvarką. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui Klaipėdos apygardos teismo nutarties turinys tapo žinomas dar anksčiau nei nurodoma jo prašyme, nes pareiškėjo advokatei šios nutarties nuorašas elektroninių ryšių priemonėmis buvo išsiųstas 2016 m. lapkričio 11 d.

Teismas darė išvadą, kad netgi vertinant, jog skundo padavimo tvarka pareiškėjui tapo žinoma 2016 m. lapkričio 18 d. gavus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį, skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pareiškėjas padavė tik 2016 m. gruodžio 1 d., nors objektyviai galėjo tai atlikti nedelsdamas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, yra subjektyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti šį terminą. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

III. Pareiškėjas J. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį, atnaujinti terminą paduoti skundą ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis savo pažeistas teises bandė ginti bendrosios kompetencijos teisme, kadangi vadovavosi daiktinės teisės norma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.139 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1602-479/2016 pareiškėjo atstovė paštu gavo 2016 m. lapkričio 18 d. 2016 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas nutraukė sutartį su buvusia atstove ir sudarė naują atstovavimo sutartį su kitu teisininku. 2016 m. gruodžio 1 d. buvo parengtas skundas su prašymu dėl termino atnaujinimo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog pareiškėjui apskundimo tvarka neabejotinai turėjo būti žinoma, nes tarp šalių jau buvo iškilęs analogiškas ginčas, nes ankstesnėje byloje pareiškėjo reikalavimai buvo išskirtinai susiję su administracinio teismo kompetencijos dalyku, o šiuo atveju reikalavimas teiktas kitais pagrindais – ABTĮ 92 straipsnio, CK 4.139 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalies pagrindais. Ieškinys buvo teikiamas bendrosios kompetencijos teismui dėl to, jog šioje byloje teisiniai santykiai su atsakovu, kaip valstybinės žemės valdytoju, yra kildinami iš civilinių žemės tvarkymo santykių ir daiktinių teisių. Todėl pareiškėjui ir jo atstovui pagrįstai kilo bylos teismingumo klausimas, kuris buvo išspręstas pasinaudojus apeliacijos teise Klaipėdos apygardos teisme. Tik Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2S-1602-479/2016 motyvuotai išaiškinus rūšinio teismingumo taisyklių taikymą buvo panaikintos abejonės dėl bylos teismingumo ir nutraukus teisinių paslaugų sutartį su advokate, sudarius naują sutartį su advokato padėjėju, šiam per 6 dienas susipažinus su pareiškėjo reikalavimo esme, per protingą laiko tarpą buvo teiktas skundas su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamo atvejo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. išnagrinėtos bylos Nr. A-456-552/2016 negalima įvardyti analogiškomis teisinių pagrindų prasme ir negali būti suspenduota pareiškėjo teisė kreiptis teisminės gynybos pagrįstai praleisto termino skundui paduoti aspektu. Dėl šių argumentų atmestinas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, jog Įsakymo apskundimo tvarka pareiškėjui turėjo būti žinoma iš paties Įsakymo. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra svarbu tai, kiek pareiškėjas buvo aktyvus siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka, prieštarauja pirmosios instancijos teismo priimtai skundžiamai nutarčiai, nes akivaizdu, jog pareiškėjas išnaudojo visas galimybes apginti pažeistą teisę, nuosekliai, sistemingai, nepraleisdamas procesinių terminų siekė savo reikalavimų patenkinimo.

Atsižvelgęs į teisės į teisminę gynybą užtikrinimo reikšmę, į tai, kad pareiškėjas, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo, buvo aktyvus ir stengėsi šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka, į tai, kad pareiškėjas skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė iš esmės iš karto po to, kai gavo Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kurioje išaiškintas bylos teismingumas, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis terminą skundui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, netinkamai įvertino pareiškėjo prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodytas skundo praleidimo priežastis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria neatnaujinus skundo padavimo termino, atsisakyta priimti pareiškėjo J. Z. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Nustatyta, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2016 m. birželio 9 d. priėmė Įsakymą, su kuriuo, kaip nurodo pareiškėjas, jis susipažino 2016 m. liepos 8 d. 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo atstovas išsiuntė teismui skundą dėl Įsakymo panaikinimo, kartu prašydamas ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad jis savo galbūt pažeistas teises iš pradžių siekė apginti kreipdamasis ne į administracinį, o į bendrosios kompetencijos teismą. Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl Įsakymo panaikinimo, kurį 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ir išaiškinta pareiškėjui, kad jis turi teisę su skundu kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. 2016 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį atsakovui NŽT Klaipėdos rajono skyriui, kaip nepriskirtiną nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Kaip jau minėta, 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo atstovas išsiuntė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą dėl Įsakymo panaikinimo, kartu prašydamas ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas savo galbūt pažeistų teisių gynimo, buvo aktyvus ir kreipėsi dėl Įsakymo panaikinimo į teismą, tačiau ieškinys buvo paduotas bendrosios kompetencijos teismui, kuris nusprendė, kad byla teisminga administraciniam teismui, t. y. pareiškėjas suklydo dėl bylos teismingumo. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumento, kad pareiškėjui neabejotinai turėjo būti žinoma Įsakymo apskundimo tvarka, nes tarp bylos šalių jau buvo iškilęs analogiško pobūdžio ginčas, kuris buvo nagrinėjamas būtent administraciniame teisme (Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-27-162/2015). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-456-552/2016 matyti, kad nurodytoje byloje pareiškėjas ginčijo atsisakymą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl to, jog ginčo žemės sklypas yra teisminio ginčo objektu, o nagrinėjamu atveju žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą atsisakyta rengti dėl to, jog nurodytas jo tikslas neatitinka teisės aktuose nustatytų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo atvejų.

Pareiškėjas atskirajame skunde paaiškina, kad ieškinys buvo teikiamas bendrosios kompetencijos teismui dėl to, jog šioje byloje teisiniai santykiai su atsakovu, kaip valstybinės žemės valdytoju, yra kildinami iš civilinių žemės tvarkymo santykių ir daiktinių teisių, todėl pareiškėjui ir jo atstovui pagrįstai kilo bylos teismingumo klausimas, kuris buvo išspręstas pasinaudojus apeliacijos teise Klaipėdos apygardos teisme. Atsižvelgusi į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas aktyviai siekė apskųsti jam nepalankų NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo Įsakymą ir šią savo teisę iš pradžių bandė realizuoti paduodamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. Skundo priėmimo medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo nesąžiningas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors skundo padavimas nesilaikant ABTĮ nustatytos tvarkos, pateikiant skundą neteismingam teismui, pats savaime nėra laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, tačiau sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra svarbu ir tai, kiek, net ir laikant, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumento, kad skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pareiškėjas padavė tik 2016 m. gruodžio 1 d., nors objektyviai galėjo tai atlikti nedelsdamas, galima spręsti, jog, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas po sužinojimo apie Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakankamai operatyviai kreipėsi į administracinį teismą, tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjui iš pradžių atstovavo advokatė Snieguolė Šermukšnė, o 2016 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Eduardu Puškoriumi. Po savaitės nuo atstovavimo sutarties sudarymo su nauju atstovu pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą ir tai nagrinėjamu atveju patvirtina, kad pareiškėjas, sužinojęs Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties rezultatą, buvo rūpestingas, atidus ir pakankamai operatyviai pasirūpino kreipimusi į administracinį teismą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjo siekį apskųsti skundžiamą aktą, būtinumą užtikrinti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos priežastys šiuo konkrečiu atveju yra pakankamai objektyvios ir pateisina jo delsimą kreiptis į administracinį teismą, todėl laikytinos svarbiomis priežastimis, užkirtusiomis jam kelią laiku kreiptis būtent į administracinį teismą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad situacijos teisinio vertinimo nekeičia pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog pareiškėjui tiek kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, tiek ir į administracinį teismą atstovavo profesionalūs teisininkai. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, t. y. pareiškėjo atskirojo skundo prašymas atnaujinti praleistą terminą yra tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti pareiškėjo J. Z. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 12VĮ-736-(14.12.2.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ panaikinimo paduoti.

Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė