4404fae3-e0b7-43dd-bb8c-e2da1a94b89c · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                         Civilinė byla Nr. 2A-185/2014                                    Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17 (S)                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės GasiÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-5413-115/2012 pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankas dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo N. B..Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 497 513 Lt žalÄ , procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovui 2007 m. pardavus turėtas vienos įmonės akcijas bei gautas pinigines lėšas pervedus į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB SEB bankas, su juo netrukus susiekė SEB banko atstovas ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovui investuoti į SEB parinktas investavimo priemones. Atsakovui teikiant pasiÅ«lymus dėl investavimo, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė, kad jam priimtina tik tokia investicija, kuri garantuoja, jog ieÅ¡kovas neabejotinai galės atsiimti visus investuotus pinigus, t. y. atgaus visas pradines investicijas. 2007 m. spalio 2 d.

šalys sudarė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį Nr. IPVK-03-20071002-091/0091 (toliau – Konsultavimo sutartis). Vadovaudamasis Konsultavimo sutartimi atsakovas ieškovo vardu nupirko įvairių taupymo investavimo priemonių ir suformavo investicijų portfelį. Be kitų portfelyje esančių investavimo produktų atsakovas 2007 m. lapkričio 30 d. nupirko 5275 GILD Arbitrage Risk Capital fondo (toliau – GILD) vienetų, kurių vertė įskaitant atsakovui tenkantį komisinį mokestį yra 144 089,68 EUR.

Nei teikdamas investavimo rekomendacijÄ dėl GILD vienetų, nei prieÅ¡ pirkdamas juos atsakovas neatskleidė jokios informacijos apie GILD ar apskritai tokio tipo užsienyje registruotų fondų rizikingumÄ , nors atsakovas žinojo, kad tokio tipo fondų vienetų iÅ¡pirkimas gali bÅ«ti stabdomas, ribojamas. Praėjus daugiau negu metams po investavimo pradžios ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo atstovų sužinojo, kad 2008 m. lapkričio mėn. GILD valdantys subjektai priėmė sprendimÄ sustabdyti prekybÄ GILD vienetais, t. y. neiÅ¡pirkti jų iÅ¡ investuotojų. 2009 m. sausio 30 d. atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ el. laiÅ¡ku, kad GILD ketina atnaujinti prekybÄ ir nurodė, jog galima teikti praÅ¡ymus dėl GILD iÅ¡pirkimo, bet kartu rekomendavo neskubėti ir visgi neteikti praÅ¡ymų dėl iÅ¡pirkimo.

Nepaisant Å¡io praneÅ¡imo, GILD vienetai nebuvo iÅ¡pirkti ir jų vertė Å¡iai dienai lygi 0 EUR. Atsakovui buvo žinoma, jog ieÅ¡kovo investavimo tikslas buvo saugi investicija, todėl ieÅ¡kovas visiÅ¡kai pagrįstai tikėjo, jog atsakovas siÅ«lo patikimus, saugius ir garantuotus taupymo investicinius vienetus. Nepaisant to, atsakovas suteikė ieÅ¡kovui investavimo rekomendacijÄ investuoti į GILD ir ieÅ¡kovo vardu nupirko GILD vienetus žinodamas, jog GILD pagal savo rizikÄ yra netinkamas investicinis produktas ieÅ¡kovui ir ieÅ¡kovui to neatskleidė.

Žinodamas minėtÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas niekada nebÅ«tų investavęs į tokius vienetus. IeÅ¡kovas yra neprofesionalus klientas, vartotojas, todėl jam taikomi padidinti apsaugos reikalavimai. Nutylėjęs ieÅ¡kovui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , atsakovas pažeidė savo sutartines pareigas, sutartines investavimo paslaugas teikė netinkamai, nesilaikydamas įstatymuose numatytų reikalavimų tokių paslaugų teikimui. IeÅ¡kovas de facto yra netekęs visų į GILD investuotų piniginių lėšų, kas laikytina atsakovo jam padaryta žala.

Ä® žalÄ Ä¯skaičiuotinas ir 1,5 procentų į GILD vienetus investuotos sumos, sumokėtos atsakovui kaip komisinis mokestis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 20,12 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagal Konsultavimo sutarties Bendrosios dalies nuostatas įsipareigojo pirkti bei parduoti vertybinius popierius ir kitas finansų priemones tik gavęs tinkamai pateiktÄ ieÅ¡kovo pavedimÄ , neprisiėmė jokių finansinių įsipareigojimų ir garantijų dėl ieÅ¡kovo priimtų sprendimų, remiantis atsakovo suteiktomis konsultacijomis, o ieÅ¡kovas patvirtino, jog atsakovas jį supažindino ir jis prisiėmė vertybinių popierių ir kitų finansų priemonių kainų kitimo rizikÄ .

Atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra verslininkas, iki sprendimo dėl GILD vienetų pirkimo jau buvo susidūręs su investicinių priemonių pirkimu, todėl neprofesionaliu investuotoju jis gali būti laikomas tik su išlygomis. Teismas nustatė, kad, sudarius Privačios bankininkystės sutartį, ieškovui tapo žinoma, jog gali rinktis tarp investicijų portfelio valdymo būdų, t. y. valdymo patikėjimo pagrindais arba valdymo konsultavimo pagrindais, kurie skiriasi savo vykdymo būdais bei šalių prisiimama rizika.

Pažymėjo, kad atsakovas teikė ieÅ¡kovui konsultavimo dėl investavimo paslaugas. Atkreipė dėmesį, jog Investavimo strategijoje buvo iÅ¡skirta, kad kapitalo vertė, investuoto į mažos ir vidutinės rizikos investicijas, gali sumažėti, taigi ieÅ¡kovas pasirinko ne 100 procentų investuotos sumos grįžimo strategijÄ , bet strategijÄ , kuriai priimtina atitinkama rizika. Teismas pažymėjo, kad Investicijų portfelio paskirstymo planuose, teiktuose atsakovo ieÅ¡kovui, aiÅ¡kiai buvo įvardyta, jog siÅ«lomų įgyti investicinių produktų pelningumas yra paskaičiuotas remiantis praeities rezultatais, o pastarieji negarantuoja atitinkamo investicijų pajamingumo ateityje.

Konstatavo, jog rizika, kad fondo investiciniai vienetai gali bÅ«ti neiÅ¡perkami, yra bÅ«dinga visiems investiciniams fondams, o ne tik GILD Arbitrage fondo platintiems GILD vienetams. Sprendė, kad atsakovo galimai ieÅ¡kovui neatskleista informacija dėl to, jog egzistuoja rizika, kad GILD vienetų iÅ¡pirkimas gali bÅ«ti sustabdytas, nėra ypatinga ir susijusi iÅ¡imtinai su GILD vienetų rizikingumu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog GILD vienetų iÅ¡pirkimo 2008 metų antroje pusėje sustabdymas buvo susijęs su pasaulinės ekonominės krizės padariniais.

Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai leidžia teigti, jog atsakovas savo įsipareigojimus pagal Konsultacijų sutartį vykdė tinkamai, o jo pateiktos konsultacijos, remiantis kuriomis ieÅ¡kovas rinkosi investavo priemones, atitiko jų teikimo metu buvusias ekonomines sÄ lygas, atspindėjo realius investicinių produktų rezultatus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas yra verslininkas, sprendė, jog jam yra žinoma bei suprantama bankroto ir nemokumo rizika versle, o GILD Arbitrage fondo teisė sustabdyti GILD vienetų iÅ¡pirkimÄ nebuvo iÅ¡skirtinė lyginant su kitais fondais.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui atsakovo pateikta informacija apie GILD vienetų pajamingumÄ atitiko realius jų rezultatus, ieÅ¡kovas savo pasirinkimu formavo investicinio portfelio turinį, atsakovas negalėjo numatyti GILD vienetų iÅ¡pirkimo sustabdymo. Padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas ieÅ¡kovui konsultacijas suteikė laikydamasis jo veiklai keliamų profesionalumo standartų. Pažymėjo, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostę konsultavimo pagrindais santykiai reiÅ¡kė, kad bÅ«tent pats ieÅ¡kovas yra atsakingas už savo investicinio portfelio valdymÄ .

Konstatavo, kad ieÅ¡kovui kas mėnesį buvo teikiamos ataskaitos apie įsigytų GILD vienetų finansinius rodiklius, taigi ieÅ¡kovas žinojo apie GILD vienetų vertės kitimÄ . Faktas, jog atsakovas 2009 m. sausio 30 d. pavėluotai pranešė ieÅ¡kovui apie galimybę iÅ¡sipirkti GILD vienetus, Å¡iuo atveju yra nereikÅ¡mingas, nes GILD vienetų fondas bet kuriuo atveju neiÅ¡pirkinėjo. Dėl nuostolių galimumo pažymėjo, kad byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad ieÅ¡kovo turimų GILD vienetų vertė iki 2014 m. spalio mėnesio, kai vienetai bus iÅ¡perkami pasibaigus fondo veiklos laikotarpiui, nepakis, t. y. neiÅ¡augs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas. Nustatęs, kad ieÅ¡kovas neprofesionaliu klientu gali bÅ«ti tik su iÅ¡lygomis, teismas pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 20 dalį, kurioje imperatyviai nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas neprofesionaliu klientu.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino minėto įstatymo 22 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis bei jų pagrindu priimtų poįstatyminių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias banko pareigÄ aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams visÄ reikiamÄ informacijÄ apie investavimÄ . Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankas neatliko neteisėtų veiksmų. Bankas žinojo apie ieÅ¡kovo pageidavimÄ saugiai investuoti turimas lėšas ne ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui, tačiau neatskleidė apie investavimo į GILD fondo vienetus rizikos.

Taigi banko pasiÅ«lytos finansinės priemonės absoliučiai neatitiko kliento tikslų ir interesų. Bankas iki pat GILD fondo vienetų iÅ¡pirkimo sustabdymo ieÅ¡kovui nepateikė GILD fondo prospekto. Lietuvos bankas, iÅ¡tyręs byloje kilusį ginÄÄ , nurodė, kad bankas nesiėmė pakankamų priemonių surinkti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo investavimo žinias ir patirtį.Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika aiÅ¡kinant bankų civilinės atsakomybės principus.Teismas pažeidė bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų pagrįstumo vertinimo taisykles bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles.

BÅ«tent bankas privalėjo įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė investavimo konsultacijų ir rekomendacijų investavimo klausimais teikimo reikalavimus bei tinkamai atskleidė ieÅ¡kovui visÄ informacijÄ . Konsultavimo sutarties 4.2 dalies nuostatos prieÅ¡tarauja imperatyviai CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto normai, todėl teismas ex officio privalėjo nuspręsti, kad nėra teisinio pagrindo minėtomis nuostatomis vadovautis.Teismas nepagrįstai rėmėsi ekonominio nuosmukio aplinkybe, kadangi ekonominis nuosmukis neturi jokios įtakos vertinant banko pareigų vykdymÄ 2007 metais konsultuojant ieÅ¡kovÄ ir teikiant jam informacijÄ apie rekomenduojamų įsigyti finansinių priemonių rizikas.

IeÅ¡kovas banko atsakomybę kildina iÅ¡ to, kad ieÅ¡kovas nebuvo informuotas, kad apskritai egzistuoja tokia tikimybė, jog GILD fondo vienetų iÅ¡pirkimas dėl kokių nors aplinkybių gali bÅ«ti sustabdytas ar net nutrauktas.             Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo:             1. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo susiklostę portfelio valdymo konsultavimo santykiai, kai yra siekiama pasiekti apibrėžtoje ir sutartoje investavimo strategijoje numatytų tikslų.

Vertinant, ar investicija į GILD fondo vienetus atitinka kliento investavimo tikslus ir norimÄ prisiimti investavimo rizikÄ , turi bÅ«ti vertinamas viso investicinio portfelio tinkamumas klientui, jo investavimo tikslams ir norimai prisiimti rizikai, o ne atskirai kiekvienos į investicijų portfelį įtrauktos finansinės priemonės. IeÅ¡kovo portfelyje GILD fondo vienetai buvo rizikingesnė finansinė priemonė, kuri turėjo didesnę investicinę grÄ Å¾Ä .             2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad GILD fondo vienetai visiÅ¡kai neatitiko jo investavimo tikslų, nurodytų 2007 m. lapkričio 5 d.

Konsultavimo anketoje. Nurodyta anketa pasiraÅ¡yta mėnesiu vėliau, nei bankas buvo pateikęs ieÅ¡kovui investavimo pasiÅ«lymÄ . Bankas konsultavo ieÅ¡kovÄ ir teikė jam 2007 m. spalio 10 d. investavimo pasiÅ«lymÄ , remdamasis 2007 m. spalio 2 d. sutarta investavimo strategija Konsultavimo sutartyje.             3. Apeliantas su banku sudarė Konsultavimo sutartį, o ne Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį. Taigi bankas įsipareigojo pirkti ir parduoti vertybinius popierius tik gavęs tinkamai pateiktÄ kliento pavedimÄ , t. y. galutinį sprendimÄ dėl investavimo priimdavo pats klientas.

IeÅ¡kovas pasirinko investicijų portfelio valdymÄ konsultavimo pagrindais, kadangi pats siekė aktyviai dalyvauti investicijų portfelio formavime ir pats priimti sprendimus.             4. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie GILD fondo vienetų iÅ¡pirkimo sustabdymo galimybę, tačiau Tikslinio patikrinimo akte nurodyta, jog tokia rizika yra bÅ«dinga visiems investiciniams fondams. Be to, ieÅ¡kovas buvo patvirtinęs, kad turi žinių apie investavimÄ .             5.

Ieškovo minima Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-723/2011 negali būti remiamasi šioje byloje, kadangi iš esmės nesutampa faktinės bylos aplinkybės. Nurodytoje byloje buvo vertinamos aplinkybės, kad klientams indėlio sertifikatai buvo siūlomi kaip analogija indėliams, t. y. aiškiai neatskleidžiant prisiimamos investicijos į indėlio sertifikatus, kurie nėra draudžiami indėlio draudimu, rizikos. Nors bankai turi būti ypatingai atidūs ir rūpestingi, tačiau atsakomybė kyla tik esant neteisėtiems veiksmams.             6.

Teismas nepadarė iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas yra laikytinas profesionaliu investuotoju, tačiau norėjo pabrėžti, kad ieÅ¡kovas yra asmuo, turintis bendrÄ suvokimÄ apie verslÄ ir versle prisiimamÄ rizikÄ .             7. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o vertino visus į bylÄ pateiktus įrodymus, taip pat pagrįstai rėmėsi ekonominio nuosmukio aplinkybe. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar atsakovas AB SEB bankas yra atsakingas dėl ieÅ¡kovui V.

B. atsiradusių nuostolių, investavus jo pinigines lėšas į GILD Arbitrage Risk Capital fondÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad bankas, teikdamas investavimo konsultacijÄ ieÅ¡kovui, nei sudarydamas ir siÅ«lydamas ieÅ¡kovui konkrečių finansinių priemonių įsigijimo investicinius portfelius, nei prieÅ¡ perkant GILD fondo vienetus, neatskleidė ieÅ¡kovui informacijos, kad GILD fondo vienetų iÅ¡pirkimas gali bÅ«ti nutrauktas ar sustabdytas, ir ieÅ¡kovas neturės galimybės atsiimti investuotų piniginių lėšų, kurias pageidavo investuoti tik iki 3 metų laikotarpiui.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybėsCivilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarčių iÅ¡mintis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 str.). Pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iÅ¡ Å¡alių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, Å¡i Å¡alis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. 2004 m. balandžio 21 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad finansų tarpininkas, teikdamas klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi garbingai, sÄ Å¾iningai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, laikydamasi Å¡iame straipsnyje nustatytų reikalavimų (Lietuvoje Å¡i nuostata perkelta atitinkamai į Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRÄ®) 22 straipsnio 1 dalį).

Tos pačios direktyvos 19 straipsnio 3 dalis finansų tarpininkui numato pareigÄ esamiems ir bÅ«simiems klientams suprantama forma pateikiama atitinkama informacija apie: investicinę įmonę ir jos paslaugas; finansines priemones ir siÅ«lomas investavimo strategijas (tai turėtų apimti atitinkamas gaires ir įspėjimus dėl rizikos veiksnių, susijusių su investicijomis į tas priemones arba konkrečiomis investavimo strategijomis), kad jie galėtų tinkamai suvokti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir konkrečios rÅ«Å¡ies investicinės priemonės pobÅ«dį ir susijusius rizikos veiksnius bei priimti investicinius sprendimus, remdamiesi turima informacija.

Tokia pat nuostata įtvirtinta FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalyje. FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalis, skaitoma kartu su to paties straipsnio 4 dalies 2 punktu, įtvirtina finansų tarpininko pareigÄ aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, tame tarpe ir informacijÄ apie finansines priemones ir siÅ«lomÄ investavimo strategijÄ , įskaitant konsultacijas ir įspėjimÄ apie rizikÄ , kuri bÅ«dinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas V.

B. ir atsakovas AB SEB bankas 2007 m. liepos 16 d. sudarė privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l. 110, 112), pagal kurios 3.1.3.2. punktÄ ieÅ¡kovas įgijo teisę gauti atsakovo teikiamas investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais (bankas konsultuoja klientÄ dėl jo turto valdymo, o sprendimus dėl konkrečių veiksmų ir/ar operacijų priima pats klientas) paslaugas. Remdamasis minėta sutartimi, atsakovas 2007 m. liepos 22 d. pateikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ dėl vidutinės ir aukÅ¡tos rizikos investicijų portfelio plano (t. 1, b. l. 20), o 2007 m. rugpjūčio 27 d., atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡tus pageidavimus, atsakovas pateikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ dėl žemos ir vidutinės rizikos investicijų portfelio plano (t. 1, b. l. 29).

Å alys 2007 m. spalio 2 d. pasirašė investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pagal individualiÄ ieÅ¡kovo investavimo strategijÄ teikti konsultacijas ieÅ¡kovui dėl jo investuojamo turto valdymo ir kitais su investavimu susijusiais klausimais, pirkti bei parduoti vertybinius popierius tik gavęs tinkamai pateiktÄ ieÅ¡kovo pavedimÄ (Konsultavimo sutarties bendrosios dalies 3.1., 3.2 p.) (t. 1, b. l. 43-47). Pagal Konsultavimo sutarties bendrosios dalies 4.1. punktÄ , teikdamas konsultacijas dėl atsakovo investuojamo turto valdymo, atsakovas įsipareigojo veikti protingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai, siekti didžiausios naudos ieÅ¡kovui.

Pagal Konsultavimo sutarties bendrosios dalies 4.2.1 punktÄ ieÅ¡kovas patvirtino, jog iki sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovas žodžiu supažindino ir informavo jį apie galimÄ su investuojamo turto valdymu susijusiÄ rizikÄ , ir ieÅ¡kovas prisiima vertybinių popierių ir kitų finansų priemonių kainų kitimo rizikÄ , kuri yra susijusi dėl besikeičiančios situacijos rinkoje ir kurių atsakovas negali nei įtakoti, nei iÅ¡ anksto apie jas žinoti. Konsultavimo sutarties priede Nr. 1 Investavimo strategija Å¡alys numatė, kad atsakovas teikdamas ieÅ¡kovui konsultacijas dėl investavimo pirmenybę teiks mažos ir vidutinės rizikos investicijoms, priimant, kad investuoto kapitalo vertė gali ne tik padidėti, bet ir sumažėti, priimtina portfelio vertės svyravimo rizika 8-12 proc. per metus (t. 1, b. l. 47). 2007 m. spalio 10 d. atsakovas pateikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ dėl žemos ir vidutinės rizikos investicijų portfelio plano, prie pasiÅ«lymo buvo pateiktas ir investicijų portfelio paskirstymo planas (t. 1, b. l. 36-42).

Minėtame pasiÅ«lyme nurodyta, kad Å¡is investicijų portfelio paskirstymo planas parengtas atsižvelgus į Å¡alių susitikimo metu ieÅ¡kovo iÅ¡sakytus pageidavimus dėl siekiamos investicijų grÄ Å¾os ir toleruotinos rizikos, siÅ«lomas investavimas 2-3 metų laikotarpiui. Atsakovo teiktame investicijų portfelio paskirstymo plane pažymėta, kad GILD fondas yra apribotos rizikos fondas, Å¡io fondo vidutinė metinė investicijų grÄ Å¾a nuo 2001 metų siekia 25 procentus, tuo tarpu fondo vertės svyravimų ribos – vos 8 procentai.

Informacija, kad Å¡io fondo vienetų iÅ¡pirkimas gali bÅ«ti laikinai ar neribotam laikui sustabdytas, nei atsakovo teiktame pasiÅ«lyme dėl žemos ir vidutinės rizikos investicijų portfelio plano, nei investicijų portfelio paskirstymo plane nebuvo pateikta. Fizinio asmens konsultavimo anketoje, užpildytoje 2007 m. lapkričio 5 d., ieÅ¡kovas pažymėjo, kad neturi piniginių lėšų investavimo į finansines rinkas patirties, finansinių priemonių anksčiau nėra pirkęs, investicijų tikslas yra sutaupyti pinigų, santaupos turi bÅ«ti apdraustos, ir kad jam yra nepriimtina investicinio portfelio vertės sumažėjimo rizika nei investavimo termino baigoje nei bet kuriuo investavimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 55-56). 2007 m. lapkričio 16 d. ieÅ¡kovas užpildė dar vienÄ Finansinių priemonių tinkamumo anketÄ , kurioje nurodė, jog turi piniginių lėšų investavimo į finansines rinkas patirties (t. 1, b. l. b. l. 75-79).

Å alys 2007 m. lapkričio 9 d. sudarė Vertybinių popierių sÄ skaitos tvarkymo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pagal ieÅ¡kovo pavedimÄ sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įgijimo (t. 1, b. l. 48-54). Vadovaudamasis Konsultavimo bei Vertybinių popierių sÄ skaitos tvarkymo sutartimis, atsakovas ieÅ¡kovo vardu nupirko įvairių taupymo investavimo priemonių ir suformavo investicijų portfelį, tarp kitų investavimo produktų atsakovas 2007 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovo pavedimo pagrindu (t. 1, b. l. 57), 2007 m. gruodžio 20 d nupirko 5275 GILD fondo vienetų už 142 000 EUR (t. 1, b. l. 58).

Praėjus daugiau negu metams nuo investavimo pradžios, t. y. 2008 m. lapkričio mėn. GILD vienetų išpirkimas buvo sustabdytas ir atsakovo nurodytais duomenimis, jų vertė šiuo metu yra 0 EUR (t. 1, b. l. 62, 66). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad finansų tarpininko profesinis rūpestingumas reikalauja, kad valdydamas portfelį ir teikdamas kitas investicines paslaugas, finansų tarpininkas elgtųsi su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininkų profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto finansininko, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

D., J. D. v. UAB ,,Finasta Asset Management“, bylos Nr. 3K-3-10/2014). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali pasireikÅ¡ti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rÅ«pestingu profesinių pareigų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005).Bylos duomenys patvirtina ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovui buvo žinoma apie ieÅ¡kovo pageidavimÄ saugiai investuoti turimas lėšas ne ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui jau nuo 2007 m. liepos mėnesio, kadangi atsakovas ieÅ¡kovui siuntė 2007 m. liepos 22 d. pasiÅ«lymÄ dėl vidutinės ir aukÅ¡tos rizikos investicijų portfelio plano 2-3 metų investavimo laikotarpiui, tačiau ieÅ¡kovui pageidaujant, 2007 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas pateikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ dėl žemos ir vidutinės rizikos investicijų portfelio plano tokiam pat investavimo laikotarpiui.

Tokios pat rizikos ir investavimo laikotarpio investicijų portfelio planas atsakovo buvo pateiktas ir 2007 m. spalio 10 d. Nei viename iÅ¡ atsakovo siųstų pasiÅ«lymų nebuvo pateikta informacija apie investavimo į GILD fondo vienetus ar kitus investicinius fondus rizika, t. y., kad pasibaigus 3 metų investavimo laikotarpiui, ieÅ¡kovas gali neatgauti investuotų pinigų dėl to, kad GILD fondo vienetų iÅ¡pirkimas gali bÅ«ti sustabdytas. Kad apie GILD fondo vienetų iÅ¡pirkimo galimÄ sustabdymÄ ieÅ¡kovas nebuvo informuotas patvirtino ir atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 220).

Taip pat Lietuvos Bankas 2012 m. kovo 27 d. raÅ¡te nurodė, kad tikslinio patikrinimo metu surinkti duomenys įrodo, jog atsakovas ieÅ¡kovui buvo pateikęs dokumentÄ ,,Bendra informacija apie finansines priemones ir su jomis susijusiÄ rizikÄ â€œ, kuriame nėra pakankamai detaliai apraÅ¡yti investicinių fondų vienetai, kaip viena iÅ¡ finansinių priemonių: nėra paminėtos investicinių fondų vienetų ir investicinių fondų rÅ«Å¡ys bei atskiroms investicinių fondų vienetų ir investicinių fondų rÅ«Å¡ims bÅ«dinga rizika (t. 1, b. l. 80-82).

Nors Vertybinių popierių komisijos Investicinių paslaugų priežiÅ«ros skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. akte Nr. 6V-9 nurodyta, kad rizika, jog fondo investiciniai vienetai gali bÅ«ti neiÅ¡perkami, yra bÅ«dinga visiems investiciniams fondams, o ne tik GILD Arbitrage fondo platintiems GILD vienetams, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai nereiÅ¡kia, kad tokios informacijos atsakovas neprivalėjo ieÅ¡kovui suteikti, kad ieÅ¡kovas, įvertinęs informacijÄ apie galimas rizikas, galėtų priimti atitinkamÄ sprendimÄ dėl investavimo.

Kaip minėta, Finansinių priemonių rinkos įstatymas atsakovÄ , teikiantį klientui investicines paslaugas, įpareigoja veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis, teikti aiÅ¡kiÄ ir teisingÄ informacijÄ , kad klientas galėtų suprasti siÅ«lomų investicijų priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ (FPRÄ® 22 str. 1, 2 d.). Nors pagal Konsultavimo sutartį sprendimus įsigyti finansines priemones priėmė pats ieÅ¡kovas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip kredito įstaiga, teikianti investicines paslaugas, suteikdamas ieÅ¡kovui investicinę paslaugÄ , veikė neapdairiai ir neprofesionaliai, nesuteikė ieÅ¡kovui informacijos apie tai, kad GILD fondo vienetų iÅ¡pirkimas bet kuriuo metu gali bÅ«ti sustabdytas, t. y. netinkamai įvykdė FPRÄ® 22 straipsnio 1 ir 3 dalyje, 4 dalies 2 punkte nustatytas pareigas teikiant klientui investicines paslaugas ir investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais Konsultavimo sutarties bendrosios dalies 4.1 p. sÄ lygas veikti protingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai, siekti didžiausios naudos ieÅ¡kovui, dėl to atsakovui taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.256 str. 4 d.).Bylos duomenimis nepaneigti ieÅ¡kovo argumentai, kad jis yra neprofesionalus investuotojas, neturintis investavimo patirties, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas yra verslininkas, užsiimantis statybų verslu, ir jam turi bÅ«ti žinoma ir suprantama nemokumo rizika versle, todėl turėjo ir galėjo suvokti, kad kaip investuojant į bendrovių akcijas, taip ir į fondų vienetus, yra prisiimama kaip ir akcijų eminento, taip ir fondo mokumo rizika.

Todėl ieÅ¡kovas, priimdamas sprendimÄ investuoti 142 000 EUR į GILD fondo vienetus, turėjo suprasti apie galimÄ fondo mokumo rizikÄ arba kreiptis į atsakovÄ dėl visų galimų rizikų iÅ¡siaiÅ¡kinimo, tačiau nesiimdamas Å¡ių priemonių, ieÅ¡kovas, kaip investuotojas elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai, todėl atsakovo atsakomybė mažintina iki 50 procentų (CK 6.248 str. 4 d.).Žala yra asmens turto netekimas (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip minėta, atsakovas ieÅ¡kovo pavedimo pagrindu 2007 m. gruodžio 20 d nupirko 5275 GILD fondo vienetų už 142 000 EUR. 2008 m. lapkričio mėn. GILD vienetų iÅ¡pirkimas buvo sustabdytas ir jų vertė Å¡iuo metu yra 0 EUR.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad GILD vienetų iÅ¡pirkimas bÅ«tų atnaujintas. Dėl to ieÅ¡kovas negalėdamas parduoti fondo vienetų, tokiu bÅ«du atgauti investuotų pinigų, patiria žalÄ . Be to, net ir galėdamas parduoti fondo vienetus, ieÅ¡kovo patirtos žalos dydis nepakistų, nes jie tapo beverčiais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad dėl atsakovo netinkamai suteiktos investavimo paslaugos nukentėjo ieÅ¡kovo turtiniai interesai, ieÅ¡kovas neteko 142 000 EUR sumokėtų už GILD vienetų bei 2 089,68 EUR mokesčio, sumokėto atsakovui už suteiktas paslaugas (CK 6.247 str.).

Nustačius, kad dėl žalos atsiradimo 50 proc. yra kaltas ir pats ieÅ¡kovas, atsakovo ieÅ¡kovui padaryta žala sudaro 248 756,50 Lt (144 089,68 EUR / 2). IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, tenkinamas ir jo reikalavimas už priteistÄ sumÄ priteisti jam penkių procentų dydžio procesines palÅ«kanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidųRemiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, atitinkamai keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį yra sumokėjęs 8 976 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l.

95) ir tokio pat dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 7). Taip pat ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme turėjo 5 910,27 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (t. 1, b. l. 172, 205). IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 8 976 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 2 955,14 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, viso 11 931,14 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo AB SEB banko (j.a.k 112021238) 248 756,50 Lt (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus, 50 ct) žalai atlyginti, 11 931,14 Lt (vienuolika tÅ«kstančių devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ , 14 ct) ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (248 756,50 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-07-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė Gasiūnienė Vigintas Višinskis