2020-05-13 Nr. AB-9497-3-64-3-02184-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1250-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02184-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovui Pakruojo rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. T-200 „Dėl fizinių asmenų atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Pakruojo rajono savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą atleisti ją nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji Savivaldybei 2018 m. liepos 4 d. pateikė prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už 2016, 2017 ir 2018 metus. Savivaldybei pareiškėja anksčiau (2018 m. balandžio mėn.) yra pateikusi dokumentus, patvirtinančius, kad ji komunalines atliekas, t. y. metalą, popierių, plastiką rūšiuoja ir priduoda įmonėms, užsiimančioms antrinių žaliavų surinkimu, o konteinerių ji nenaudoja. Savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 24 d. posėdžio metu pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos vertintinos nebuvo. Esant tokioms pat faktinėms aplinkybės, pareiškėja Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-358 buvo atleista nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2015 m. Pareiškėja teigė, kad jos prašymas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos buvo nagrinėjamas formaliai.

3. Pareiškėja nurodė, kad ji deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. sav., gyvena kartu su sutuoktiniu ir sūnumi, t. y. 3 asmenys. Dar vienas jos sūnus gyvena Didžiojoje Britanijoje nuo 2010 metų. Pareiškėja ne kartą yra informavusi Savivaldybės administraciją, kad jos šeimos sudėtis yra tik 3 asmenys, tačiau Savivaldybės administracijos nuo 2017 m. balandžio mėn. siunčiamuose mokėjimo pranešimuose gyventojų skaičius yra nurodomas 4. Pareiškėja manė, kad įvertinus realų gyventojų skaičių, yra pagrindas atleisti ją nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies. Pareiškėja nurodė, kad ji yra pensijinio amžiaus, turi neįgalumą. Pareiškėja teigė, kad ji nebuvo kviesta į Savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 24 d. posėdį, todėl jai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Savivaldybės mero 2018 m. rugpjūčio 28 d. pranešimas Nr. S-2701(19.5) dėl Sprendimo yra neargumentuotas, Sprendimas pareiškėjai neįteiktas, todėl pareiškėjai neaišku, kodėl ji neatleista nuo vietinės rinkliavos. Be to, nagrinėjamu atveju akivaizdžiai pažeistas proporcingumo principas – apmokestinimas už atliekų tvarkymą turi būti proporcingas susidarančiam atliekų kiekiui.

4. Atsakovas Pakruojo rajono savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 10 d. prašymu prašė atleisti ją nuo vietinės rinkliavos. Šis prašymas buvo perduotas Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai, kuri 2018 m. balandžio 24 d. protokoliniu sprendimu (toliau – ir Komisijos sprendimas) nutarė neatleisti pareiškėjos nuo vietinės rinkliavos, kadangi kelias yra privažiuojamas, konteineriai pastatyti, paslauga teikiama. Pareiškėja Komisijos sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) Šiaulių apygardos skyriui, kuris pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Savivaldybę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 10 d. prašymą. 2018 m. liepos 4 d. pareiškėja buvo paprašyta patikslinti 2018 m. balandžio 10 d. prašymą. Pareiškėja 2018 m. liepos 4 d. prašymu patikslino, kad prašo atleisti nuo rinkliavos už 2016, 2017, 2018 metus.

6. Atsakovas nurodė, kad Savivaldybės administracija, sudarydama vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, vadovaujasi Gyventojų registro duomenimis. Tai, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas atleidimas nuo visos ar dalies rinkliavos, matyti iš pareiškėjos pateiktos seniūnijos pažymos, kad pareiškėjos sūnus yra išvykęs į užsienį, (duomenys neskelbtini) kaime negyvena daugiau negu metai), tačiau Savivaldybės tarybos patvirtintame teisės akte numatyta sąlyga: pateikti pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra išvykęs (išvykimo į užsienį deklaravimas arba pažyma iš darbovietės užsienio šalyje, arba pažyma iš tos šalies, kurioje jis gyvena, konsulato, apie jo atvykimą ir gyvenamosios vietos toje šalyje deklaravimą ir pan.) arba kitus rinkliavos administratoriaus nurodytus dokumentus. Savivaldybės taryba 2018 m. liepos 13 d. raštu Nr. S-2300 paprašė pareiškėjos patikslinti duomenis apie gyvenančius ir deklaruotus asmenis, tačiau atsakymo negavo.

7. Atsakovo teigimu, Savivaldybės taryba, prieš priimdama skundžiamą Sprendimą, šį klausimą išnagrinėjo ir dėl jo diskutavo Savivaldybės tarybos Vietinio ūkio, kaimo ir aplinkos bei Ekonomikos ir finansų komitetuose. Visiems Savivaldybės tarybos nariams kartu su Sprendimo projektu buvo pateiktas aiškinamasis raštas bei LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2018 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. 3R3-18 (AG3-18/25-2018). Savivaldybės tarybos komitetų posėdžių metu nekilo klausimų, kuriuos jie būtų norėję pateikti pareiškėjai. Pareiškėja apie tai, kad jai aktualus klausimas bus nagrinėjamas 2018 m. rugpjūčio mėnesio Savivaldybės tarybos posėdyje, buvo informuota. Pareiškėjos prašymas atleisti nuo vietinės rinkliavos buvo išnagrinėtas išsamiai.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad jos namų ūkyje nesusidaro komunalinių atliekų, kurios galėtų būti apmokestinamos. Pareiškėja nurodė, kad komunalines atliekas, t. y. metalą, popierių, plastiką rūšiuoja ir atiduoda įmonėms, užsiimančioms antrinių žaliavų surinkimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus įrodymus, sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą ji nėra atliekų turėtoja. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktos atliekų perdavimo atliekų perdirbėjams sutartys, aktai įrodo tik epizodinius pareiškėjos atliekų tvarkymo momentus, tačiau neįrodo, kad visos buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas, pareiškėjai priklausančiame namų ūkyje nesusidaro ar yra sutvarkomos nedalyvaujant komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

10. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, kad Savivaldybės administracijos nuo 2017 m. balandžio mėn. siunčiamuose mokėjimo pranešimuose vietinės rinkliavos dydis yra nepagrįstai didinamas neatsižvelgiant į realų gyventojų skaičių. Teismo vertinimu, pareiškėjai rinkliavos administratoriui pateikus tinkamai įformintą sūnaus išvykimą iš Lietuvos patvirtinantį dokumentą, rinkliava galėtų būti mažinama, tačiau tai nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo pagal Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-102, 48 punktą ar Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų skyrimo ir taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-272, 4 punktą.

11. Likusius pareiškėjos skundo argumentus teismas pripažino pertekliniais ir jų detaliau neanalizavo.

III. 12. Pareiškėja D. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su nei vienu pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos argumentu.

13. Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendime nėra nei kiek pasisakyta dėl Savivaldybės tarybos nario G. G. Pareiškėja prašo teismo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir LAGK sprendimus. Savivaldybė nekvietė pareiškėjos į posėdį. Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo įpareigoti atsakovą išsamiai išnagrinėti aptariamą klausimą. Nėra duomenų, kiek atliekų buvo išvežta iš pareiškėjos tuščių konteinerių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

16. Pakruojo rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-102 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) ir 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-272 „Dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų skyrimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų skyrimo ir taikymo tvarkos aprašą (toliau – ir Lengvatų skyrimo tvarkos aprašas). Nuo rinkliavos fizinius asmenis galima atleisti (arba koreguoti apmokestinamąjį parametrą) išimtiniais atvejais, t. y., kai yra Lengvatų skyrimo tvarkos aprašo 4 punkte arba Nuostatų 18 punkte, 48.1 ir 48.2 papunkčiuose numatyti pagrindai. Vietinės rinkliavos lengvatas atskiru sprendimu nustato Taryba (Nuostatų 51 p.).

17. Lengvatų skyrimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl lengvatų skyrimo pagal Lengvatų skyrimo tvarkos aprašo 4.1 ir 4.2 papunkčius priima seniūnas, jo nesant – seniūno pavaduotojas, dėl lengvatos skyrimo pagal Lengvatų skyrimo tvarkos aprašo 4.3 papunktį sprendimą priima Rinkliavos administratorius, dėl Lengvatų skyrimo tvarkos aprašo 4.4 papunktyje nurodytos lengvatos sprendimą priima savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuri įvertina komunalinių atliekų surinkimo paslaugos galimybę. Esant Nuostatų 18 punkte ir 48.1 bei 48.2 papunkčiuose nustatytiems pagrindams, sprendimą dėl rinkliavos perskaičiavimo priima Rinkliavos administratorius (Administracija).

18. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji komunalines atliekas rūšiuoja ir priduoda įmonėms, užsiimančioms antrinių žaliavų surinkimu, o konteinerių su atliekomis išvežimui nepriduoda ir jų nenaudoja, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog įmonės UAB „ Virginijus ir Ko“, UAB „Ekonovus“ surenka tik pakuočių atliekas, antrines žaliavas, bet ne komunalines atliekas, o vietinė rinkliava skaičiuojama ir mokėjimo pranešimai gyventojams siunčiami būtent už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Gyventojai už pakuotės atliekų surinkimą ir tvarkymą nemoka.

19. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 d.).

20. Pažymėtina, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Komunalinių atliekų tvarkymo kainodara nustatoma inter alia (be kita ko) taikant principą „teršėjas moka“ (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 str. 1 d.), reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmoka atliekų turėtojas.

21. Vadovaujantis Nuostatų 8 punktu, Rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų registro (toliau – ir Registras) duomenų bazę, kuriai sukurti gali naudotis VĮ Registrų centro, savivaldybės administracijos seniūnijų bei kitų subjektų turimais duomenimis. „Kitais subjektais“ gali būti laikomi ir patys vietinės rinkliavos mokėtojai, tikslindami duomenis apie Rinkliava apmokestintinus objektus ar taikytinus tiems objektams apmokestinamuosius parametrus. Vis dėlto šie duomenys, siekiant pagal juos patikslinti Registrą, turėtų būti pagrįsti objektyviais įrodymais, pvz., atitinkamais dokumentais. Tokie įrodomieji dokumentai turėtų būti išduoti tik kompetentingų subjektų/asmenų/institucijų. Viešuose duomenų registruose įregistruoti duomenys ir teismų praktikoje yra laikomi teisingais, kol nėra nuginčijami.

22. Pakruojo rajono savivaldybės administracija, sudarydama Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, pagrįstai vadovaujasi VĮ Registrų centras Gyventojų registro duomenimis, kurių pagrindu ir nustatė vietine rinkliava apmokestintų asmenų skaičių.

23. Atsakovui priimant sprendimą dėl pareiškėjos prašymo buvo pateikta seniūnijos pažyma, kad S. B. yra išvykęs į užsienį, (duomenys neskelbtini) kaime negyvena daugiau negu metai, tačiau atsakovas pagrįstai nurodo, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, nurodytų savivaldybės priimtame teisės akte, patvirtinančių šį faktą: išvykimo į užsienį deklaravimo arba pažymos iš darbovietės užsienio šalyje, kad S. B. dirba, arba pažymos iš tos šalies, kurioje S. B. gyvena, konsulato apie jo atvykimą ir gyvenamosios vietos toje šalyje deklaravimą ir pan. arba kitus Rinkliavos administratoriaus nurodytus dokumentus.

24. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra ta administracinio santykio šalis, kuri prašo taikyti išimtį – teisės aktuose įtvirtintos vietinės rinkliavos lengvatą. Todėl būtent jai, kaip asmeniui, prašančiam taikyti išimtį, tenka pareiga įrodyti savo prašymo pagrįstumą. Kadangi pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad jos sūnus nuolat gyvena užsienyje, vietinė rinkliava pagrįstai skaičiuota pagal gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių.

25. Dėl šios nutarties 13 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, jog tai, kad Tarybos nario G. G. parodymai neišdėstyti teismo sprendime, nevertintina kaip procesinės teisės pažeidimas, dėl kurio neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas įvertino visumą byloje ištirtų įrodymų ir padarė pagrįstą išvadą, atmesdamas pareiškėjos skundą. Visos aplinkybės, reikšmingos ginčo sprendimui priimti, Tarybos nariams buvo žinomos. Pareiškėja apie Tarybos posėdį, kuriame priimtas ginčijamas sprendimas, žinojo. Nei raštu, nei kitokiais būdais ji nepareiškė, kad nori dalyvauti Tarybos posėdyje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priimant ginčijamą sprendimą pažeistos administracinės procedūros.

26. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius