2021-02-17 Nr. AB-4330-3-61-3-03576-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-72-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03576-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. Z. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 5-ajam pensijų skyriui dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja O. Z. 2020 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus 2 343,30 Eur neišmokėtos senatvės pensijos dalies, atsiradusios dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus neteisėtų veiksmų, neteisingai perskaičiuojant paskirtą valstybinio socialinio draudimo pensiją nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., atlyginimą; 2) priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus 520,18 Eur neišmokėtos senatvės pensijos dalies, atsiradusios dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus neteisėtų veiksmų, neteisingai paskaičiuojant paskirtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., atlyginimą; 3) įpareigoti atsakovą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos dalį, iš viso: 2 863,48 Eur (2 343,30 Eur + 520,18 Eur). Pareiškėja taip pat nurodė, kad skundžia atsakovo administracinį sprendimą, priimtą 2007 m. spalio 3 d. (numerio nėra) ir 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą (numerio nėra).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. lapkričio 27 d. nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, pažymėjo, kad klausimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai apskaičiuota 556,88 Lt (161,28 Eur) valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2007 m. liepos 1 d., ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo teisėtumo buvo nagrinėjimas VSDFV, kuri 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6138 pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad ji terminą minėtiems sprendimams apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai raštu paaiškinus, jog ji neturi tokių įrodymų, VSDFV 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6324 atsisakė nagrinėti jos 2020 m. liepos 9 d. pareiškimą ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. skundą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka 2007 m. spalio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimams apskųsti, todėl šių sprendimų teisėtumas negali būti vertinamas teisme, tačiau pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę skųsti VSDFV 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6324. Pareiškėja, nusprendusi pasinaudoti šia galimybe, turėtų pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius minėto sprendimo gavimo datą, o tuo atveju, jei buvo praleistas vieno mėnesio terminas šiam sprendimui apskųsti – prašyti atnaujinti šį terminą ir nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis. Pareiškėja taip pat turėtų sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, teismas pastebėjo, kad pareiškėja skunde nenurodė, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame nurodė tokius pačius reikalavimus kaip ir skunde bei iš esmės pakartojo skunde išdėstytas aplinkybes bei argumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos O. Z. skundą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja ginčija sprendimus, kurių teisėtumas nebuvo patikrintas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka VSDFV (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 str. 1 d., Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 str.), todėl administracinė byla tokių reikalavimų pagrindu negali būti pradėta (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Teismo vertinimu, pareiškėjos reikalavimas dėl neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo kyla iš jos nurodomų VSDFV Vilniaus skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus neteisėtų veiksmų – VSDFV Vilniaus skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 3 d. sprendimo ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, todėl toks reikalavimas laikytinas išvestiniu ir teisme nenagrinėtinas. Reikalavimą priteisti neišmokėtas pensijos sumas vertinant atsietai nuo ginčijamų sprendimų, pareiškėjos teisių ar pareigų apimtis nepasikeistų, nes sprendimai, kurių pagrindu pareiškėjai nuo 2007 m. liepos 1 d. mokama jos netenkinančio dydžio pensija, nepatikrinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

III. Pareiškėja O. Z. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties prašo jos patikslintą skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja paaiškina, jog ji negali pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka bei galimybe prašyti atnaujinti praleistus terminus, kadangi ji neturi dokumentų, pagrindžiančių priežastis, dėl kurių terminai buvo praleisti. Tokiu būdu susidarė situacija, kad pareiškėja iki gyvos galvos turės gauti sumažintą pensiją. Pareiškėjos nuomone, skundžiama nutartimi teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 5, 6, 29 ir 30 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 ir 17 straipsnių nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja ne Civilinio proceso kodeksas, o Administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ 1 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr., pvz., 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimus).

Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridėtas tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas (ABTĮ 25 str. 1 d.). Aplinkybė, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, yra pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Pareiškėja skunde nurodė ginčijanti VSDFV Vilniaus skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 3 d. sprendimą (b. l. 8) ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. VPE_SP2E-113000 (b. l. 12–14), kuriais buvo sumažintas jai mokėtinos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydis.

Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV valdybai; VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad pareiškėjos skundai dėl minėtų VSDFV teritorinių skyrių 2007 m. spalio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimų nebuvo išnagrinėti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Įstatymuose nėra įtvirtintos išimtys, kai skundas gali būti priimamas nagrinėti administraciniame teisme, pareiškėjui prieš tai nepasinaudojus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja buvo kreipusis į VSDFV dėl minėtų 2007 m. spalio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimų, ir 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje pasiūlė jai skųsti VSDFV 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6324 (b. l. 25), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 9 d. pareiškimą ir 2020 m. rugsėjo 19 d. skundą, tačiau pareiškėja nepasinaudojo šia galimybe. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 5-ojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 3 d. sprendimą ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. VPE_SP2E-113000.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundo reikalavimas dėl neišmokėtų pensijos sumų priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio skundo reikalavimo – panaikinti administracinius aktus, ir negali būti savarankišku pagrindu pradėti administracinę bylą. Pareiškėja susidariusias neišmokėtas sumas sieja būtent su VSDFV teritorinių skyrių 2007 m. spalio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimų priėmimu. Priėmus nagrinėti tik skundo reikalavimą dėl neišmokėtų pensijos sumų priteisimo, administracinėje byloje turėtų būti tikrinamas minėtų 2007 m. spalio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, tokiu būdu apeinant pareigą pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tai, kad reikalavimas priteisti neišmokėtas pensijos sumas arba įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių išmokėti tokias sumas yra neatsiejamas nuo pareigos prieš tai apskųsti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus dėl pensijos dydžio nustatymo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-487/2014).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė