2021-06-02 Nr. AB-12027-3-61-3-04371-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3080-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04371-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-169 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė baime būti neteisėtai įkalintam, nuteistam ir kankinamam savo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Dėl pareiškėjo tėvo I. F. (I. F.) vykdomos profesinės veiklos ((duomenys neskelbtini)) ir (arba) paties pareiškėjo negatyvių pasisakymų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, teisėsaugos institucijos pareiškėjo atžvilgiu sufabrikavo baudžiamąją bylą. Nors Departamentas nurodė, kad dėl tėvo vykdomos veiklos ir paties pareiškėjo pasisakymų prieš kilmės valstybės valdžią pareiškėjas pagrįstai bijo baudžiamojo persekiojimo kilmės valstybėje, tačiau nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo galimas persekiojimas nėra sąlygojamas Konvencinių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, toliau – ir Konvencija) priežasčių. Pareiškėjo teigimu, Departamentas tyrimą atliko paviršutiniškai. Taip pat atsakovas neužtikrino tinkamo pareiškėjo individualios situacijos bei padidintos rizikos susidurti su Konvencijos 3 straipsnio pažeidimais vertinimo, pareiškėjui paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

3. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo tėvas užsiiminėja (duomenys neskelbtini) veikla ir yra tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) valdžia turi motyvą siekti, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovo surinktą informaciją, (duomenys neskelbtini) yra vykdomi žmogaus teisių pažeidimai, prieš (duomenys neskelbtini) valdžia vykdo agresiją, smurtą, diskriminaciją, jie yra persekiojami. Persekiojami ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir paprasti piliečiai, kurie skelbia kritinius atsiliepimus apie vyriausybę socialinėje erdvėje. Surinkta informacija ir apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ir jų šeimos nariai yra dažnai nuteisiami dėl politinių priežasčių, jiems yra grasinama. (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai 2019 m. grasino pareiškėjo tėvui fiziniu susidorojimu dėl jo (duomenys neskelbtini), jam buvo uždrausta (duomenys neskelbtini), tačiau jis toliau (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog pareiškėjo pasakojimas apie valdžios institucijų vykdomą persekiojimą, dėl jo tėvo vykdomos (duomenys neskelbtini) veiklos, (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas kilmės valstybės informacija. Vien tai, kad atsakovas kitaip modeliuoja persekiotojo veiksmus ir pareiškėjo tėvo reakciją į vykdomą jo sūnaus persekiojimą, t. y. apie vykdomą sūnaus persekiojimą (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindas pripažinti pareiškėjo persekiojimą nepatikimu.

4. Pareiškėjo teigimu, įvertinus jo asmeninę patirtį yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas yra persekiojamas dėl konvencinių priežasčių ir pagrįstai baiminasi patirti pakartotinius ir savo pobūdžiu rimtesnius persekiojimo veiksmus, jam grįžus į kilmės valstybę.

5. Pareiškėjo teigimu, atsakovas taip pat turėjo įvertinti ir papildomos apsaugos poreikį. (duomenys neskelbtini) persekiojimas vykdomas ne tik prieš (duomenys neskelbtini), tačiau ir prieš kitus žmones, kurie skelbia kritinius atsiliepimus apie prezidento vyriausybę. Šiuos argumentus, be kita ko, patvirtina ir atsakovo surinkta informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) ne tik (duomenys neskelbtini) patiria persekiojimą, tačiau ir jų šeimos nariai. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), sūnus, todėl atsakovas turėjo įvertinti, kad pareiškėjo grąžinimas į kilmės valstybę sąlygotų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Pažymėjo, kad tyrimo metu buvo apžvelgta aktuali (2016 m., kai pareiškėjui buvo iškelta baudžiamoji byla) informacija apie padėtį jo kilmės šalyje. Kilmės valstybės informacija patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) valdžia persekioja ir įkalina žmogaus teisių aktyvistus, advokatus, aktyvius valdžios kritikus, ekstremistinių organizacijų narius. Tačiau nebuvo nustatyta, kad taikoma tokių asmenų persekiojimo schema yra siejama su „sufabrikuotų“ kaltinimų (finansiniais nusikaltimais ar pan.) jiems pateikimu. Išimtį sudaro kai kurie advokatai. Buvo nustatyta, kad tokio pobūdžio priemonių imamasi viešų asmenų atžvilgiu ir (arba) siejant su vieša veikla. Pareiškėjas politinėms partijoms ar organizacijoms nepriklauso, politinės veiklos nevykdė, nebuvo aktyvus žmogaus teisių gynėjas, viešai (socialinėje žiniasklaidoje, protestuose) savo politinės nuomonės nereiškė. Įvertinus turimus duomenis kilmės valstybės informacijos kontekste, nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra sąlygotas jo tariamo pasisakymo kavinėje. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pasakojimas apie pareigūnų grasinimus (telefonu) dėl pasisakymų kavinėje buvo abstraktus ir nenuoseklus.

8. Nors prieglobsčio prašytojo tėvas yra dirbantis (duomenys neskelbtini), nevengiantis (duomenys neskelbtini), tačiau, nepaisant to, jog jo sūnui tariamai „fabrikuojama“ baudžiamoji byla dėl jo išsakytų politinių įsitikinimų, viešojoje erdvėje nuo 2016 m. nepasirodė jokių (duomenys neskelbtini) informacijos apie šią situaciją. Tikėtina, kad susidariusioje situacijoje, kaip ją pristato pareiškėjas, jo tėvas – (duomenys neskelbtini), pasistengtų paviešinti informaciją apie sūnaus persekiojimą ir teisėsaugos institucijos savivalę.

9. Pažymėjo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas kilmės šalyje iš tiesų kaltinamas sukčiavimu, tačiau nei kilmės valstybės informacija, nei nustatytos faktinės aplinkybės nesuponuoja išvados, jog minėti kaltinimai yra „sufabrikuoti“ siekiant „nubausti“ prieglobsčio prašytoją už valstybės pareigūnams nepriimtinos politinės nuomonės išsakymą.

10. Pareiškėjas baudžiamosios bylos fabrikavimą taip pat siejo ir su valstybinių atstovų siekiu per jį priversti jo tėvą nutraukti savo (duomenys neskelbtini) veiklą. Remiantis kilmės šalies informacija nustatyta, kad persekiojimas vykdomas tuomet, kai siekiama sugrąžinti (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), įbauginti, kad jie atsisakytų savo veiklos. Pareiškėjo tėvas iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini) ir užsiima (duomenys neskelbtini) veikla. Taigi, tyrimo metu taip pat nebuvo surinkta įrodomąją galią turinčių įrodymų, pagrindžiančių prieglobsčio prašytojo daromą prielaidą, jog jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra sąlygotas jo tėvo profesinės veiklos.

11. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs Departamentui nei procesinių dokumentų, paaiškinančių jam pateiktų kaltinimų esmę, nei kitų su baudžiamąja byla susijusių dokumentų, kurių pagrįstai būtų tikimasi iš pareiškėjo. Taigi, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo daromą prielaidą, jog jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra sąlygotas jo pasisakymais draugų rate ir (arba) jo tėvo profesine veikla.

12. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta, ar (duomenys neskelbtini) kalėjime jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas.

13. Departamento teigimu, pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo baudžiamojo persekiojimo kilmės valstybėje, nes jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) yra vykdomas baudžiamasis tyrimas, tačiau nebuvo nustatyta pagrindo prielaidai, jog šis baudžiamasis persekiojimas būtų sąlygojamas pareiškėjo rase, religija, tautybe, jo priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba jo politiniais įsitikinimais. Kitų individualių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) kalėjime pareiškėjas patirs kankinimus, nežmonišką ar jo orumą žeminantį elgesį ar jis tokiu būdu būtų baudžiamas, tyrimo metu nebuvo nustatyta.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 23 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (toliau – ir Prašymas). Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjo kilmės valstybėje jam yra iškelta sufabrikuota baudžiamoji byla dėl jo politinių pažiūrų ir jo tėvo (duomenys neskelbtini) veiklos.

16. Tyrimo metu Departamentas nustatė, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra iškelta baudžiamoji byla ir jis yra paieškomas nuo 2016 m. Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjo tarptautinė paieška buvo nutraukta, tačiau (duomenys neskelbtini) miesto vidaus reikalų ministerijos departamento internetiniame puslapyje nuo 2018 m. kovo 15 d. yra skelbiami pareiškėjo duomenys, kaip asmens, ieškomo pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 4 dalį. Departamentas nustatė, jog tikėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu jo kilmės valstybėje yra vykdomas baudžiamasis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 4 dalyje (sukčiavimas itin stambiu mastu).

17. Departamentas, įvertinęs esminius pareiškėjo prašymo motyvus, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Tokią išvadą Departamentas padarė įvertinęs prieglobsčio prašytojo Prašyme nurodytas aplinkybes, kurias Departamentas įvertino tik kaip prielaidas ir kurios nepagrindžia, jog kaltinimai pareiškėjui yra sufabrikuoti dėl jo viešų pasisakymų ir (ar) siekiant priversti pareiškėjo tėvą nutraukti (duomenys neskelbtini) veiklą. Jokie dokumentai, kurie paneigtų baudžiamosios bylos esmę, turinį, Departamentui nebuvo pateikti. Pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

18. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies (2020 m. lapkričio 10 d. redakcija) 71 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 83 straipsnio 1–2, 5 dalių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, taip pat atsižvelgė į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas, 2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) 116.1.1 punkto nuostatas.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir tariamai kilusią grėsmę dėl baudžiamojo persekiojimo grindė keliais pagrindiniais aspektais. Pareiškėjo teigimu, jam baudžiamoji byla pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 4 dalį (sukčiavimas itin stambiu mastu) iškelta (sufabrikuota) dėl pareiškėjo politinių pažiūrų (viešų neigiamo pobūdžio pasisakymų (duomenys neskelbtini) vyriausybės atžvilgiu) bei dėl pareiškėjo tėvo vykdomos (duomenys neskelbtini) veiklos. Teismas atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės, nagrinėjamu atveju, gali būti reikšmingos tik tuo aspektu, kiek jos atitiktų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies dispozicijose nustatytas sąlygas, t. y., turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas jo kilmės valstybėje yra/bus vykdomas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

20. Tyrimo metu Departamentas surinko duomenis bei nustatė, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) yra iškelta baudžiamoji byla, taip pat yra priimtas sprendimas dėl pareiškėjo paieškos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi baudžiamosios bylos „fabrikavimo“ požymiai prieglobsčio byloje turi būti vertinami itin atsargiai ir tik per galimo asmens persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų Įstatymo 86 straipsnio prasme prizmę.

21. Pareiškėjo teiginiai, kad pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo parašiusiam jo verslo partneriui buvo padaryta įtaka tai padaryti, nebuvo įtikinami ir pakankami patvirtinti tikimybę, jog baudžiamoji byla, pareiškėjo atžvilgiu, buvo iškelta būtent tokiu pagrindu (ne verslo partnerio gera valia). Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėjas, jam nėra žinomas pareiškimo, kurio pagrindu jam iškelta baudžiamoji byla, turinys. Taigi, pareiškėjui nesusipažinus su pareiškimo turiniu, nurodyti teiginiai, kad verslo partneris buvo priverstas parašyti pareiškimą ir pan., nelaikyti objektyviais ir jais remiantis negalima daryti išvados, jog pareiškėjo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla yra sufabrikuota. Be to, tyrimo Departamente metu nebuvo pateikti jokie įrodymai (pvz. pirkimo-pardavimo sutartys, kiti finansiniai dokumentai), pagrindžiantys pareiškėjo vykdyto (duomenys neskelbtini) verslo aplinkybes, galimai paneigiančias baudžiamosios bylos iškėlimo pagrindą, kaip jį apibūdino pats pareiškėjas (verslo partneris buvo priverstas tai padaryti). Kitų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog baudžiamosios bylos iškėlimas, jau aptartu pagrindu, būtų diskriminacinis, nenustatyta.

22. Nei tyrimo metu surinkta, nei prieglobsčio prašytojo pateikta faktinė informacija taip pat savaime nepagrindė prielaidų, kad baudžiamosios bylos iškėlimą sąlygojo vieši pareiškėjo pasisakymai apie jo kilmės valstybės valdžią. Teismas iš esmės pritarė Departamento išvadoms, kad pareiškėjo skunde akcentuojami jo politiniai įsitikinimai vertintini kritiškai, nes šiuo aspektu dėstomi argumentai yra paremti prielaidomis ir subjektyvia nuomone. Nors, kaip nurodo pareiškėjas, jis 2016 m. susitikimo su draugais metu kavinėje viešai pareiškė neigiamą (kritišką) nuomonę apie (duomenys neskelbtini) valdžią, kurią tariamai girdėjo ir valdžios šalininkai, tačiau įvertinus, kad pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai, ar kitai politinei sąjungai, taip pat nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų aktyvus visuomenės veikėjas ir pan., ši aplinkybė (vienkartinis nuomonės pareiškimas viešoje vietoje) pripažinta nepakankamais įrodomąją galią turinčiais faktais, kad būtų teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo pateikta versija dėl baudžiamosios bylos iškėlimo motyvų atitiktų sąlygas pabėgėlio statusui suteikti.

Nors Departamento surinkta medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atitinkamų valdžios subjektų elgsena prieš žmogaus teisių gynimo aktyvistus, kitus aktyvius valdžios kritikus, ekstremistinių organizacijų narius ir pan., nėra teisėta (vykdomi asmenų persekiojimai, asmenys įkalinami ir pan.), tačiau, kaip nustatyta, tokių priemonių dažniausiai imamasi prieš viešus, matomus asmenis. Pareiškėjas savo kilmės valstybėje 2016 m. (įvykiai kavinėje) nebuvo nei aktyvus politinis veikėjas, nei aktyvus žmogaus teisių gynėjas ir pan., todėl sutikta su Departamento išvada, kad baudžiamosios bylos iškėlimas negali būti siejamas su vienkartiniu pareiškėjo pasisakymu kavinėje.

Taigi, vien tik pareiškėjo vienkartinė ir viešai išsakyta kritiška, valdžios atžvilgiu, nuomonė, nėra pakankamu pagrindu prieglobsčiui suteikti Įstatymo 86 straipsnio prasme. Pareiškėjas nors ir baiminasi baudžiamojo persekiojimo ir suėmimo grįžimo į kilmės šalį atveju, tačiau pareiškėjui kilusi reali rizika šiuo atveju nėra sąlygota, kaip jis pats teigia, jo politinių įsitikinimų, kaip jie turėtų būti vertinami Įstatymo 86 straipsnio prasme. Pareiškėjas, jau aptartų argumentų kontekste, neatitinka pabėgėlio apibrėžimo ir todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas taip pat ir šiuo pagrindu (dėl pareiškėjo viešo pasisakymo kavinėje).

Vienkartinis viešas nuomonės išsakymas, pareiškėjo nurodomo jo galimo persekiojimo ir siekio su juo susidoroti prasme, nėra reikšmingas.

23. Teismas sutiko su Departamento sprendimu, kad šiuo atveju taip pat nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo prašyme nurodytų prieglobsčio suteikimo priežasčių – dėl pareiškėjo tėvo (duomenys neskelbtini) veiklos ir baudžiamosios bylos pareiškėjui iškėlimo. Pareiškėjas baudžiamosios bylos fabrikavimą taip pat sieja ir su (duomenys neskelbtini) valdžios atstovų siekiu per pareiškėją priversti jo tėvą nutraukti (duomenys neskelbtini) veiklą.

24. Departamentas surinko duomenis apie pareiškėjo kilmės valstybę ir nustatė, kad nuo 2016 m. iki dabar (duomenys neskelbtini), ir jų šeimos nariai (duomenys neskelbtini) patiria įvairaus pobūdžio valdžios atstovų persekiojimą. Persekiojimai prieš (duomenys neskelbtini) šeimos narius vykdomas tuomet, kai siekiama sugrąžinti (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), įbauginti, kad jie atsisakytų savo veiklos. Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjo tėvas visą ginčo laikotarpį gyvena (duomenys neskelbtini) ir užsiima (duomenys neskelbtini) veikla. Taigi, tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) valdžios atstovų siekis – kontroliuoti, riboti, (duomenys neskelbtini) veiklą, o pareiškėjo tėvui gyvenant (duomenys neskelbtini), tokio siekio įgyvendinimas būtų objektyviai lengvesnis tiesiogiai kreipiantis į pareiškėjo tėvą. Tuo tarpu pareiškėjo samprotavimai, kad baudžiamoji byla pareiškėjui iškelta turint tikslą paveikti pareiškėjo tėvą, surinktos medžiagos kontekste vertintini kaip objektyviai nelogiški.

25. Departamentas surinko duomenis apie tai, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje iš tiesų yra iškelta baudžiamoji byla. Surinkta informacija apie baudžiamosios bylos iškėlimą dera su pareiškėjo pasakojimu apie jo (duomenys neskelbtini) verslą (duomenys neskelbtini). Tačiau nei tyrimo metu surinkta, nei prieglobsčio prašytojo pateikta faktinė informacija savaime nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjo atžvilgiu baudžiamosios bylos iškėlimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo tėvo aktyviai vykdoma (duomenys neskelbtini) veikla. Departamentas, be kita ko, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjo tėvas ir yra aktyvus savo veikloje, tačiau nuo 2016 m. viešoje erdvėje nėra jokių (duomenys neskelbtini) apie jo sūnui galimai neteisėtai iškeltą baudžiamąją bylą, kurios iškėlimo pagrindas – apriboti (duomenys neskelbtini) laisvę. Objektyviai vertinant, surinktos medžiagos kontekste (pareiškėjo tėvas aktyvus (duomenys neskelbtini)), tokių duomenų paviešinimas būtų logiškai pagrįstas.

26. Pažymėta, kad baudžiamasis persekiojimas pats savaime negali būti prilyginamas „persekiojimui“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus bei aplinkybes dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos, pareiškėjo teiginiai, kad baudžiamoji byla iškelta dėl tėvo vykdomos veiklos, nėra įtikinamai pagrįsti ir pakankami patvirtinti tikimybę, jog baudžiamasis persekiojimas galėtų būti vykdomas dėl šių priežasčių ir įtakojamas asmenų – siekiančių apriboti pareiškėjo tėvo (duomenys neskelbtini) veiklą. Pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių realių įrodymų, patvirtinančių jo neigiamą asmeninę patirti būtent dėl tėvo vykdomos veiklos. Kaip teisingai nurodė Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama būtent individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Pareiškėjas šiuo aspektu dėstomus prieglobsčio prašymo argumentus grindė kitų įvykių, kuriuose pareiškėjas nedalyvavo ir kurie įvyko dėl kitų asmenų, aplinkybėmis.

27. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tik pateikė savo subjektyvius paaiškinimus dėl neva galimo jo baudžiamojo persekiojimo būtent dėl pareiškėjo tėvo vykdomos veiklos, tačiau nėra jokių objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, kad baudžiamosios bylos iškėlimas būtų susijęs su tėvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teiginiai apie baudžiamosios bylos iškėlimą dėl tėvo veiklos atmetami kaip neįrodyti, o atsakovo išvada nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir šiuo aspektu yra teisėta ir pagrįsta.

28. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas atitinka pabėgėlio statusui suteikti taikytinas nuostatas (kriterijus). Departamentas tokia išvadą padarė racionaliai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs pareiškėjo pateiktų paaiškinimų (aplinkybių) ir duomenų visumą. Departamentas, atlikęs išsamų tyrimą, pagrįstai nenustatė, kad baudžiamosios bylos pareiškėjui iškėlimas sąlygotas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

29. Pareiškėjas skunde ginčijo ir Sprendimo dalį dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Teismas vadovavosi Įstatymo 87 straipsniu, reglamentuojančiu papildomos apsaugos suteikimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pažymėta, kad pareiškėjas baimę patirti baudžiamąjį persekiojimą grindė bendra padėtimi (duomenys neskelbtini), iliustruojančia atitinkamų valdžios struktūrų elgesį su (duomenys neskelbtini) ir jų šeimos nariais. Įvertinus prašymo nagrinėjimo metu surinktą informaciją bei pareiškėjo pateiktą informaciją, padaryta išvada, kad pareiškėjo baimė patirti netinkamą elgesį dėl baudžiamosios bylos aplinkybių yra paremta bendro pobūdžio situacija, tačiau ne individualiomis su prieglobsčio prašytoju susijusiomis aplinkybėmis. Be kita ko, tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas kilmės valstybėje negalėtų ginti savo teisių teisinėmis priemonėmis.

30. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis. Taip pat byloje nebuvo jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindų jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

31. Teismas padarė išvadą, kad Departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Sprendimą pripažinus teisėtu, atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo. Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 32. Pareiškėjas D. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

33. Pareiškėjas pažymi, kad jo pasakojimas apie valdžios institucijų vykdomą persekiojimą dėl jo tėvo vykdomos (duomenys neskelbtini) veiklos, kurios metu (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo pasakojimas apie praeityje patirtą persekiojimą bei gresiantį pavojų patirti pakartotinius persekiojimo veiksmus iš (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų atstovų ne tik patvirtinta kilmės valstybės informacija, bet ir nenustatyta esminių prieštaravimų, trukdančių taikyti abejonės privilegiją pareiškėjo teiginiams.

34. Įvertinus asmeninę pareiškėjo situaciją (praeityje patirtus persekiojimo veiksmus, kilmės valstybės informaciją, patvirtinančią teisėsaugos institucijų intensyvų (duomenys neskelbtini) ir jų šeimos narių persekiojimą), kumuliatyviai vertinant veiksnius, sąlygojusius persekiotojo motyvus (turėjo vertinti jo neigiamus pasisakymus apie (duomenys neskelbtini) valdžią kartu su jo tėvo vykdoma (duomenys neskelbtini) veikla, (duomenys neskelbtini), o ne išskirti į skirtingus epizodus), leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas yra persekiojamas dėl konvencinių priežasčių (politiniai įsitikinimai), ir pagrįstai baiminasi patirti pakartotinius ir savo pobūdžiu rimtesnius persekiojimo veiksmus, grįžus į kilmės valstybę (teisingumo neužtikrinimas teisminio proceso metu, kankinimas ir smurtas sulaikymo metu, kėsinimasis į gyvybę, smurtas kalėjime, kankinimas ir pan.).

35. Pareiškėjas nurodo, jog tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, jis yra ieškomas kilmės šalyje, todėl tikėtina, kad, grįžęs į kilmės šalį bus sulaikytas, pripažinus kaltu jam gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 12 metų. Atsakovas turėjo pareigą įvertinti papildomos apsaugos poreikį, t. y., ar (duomenys neskelbtini) kalėjime pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas. Šie argumentai teismo nebuvo vertinti.

36. Pareiškėjas akcentuoja, kad paties atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad, viena vertus, (duomenys neskelbtini) patiria sisteminį persekiojimą, antra, persekiojimo veiksmai nukreipiami į jų šeimos narius, tikslu priversti nutraukti (duomenys neskelbtini) darbą arba (duomenys neskelbtini), trečia, sulaikyti ir įkalinti šeimos nariai yra kankinami ir žeminami, susiduria su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, vėl gi, siekiant paveikti (duomenys neskelbtini) darbą dirbančius jų šeimos narius. Atsakovui pripažinus, kad yra tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) valdžia turi motyvą siekti, jog pareiškėjo tėvas (duomenys neskelbtini), šis nepagrįstai konstatavo nesant individualių priežasčių, sąlygojančių tikimybę, kad pareiškėjas, grąžinus jį į kilmės valstybę, teisminio proceso metu, suėmus ar įkalinus, nepatirs kankinimų, nežmoniško elgesio ar kitokiu būdu nebus baudžiamas. Net ir atmetus pareiškėjo teiginius apie jam sufabrikuotus kaltinimus kilmės valstybėje, atsakovas vis vien turėjo pareigą tinkamai įvertinti papildomos apsaugos poreikį, kadangi, akivaizdu, pareiškėjo turimos individualios savybės – (duomenys neskelbtini) sūnus – lemia ženkliai didesnę riziką, kad jo grąžinimo atveju, bus pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

37. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

38. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta ne tik kilmės valstybės informacija, bet ir pareiškėjo paaiškinimai. Nei kilmės valstybės informacija, nei nustatytos faktinės aplinkybės, nei pagrįstos prielaidos nesuponuoja išvados, jog pareiškėjui kaltinimai yra „sufabrikuoti“ siekiant „nubausti“ prieglobsčio prašytoją už valstybės pareigūnams nepriimtinos politinės nuomonės išsakymą. Tyrimo metu taip pat nebuvo surinkta įrodomąją galią turinčių įrodymų, pagrindžiančių prieglobsčio prašytojo daromą prielaidą, jog jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra sąlygotas jo tėvo profesine veikla.

39. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta, ar (duomenys neskelbtini) kalėjime jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (15/6-10)12PR-169 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

41. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

42. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad kilmės valstybėje yra persekiojamas dėl politinių įsitikinimų, be to, mano, kad liko neįvertinta, ar kalėjime jis bus kankinamas.

43. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

44. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.).

46. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės valstybėje jam yra iškelta baudžiamoji byla, kuri, jo teigimu, iškelta dėl jo tėvo vykdomos (duomenys neskelbtini) veiklos bei dėl atvejo, kai pareiškėjas viešai išreiškė negatyvius pasisakymus apie valdžią.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausos Departamente metu bei teismui, kitą bylos (taip pat ir Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas aiškiai ir nuosekliai nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas spręsti apie jo persekiojimą kilmės valstybėje Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme. Byloje yra duomenys apie pareiškėjui kilmės valstybėje iškeltą baudžiamąją bylą, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ši baudžiamoji byla yra fiktyvi, sufabrikuota siejant ją su pareiškėjo persekiojimu Įstatymo prasme. Pareiškėjas mano, kad baudžiamoji byla jam iškelta nepagrįstai, tačiau pateikia tik prielaidas, kad ši baudžiamoji byla susijusi su jo tėvo (duomenys neskelbtini) veikla ar jo paties vieną kartą viešai pareikštu pasisakymu apie valdžią. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimų, teiktų tiek Departamentui, tiek teismui turinį bei byloje surinktų duomenų apie pareiškėją bei jo kilmės valstybę visumą, nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie jo nurodytų aplinkybių tiesioginį ryšį su baudžiamąją byla bei apie šios baudžiamosios bylos fiktyvumą. Pareiškėjas tokią savo poziciją grindžia tik savo subjektyvia nuomone bei prielaidomis, kurių pagrindžiančių objektyvių ir nuoseklių duomenų nėra.

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.).

51. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad liko neįvertinta, ar kilmės valstybėje kalėjime jis bus kankinamas, tačiau konkrečių paaiškinimų, leidžiančių daryti tokią išvadą, nenurodė ir pats pareiškėjas. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

53. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė