Legislator Case Law & Legislation
4401ee52-4de0-44c8-8041-ae35d4fc7670 AI generated

4401ee52-4de0-44c8-8041-ae35d4fc7670 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 4401ee52-4de0-44c8-8041-ae35d4fc7670
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2962-554/2015.Proceso Nr. 3-62-3-00611-2015-0.Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,              sekretoriaujant Laurai Mukaitei, Neringai Musinienei,              dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – E. S. ,              atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui Erikai Zakarauskaitei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

4401ee52-4de0-44c8-8041-ae35d4fc7670 · Kauno apygardos administracinis teismas: Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo ir Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Higienos normos 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2962-554/2015.Proceso Nr. 3-62-3-00611-2015-0.Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,              sekretoriaujant Laurai Mukaitei, Neringai Musinienei,              dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – E. S. ,              atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui Erikai Zakarauskaitei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl blogų įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2013-11-08 iki 2015-05-26 (laikotarpį patikslino teismo posėdžio metu). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuo 2013-11-08 iki 2015-05-26 buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (Toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) kamerų tipo patalpose nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Kameros, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas senos, medinės lubos, virÅ¡ kurių yra tarpas iki pagrindinių betoninių lubų, kuriame daug visokių neÅ¡varumų ir dulkių, kurių iÅ¡valyti nėra galimybės, dulkės krenta ant lovų, patalynės, į maistÄ . Daug buitinių parazitų, graužikų. Grindys taip pat yra senos, medinės ir vietomis supuvusios. VisiÅ¡kai nėra ventiliacijos, oras praktiÅ¡kai nepatenka į patalpÄ , kadangi langas mažai prasiveria, nes kliudo grotos. Kameroje esantis tualetas atskirtas siena, tačiau durys yra kiauros ir siena nėra iki pat virÅ¡aus, o tik iki medinių lubų, todėl iÅ¡ tualeto sklinda smarvė.

Kamerose nėra šilto vandens. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo ir džiovinimo paslaugos. Be to pastatas neturi leidimo – higienos paso. Pastatas nėra pritaikytas didelio žmonių skaičiaus laikymui, neatitinka gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema, nėra evakuacinio išėjimo. Pastatas neturi statinio techninio ir energetinio pasų. Pats pareiškėjas nerūkantis, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat dūmai patenka iš kitų kamerų.

Nuo cecho ir lentpjÅ«vės pečių nuolat sklinda degėsių kvapas, dÅ«mai. Nėra galimybės iÅ¡sidžiovinti rÅ«bus, nes džiovykle, esančia lauke, naudotis negalima, kadangi rÅ«bai įgauna blogÄ kvapÄ , o džiovyklė, esanti viduje, per maža visiems nuteistiesiems. Dėl kalinimo nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis buvo pažemintas jo orumas bei garbė, patyrė rimtų sveikatos sutrikimų, sumažėjo bendravimo galimybės, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus. Kreipėsi į daktarus dėl oro trÅ«kumo, pastoviai svaigsta galva, skauda Å¡irdį, serga lėtiniu bronchitu.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 16-19), taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013-11-08 iki 2015-05-26 periodiÅ¡kai buvo laikomas baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 4, 5, 6, 8, 9. PareiÅ¡kėjas sistemingai ir piktybiÅ¡kai pažeidinėja režimÄ , todėl jam yra skiriamos nuobaudos, uždarant jį į baudos izoliatorių arba kamerų tipo patalpas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad kameros Nr. 8, 9 yra suremontuotos (2013 m. 3-me ketvirtyje ir 2014 m. 2-me ketvirtyje). Nuteistieji kamerose esantį inventorių nuolat gadina, todėl įstaiga, atsižvelgiant į asignavimus, patalpas ir inventorių nuolat remontuoja. Kameros Nr. 4, 5, 6 vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, o kamerose Nr. 8 ir Nr. 9 veikia ir ištraukiamoji ventiliacija. Kamerose Nr. 4, 5, 6, 8, 9 sanitariniai mazgai iki lubų atitverti nuo likusio kameros ploto. Teisės aktai nenumato šilto vandens tiekimo į baudos izoliatorių ir kamerų tipo patalpas.

Kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje laikomiems nuteistiesiems sudarytos galimybės išsiskalbti drabužius ir jiems džiovinti. Teisės aktai nenumato džioviklių įrengimo pačiose kamerose, jos atitinkamai yra įrengtos lauke ir viduje. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų statinio techninis (techninis – energetinis) pasas Nr. 220 išduotas 2006-04-04. Higienos pasas nėra privalomas. Baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose rūkantys nuteistieji laikomi atskirai nuo nerūkančių.

Konkretų pageidavimÄ nuteistieji iÅ¡reiÅ¡kia raÅ¡tu. PareiÅ¡kėjas kiekvienÄ kartÄ atlikdamas nuobaudas baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kamerose nurodydavo, jog su rÅ«kančiais asmenimis patalpoje bÅ«ti gali, todėl jo teiginiai, kad pažeidžiamos jo kaip nerÅ«kančio teisės, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu į psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinių iÅ¡gyvenimų, susijusių su gyvenamosios vietos problematika nesikreipė.

Nurodė, kad jokių neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų nebuvo. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti vien abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytÄ asmens teisę į žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2013-11-08 iki 2015-05-26.Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kamerose, kuriose jis buvo laikomas senos, medinės lubos, virÅ¡ jų daug dulkių, Å¡iukÅ¡lių, kurios krenta ant lovų, patalynės, į maistÄ , daug buitinių parazitų, graužikų, grindys taip pat yra senos, medinės ir vietomis supuvusios, visiÅ¡kai nėra ventiliacijos, langas mažai prasiveria, nes kliudo grotos, tualetas atskirtas tik sienele, iÅ¡ tualeto sklinda smarvė, kamerose nėra Å¡ilto vandens, nėra suteikiamos asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo ir džiovinimo paslaugos, pastatas neturi techninio ir energetinio pasų, higienos paso, nėra evakuacinio išėjimo, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nuo cecho ir lentpjÅ«vės sklinda degėsių kvapas, dÅ«mai, nėra galimybės iÅ¡sidžiovinti rÅ«bus.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo ir Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Higienos normos 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

PareiÅ¡kėjas savo teiginiams patvirtinti jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie oro trÅ«kumÄ , nepateikė. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad kameros Nr. 4, 5, 6 vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, o kamerose Nr. 8 ir Nr. 9 veikia ir iÅ¡traukiamoji ventiliacija, o tai atitinka Higienos normos 24 punkto reikalavimus dėl patalpų vėdinimo. Å ias aplinkybes patvirtina ir PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2015-06-29 pažyma Nr. 77-821 (b.l. 21).

Objektyvių duomenų apie Å¡io pobÅ«džio pažeidimus byloje nesurinkta, taigi pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ia apimtimi vertinami kaip nepagrįsti (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).Higienos normos HN 76:2010 60 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų ir esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Atsakovas nurodė, kad siekiant užtikrinti teisės aktais reglamentuotas bausmės atlikimo sÄ lygas, atsakovas su specializuota įmone UAB ,,Dezinfa“ 2011-10-24 ir 2014-11-14 yra sudaręs sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2015-06-29 pažyma Nr. 77-821 patvirtina, kad kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje laikomiems nuteistiesiems sudaryta galimybė iÅ¡siskalbti drabužius ir jiems džiovinti (b.l. 21).

Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos nuostatos nereglamentuoja minimalaus bendro ir vienam nuteistajam skirtinų džiovyklos patalpų ploto.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, jog jis nerÅ«kantis, tačiau buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, Å¡io įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimÄ , jų prieinamumÄ (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir Å«kiui, o Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Higienos normos 14 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t.t.

Å iame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų kalinimo ypatumų. Jau minėto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali bÅ«ti izoliuotos. Å iose grupėse rÅ«kantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

Taigi, suimtasis (nuteistasis) turi teisę bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, tačiau jis privalo raÅ¡tu dėl to pateikti praÅ¡ymÄ . IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK pažymų (b.l. 27-33) matyti, kad kiekvienÄ kartÄ pareiÅ¡kėjÄ perkeliant į baudos izoliatorių ar kamerų tipo patalpas, jis nurodydavo, jog gali bÅ«ti vienoje kameroje su rÅ«kančiais asmenimis, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos neteisėtų veiksmų. Higienos normos 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Taigi, teisės aktai nenumato Å¡ilto vandens tiekimo į baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kameras. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau –Taisyklės), 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Tačiau visi Å¡ie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Higienos normos 2 punktas). Atsakovo pateikta 2015-06-29 pažyma apie E. S. laikymo sÄ lygas Nr. 77-821 patvirtina, kad kamerose, kuriose vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitariniai mazgai iki lubų atitverti nuo likusio kameros ploto (b.l. 21), todėl nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimo.

Byloje pateiktas PravieniÅ¡kių PN-AK 3-ojo sektoriaus baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų Statinio techninis (techninis – energetinis) pasas Nr. 220, iÅ¡duotas 2006-04-04 (b.l. 21, 36-41). Tačiau teismas taip pat pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai pareiÅ¡kėjui nesuteikia teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodydamas, jo manymu, atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus - t.y. tam tikrų dokumentų (higienos, statinio techninio bei energetinio pasų) nebuvimÄ , evakuacinio išėjimo nebuvimÄ , tik deklaratyviai nurodė, kad taip atsakovas pažeidė jo teises, tačiau jis neįvardijo jokių konkrečių aplinkybių, kaip visa tai įtakojo bei kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, lubos ir grindys senos, supuvusios, pažymėtina, jog atsakovo pateikti duomenys (b.l.

21) patvirtina, jog PravieniÅ¡kių PN-AK 3-ojo sektoriaus baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kameros Nr. 8, 9 yra suremontuotos 2013 m. 3-me ketvirtyje ir 2014 m. 2-me ketvirtyje. Atsakovas nurodė, jog nuteistieji kamerose inventorių nuolat gadina, todėl įstaiga, atsižvelgiant į asignavimus, patalpas ir inventorių nuolat remontuoja (b.l. 17). Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-Ak baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose laikytini nepagrįstais. LVAT yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.).

Nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo pažemintas jo orumas bei garbė, patyrė rimtų sveikatos sutrikimų, sumažėjo bendravimo galimybės, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė. IÅ¡ pateiktos pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos (b.l. 42-53), matyti, jog pareiÅ¡kėjas į gydytojus kreipėsi dėl skundžiasi Å¡irdies sutrikimų, perÅ¡alimo, silpnumo, galvos svaigimo. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra atsisakęs vartoti vaistus, badavo.

Todėl Å¡iuo atveju negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti sveikatos sutrikimai buvo nulemti netinkamų kalinimo sÄ lygų. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos 2015-06-30 pažymos Nr. 73(3)-341 matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2013-1-08 iki 2015-05-20 į Psichologinę tarnybÄ dėl emocinių iÅ¡gyvenimų, susijusių su gyvenamosios vietos problematika, nesikreipė (b.l. 26). Taigi, teismas vertina, kad administracinėje byloje nėra pakankamų duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio (ABTÄ® 57 str.).

IÅ¡ to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, kuriuos pareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė savo skunde teismui, apie dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu Šiuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ .

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikÅ¡mingi nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendra Å¡alies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad LAT dar 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktikÄ (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso Å¡alių rungtyniÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principai, kurių realų įgyvendinimÄ proceso metu privalo garantuoti teismas. NežiÅ«rint to, teismas, bÅ«damas aktyvus, savo iniciatyva ABTÄ® 10 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiÅ¡kėjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasėkoje iÅ¡ atsakovo savo iniciatyva iÅ¡reikalavo visÄ eilę įrodymų, kuriuos ABTÄ® iÅ¡ esmės įpareigojo pateikti patį pareiÅ¡kėjÄ (ABTÄ® 23-24 str., b.l. 2, 20-33, 36-53).

Pats pareiÅ¡kėjas, visiÅ¡kai nesirÅ«pindamas savo skundo teiginių pagrindimu faktiniais duomenimis, tik deklaratyviai nurodė, jog jo paminėtos faktinės aplinkybės (atsakovo veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir, be to, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija dar 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Å i argumentacija taikytina ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentams dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir pan. (ABTÄ® 57 str.). Ginčo situacijoje taip pat bÅ«tina įvertinti neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, jų mastÄ ir įtakÄ pareiÅ¡kėjui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai Konvencijos 3 str., Konstitucijos 21 str. taikymo prasme galėtų bÅ«ti laikomi asmens kankinimu, žiauriu, nežmoniÅ¡ku ar žeminančiu asmens orumÄ elgesiu. Ä®vertinęs nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui atsiradusių neigiamų pasekmių (iÅ¡skyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo dalyje) nėra pagrindo vertinti kaip kankinimÄ , žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį asmens orumÄ elgesį Konvencijos 3 str. kontekste.

Konstitucijos 22 str. 4 d. numato, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ . Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamo pagrindo įrodymų iÅ¡vadai, jog atsakovo veiksmais tiesiogiai buvo pažeistos paminėtose konstitucinėse normose įtvirtintos vertybės pilnoje Konvencijos 3 str. turinio apimtyje (ABTÄ® 57 str.).

Pagal nusistovėjusiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str. nustatyta susitariančiųjų Å¡alių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 str., lemia reikalavimÄ , kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniÅ¡ko arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (EŽTT 2011-05-01 sprendimas E. v.

Turkija (pareiÅ¡kimas Nr. 19506/05), 2001-05-10 sprendimas Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 29392/95), 1998-09-23 sprendimas A. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 25599/94)). Ginčo situacijoje svarbu ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas jo laikymo baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose metu bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ ar kitas institucijas su skundais dėl blogų kalinimo sÄ lygų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas pilnoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

        Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,  n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .                Teisėjas                                                                                               Algis Markevičius