4401cc81-d672-4612-b308-b4e7b2df6be6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-726-1034/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31521-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, kaltinamajai L. J., nukentėjusiajai G. N. (nuotoliniu bÅ«du), vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programÄ â€žMS Teams“ žodinio proceso iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : L. J. 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 21.50 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytos 1,56 promilės alkoholio), namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sugriebė G.

N. už abiejų rankų ir jas stipriai spaudė, tyčia sudavė smÅ«gį ranka G. N. į veidÄ , taip pat sudavė tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių G. N. į kitas kÅ«no vietas, nagais apdraskė G. N. veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du viso ne mažiau kaip 8 trauminiais poveikiais G. N. padarė poodines kraujosruvas kaktoje ir kariame žaste, odos nubrozdinimus kariame skruoste, žastuose, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė G. N. sveikatÄ . Å iais veiksmais L.

J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. J. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad ne ji puolė pirma, ji gynėsi nuo G. N. TÄ vakarÄ pas jÄ buvo atėjusi draugė, su ja iÅ¡gėrė alaus ir po to atėjo G. N. G. N. nepatiko, kaip ji iÅ¡plovė puodÄ . Ji (past. – L. J.) trenkė į grindis tÄ puodÄ ir G. N. puolė jÄ muÅ¡ti, o ji gynėsi. Abidvi mušėsi, gal ji ir sužeidė nukentėjusiÄ jÄ , bet jai taip pat buvo padaryti kÅ«no sužalojimai – ranka ir lÅ«pos vidinė pusė.

Nematė, kad G. N. iki konflikto bÅ«tų buvusi sužalota. Dėl G. N. veiksmų jos atžvilgiu kreipėsi pirmadienį į medicinos specialistus. TÄ vakarÄ gėrė alų, suvartojo apie 1-2 skardines. Dar iÅ¡gėrė stipresnio alkoholio, tÄ vakarÄ jautėsi truputi apsvaigusi, bet jos veiksmams tÄ vakarÄ alkoholis neturėjo reikÅ¡mės. Nežino, ar yra priežasčių G. N. jÄ apkalbėti. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, ji nematė sužalojimų ant G. N. veido. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G.

N. parodė, kad tÄ vakarÄ pamatė namuose eilinę betvarkę. Puodas buvo negerai iÅ¡plautas, prašė jį iÅ¡plauti gerai. TÄ purvinÄ puodÄ L. J. metė jai į kojas ir nepataikė. Paklausė, kÄ ji daro, o kaltinamoji ėmė jÄ draskyti ir muÅ¡tis. Apdraskė kaltinamajai rankas, kito bÅ«do jai nebuvo, nes labai skaudėjo rankÄ ir pradėjo svaigti galva. Skambino dukrai, o Å¡i paskambino policijai. PolicijÄ iÅ¡kvietė jos dukra. Dukra buvo atvažiavusi į konflikto vietÄ . Iki Å¡io konflikto sužalojimų neturėjo.

Jai nėra priežasčių apkalbėti L. J. Atvykę policijos pareigÅ«nai matė jos sužalojimus, jai iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas (policijos pareigÅ«nas) O. K. parodė, kad kiek prisimena, buvo kviesta policija dėl to, kad giminaitės nepasidalino namo. Ten sėdėjo pagyvenusi moteriÅ¡kė ir girtavo, ji buvo akivaizdžiai neblaivi, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Buvo tarp jų konfliktas ir vienai iÅ¡ jų ranka buvo sužalota, kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Nukentėjusiajai buvo padaryti rankos nubrozdinimai. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo O. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 74). Perskaičius šiuos parodymus, O. K. parodė, kad teisingi parodymai. Dėl smurto visiškai teisingai nurodyta – nukentėjusiajai buvo sužalota ranka ir ant smakro kažkas buvo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. D. parodė, kad buvo vakaras, buvo tamsu ir kieme buvo policijos pareigūnai.

Buvo kelios moterys – viena moteris buvo pusamžė, viena jaunesnė ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji sakė, kad susiginčijo su jos vyro seserimi. Jos susipyko ir ji griebė jai su nagais, apdraskė nukentėjusiajai rankÄ ir dar kažkur. Neprisimena, kokias nukentėjusiosios kÅ«no vietas tiksliai apdraskė. ApžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ , nebuvo priežasties vežti jos į ligoninę. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojos L.

D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 66). Perskaičius Å¡iuos parodymus, L. D. parodė, kad kÄ buvo pažymėjusi, taip ir buvo. Nukentėjusiajai ant veido, po nosimi buvo tokie sužalojimai kaip įdrėskimai, buvo sužaloti žastai, pečių sritis ir po nosimi kažkas buvo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. J. parodė, kad jai paskambino verkdama mama G. N., kuri pasakė, kad greičiau kviestų policijÄ , nes jÄ muÅ¡a. Ji iÅ¡kvietė policijÄ ir pati iÅ¡vyko pas motinÄ .

Rado mamÄ jau sužalotÄ , apdraskytÄ . Ant rankų matėsi raudonos žymės. Su teta tÄ dienÄ bendravo, ji liudytojÄ plÅ«do keiksmažodžiais ir rėkė. Nėra priežasčių jai apkalbėti L. J. Matė tÄ dienÄ sužalojimus pas mamÄ . Tai buvo virÅ¡ lÅ«pos pradrėkstas apgamas, ant smakro, virÅ¡ antakio, ant abiejų rankų, prie pažasties paraudę buvo. Vėliau pradėjo ryÅ¡kėti mėlynės. Po savaitės buvo dar blogesnis vaizdas – visos rankos buvo žalsvai mėlynos.

Ä® teismo posėdį taip pat buvo Å¡aukiamas liudytojas D. Č., kuris negalėjo atvykti į teismo posėdį. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Č. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. dirbant su vyr. patruliu O. K., iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini), namuose, pranešėjos neblaivi teta sumušė pranešėjos mamÄ .

Atvykus nurodytu adresu ir užėjus į butÄ , pamatė vienÄ moterį, kuri stovėjo, vardu G., o kita sėdėjo ant sofos, vardu L. Pastaroji į niekÄ nereagavo, toliau rÅ«kė, vartojo alkoholį, žiÅ«rėjo televizorių. Paklausus moterų, kas nutiko, moteris, sėdėjusi ant sofos tylėjo, o nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jos brolienė L. pagrindiniame kambaryje su savo drauge vartojo alkoholį ir rÅ«kė, ji davė pastabÄ joms už tai ir dėl to, kad namuose didelė netvarka.

Brolienė į tai visai nereagavo. Vėliau tarp jų iÅ¡sivystė žodinis konfliktas, kur nukentėjusioji buvo įžeidinėjama necenzÅ«riniais žodžiais. Vėliau Å¡i paprašė L. sutvarkyti virtuvę, iÅ¡plauti puodÄ , o pastaroji supykusi puolė nukentėjusiÄ ja G., jÄ apdraskė ir metė puodÄ Ä¯ kojas, po ko ranka sudavė per veidÄ , dėl to G. pajuto fizinį skausmÄ . Smurtas pasitvirtino, tikrai ant moters buvo matomi sužalojimai, ant veido ir rankų nubrozdinimai, dėl to iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Po kurio laiko atvyko GMP brigada, kuri apžiÅ«rėjo moterį, nustatė sužalojimus, tačiau nukentėjusioji atsisakė vykti į ligoninę. Kadangi smurtas pasitvirtino, buvo nuspręsta L. J. sulaikyti (b. l. 70). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. N. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama kambaryje, davė pastabÄ savo brolienei L. J. dėl netvarkos virtuvėje. Ä® tokį praÅ¡ymÄ L. J. nekreipė dėmesio ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus su savo drauge.

Pakartojus praÅ¡ymÄ , L. J. pradėjo G. N. draskyti, metė puodÄ Ä¯ kojÄ , ranka sudavė į lÅ«pÄ , dėl ko G. N. patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 7). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. N. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 21.50 val. buvo (duomenys neskelbtini), jos dukrai S. J. priklausančiame bute, kuriame gyvena ir G. N. brolienė L. J. L. J. su savo drauge pagrindiniame kambaryje gėrė alų ir rÅ«kė. G. N. davė pastabÄ dėl rÅ«kymo ir netvarkos virtuvėje. Ä® tai brolienė nereagavo, tik pradėjo keiktis necenzÅ«riniais žodžiais ir pradėjo kabinėtis, kad G.

N. yra (duomenys neskelbtini) tautybės. G. N. dar kartÄ paprašė nerÅ«kyti ir sutvarkyti virtuvę, iÅ¡plauti savo indus. Tada L. J. puolė G. N., su nagais apdraskė rankÄ , metė puodÄ Ä¯ kojas, su ranka sudavė per veidÄ , dėl ko G. N. pajuto fizinį skausmÄ . G. N. paskambino savo dukrai, kuri iÅ¡kvietė policijÄ . Ä®vykį matė brolienės draugė, kurios duomenų nežino ir kuri pasiÅ¡alino (b. l. 7). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji G. N. parodė, kad kaip ir anksčiau minėjo, buvo jos dukrai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), atvyko į butÄ savaitgaliui.

Atvykusi rado eilinį kartÄ didžiulę netvarkÄ namuose. Kaimynai skundžiasi nuolatos blogu kvapu, skruzdėlėmis, degėsiais ir nuo to, kad užsiveisė graužikai, nes ankščiau to nebuvo. Namuose rado L. J. sėdinčiÄ su nepažįstama moterimi, kurios svetainėje kartu vartojo alkoholinius gėrimus. G. N. praėjo į savo kambarį nieko nepasakiusi, pasidėjo daiktus ir nuėjo į virtuvę pasigaminti vakarienės. Virtuvėje buvo didelė netvarka, pilna neÅ¡varių indų. Pamatė, kad jos asmeninis puodas yra siaubingai purvinas, tačiau iÅ¡ seniau buvo susitarusios su L.

J., kad Å¡i neims ir nenaudos G. N. indų. TÄ vakarÄ G. N. nuėjo pas L. J. į svetainę, paprašė, kad Å¡i iÅ¡plautų jos puodÄ , nes nori pasigaminti vakarienės, tačiau L. J. iÅ¡ karto pradėjo agresyviai elgtis. Pradėjo Å¡aukti, taip pat pradėjo G. N. įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais. L. J. nuėjo iÅ¡plauti puodÄ , tačiau jos iÅ¡plovimas buvo vandens praskalavimas, nes puodas ir toliau buvo purvinas. Tada G. N. dar kartÄ pakartotinai paprašė iÅ¡plauti ir tuomet L.

J., paėmusi tÄ puodÄ , metė į G. N. ir pataikė į kojÄ . Tada G. N. gražiuoju pradėjo raminti L. J., kad Å¡i baigtų taip elgtis, o Å¡i puolė muÅ¡tis, griebė G. N. stipriai už rankos ir pradėjo draskyti veido sritį, taip pat kitas kÅ«no vietas. Nuo L. J. veiksmų G. N. pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ lÅ«pos ir nosies. Pateiks įrodančias nuotraukas padarytų sužalojimų, kuriuos padarė L. J. Po to, kai pamatė, kad jai bėga kraujas, G. N. iÅ¡kvietė policijÄ ir savo dukrÄ .

Kur tuo metu buvo L. J. draugė ir kada ji tiksliai pasiÅ¡alino iÅ¡ buto, nematė. Tuo metu G. N. blogai jautėsi. Atvykę medikai jÄ apžiÅ«rėjo, bet į ligoninę G. N. nevažiavo (b. l. 41). Papildomos apklausos metu G. N. parodė, kad norėtų papildomai paaiÅ¡kinti dėl jai padarytų sužalojimų, kuriuos sukėlė L. J. TÄ vakarÄ , kai ji nuėjo pas L. J. į svetainę, paprašė, kad Å¡i iÅ¡plautų puodÄ , nes G. N. norėjo pasigaminti vakarienę, tačiau L. J. iÅ¡ karto pradėjo agresyviai elgtis.

Pradėjo Å¡aukti, taip pat pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti necenzÅ«riniais žodžiais. Kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje, L. J., paėmusi tÄ puodÄ , metė į G. N. ir pataikė į kojÄ . Tada ji gražiuoju pradėjo raminti L. J., kad šį baigtų taip elgtis. Tačiau L. J. nepaklausė ir puolė muÅ¡tis. L. J. griebė G. N. stipriai už abiejų rankų, po ko vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veidÄ , taip pataikydama į nosį ir iÅ¡ karto G. N. pradėjo bėgti kraujas.

G. N. bandė gintis ir iÅ¡silaisvinti, nes L. J. jÄ laikė sugriebusiÄ už rankų, tačiau L. J. nenustojo jos muÅ¡ti ji ir toliau draskė nagais bei sudavė G. N. kumščiais į įvairias kÅ«no vietas. Kiek tiksliai sudavė L. J. smÅ«gių, pasakyti negali, tačiau tikrai ne mažiau trijų smÅ«gių. TÄ vakarÄ L. J. G. N. draskė nagais ir sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas (b. l. 61). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2266/2020(01) konstatuota, kad G.

N. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25-26). Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad sužalojimai G. N. padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais (b. l. 29-30). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji L.

J. parodė, kad kaltės nepripažįsta. 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 21.00 val. jai būnant namuose minėtu adresu, į šiuos namus taip pat atėjo brolienė G. N. Apie 22.00 val. pas L. J. į svečius atėjo draugė N., kurios pavardės nežino, kontaktinio tel. Nr. nežino. N. užėjus į svečius, jos kartu su ja sėdėjo svetainėje, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko N. išėjo namo ir tada į svetainę užėjo brolienė G. N. ir ėmė priekaištauti dėl virtuvėje paliktų nešvarių indų.

Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. N. pradėjo artėti link jos mosikuodama rankomis ir keletÄ kartų, kiek tiksliai, nurodyti negali, sudavė L. J. į kairįjį petį, taip pat apdraskė jai kairę rankÄ , dėl Å¡ių jos veiksmų L. J. pajuto fizinį skausmÄ . Gindamasi nuo G. N. užpuolimo, L. J. jai tai pat keletÄ kartų sudavė rankomis į veidÄ bei gali bÅ«ti, kad jÄ apdraskė su nagais. Po Å¡io konflikto G. N. nuėjo į savo kambarį, o L. J. liko svetainėje, kurioje sėdėjo ir žiÅ«rėjo televizorių.

Su G. N. dažnai konfliktuoja dėl įvairių buitinių dalykų, tačiau iki Å¡iol vyko tik žodiniai konfliktai. Apsistumdė pirmÄ kartÄ . Kaltės nepripažįsta, nes minėto konflikto metu tik gynėsi (b. l. 89-90). Papildomos apklausos metu apklausta kaip įtariamoji L. J. parodė, kad kaltės nepripažįsta, lieka prie savo ankstesnių parodymų. Ant G. N. jokių sužalojimų įvykio dienÄ nematė (b. l. 99). Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å i nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamosios L. J. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinę. IÅ¡tyrus byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamoji L.

J. nežymiai sutrikdė G. N. sveikatÄ . Nors kaltinamoji L. J. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, jos kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. J. parodė, kad G. N. puolė jÄ muÅ¡ti, o ji gynėsi. Abidvi mušėsi, gal ji ir sužeidė nukentėjusiÄ jÄ , bet jai taip pat buvo padaryti kÅ«no sužalojimai – ranka ir lÅ«pos vidinė pusė.

Nematė, kad G. N. iki konflikto bÅ«tų buvusi sužalota. Nežino, ar yra priežasčių G. N. jÄ apkalbėti. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai ji nematė sužalojimų ant G. N. veido. Taigi, kaip matyti iÅ¡ kaltinamosios duotų parodymų, ji iÅ¡ esmės pripažino naudojusi fizinį smurtÄ nukentėjusiosios G. N. atžvilgiu, tačiau laikėsi pozicijos, jog tai buvo gynyba nuo pačios nukentėjusiosios veiksmų. Ä®vertinus kaltinamosios L. J. duotus parodymus, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamoji, duodama parodymus, juos davė selektyviai, savo veiksmus menkindama, kaltę versdama nukentėjusiajai, todėl jos parodymai vertinami tiek, kiek atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Pažymėtina, jog nukentėjusiosios G. N. parodymai esminėse detalėse buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s. Nukentėjusioji G. N. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji ėmė jÄ draskyti ir muÅ¡tis. Ji apdraskė kaltinamajai rankas, kito bÅ«do jai nebuvo, nes labai skaudėjo rankÄ ir pradėjo svaigti galva. Iki Å¡io konflikto sužalojimų neturėjo. Jai nėra priežasčių apkalbėti L. J. Atvykę policijos pareigÅ«nai matė jos sužalojimus, jai iÅ¡ nosies bėgo kraujas.

Iš esmės analogiškus paaiškinimus nukentėjusioji G. N. nurodė ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. protokole-pareiškime (b. l.

7) bei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 41, 61). Å iuo atveju turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad smurtavimo metu nukentėjusioji akivaizdžiai patyrė didelį stresÄ , parodymus davė ne kartÄ , praeinant vis ilgesniam laiko tarpui nuo įvykio, kas objektyviai apsunkina galimybes detaliai atsiminti įvykių sekÄ . Visgi esminiai nukentėjusiosios parodymai dėl kaltinamosios L. J. vartoto fizinio smurto jos atžvilgiu buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, be to, juos patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Å iuos nukentėjusiosios G. N. parodymus patvirtina liudytojų O. K., S. J., L. D. duoti parodymai. Teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigÅ«nas O. K. parodė, kad buvo kviesta policija dėl to, kad giminaitės nepasidalino namo. Buvo tarp jų konfliktas ir vienai iÅ¡ jų ranka buvo sužalota, kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Nukentėjusiajai buvo padaryti rankos nubrozdinimai, buvo sužalota ranka ir ant smakro dar kažkas buvo. Tokie liudytojo O. K. parodymai buvo nuoseklÅ«s ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 74).

Byloje nenustatytas joks galimas liudytojo O. K. suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jÄ , to nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. D. parodė, kad nukentėjusioji sakė, kad susiginčijo su jos vyro seserimi. Jos susipyko ir ji griebė jai su nagais, apdraskė nukentėjusiajai rankÄ ir dar kažkur. Nukentėjusiajai ant veido, po nosimi buvo tokie sužalojimai kaip įdrėskimai. Tikrai buvo sužaloti žastai, pečių sritis ir tikrai po nosimi kažkas buvo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. J. parodė, kad jai paskambino verkdama mama G. N., kuri pasakė, kad greičiau kviestų policijÄ , nes jÄ muÅ¡a. Ji iÅ¡kvietė policijÄ ir pati iÅ¡vyko pas motinÄ . Rado mamÄ jau sužalotÄ , apdraskytÄ . Ant rankų matėsi raudonos žymės. Nėra priežasčių jai apkalbėti L. J. Matė tÄ dienÄ sužalojimus pas mamÄ . Tai buvo virÅ¡ lÅ«pos pradrėkstas apgamas, ant smakro, virÅ¡ antakio, ant abiejų rankų, prie pažasties paraudę buvo. Vėliau pradėjo ryÅ¡kėti mėlynės. Po savaitės buvo dar blogesnis vaizdas – visos rankos buvo žalsvai mėlynos.

Tokie liudytojų L. D., S. J. parodymai taip pat buvo nuoseklÅ«s ir atitiko jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 66, 78-79). Visų Å¡ių asmenų parodymus susiejus tarpusavyje, o taip pat susiejus juos ir su policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡uose ir specialisto iÅ¡vadoje bei specialisto paaiÅ¡kinimų protokole nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 25-26, 29-30), matyti, kad po kaltinamosios L. J. smÅ«gių nukentėjusiajai G. N. į veidÄ , įvairias kÅ«no vietas, apdraskymų, Å¡i patyrė aukščiau aptartus sužalojimus.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2266/2020(01) matyti, kad G. N. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25-26). Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamosios L. J. nukentėjusiajai G.

N. suduoti smÅ«giai į veidÄ , į įvairias kÅ«no vietas, apdraskymai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su dėl Å¡ių smÅ«gių nukentėjusiajai kilusiais padariniais, t. y. poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimais kairiame skruoste, žastuose, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame dilbyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaip galima suprasti iÅ¡ kaltinamosios L. J. pozicijos, nors ji taip ir nenurodė, ji laikosi pozicijos, jog savo veiksmais realizavo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Todėl didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamoji L.

J. turėjo pagrindÄ ir teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusiosios G. N. veiksmai buvo grėsmingi, keliantys pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei. Pažymėtina, jog nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji G. N. inicijavo konfliktÄ su kaltinamÄ ja bei pirma pradėjo smurtinio pobÅ«džio veiksmus Å¡ios atžvilgiu. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 2197/2020 (01) nustatyta, kad L.

J. padarytas nubrozdinimas apatinės lÅ«pos gleivinėje, taÅ¡kinis nubrozdinimas ir odos įbrėžimas kairėje plaÅ¡takoje, kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių ir/ar briaunÄ turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 7 d., sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, atkreiptinas dėmesys, jog į medikus L. J. kreipėsi tik po 4 dienų nuo konflikto su nukentėjusiÄ ja. Be to, tai, kad gindamasi nuo L. J. padarė jai sužalojimus, neneigė ir tai pripažino ir pati nukentėjusioji G.

N. Specialisto iÅ¡vada Å¡iuo atveju patvirtina tik nežymaus sveikatos sutrikdymo faktÄ , tačiau jokiu aspektu neįrodo, kad minėtas sveikatos sutrikdymas padarytas bÅ«tent tyčiniais G. N. veiksmais. Taigi, patikimų duomenų, patvirtinančių, kad G. N. tyčia smurtavo kaltinamosios atžvilgiu, byloje nėra, todėl lieka neaiÅ¡ku, nuo kokių veiksmų L. J. gynėsi. Be to, specialisto paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog aptarti sužalojimai G. N. galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais.

Tai patvirtina, jog kaltinamosios L. J. smurtiniai veiksmai buvo tęstinio pobÅ«džio bei prieÅ¡tarauja gynybinės pozicijos versijai. AgresyvÅ«s kaltinamosios veiksmai (suduodant smÅ«gius nukentėjusiai, draskant jÄ ) rodo, kad ji nebuvo nukentėjusiosios veiksmų auka, o buvo aktyvi konflikto dalyvė, kÄ patvirtina minėti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai. Tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios įvyko žodinis konfliktas, neduoda pagrindo manyti, jog G. N. kėlė realiÄ grėsmę kaltinamajai.

Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, jog policija buvo kviečiama bÅ«tent nukentėjusiosios iniciatyva, t. y. policijÄ nukentėjusiosios praÅ¡ymu iÅ¡kvietė nukentėjusiosios dukra S. J. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios kilęs konfliktas galėjo bÅ«ti trikdantis ar nemalonus kaltinamajai, tačiau tai jokiu bÅ«du nepateisina L. J. smurtinio elgesio padarant sužalojimus nukentėjusiajai. Atsižvelgdamas į Å¡ias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios L.

J. veika negali bÅ«ti vertinama kaip veikimas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes nebuvo nustatytas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio asmuo turi teisę gintis pats ar ginti kitus asmenis. Kartu pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų pagrindu paneigus bÅ«tinosios ginties situacijÄ ir nustačius aptartų faktinių bylos aplinkybių visumÄ darytina iÅ¡vada, kad L. J., suduodamas nukentėjusiajai smÅ«gius į veidÄ , įvairias kÅ«no vietas, apdraskydama Å¡iÄ , suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai, numatė, jog taip gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatÄ ir to norėjo.

Tai yra kaltinamoji L. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdama tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Aukščiau nustatytomis aplinkybėmis kaltinamosios L. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumÄ . Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas nustatė, jog kaltinamosios L.

J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padarytas nusikaltimas kito asmens sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, nesunkus tyčinis nusikaltimas), į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – iÅ¡siskyrusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, pensininkė, administracine tvarka nebausta, neteista, duomenų apie gydymÄ psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių – laisvės apribojimÄ , Å¡ios bausmės dydį nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, nustatant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. Nors prokuroras prašė kaltinamajai L. J. paskirti įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei įpareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., teismo įsitikinimu, Å¡ie praÅ¡omi skirti įpareigojimai nebus efektyvÅ«s atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę bei tai, kad kaltinamoji jau gyvena atskirai su nukentėjusiÄ ja.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, L. J. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, susiformavusi asmenybė, draudimas iÅ¡eiti naktį iÅ¡ namų jos teigiamai neveiktų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė savo gyvenamojoje vietoje, ne nakties metu. Atsižvelgiant į tai, teismas Å¡ių prokuroro praÅ¡omų įpareigojimų neskiria (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-891/2018). Kaltinamajai L. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡ais ir foto nuotraukomis, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : L. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 (penkiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. L. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡ais ir foto nuotraukomis, saugomÄ prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

IÅ¡aiÅ¡kinti L. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas