43ff72b8-b146-4779-9db1-ae7a15a4100b · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Kęstutis Venckus                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-62-350/2016                                                         Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00523-2014-8                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.4.9. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 16 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Donatas Jatužis ir Bronė Vidzėnienė,sekretoriaujant Neringai AukÅ¡tuolienei, dalyvaujant prokurorei D. M.,nuteistiesiems A. A., D. A., R. M., gynėjams advokatams K. R. ir V. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. A., D. A., R. M. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D.

A. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį: dėl A. K. turto vagystės – laisvės atėmimu 2 metams; dėl V. A. turto vagystės – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) sandėlio – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – dėl geležinkelio bėgių dalių vagystės – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - dėl A.

R. turto įgijimo panaudojant apgaule – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – dėl neteisėto A. R. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - dėl neteisėto disponavimo svetima, A. R. elektronine mokėjimo priemone – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«dais ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, į kuriÄ Ä¯skaitytos 3 dienos laikinojo sulaikymo.

R. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – dėl vagystės ir (duomenys neskelbtini) sandėlio ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.A. A. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – dėl A. R. turto įgijimo panaudojant apgaulę – areštu 30 parų; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – dėl neteisėto A. R. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo – areštu 35 paroms; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – dėl neteisėto disponavimo A.

R. elektronine mokėjimo priemone – areštu 35 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. A. paskirta galutinė subendrinta arešto 35 paroms bausmė.Priteista turtinės žalos atlyginimo:iš D. A., M. V. ir S. A. solidariai A. K. 900 EUR;iš D. A., S. A., R. B. ir R. M. solidariai B. r. M. ŽŪB 521 EUR;iš D. A. ir M. Č. solidariai (duomenys neskelbtini) ministerijos 17 EUR ;iš D. A., M. V., S. A. ir A. A. solidariai A.

R. 980 EUR. Nepilnamečiui A. A. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, priteista A. R. iÅ¡ nepilnamečio atstovės pagal įstatymÄ G. A. 245 EUR.  Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. V., S. A., R. B., M. Č., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : D. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. V. ir S. A., 2014 m. rugsėjo 1-2 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Biržų r., M. k., turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , pro nerakintas duris įsibrovė į patalpÄ â€“ A.

K. priklausančiÄ fermÄ ir kur pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ A. K. priklausančius 4 metalinius lovius ir 14 metalinių tvorų bendros 900 EUR vertės.                        D. A. ir R. M. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su S. A. ir R. B., 2015 m. sausio mėnesio pabaigoje – vasario 5 d. laikotarpyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, B. r., S. k., turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , nuo B. rajono (duomenys neskelbtini) sandėlio iÅ¡orinės sienos slaptai pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ B. rajono (duomenys neskelbtini) priklausančius tris ventiliatorius 216 EUR bendros vertės.                      D.

A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. V. ir R. B., 2015 m. kovo 5 d., apie 20 val., Biržų r., J. k., turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , pro nerakintas duris įsibrovė į patalpas – V. A. priklausantį tvartÄ ir pirtį ir iÅ¡ tvarto pavogė metalinį lovį su gardo tvora 90 EUR bendros vertės, iÅ¡ pirties – ketaus plokÅ¡tę su 8 rinkėmis 55 EUR bendros vertės, padarydami nukentėjusiajam V. A. 145 EUR turtinę žalÄ . Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , tuoj po to, 2015 m. kovo 5 d., apie 20 val. 30 min., Biržų r., J. k., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ A.

E. (mirusio 2014-11-19) sodyboje, iÅ¡imdami gyvenamojo namo langÄ Ä¯sibrovė į patalpÄ â€“ A. E. namÄ ir iÅ¡ namo slaptai pagrobė svetimÄ turtÄ (kurio priklausomybė kol kas nenustatyta) - trejas metalines groteles, du metalinius lankus, dvejas krosnies dureles, vandens paÅ¡ildymo bakelį, krosnies dvejas groteles, aliuminio puodÄ , puodo dangtį, aliuminio dubenį, samtį be rankenos, apvalų dubenį - kiaurasamtį, vienÄ sparnuotę, kiaurasamtį su rankena, krosnies virÅ¡aus įvairias metalines dalis 8,60 EUR vertės, padarydami 8,60 EUR turtinę žalÄ .                 Taip pat D.

A. nuteistas už tai, kad su M. Č. 2015 m. kovo 21 d., apie 14 val., B. m., P. gatvėje, ties pastatais, pažymėtais (duomenys neskelbtini) , veikdami bendrininkų grupėje, slapta pagrobė didelės mokslinės, istorinės ir kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes – t.y. nuardė ir pagrobė į KultÅ«ros paveldo sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukto (duomenys neskelbtini) virÅ¡utinės konstrukcijos detales – 18 vnt. padėklų R-22 ir 68 vnt. bėgvinių nuo pirmo kelio ir ieÅ¡mų Nr. 5, 9, 13, 15, 23, nuo ieÅ¡mo Nr. 13 kairės pusės smailės kengę su užtvirtinimo elementu bendros 17 EUR vertės, kurie priskirti didelės reikÅ¡mės valstybės saugomam kultÅ«ros paveldo objektui, įraÅ¡ytam į Lietuvos Respublikos KultÅ«ros vertybių registrÄ (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini) ), padarydami (duomenys neskelbtini) 17 EUR turtinę žalÄ .                Be to, D.

A. nuteistas už tai, kad su M. V., S. A. ir A. A., 2015 m. balandžio 21 d., apie 16 val. 30 min., B. r., N. k., bÅ«dami D. A., G. A. ir A. A. namuose, veikdami bendrininkų grupėje, kartu dalyvaujant V. A., gim. (duomenys neskelbtini) , kuris nėra Å¡io nusikaltimo subjektas (neturi 14 metų), iÅ¡ A. R. pakabinto Å¡varko kiÅ¡enės slaptai pagrobė svetimÄ turtÄ - A. R. pinigus – 30 EUR ir jam priklausančiÄ AB „(duomenys neskelbtini) “ banko mokėjimo kortelę, t.y. neteisėtai įgijo svetimÄ mokėjimo instrumentÄ .

Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , taip pat jie 2015 m. balandžio 21 d., 19:24 val. ir 19:27 val. B. m., (duomenys neskelbtini) esančiame AB „(duomenys neskelbtini) “ banko bankomate, ir 2015 m. balandžio 22 d. 08:54 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini) esančiame AB „(duomenys neskelbtini) “ banko bankomate, veikdami tų pačių iÅ¡ anksto susitarusių asmenų grupėje, neteisėtai panaudodami A. R. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai tris kartus panaudodami svetimÄ â€“ A.

R. mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini) “ banko mokėjimo kortelę, per tris kartus iÅ¡ A. R. sÄ skaitos AB „(duomenys neskelbtini) “ banke Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡grynino 950 EUR ir juos pasisavino, t.y. apgaule, savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , tuo padarydami nukentėjusiajam A. R. 980 EUR turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. praÅ¡o panaikinti jo atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad kaltės nepripažįsta, o jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis kaltės neneigė, negali bÅ«ti traktuojami neginčytinu įrodymu.

Teigia, kad turi regėjimo sutrikimų, pateikė tai patvirtinančius medicininius dokumentus, todėl negalėjo perskaityti tyrėjos suraÅ¡ytų parodymų. Kad apklausÄ skaitė nusinešęs prie lango, teisme patvirtino ir jį apklaususi tyrėja, kuri žinojo bylos aplinkybes iÅ¡ kitų prieÅ¡ tai apklaustų įtariamųjų. Protokole nėra nuorodos, kad jis perskaitytas ir suraÅ¡ytas teisingai. Mano, kad Å¡iuo atveju jam turėjo bÅ«ti garantuota teisė į gynybÄ BPK 51 straipsnio 1 dalie 2 punkte nustatyta tvarka, tačiau tas padaryta nebuvo.

Pažymi kad kitų nuteistųjų parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, jie - Dž. A. ir S. A., parodymus davė siekdami palengvinti savo padėtį. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamais nuosprendis. Be to, net įrodžius kaltę, jam, kaip pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų nusikaltimÄ , paskirta bausmė per griežta, nes itin riboja judėjimo laisvę. Apeliaciniu skundu nuteistasis Dž. A. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės. Mano, kad nubaustas per griežtai.

PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad kaltę pripažįsta, nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra daugiavaikis tėvas, sugyventinė nedirba, todėl skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė itin pakenks Å¡eimos interesams. PraÅ¡o Å¡velninti paskirtÄ bausmę. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės. PraÅ¡o vietoj jam paskirto areÅ¡to skirti Å¡velnesnę – laisvės apribojimo bausmę, arba baudÄ . Nurodo, kad yra nepilnametis, areÅ¡tas jam prilygsta laisvės atėmimo bausmei ir tai nėra adekvati bausmė padarytai veikai, kuri gali atimti norÄ pasitaisyti.

Nurodo, kad paskirta bausmė gali turėti neigiamos įtakos jo mokslams, praleidus tiek daug pamokų, jis gali bÅ«ti neperkaltas į aukÅ¡tesnįjį kursÄ ir 12 klasę. Be to, gyvena su mama, kuri netrukus iÅ¡vyks dirbti į užsienį, kad galėtų atlyginti nusikaltimu jo padarytÄ Å¾alÄ . Jai iÅ¡vykus, nebus kam pasirÅ«pinti Å«kiu. Pažymi, kad jau buvo teistas laisvės apribojimo bausme, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, ankstesnę bausmę atlikęs. Kaltę pripažįsta, gailisi, praÅ¡o skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, kad nebÅ«tų izoliuotas nuo visuomenės. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.Skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių gauta apeliacinių skundų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo R. M. apeliacinio skundo Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, kaltę neigia, praÅ¡o jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesant jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais jo skundo argumentais nesutinka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 20 straipsnyje yra nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti ir, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais.

Sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apylinkės teismas skundžiamÄ nuosprendį pagrindė teisme iÅ¡tirtais įrodymais – apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, tyrė raÅ¡ytinius įrodymus ir savo sprendimÄ pagrindė visų Å¡ių teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais bÅ«dais gautais įrodymais, ar kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos.

Nuteistojo R. M. kaltę įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje – bendrininkų grupėje pagrobus M. žemės Å«kio bendrovei priklausančius tris ventiliatorius su varikliais, buvusius prie grudų sandėlio, visiÅ¡kai patvirtina kitų nusikaltime dalyvavusių asmenų nuteistųjų Dž. A., S. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat nuteistojo R. B. nuoseklÅ«s viso proceso metu parodymai, kurie sutapo esminėse detalėse. Minimi asmenys apklausiami vienodai parodė, kad prie grÅ«dų sandėlio, nuo kurio pavogė ventiliatorius, R.

B. nuvyko arklio traukiamomis rogėmis, o Dž. A., S. A. ir R. M. – pastarojo vairuojamu automobiliu. Ä®vykio vietoje R. M. liko laukti prie ant kelio stovėjusio automobilio, o Dž. A., S. A. ir R. B. nuvyko prie sandėlio, iÅ¡ kur paėmė variklius ir arklio traukiamomis rogėmis atgabeno iki kelio, iÅ¡ kur juos R. M. savo automobiliu VW Passat su priekaba nugabeno į Dž. A. sodybÄ , kur variklius R. M. priklausančiu kampiniu Å¡lifuokliu supjaustė, po to vėl sukovė į R. M. automobilį ir Å¡is juos iÅ¡sivežė, prieÅ¡ tai Dž.

A. padavęs daugiau nei 90 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu ir R. M. 2015 m. vasario 26 d. apklausos įtariamuoju metu kaltu prisipažino, parodė, kad Dž. A. jam pasiūlė važiuoti į sandėlius paimti variklių, tačiau jis tai daryti atsisakė, tačiau sutiko sumokėti juos už atlygį pasiimti, jei Dž. A. juos atgabentų iki savo sodybos. Po kelių valandų su Dž. A. ir dar dviem asmenimis jis Dž. A. kvietimu nuvažiavo netoli sandėlio, kur prie kelio varikliai jau buvo atgabenti ir jis savo automobiliu nuvežė juos pas Dž.

A., kur jie buvo supjaustyti jo kampiniu Å¡lifuokliu, po ko jis Dž. A. sumokėjo apie 100 eurų ir metalÄ iÅ¡sivežė namo, kur jie ir buvo rasti atliktos kratos metu ( 5 t. b.l. 17-18).  Nors vėliau tokių aplinkybių R. M. nebepatvirtino, pateikus jam galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir pirmosios instancijos teisme jis kaltę dalyvavus M. žemės Å«kio bendrovei priklausančių variklių vagystėje neigė, taip pat R. M. nurodytÄ aplinkybę, kad vežant variklius nuo kelio iki Dž. A. sodybos R.

M. nežinojo, kad jie vogti, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir Dž. A. bei S. A., tačiau tokius šių nuteistųjų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir įvertino kaip siekį padėti R. M. išvengti atsakomybės, nes apklausiami pirmos instancijos teisme jie negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl pakeitė savo ankstesnius parodymus apie R. M. vaidmenį nusikaltimo padaryme. Be to, būtent tokias kaip ir ikiteisminio tyrimo metu visi nuteistieji dėl nagrinėjamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, pirmos instancijos teisme parodė nuteistasis R.

B.. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teisme Dž. A. ir S. A. parodymai, kad R. M. nedalyvavo nagrinėjamo nusikaltimo padaryme, visiÅ¡kai paneigti skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstytais motyvais. R. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas neturėjo remtis jo pirminiais parodymais, nes jie neatitinka tikrovės, tyrėja juos surašė remdamasi prieÅ¡ tai duotais kitų kaltinamųjų parodymais, o jis protokole pasirašė neskaitęs savo parodymų dėl sutrikusio regėjimo, dėl ko jam, be kita ko, turėjo bÅ«ti garantuota teisė į gynybÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais jo skundo argumentas nesutinka.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta tyrėja V. K., atlikusi įtariamojo R. M. apklausÄ , parodė, kad apklausiamas R. M. parodymus davė savo valia, suraÅ¡ius parodymus jis minėjo, kad blogai mato, apklausos tekstÄ skaitė ilgai, prie lango. Ji pasisiÅ«lė perskaityti, tačiau jis atsisakė ir pats perskaitęs pasirašė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėta policijos pareigÅ«nė atlikdama įtariamojo apklausÄ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, galėtų bÅ«ti Å¡aliÅ¡ka ar suinteresuota nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ nebÅ«tos nusikalstamos veikos padarymu.

Todėl abejoti jos parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo. Be to, prieÅ¡ apklausiant R. M. įtariamuoju, jis pats savo ranka įrašė, kad kaltę pripažįsta, po apklausos protokolu parašė savo vardÄ ir pavardę bei pasirašė, jokių pastabų neiÅ¡reiÅ¡kė ( 5 t. b.l. 17-18). Apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais R. M. parodymais, nes, kaip minėta, Å¡iuos parodymus visiÅ¡kai patvirtina kitų nuteistųjų parodymų visuma.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus Å¡ioje byloje bÅ«tų padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, duodantys pagrindÄ manyti, kad buvo pažeista apelianto teisė į gynybÄ . Byloje nėra aplinkybių, numatytų BPK 51 straipsnio 1 dalyje dėl kurių gynėjo dalyvavimas R. M. apklausoje bÅ«tų buvęs bÅ«tinas. Tai, kad jam yra pasilpęs regėjimas, kaip skunde ir apeliacinės instancijos teisme nurodė nuteistasis R. M., savaime negali bÅ«ti prilyginama fiziniam trÅ«kumui, dėl kurio proceso dalyvis negalėtų savarankiÅ¡kai pasinaudoti savo teise į gynybÄ , nes, pirmiausia, kaip minėta, jis apie tokiÄ savo negaliÄ pareiÅ¡kė tik teisme, nors prieÅ¡ apklausiant įtariamuoju teisę turėti gynėjÄ jį apklaususi tyrėja iÅ¡aiÅ¡kino, tačiau R.

M. protokole savo ranka padarė įraÅ¡Ä , kad gynėjas jam nereikalingas (5 t. b.l. 14,15), be to, iÅ¡ teisme pateikto R. M. akinių recepto matyti, kad jo regėjimas abiem akimis (+1,75) nėra toks, kad aplinkybę, jog įtariamasis buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui, Å¡iuo atveju bÅ«tų galima pripažinti nuteistojo teisių į gynybÄ pažeidimu.Tokiu bÅ«du nuteistojo R. M. parodymai apylinkės ir apeliaciniame teisme, kad jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, byloje esančių įrodymų visumai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ir atmetami kaip nepagrįsti.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad R. M. nusikaltimo darymo metu buvo nusikaltimo vietoje ir laukė, kol kiti bendravykdytojai nuo sandėlio atgabens ventiliatorius iki jo automobilio, po ko R. M. juos iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vežė. Kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad R. M. į nusikaltimo darymÄ betarpiÅ¡kai įsijungė, kai svetimas turtas – ventiliatoriai dar nebuvo užvaldyti ir R. M. atlikti veiksmai – grobiamo turto iÅ¡vežimas iÅ¡ įvykio vietos buvo bÅ«tina sÄ lyga, kad turtu galėtų disponuoti savo nuožiÅ«ra nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys, t.y.

R. M. asmeniÅ¡kai ir sÄ moningai, suprasdamas daromos veikos esmę, į nusikaltimo darymÄ Ä¯sijungė, kai nusikaltimas dar nebuvo baigtas ir atliko nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtyje apraÅ¡ytus veiksmus, todėl jo veika kvalifikuota teisingai. Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme, nurodo, kad jam, kaip pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, galėjo bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė nei laisvės apribojimas bausmė.Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , gali bÅ«ti skiriami vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.Teisėjų kolegija negali daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo reikalavimus.

IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam R. M., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje. Ä®vertino tai, kad apeliantas įvykdė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikalto bÅ«damas neteistas. Nors jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau praeityje baustas administracine tvarka, vykdo individualiÄ veiklÄ .

Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, kurios dydis mažesnis už Å¡ios bausmės numatytÄ galimÄ vidurkį.

Dėl to, įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, R. M. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, nei skirta, nėra teisinio pagrindo. Dėl A. A. ir D. A. paskirtų bausmių Å ie apeliantai neginčydami savo kaltės dėl jiems inkriminuotų veikų, nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, A. A. praÅ¡o atsižvelgti, kad jis nepilnametis, mokosi ir skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, o Dž.

A. praÅ¡o Å¡velninti bausmę, nes vienintelis iÅ¡laiko savo Å¡eimÄ . Å ioje vietoje pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmenims, padariusiems nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, apribojant nuteistųjų teises ir laisves. Teismų praktikoje ir teisės teorijoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi bÅ«ti teisinga ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimÄ .

Bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Dž.

A. atžvilgiu skundžiamas nuosprendis yra penktas, iki tol jis buvo teisiamas už įvairių, taip pat ir analogiÅ¡kų veikų padarymÄ . PrieÅ¡ tai jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais jau buvo paskirtos Å¡velnesnės – laisvės apribojimo, areÅ¡to bausmės, o taip pat ir laisvės atėmimas. Be to, Dž. A. atžvilgiu jau buvo taikytos nuteistojo teisinę padėtį lengvinančios įstatymuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, jog tai nepadėjo apelianto atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnio 4 punkte numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad kitus bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, Dž. A. padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus, todėl BK 27 straipsnio prasme jis laikomas recidyvistu. Taip pat jis ne kartÄ baustas ir administracine tvarka.

Taigi, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam Dž. A. už visas jo padarytas veikas paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės savo rÅ«Å¡imi yra ir teisingos ir teisėtos.Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už 7 tyčinius – 4 apysunkius, 2 nesunkius ir 1 sunkų nusikaltimus. Be to, už jo padarytÄ sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje, įstatyme numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki 8 metų. Apylinkės teismas Dž. A. už visas jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė žymiai mažesnė nei sankcijose numatyti Å¡ių bausmių vidurkiai, o paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atsižvelgiant į apelianto atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių santykį, apelianto asmenybę, ankstesnius teistumus, administracinius baustumus ir polinkį nusikalsti, negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta, dar labiau jÄ mažinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo.A.

A. skundžiamas nuosprendis yra antras, prieÅ¡ tai jo atžvilgiu priimtu 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu už įvykdytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, apeliantui buvo paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė, kuriÄ A. A. atlikęs ir iÅ¡ probuojamų asmenų registro iÅ¡brauktas 2012 m. lapkričio 26 d. ( 5 t. b.l. 29).BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nurodyta, kad turinčiais teistumÄ laikomi asmenys, jei jie buvo nuteisti ir už tyčinius apysunkius nusikaltimus, realiai atlikę paskirtÄ bausmę ir jei po bausmės atlikimo nepraėjo treji metai.

Kadangi A. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už veikas, kurias jis padarė 2015 m. balandžio 21 d., t.y. nepraėjus trejiems metams po bausmės atlikimo, laikoma, kad jis nusikalto neiÅ¡nykus teistumui. Tokiu bÅ«du skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad teistumas A. A. iÅ¡nykęs. Byloje yra duomenys ir apie tai, kad A. A. baustas administracine tvarka ( 5 T. b.l. 36). BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriami vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Už BK 214 ir 215 straipsniuose numatytus nusikaltimus gali bÅ«ti skiriama bauda, areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. A. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir areÅ¡to bausmės skyrimÄ savo sprendime motyvavo. Motyvai aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių – padaryti du apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai, jų pobÅ«dį, apelianto vaidmenį nusikaltimo padaryme, asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių santykį – atsakomybę lengvina tai, kad A.

A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad teisiamasis nepilnametis, mokosi. Tokiu bÅ«du į visas skunde minimas aplinkybes skiriant bausmę A. A. buvo atsižvelgta, dar kartÄ atsižvelgti į jas nėra pagrindo. Å ioje vietoje pažymima, kad byloje yra duomenys apie tai, kad A. A. dažnai praleidžia pamokas ir jų praleidimas nėra pateisintas ( 5 T. b.l. 41), todėl apelianto skundo teiginiai, kad areÅ¡to bausmė turės neigiamos įtakos jo mokslams, deklaratyvÅ«s. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus paskirta areÅ¡to bausmė savo rÅ«Å¡imi yra teisinga ir bÅ«tent tokia bausmė geriausiai padės pasiekti bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnyje, o paskirta galutinė subendrinta 35 parų areÅ¡to bausmė, atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai per griežta.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundų motyvais nėra jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų A. A., D. A., R. M. apeliacinius skundus atmesti.              Teisėjai                                                                                            Algirdas Gaputis                                                                                                 Donatas Jatužis                                                                                                 Bronė Vidzėnienė