43fce72e-e4c0-46fe-a9f8-4cb57f044a1a · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-23/2012 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1.; 1.1.4.5.1.; 1.1.4.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.2.3.2.7.; 1.2.3.2.8.; 1.2.4.2.7.; 1.2.4.2.8.; 2.1.7.4.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iškolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,teisėjų Elenos Vainienės ir Svajūno Knizlerio (pranešėjas),sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,gynėjams advokatams Aušrai Ručienei, Daliui Mecelicai,nuteistiesiems T.

V. , J. Z. , A. K. , P. P. , P. U. ,nukentėjusiajai R. A. ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų T. V. , A. K. , J. Z. , P. P. bei nuteistojo P. U. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus laisvės atėmimu trylikai metų ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. V. paskirta galutinė bausmė - trylika metų ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. Z. paskirta galutinė bausmė – trylika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – keturiolika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. P. paskirta galutinė bausmė – trylika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.P. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir P. U. paskirta galutinė bausmė – trylika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ nuteistųjų T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. , P. U. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteista 5741,70 litų gydymo iÅ¡laidų, o R. A. – 4791 litų turtinės žalos atlyginimo ir 200000 litų neturtinė žalos atlyginimo.Å iuo nuosprendžiu P. P. taip pat buvo iÅ¡teisintas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl kratos metu rasto Å¡audmens), tačiau Å¡ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. ir P. U. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, 2007 m. sausio 5 d., apie 21 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) kolegijos, esančios (duomenys neskelbtini), turėdami tikslÄ nužudyti D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du - esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, T. V. tyčia iÅ¡Å¡ovus 21 kartÄ iÅ¡ nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto – kulkosvaidžio, A.

K. tyčia iÅ¡Å¡ovus vienÄ kartÄ iÅ¡ nenustatyto lygiavamzdžio medžioklinio ginklo, J. Z. , P. P. , P. U. tyčia iÅ¡Å¡ovus 7 kartus iÅ¡ nenustatyto pramoninės gamybos 7, 62 mm kalibro 1930/33 m. m. pistoleto ir dviejų nenustatytų Å¡aunamųjų ginklų nenustatytÄ Å¡Å«vių skaičių į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , bendrais veiksmais, padarydami D. A. vienÄ kiaurinę ir vienÄ aklÄ Å¡autines žaizdas deÅ¡inės klubinės srities užpakalinėje dalyje, kiaurinį kairiojo dilbio Å¡autinį sužalojimÄ su skyliniu stipinkaulio lūžiu, Å¡autinį krÅ«tinės sužalojimÄ su diafragmos abiejų kupolų, kepenų deÅ¡inės skilties, skrandžio, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies ir kairio plaučio pažeidimus, nuo ko D.

A. mirė, tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, nužudė D. A. . Å iais veiksmais T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. , P. U. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose. T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. ir P. U. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, 2007 m. sausio 5 d., apie 21 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) kolegijos, esančios (duomenys neskelbtini), turėdami tikslÄ nužudyti D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du - esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, T.

V. tyčia iÅ¡Å¡ovus 21 kartÄ iÅ¡ nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto – kulkosvaidžio, A. K. tyčia iÅ¡Å¡ovus vienÄ kartÄ iÅ¡ nenustatyto lygiavamzdžio medžioklinio ginklo, J. Z. , P. P. , P. U. , tyčia iÅ¡Å¡ovus 7 kartus iÅ¡ nenustatyto pramoninės gamybos 7, 62 mm kalibro 1930/33 m. m. pistoleto ir dviejų nenustatytų Å¡aunamųjų ginklų nenustatytÄ Å¡Å«vių skaičių į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , bendrais veiksmais, padarydami A. M. vienÄ Å¡autinę – kiaurinę žaizdÄ krÅ«tinėje, dvi Å¡autines – kiaurines žaizdas žastuose, aklÄ Å¡autinę žaizdÄ juosmenyje su stuburo juosmeninės dalies 4 – 5 slankstelių lūžimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tyčia pasikėsino nužudyti du ir daugiau asmenų, tai yra A.

M. , T. F. bei J. G. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes A. M. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, į T. F. ir J. G. nepataikė ir Å¡ie aktyviai pasiprieÅ¡ino pabėgdami iÅ¡ įvykio vietos. Å iais veiksmais T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. , P. U. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose.  T. V. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iÅ¡ tyrimo nenustatyto asmens įgijo ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ - pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletÄ - kulkosvaidį ir 21 vnt.

Å¡audmenų - 9 mm kalibro LUGER Å¡ovinių, kuriuos neÅ¡iojo ir laikė neteisėtai iki 2007 m. sausio 5 d. Å iais veiksmais, T. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje.J. Z. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iÅ¡ tyrimo nenustatyto asmens įgijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir nenustatytÄ kiekį Å¡ovinių, skirtų Å¡audyti Å¡aunamaisiais ginklais, kuriuos neÅ¡iojo ir laikė neteisėtai iki 2007 m. sausio 5 d.

Å iais veiksmais, J. Z. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. A. K. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iÅ¡ tyrimo nenustatyto asmens, įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ lygiavamzdį medžioklinį ginklÄ ir vienÄ medžioklinį Å¡ovinį, skirtÄ Å¡audyti lygiavamzdžiais medžiokliniais ginklais, kuriuos neÅ¡iojo ir laikė neteisėtai iki 2007 m. sausio 5 d. Å iais veiksmais A.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. P. P. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iÅ¡ tyrimo nenustatyto asmens, įgijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir nenustatytÄ kiekį Å¡ovinių, skirtų Å¡audyti Å¡aunamaisiais ginklais, kuriuos neÅ¡iojo ir laikė neteisėtai iki 2007 m. sausio 5 d. Å iais veiksmais, P. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. P. U. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iÅ¡ tyrimo nenustatyto asmens, įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir nenustatytÄ kiekį Å¡ovinių, skirtų Å¡audyti Å¡aunamaisiais ginklais, kuriuos neÅ¡iojo ir laikė neteisėtai iki 2007 m. sausio 5 d.

Å iais veiksmais, P. U. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Z. praÅ¡o panaikinti 2010 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Apelianto nuomone, apygardos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos.Visų pirma, nuteistojo teigimu, teismas privalėjo konstatuoti, kad prokuratÅ«ros kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 ir 256 straipsnių nuostatas, nes apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamajame akte nenurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ inkriminuoti vienÄ ar kitÄ nusikaltimo požymį.

Nuteistasis teigia, jog nesuvokia įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ esmės, jame nėra konkretizuoti jo tariamai atlikti nusikalstami veiksmai, nes analogiÅ¡ki praneÅ¡imai apie įtarimÄ yra įteikti ir kitiems nuteistiesiems. Teismas privalėjo konstatuoti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų ir bylÄ perduoti prokurorui, tačiau to nepadarė. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendis buvo grindžiamas teismo posėdyje neapklaustų asmenų parodymais, kuriuos patvirtino tik kelis kartus teismo posėdžiuose apklaustos tyrėjos.

Kiti teismo analizuoti parodymai yra vieni kitiems prieÅ¡taraujantys. Be to, visi jo bei kitų nuteistųjų praÅ¡ymai dėl įrodymų tyrimo buvo atmesti, taip pažeidžiant rungtyniÅ¡kumo principÄ .Nuteistojo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes teismo iÅ¡vados neparemtos iÅ¡samiu bylos aplinkybių nustatymu. Nei vienas iÅ¡ teismo nurodytų įrodymų nepatvirtina fakto, kad jis įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuosprendyje nesilaikyta BPK 304, 305 ir 307 straipsnių reikalavimų, be to jis grindžiamas prielaidomis bei prieÅ¡taringais įrodymais (kasacinė byla Nr. 2K-283/2008).Å iuo atveju taip pat pažeisti BPK 301 straipsnio reikalavimai, kadangi teismas nuosprendį grindė įrodymais, kurie nebuvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. teisme nebuvo apklaustas liudytojas M.

K. , kurio parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo prieÅ¡taringi. Vienu metu jis tvirtino, kad apie įvykį nieko nežino, o kitu atveju, kai jam buvo pažadėta, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas, pasirašė parodymus, kuriais apkalbėjo tiek apeliantÄ , tiek ir kitus nuteistuosius, kartu jais iÅ¡teisino pats save. Nuteistasis teigia, jog jam nesuprantama kodėl vietoj M. K. ir kitų liudytojų, kurie teismo posėdyje nebuvo apklausti, buvo apklausiamos tyrėjos R. M. ir I. S. . Juolab, kad nei viena iÅ¡ Å¡ių liudytojų tiksliai negalėjo nurodyti, kÄ ikiteisminio tyrimo metu joms pasakojo vienas ar kitas liudytojas, tačiau teismas posėdyje pagarsino Å¡ių liudytojų parodymus, o tyrėjos tik patvirtino, kad jos taip ir užrašė.Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad abu įslaptinti liudytojai visiÅ¡kai prieÅ¡ingai nurodė aplinkybes, t. y. jų parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo vieni kitiems, tačiau teismas jų parodymų nekritikavo, o grindė jais nuteistojo kaltę.

Be to, liudytojas Nr. 2 atsirado po įvykio praėjus keliems metams, bei nurodė, kad į įvykio vietÄ atvyko automobiliu Mercedes Benz. Tačiau nei vienas iÅ¡ proceso dalyvių, matęs įvykį, nenurodė, kad bÅ«tų matęs Mercedes markės automobilį įvykio vietoje. Taigi darytina iÅ¡vada, kad tokio automobilio įvykio vietoje iÅ¡ viso nebuvo. Taip pat Å¡is liudytojas parodė, kad įvykyje nedalyvavo E. M. , nors liudytojas Nr. 1 tvirtino, kad Å¡is asmuo ne tik dalyvavo įvykyje, bet ir Å¡audė.

AnalogiÅ¡kai Å¡io liudytojo parodymai iÅ¡ esmės paneigė M. K. parodymus, kuris tvirtino, kad tiek E. M. , tiek ir M. K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio su ginklais. Tokiu atveju, nuteistajam kyla klausimas dėl kokių priežasčių tiek M. K. , tiek ir E. M. atžvilgiu yra nutraukti ikiteisminiai tyrimai.Nuteistasis J. Z. mano, kad teismas Å¡aliÅ¡kai vertino liudytojo B. V. parodymus, nes nepatikėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jį apklausė trys tyrėjai jo atžvilgiu vartodami prievartÄ , jam buvo grasinama uždaryti į areÅ¡tinę, todėl jis pasirašė po bet kokiais parodymais, o teisme sakė tiesÄ .

Teismas nepagrįstai patikėjo tyrėjos R. M. parodymais, kad šį liudytojÄ ji apklausė savo kabinete ir jokie tyrėjai nedalyvavo. Nuteistasis pastebi, kad tyrėja R. M. dirba viename kabinete su tyrėja I. S. , kuri Å¡ioje byloje taip pat atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, vien Å¡i aplinkybė patvirtina B. V. parodymus, kad kabinete jį apklausiant buvo ne vienas tyrėjas. Tas faktas, kad po apklausos B. V. niekur nesikreipė, tik patvirtino aplinkybę, kad pareigÅ«nų jis buvo įbaugintas. Be to, net ir B.

V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepatvirtino fakto, kad apeliantas įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas.Be to, teismas privalėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad nukentėjusieji A. M. , J. G. , T. F. patvirtino faktÄ , jog nei vienas iÅ¡ jų įvykio metu nė vieno iÅ¡ nuteistųjų nematė. Jie patvirtino, kad matė Å¡audžiusius asmenis, tačiau apelianto tarp jų nebuvo. J. G. parodė, kad porÄ Å¡audžiusių asmenų veidų matė 10 m atstumu, juos matė iÅ¡lipančius iÅ¡ automobilio ir gali atpažinti, tačiau tai nebuvo nuteistieji.

Nukentėjusieji J. G. , A. M. nors ir matė Å¡audžiusius asmenis, tačiau negalėjo pasakyt iÅ¡ kokių ginklų buvo Å¡audoma. T. F. patvirtino faktÄ , kad buvo tamsu, ar Å¡audė asmenys, iÅ¡lipdami iÅ¡ automobilio taip pat nežino. Todėl apeliantas abejoja liudytojų, kurie gali papasakoti iÅ¡ kokių ginklų buvo Å¡audoma, parodymais ir jis mano, kad Å¡ias aplinkybes nurodė tyrėjai apklausos metu. Juolab, kad liudytojas P. S. teisme parodė, kad buvo labai tamsu, vyrus matė apie 20 m atstumu, automato nematė, ginklų nematė, apie Å¡audymÄ tyrėjai nepasakojo, pati tyrėja padarė iÅ¡vadas apie tai, koks buvo ginklas.

Liudytoja E. Å . ginklų nematė, nes buvo tamsu, manė, kad sprogdina „bombioÅ¡kas“, iÅ¡lipančių vyrų dėl tamsos negalėjo matyti, kokie Å¡Å«viai buvo nežino. Tačiau teismas, bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas nukentėjusiųjų parodymus vertino kritiÅ¡kai, kadangi Å¡ie įrodymai teisinantys nuteistÄ jį. Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, juos vertino kartu su liudytojų J. P. , P. S. bei E. Å . , S. Å . (kuri teismo posėdžio metu neapklausta) parodymais, tačiau nekreipė dėmesio į tai, kad Å¡ie parodymai vieni kitiems prieÅ¡tarauja.

Visi Å¡ie asmenys nurodo skirtingÄ Ä¯vykio vietoje buvusių asmenų, automobilių bei Å¡audžiusių asmenų skaičių. Jų parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems, tačiau teismui tai nekliudo nepagrįstai konstatuoti, kad apeliantas įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors buvo tamsu, tačiau kai kurie liudytojai sugebėjo net įžiÅ«rėti, kad atvykę vyrai turėjo ginklus, tačiau nei vienas negalėjo paneigti, kad ginklus galėjo matyti ir pas nukentėjusiuosius.

Taigi, jei teismas konstatuoja, kad tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji galėjo matyti tÄ patį įvykį skirtingai, tuomet jie negalėjo atskirti, kokie buvo ginklai ir kaip jie atrodė, nes įvykio vietoje buvo tamsu, liudytojai taip pat galėjo sumaiÅ¡yti asmenis ir su  nukentėjusiaisiais. Be to, apeliantas mano, kad be pagrindo konstatuota, jog liudytojai įvykio aplinkybes matė iÅ¡ skirtingų taÅ¡kų, nes jie buvo atvykę kartu ir kartu stebėjo įvykį. Taip pat nė vienas iÅ¡ apklaustų asmenų nenurodė, kad įvykio vietoje matė apeliantÄ .Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad liudytojo M.

K. parodymai iÅ¡ esmės neatitinka nei nukentėjusiųjų, nei kitų liudytojų parodymų, tačiau teismas konstatavo, kad jo parodymai yra objektyvÅ«s ir jais grindė nuteistojo kaltę. Tačiau, neaiÅ¡ku kokius Å¡io liudytojo parodymus reikia laikyti teisingais. Tuos, kuriuose jis nieko nežino apie įvykį, ar tuos, kuriuose jis, paveiktas pareigÅ«nų, pats bando iÅ¡vengti atsakomybės ir apkalba kitus asmenis. Visų M. K. parodymų teismas, pažeisdamas rungtyniÅ¡kumo principÄ , neanalizuoja, nors apelianto manymu, jie yra jį teisinantys.

Visgi, net ir M. K. negali nurodyti, kokius ginklus turėjo nukentėjusieji, kiek jų buvo. Jis taip pat nematė nei kas šaudė, nei kokius ginklus turėjo nuteistieji. Be to, neaišku kodėl teismas tiki M. K. parodymais, kad E. M. nešaudė ir netiki įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymais, kuris teigė priešingai, taip pat nurodydamas, kad šaudė ir M. K. . Nuteistojo manymu, visus aukščiau paminėtus liudytojus tikslinga apklausti apeliacinės instancijos teisme, nes būtina pašalinti tarp šių proceso dalyvių parodymų atsiradusius prieštaravimus, kurių nepašalino pirmos instancijos teismas.Apeliantas nurodo, kad liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2 nepagrįstai taikytas anonimiškumas.

Å ie liudytojai taip pat negalėjo nurodyti ar nukentėjusieji Å¡audė, taip pat nematė nei pas vienÄ iÅ¡ asmenų jokių ginklų, nematė kas ir kaip Å¡audė, nepažino nei vieno iÅ¡ nuteistųjų kaip asmenų, dalyvavusių įvykyje. Visgi, nuteistojo nuomone apeliacinės instancijos teisme bÅ«tina apklausti Å¡iuos įslaptintus liudytojus, nes jų apklausos metu apygardos teisme su jais buvo policijos pareigÅ«nai ir susidarė įspÅ«dis, kad jie į proceso dalyvių klausimus atsako padedami kitų asmenų.

Be to, liudytojas nr. 2 byloje atsirado tada, kai buvo nutraukiamas ikiteisminis tyrimas E. M. . Pats E. M. apklaustas nebuvo, nors to prašė nuteistieji, tačiau šis prašymas buvo atmestas be jokio objektyvaus pagrindo. Todėl nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teisme būtina apklausti ir E. M. .Taip pat nuteistasis kritikuoja liudytojų An. K. ir I. V. parodymus. Liudytojas An. K. pats įvykio nematė, į teismo posėdį buvo atgabentas pareigūnų, kurie visos apklausos metu buvo kartu su juo salėje.

Todėl liudytojas galimai bijojo sakyti tiesÄ . Be to, jo parodymai pagrįsti tik spaudos straipsnių komentarais, jie prieÅ¡tarauja aptartiems liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymams, nes jis tvirtina, jog P. U. jam pasakė, kad pirmame VW Golf automobilyje buvo T. V. , J. Z. , E. M. , M. K. ir A. K. . Jis taip pat parodė, kad Benas jam parodė automobilį VW Golf, tačiau tokių aplinkybių joks Benas nepatvirtino. Liudytojos I. V. parodymai taip pat prieÅ¡taringi, jos atžvilgiu galimai buvo vartojamas smurtas, nes į apklausÄ ikiteisminiame tyrimo metu ji buvo atgabenta pareigÅ«nų.

Dėl paminėtų aplinkybių nuteistasis mano, kad Å¡ie liudytojai turi bÅ«ti apklausti apeliacinės instancijos teisme.Apeliantas mano, kad teismas iÅ¡ Vokietijos pareigÅ«nų turėjo gauti oficialiÄ informacijÄ apie tai, kas iÅ¡ tikro įsigijo VW Golf automobilį, o ne tikėti operatyvinių darbuotojų tarnybiniais praneÅ¡imais, Å¡ios aplinkybės teisme nebuvo tirtos. Vien tai, kad 2006 metais tam tikru automobiliu buvo vykta per valstybinę sienÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, kad tie patys Å¡iuo automobiliu važiavę asmenys 2007 metais įvykdė nusikaltimus.

Be to neaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas nusprendė, kad automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad automobilis buvo rastas be priežiÅ«ros, juo ilgÄ laikÄ niekas nesinaudojo. Todėl neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du šiame automobilyje buvo rasti Å¡oviniai. Apelianto manymu, Å¡iuos Å¡ovinius galėjo įdėti ir policijos pareigÅ«nai, kuriems trÅ«ko įrodymų tiriant nusikaltimus. Be to, byloje nėra surasta jokių ginklų, todėl negalima atmesti galimybės, kad įvykio vietoje rastos Å¡ovinių tÅ«telės bei kiti įrodymai galėjo atsirasti ginklÄ panaudojus nukentėjusiesiems, nes tikėtina, kad pastarieji taip pat Å¡audė, tačiau Å¡ios versijos teismas neaptaria.

Nuteistajam taip pat nesuprantama, kaip jis galėjo bÅ«ti pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo nenustatytÄ ginklÄ ir Å¡audmenis, nors pas jį nei ginklas, nei Å¡audmenys nebuvo rasti.Nuteistojo nuomone, jei teismas mano, kad tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų buvo konfliktas, tuomet be pagrindo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Taip pat nepagrįstai nusikalstama veika kvalifikuota ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ .

Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nusikalstamos veikos įvykdytos organizuota grupe. Jei, teismo nuomone nusikaltimas įvykdytas organizuota grupe, tuomet neaiÅ¡ku kodėl iÅ¡ grupės yra iÅ¡skirti E. M. ir M. K. . Nuteistojo teigimu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji vieni kitus pažinojo ir intensyviai tarpusavyje bendravo telefonu, tačiau tai patvirtinantys įrodymai byloje nebuvo tirti.Apeliantas mano, kad pažeidžiant teismų praktikos reikalavimus nuosprendyje konstatuota, kad kiekvienas bendrininkas atsako už kito bendrininko padarytus veiksmus, nes nuteistasis negali atsakyti už kitų asmenų veiksmus.

Be to, nuteistasis nesutinka su paskirta bausme, nes teismas neatsižvelgė, kad jis anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas, neįgalus, besimokantis. Šių aplinkybių teismas neaptarė nuosprendyje, pažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimus.Kadangi nuteistasis teigia nepadaręs inkriminuotų nusikalstamų veikų, jis nesutinka ir su pareikštais civiliniais ieškiniais.Nuteistasis P. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.Nuteistojo P. P. apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais motyvais kaip ir nuteistojo J.

Z. apeliacinis skundas.Taip pat apeliantas nurodo, kad nė vienas byloje iÅ¡tirtas įrodymas neįrodo, kad jis dalyvavo nurodytame įvykyje. Liudytojas An. K. , duodamas parodymus, kad P. U. jam pasakė, jog pirmame VW Golf automobilyje buvo T. V. , J. Z. , E. M. , M. K. ir A. K. , neužsiminė apie tai, kad įvykyje dar dalyvavo ir P. P. . Nuteistojo P. P. manymu, teismas jo atžvilgiu daro prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, nes vienu metu nurodo, kad daiktai, rasti jo motinos namuose, nuteistajam nepriklauso, nes pas mamÄ lankosi įtartinos reputacijos asmenys.

Kitu atveju tiki, kad kratos metu rastas rėmelis su užraÅ¡u „tavo telefono numeris (duomenys neskelbtini)“ priklauso apeliantui, nes jis veikė celėje, kuri yra gretimai įvykio vietos. Nuteistasis tvirtina, kad Å¡is telefono numeris jam niekada nepriklausė, jis juo niekada nesinaudojo, o nurodyta celė apima keletÄ gatvių. Todėl Å¡ias aplinkybes privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti teismas, apklausdamas buto, kuriame buvo rastas minėtas rėmelis su telefono numeriu, Å¡eimininkÄ . Nuteistasis mano, kad už kitų asmenų daiktus jis negali atsakyti, tokiu atveju privalu vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, nes visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos jo naudai.P. P. taip pat nesutinka su paskirta bausme, nes mano, jog teismas neatsižvelgė, kad jis anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas, vienas prižiÅ«ri motinÄ , kuri yra neįgali ir gyvena viena.

Å ių aplinkybių teismas neaptarė nuosprendyje, pažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimus.Nuteistasis T. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2010 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais kaip ir nuteistojo J. Z. apeliacinis skundas.Papildomai nuteistasis nurodo, kad vien tai, kad ant VW Golf automobilyje rasto atlaso yra jo pirÅ¡tų pėdsakai, negali bÅ«ti pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , jog jis įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas.

O tai, kad M. K. nurodytame automobilyje yra P. U. kvapas, paneigia paties M. K. parodymus, kad į įvykio vietÄ jis atvežė apeliantÄ ir A. K. , tačiau nevežė P. U. . Kitų įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad Å¡is automobilis buvo naudojamas įvykio metu, iÅ¡skyrus M. K. parodymus, nėra. Be to, teismas be pagrindo netiki nukentėjusiojo J. G. parodymais, kuris patvirtino, kad jokio konflikto tarp apelianto ir nukentėjusiųjų kavinėje „U“ nevyko, nes kiti asmenys, tariamai paneigę Å¡ias aplinkybes, konflikte nedalyvavo.Apeliantas taip pat mano, kad jam tokia griežta bausmė skirta vien dėl to, kad jis ilgiausiai laikomas kardomajame kalinime.

Todėl teismas, kažkokiu bÅ«du turėjo pagrįsti suėmimo terminų pratęsimÄ . Nuteistojo T. V. teigimu, jis anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas, palaikantis artimus ryÅ¡ius su savo artimaisiais, turi draugę su kuria nori įregistruoti santuokÄ . Tačiau teismas Å¡ias aplinkybes skirdamas bausmę neįvertino bei pažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimus jų neaptarė nuosprendyje.Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2010 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.Nuteistojo A.

K. apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais motyvais kaip ir nuteistojo J. Z. apeliacinis skundas.Papildomai apeliantas nurodo, kad niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, į užsienį išvyko ieškodamas darbo, ten dirbo ir gyveno kartu su drauge. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai. Nuteistasis A. K. mano, kad teismas šioje byloje buvo šališkas, tyrė tik prokuroro pateiktus įrodymus bet kokiu būdu bandydamas juos sumotyvuoti taip, kad jis būtų nuteistas, nors jokių nusikaltimų nepadarė.

Apeliantas mano, kad teismo posėdžio metu nepagrįstai atmestas jo praÅ¡ymas iÅ¡kviesti ir apklausti jo tėvÄ A. K. , kuris buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino, kad jų buto durys negali bÅ«ti atrakintos vienu raktu. Tai, kad įvykio vietoje buvo rastas raktas, kuris rakina vienÄ jo tėvų buto spynÄ , dar nėra įrodymas, kad jis įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes tai nėra vienetinis raktas, su juo gali bÅ«ti atrakintos ir kitos spynos. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ant Å¡io rakto nerasta nei jo pirÅ¡to atspaudų, nei kvapo pėdsakų, todėl mano, kad Å¡is raktas priklauso kitam asmeniui.

Nepagrįstai atmestas ir praÅ¡ymas apklausti liudytojÄ Vi. S. , kuri buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantas mano, kad Å¡iuos liudytojus bÅ«tina apklausti apeliacinės instancijos teisme.Apeliantas taip pat nurodo, kad liudytoja R. M. patvirtino, kad M. K. pradėjus duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams naudingus parodymus, jį apklausiant dalyvavo prokurorė N. O. , tyrėjai S., D., S.. Nuteistojo manymu, tai patvirtina faktÄ , kad M. K. buvo daromas spaudimas, nes Å¡ių pareigÅ«nų parašų ant M.

K. apklausos protokolų nėra, o teismas bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas to netyrė.A. K. taip pat nesutinka su paskirta bausme, nes mano, jog teismas neatsižvelgė, kad jis anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas, vedęs, turi mažametį vaikÄ , palaiko artimus ryÅ¡ius su artimaisiais. Å ių aplinkybių teismas neaptarė nuosprendyje, pažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistojo P. U. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2010 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti jo ginamojo P. U. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei panaikinti jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę.Nuteistojo P. U. gynėjas mano, kad Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ gynėjas daro atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos teismas tariamai neteisėtai priėmė baudžiamÄ jÄ bylÄ nesant kaltinamojo akto. Byloje pirmas teismo Å¡aukimas nuteistajam P. U. patvirtina, kad jis buvo Å¡aukiamas atvykti į Kauno apygardos teismÄ , kaip kaltinamasis į baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ 2009 m. gegužės 29 d. Tačiau tuo metu kaltinamasis aktas nuteistajam P. U. dar nebuvo įteiktas. Byloje nebuvo jokių duomenų net apie baigtÄ ikiteisminį tyrimÄ P. U. atžvilgiu.

Tai reiÅ¡kia, kad Kauno apygardos teismas, kviesdamas P. U. atvykti į teismo posėdį, kaip kaltinamÄ jį, turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl jo procesinio statuso Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Be to, nuteistajam nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su kaltinamuoju aktu. Teisiamasis posėdis prasidėjo 2009 m. rugpjūčio 25 d. Tačiau kaltinamasis aktas nuteistajam P. U. buvo įteiktas tik 2009 m. rugpjūčio 20 d., kurį gavo jis iÅ¡ tėvų, prieÅ¡ pat jo vestuves. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistajam P. U. nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su kaltinamuoju aktu, kadangi kaltinamasis aktas buvo įteiktas likus mažiau nei keturioms paroms iki teisiamojo posėdžio pradžios.

Apeliantas mano, kad Kauno apygardos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo ir tai, kad teisme buvo apklausti asmenys, kurie neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas apklausė asmenis, kurie prisistatė, kaip nuketėjusieji J. G. , T. F. , A. M. . Å ie asmenys neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau teismui tai nebuvo kliÅ«tis apklausti Å¡iuos asmenis, kaip nukentėjusiuosius. Gynėjo manymu, tai reiÅ¡kia, kad teismas nebuvo objektyvus įrodymų teisėtumo atžvilgiu, kadangi teismo posėdžio metu apklausė asmenis, kurių tapatybė nežinoma.

Be to, apygardos teismas pradėjo teismo posėdį, nors nukentėjusiajam A. M. nebuvo apskritai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ . Apelianto manymu, tai reiÅ¡kia, kad teismas nebuvo objektyvus visų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu ir turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl bylos baigties.Kauno apygardos teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ nebuvo lygus visiems proceso dalyviams, nes prokuroro byloje pateikti praÅ¡ymai buvo tenkinti visi, o teisiamųjų gynėjų praÅ¡ymai buvo atmesti.

Å ias aplinkybes patvirtina teisiamojo posėdžio protokolo turinys. Prokurorei papraÅ¡ius prijungti raÅ¡tÄ dėl liudytojo M. K. realios ar gyvenamosios vietos  nustatymo kolegija priėmė šį dokumentÄ . Gynėjams pateikus motyvuotÄ praÅ¡ymÄ apklausti teismo posėdyje liudytojus M. K. , E. M. , Vi. S. , A. K. , teismas atsisakė apklausti liudytojÄ E. M. , nors pagal įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymus, Å¡is asmuo buvo nusikalstamų veikų padarymo metu įvykio vietoje. Taigi teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nustatančius teisiamiesiems ir jų gynėjams teisę užduoti klausimus liudytojams, kuriems nebuvo galimybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje užduoti klausimus, kad bÅ«tų įgyvendintas ir rungtyniÅ¡kumo principas.Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių apeliantas mano, kad Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, todėl vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Nuteistojo gynėjo nuomone, apygardos teismas nuosprendį grindė įrodymais, neatitinkančiais įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų.

Teismas apklausė asmenis prisistačiusius kaip A. M. , J. G. ir T. F. , An. K. nenustatęs jų asmenybių, nes šie nepateikė jokių asmens dokumentų. Gynėjas mano, kad tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto, BPK 283 straipsnio 2 dalies ir BPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, apeliantas mano, kad liudytojo M. K. parodymai gauti neteisėtu būdu ir šioje baudžiamojoje byloje nelaikytini įrodymu. Visų pirma gynėjas nurodo, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį, teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Tuo tarpu apygardos teismas iÅ¡ esmės nesiėmė pakankamų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas M. K. dalyvavimas teismo posėdyje. Å is asmuo gavęs Å¡aukimÄ , į teismo posėdį neatvyko, o byloje yra pateiktas raÅ¡tas, kuris pasiraÅ¡ytas M. K. vardu, nurodant, kad teismas vadovautųsi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Taigi proceso dalyviai neturėjo galimybės Å¡iam liudytojui užduoti klausimus, nes teismo posėdžio metu liudytojo M. K. parodymai buvo tik perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi.

Pastarajame BPK straipsnyje numatytos sÄ lygos suteikiančios galimybę teismui bylos nagrinėjimo metu perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymus, tačiau apelianto manymu, Å¡iuo atveju nebuvo nė vienos iÅ¡ paminėtame straipsnyje numatytų sÄ lygų. BPK 20 straipsnio 4 dalis numato, jog įrodymais baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Pagal BPK 301 straipsnio prasmę, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai, įrodomosios reikÅ¡mės teismui priimant nuosprendį neturi.

Taigi apeliantas mano, kad šiuo atveju, apygardos teismas perskaitydamas liudytojo M. K. parodymus, nesudarydamas galimybės P. U. gynėjui užduoti M. K. klausimus, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies, 276 straipsnio 1 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, juolab, kad gynėjas neturėjo galimybės šiam liudytojui užduoti klausimus ir ikiteisminio tyrimo metu. Tokius skundo argumentus gynėjas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, taip pat BPK bei Konvencijos nuostatomis.

Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingÄ procesÄ , o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Gynėjas nurodo, kad EŽTT jurisprudencijoje konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaitinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais ar kai tokie parodymai daug lemia asmenį pripažįstant kaltu.

EŽTT, analizuodamas Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintÄ kaltinamojo teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, neakcentuoja proceso stadijos, kurioje Å¡i teisė turi bÅ«ti realizuota. EŽTT jurisprudencijoje nurodyta teisė vertinama, kaip teisės į teisingÄ , sÄ Å¾iningÄ procesÄ sudėtinė dalis ir Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (EŽTT bylos:

Unterpertinger v. Austria, Delta v. France, Balsan v. Republique tcheque). Gynėjo teigimu, analogiškos nuomonės laikomasi ir LAT nutartyje 2K-4/2007, kurioje konstatuota, kad duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, įrodymais nepripažįstami, nesvarbu, kad jų patikimumu, neabejojama.Apelianto manymu, net ir pripažinus liudytojo M. K. parodymus teisėtais, jie negali būti pripažinti patikimais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje.

TokiÄ iÅ¡vadÄ gynėjas daro todėl, kad jo manymu, liudytojo M. K. parodymai yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, jie kito ikiteisminio tyrimo metu, priklausomai nuo jo procesinio statuso byloje, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad liudytojas M. K. apklausiamas kaip įtariamasis 2007 m. gegužės 9 d. bei 2007 m. liepos 13 d. kaltu neprisipažino bei nurodė, kad 2007 m. sausio 5 d. buvo su drauge bute. Apklausiamas 2007 m. rugsėjo 13 d. jis atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad Kauno policijos operatyviai darbuotojai verčia duoti parodymus prieÅ¡ kitus asmenis.

Å ios apklausos metu liudytojas M. K. parodė, kad jis yra įtakojamas dėl bÅ«simų parodymų, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nepranešė prokurorui apie daromÄ poveikį jam, bei nebuvo iÅ¡tirtos su tuo susijusios aplinkybės. 2007 m. spalio 16 d. apklausos metu M. K. neigė, kad yra matęs VW Golf, juodos spalvos, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Ir tik 2007 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus beveik metams, M. K. davė parodymus, kurie buvo prieÅ¡ingi anksčiau duotiesiems. Tačiau gynėjo teigimu, teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino priežasčių dėl kurių, Å¡is asmuo ėmė duoti kitokio pobÅ«džio parodymus.

Gynėjo manymu, vertindamas aukščiau paminėtus duomenis apygardos teismas pažeidė LAT suformuotÄ teismų praktikÄ , kad vertinant liudytojo parodymus bÅ«tina vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas, kadangi neiÅ¡siaiÅ¡kinus priežasčių nulėmusių asmens parodymų keitimÄ , negali bÅ«ti jais remiamasi, kaip objektyviu ir teisingu įrodymu. Apeliantui abejones kelia ir prokuratÅ«ros veiksmai, kadangi M. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas netrukus po to, kai jis davė parodymus apie kitus asmenis, t. y. 2008 m. balandžio 24 d.

Be to, M. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatas, nes 2007 m. gruodžio 12 d. apklausos protokole jam nėra iÅ¡aiÅ¡kinta teisė atsisakyti duoti parodymus apie galimai jo paties padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių gynėjas mano, kad liudytojo M. K. parodymai negali bÅ«ti vertinami, kaip nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, o pats asmuo, kaip galimai dalyvavęs nusikalstamoje veikoje, yra suinteresuotas Å¡ios baudžiamosios bylos baigtimi, todėl jo parodymai negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, kuriais galima bÅ«tų grįsti nuteistojo P. U. kaltę.

Juolab, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo ir liudytojo parodymai gali bÅ«ti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi tik kitiems įrodymams patikrinti (BPK 276 str. 4 d.), tačiau jie neturi įrodomosios reikÅ¡mės priimant nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006, LAT 2007 m. birželio 28 d. apžvalga dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje, iÅ¡vadų 4 punktas).Apelianto manymu, apygardos teismas netinkamai vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais grindė nuteistojo P. U. kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Gynėjo manymu teismas netinkami vertino įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymus bei asmens, kuris prisistatė J. G. , parodymus. Teismo posėdyje buvo apklausti du įslaptinti liudytojai. Ä®slaptintas liudytojas Nr. 1 parodė, kad 2007 m. sausio 5 d. buvo (duomenys neskelbtini) norėdamas nusipirkti kebabų. Å alia kebabinės stovėjo du automobiliai, už sustojimo stovėjo sportinis automobilis bei mikroautobusas. Valgydamas kebabÄ pastebėjo, kad dideliu greičiu prie stovinčių 5 – 6 asmenų atvažiavo trečios klasės VW Golf.

Iš atvažiavusio automobilio išlipo keturi asmenys, kurie pradėjo šaudyti. Stovintys asmenys pradėjo bėgti, du asmenys bėgo link liudytojo, kiti link Kolegijos. Šis asmuo parodė, kad yra tikras ir negalėjo apsirikti, jog matė, kad iš pirmojo automobilio išlipo T. V. , J. Z. ir M. K. , o iš antrojo pikapo – A. K. ir E. M. . Be to liudytojas nurodė atstumus iki sustojusių automobilių, Pirmasis automobilis buvo už dešimties metrų, antrasis už trijų metrų.Tuo tarpu, įslaptintas liudytojas Nr. 2 parodo, kad iš pirmojo atvažiavusio automobilio išlipo tik trys asmenys, tame tarpe ir P. U. .

Å ie asmenys nuėjo link grupelės stovėjusių asmenų ir tuomet jis iÅ¡girdo Å¡Å«vius. Å is įslaptintas liudytojas parodė, kad pirmasis automobilis sustojo toliau, o antrasis maždaug už septynių metrų nuo jo automobilio. Pirmuoju automobiliu atvažiavo J. Z. , P. U. , P. P. , o antruoju – T. V. ir A. K. . Å is liudytojas negalėjo nurodyti, kad P. U. turėjo kokį nors ginklÄ .Taigi gynėjo teigimu, įslaptintų liudytojų parodymai iÅ¡ esmės skiriasi, tiek dėl atvažiavusių asmenų skaičiaus, tiek dėl iÅ¡lipusių asmenų tapatybės, tiek dėl iÅ¡lipimo eiliÅ¡kumo.

Apygardos teismas atmetė įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymus, nurodydamas, kad šis liudytojas galėjo suklysti bei rėmėsi liudytojo M. K. parodymais. Tačiau abu įslaptinti liudytojai matytus asmenis atpažino, teigė neva juos pažinoję, todėl apelianto manymu, teismas privalėjo nustatyti, kad P. U. kaltė įrodinėjama iš esmės prieštaringais liudytojų parodymais, kuriais negalima vadovautis. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kada byloje atsirado įslaptinti liudytojai.

Liudytojas Nr. 1 buvo apklaustas 2007 m. kovo 16 d., o įslaptintas liudytojas Nr. 2 atsirado 2009 m. gegužės 9 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem metams po įvykio. Apelianto manymu, nesunku pastebėti, kad įslaptinto liudytojo Nr. 2 parodymai yra minimalus. Nors liudytojas teigia, kad matė viskÄ iÅ¡ arti, tačiau apklausiamas teisme negalėjo detaliau apibÅ«dinti įvykio, apsiribodamas bendromis frazėmis. LogiÅ¡kai vertinant įslaptintų liudytojų parodymus liudytojo Nr. 1 parodymai vertintini kaip teisingesni, juolab, kad jis parodymus davė praėjus mažiau laiko po įvykio.

Gynėjas teigia, kad teismų praktikoje atsiradę liudytojai praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, teikiant parodymus bendromis frazėmis vertinami kritiÅ¡kai ir jais nesivadovaujama.Taip pat gynėjas mano, kad teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo principus, netinkamai vertino ir laikė reikÅ¡minga LR KTC 2008 m. lapkričio 17 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-1-(105)-IS1-112, kurioje konstatuota, kad tikėtina, jog kvapų pėdsake, kuris paimtas 2007 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini), automobilio VW Golf (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu nuo automobilio priekinės keleivio medžiaginės sėdynės yra P. U. kvapas.

Teismas nepasisakė dėl Å¡io įrodymo reikÅ¡mės atsižvelgiant į tai, kad kvapų pėdsakai nuo automobilio priekinės keleivio sėdynės buvo paimti tik praėjus trim mėnesiams po įvykio. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų kvapų atsiradimo momentÄ , iÅ¡silaikymo laikÄ . Todėl apeliantas mano, kad minėta specialisto iÅ¡vada nepatvirtina teismo padarytos iÅ¡vados, kad nusikalstamos veikos padarymo metu P. U. galėjo bÅ«ti įvykio vietoje.Apygardos teismas neiÅ¡tyrė visų įrodymų, nes Å¡ios nusikalstamos veikos padaryme liko neaiÅ¡kus De.

A. vaidmuo. Pas šį asmenį kratos metu rastas Å¡aunamasis ginklas, kurio Å¡oviniai ir jo detalės buvo rastos kaltinamajame akte nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Be to, ant J. G. drabužių ir batų rastos parako žymės, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is asmuo galėjo naudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ .Apelianto manymu, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad kada nors P. U. turėjo Å¡aunamÄ jį ginklÄ .Nuteistojo P. U. gynėjo nuomone, byloje esantis kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Apeliantas remdamasis Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktu, EŽTT bylomis Pelissier, Sassi v. France ir Sipavičius v. Lithuania nurodo, kad reikia atkreipti ypatingÄ dėmesį į praneÅ¡imÄ kaltinamajam apie kaltinimÄ . Detali informacija apie nusikaltimÄ baudžiamajame procese yra itin svarbi, kadangi nuo jos paskalbimo momento įtariamajam yra oficialiai praneÅ¡ta apie pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindÄ . Kaltinamasis aktas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas iÅ¡samiai ir tiksliai, tai taikytina tiek faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Gynėjo manymu, aukščiau nurodytų reikalavimų apygardos teismas Å¡iuo atveju nesilaikė, todėl buvo pažeista nuteistojo P. U. teisė bÅ«ti skubiai ir iÅ¡samiai informuotam apie kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ . Kartu gynėjas mano, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio reikalavimai. Å is Konstitucijos straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę i teisingÄ teismÄ , Å¡ios teisės sudėtinė dalis yra asmens teisė į gynybÄ . Kadangi buvo pažeista apelianto teisė į gynybÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas negali įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtino teisingumo vykdymo funkcijos.Gynėjas nurodo, kad P. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iÅ¡ tyrimo nenustatyto asmens įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir nenustatytÄ didelį kiekį Å¡ovinių, skirtų Å¡audyti Å¡aunamaisiais ginklais, kuriuos neÅ¡iojo ir neteisėtai laikė iki 2007 m. sausio 5 d., todėl kaltinamajame akte nurodoma, kad Å¡iuose P. U. veiksmuose buvo požymiai nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apygardos teismas pripažino P. U. padariusį nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, kadangi manė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad P. U. , ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir nenustatytÄ kiekį Å¡ovinių, skirtų Å¡audyti Å¡aunamaisiais ginklais, kuriuos neÅ¡iojo ir laikė neteisėtai iki 2007 m. sausio 5 d.

Todėl P. U. veikÄ iÅ¡ BK 253 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 253 straipsnio 1 dalį.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte tik bendromis frazėmis nurodoma, kad neva P. U. įsigijo ginklÄ , t. y. nenustatytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir nenustatytÄ didelį kiekį Å¡ovinių. Todėl apeliantas mano, kad kaltinamasis aktas nėra tikslus ir iÅ¡ nurodytų aplinkybių net teoriÅ¡kai negalima daryti iÅ¡vadų, kad P. U. galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Gynėjas pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ ne už kiekvienÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ kylÄ baudžiamoji atsakomybė. Å iuo atveju, tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nuosprendyje konstatuojama, kad P. U. įgijo ir laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tačiau ginklas nėra apibÅ«dintas individualiais požymiais, kurie leistų jį priskirti draudžiamų Å¡aunamųjų ginklų kategorijai. BPK 219 straipsnio 3 punktas nustato, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Apelianto manymu, tai reiÅ¡kia, kad kaltinamajame akte turėjo bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu galima daryti ne tik iÅ¡vadÄ , kad P. U. turėjo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tačiau ir aplinkybės, kurių pagrindų bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tai yra draudžiamas Å¡aunamasis ginklas.

Tačiau susipažinus su Å¡ia kaltinamojo akto dalimi, proceso dalyviams belieka tik spėti, kokio Å¡aunamojo ginklo įsigijimu ir panaudojimu yra kaltinamas P. U. .Taip pat apeliantas mano, kad apygardos teismas nepagrįstai P. U. skyrė griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Tokiu bÅ«du teismas pažeidė BPK 122 straipsnio 7 dalies, BPK 140 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei nesivadovavo LAT 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 36 bei 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50, kadangi nesvarstė ar Å¡ioje proceso stadijoje galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Bei to visiÅ¡kai nemotyvavo. Gynėjui neaiÅ¡ku, kodėl Å¡iuo atveju negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų anksčiau P. U. paskirta kardomÄ ja priemone – užstatu. Juolab, kad P. U. nevengė atvykti į teismo posėdžius, atvyko ir į teismo posėdį, kuriame buvo skelbiamas nuosprendis, po to, kai valstybinis kaltintojas paprašė griežtų bausmių kaltinamiesiems. Tai reiÅ¡kia, kad P. U. suvokė, kad jis gali bÅ«tų nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, tačiau nesiėmė jokių priemonių to iÅ¡vengti.

Todėl gynėjas mano, kad kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta nepagrįstai ir turi bÅ«ti panaikinta.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. V. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies: nuteisti T. V. už nukentėjusiojo A. M. sužalojimÄ ir neteisėtÄ disponavimÄ Å¡aunamuoju ginklu, dėl D. A. nužudymo iÅ¡teisinti. Nuteistasis A. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies: nuteisti A. K. už D. A. nužudymÄ , dėl nukentėjusiojo A.

M. sužalojimo iÅ¡teisinti. Nuteistieji J. Z. ir P. P. bei jų gynėja prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistasis P. U. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistųjų T. V. , A. K. , J. Z. , P. P. ir nuteistojo P. U. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria T. V. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, J.

Z. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, A. K. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, P. P. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, P. U. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, keičiama dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).

Nuteistieji T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. ir P. U. buvo kaltinami ir nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, 2007 m. sausio 5 d., apie 21 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) kolegijos, esančios (duomenys neskelbtini), turėdami tikslÄ nužudyti D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du – esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, T. V. tyčia iÅ¡Å¡ovus 21 kartÄ iÅ¡ nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto–kulkosvaidžio, A.

K. tyčia iÅ¡Å¡ovus vienÄ kartÄ iÅ¡ nenustatyto lygiavamzdžio medžioklinio ginklo, J. Z. , P. P. , P. U. tyčia iÅ¡Å¡ovus 7 kartus iÅ¡ nenustatyto pramoninės gamybos 7, 62 mm kalibro 1930/33 m. m. pistoleto ir dviejų nenustatytų Å¡aunamųjų ginklų nenustatytÄ Å¡Å«vių skaičių į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , bendrais veiksmais, padarydami D. A. vienÄ kiaurinę ir vienÄ aklÄ Å¡autines žaizdas deÅ¡inės klubinės srities užpakalinėje dalyje, kiaurinį kairiojo dilbio Å¡autinį sužalojimÄ su skyliniu stipinkaulio lūžiu, Å¡autinį krÅ«tinės sužalojimÄ su diafragmos abiejų kupolų, kepenų deÅ¡inės skilties, skrandžio, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies ir kairio plaučio pažeidimus, nuo ko D.

A. mirė, ir bendrais veiksmais padarydami A. M. vienÄ Å¡autinę – kiaurinę žaizdÄ krÅ«tinėje, dvi Å¡autines – kiaurines žaizdas žastuose, aklÄ Å¡autinę žaizdÄ juosmenyje su stuburo juosmeninės dalies 4 – 5 slankstelių lūžimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du nužudė D. A. ir tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du pasikėsino nužudyti du ir daugiau asmenų, tai yra A.

M. , T. F. bei J. G. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes A. M. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, o į T. F. ir J. G. jie nepataikė ir Å¡ie aktyviai pasiprieÅ¡ino pabėgdami iÅ¡ įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡samiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir apklaususi nuteistuosius T. V. , A.

K. , J. Z. , P. P. , P. U. , liudytojus Vi. S. , A. K. ir M. K. , konstatuoja, jog Å¡ie kaltinimai nuteistiesiems T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. ir P. U. pasitvirtino tik iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines įvykio aplinkybes, t.y. kad nuteistieji T. V. , A. K. , J. Z. , P. P. ir P. U. , siekdami atsilyginti už 2006-12-15 bare „U“ (duomenys paleisti) D. A. gimtadienio Å¡ventės metu įvykusių muÅ¡tynių metu patirtÄ skriaudÄ , t.y.

J. Z. , P. P. ir A. K. sumuÅ¡imÄ , 2007-01-05 apie 21.00 val. atvyko į įvykio vietÄ , esančiÄ Kaune, prie (duomenys neskelbtini) kolegijos, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo nukentėjusieji D. A. , J. G. , T. F. ir A. M. , su savimi turėdami neteisėtai įgytus ir laikomus Å¡aunamuosius ginklus: T. V. nenustatytÄ pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletÄ â€“kulkosvaidį, A. K. nenustatytÄ lygiavamzdį medžioklinį ginklÄ , J. Z. , P. P. ir P. U. – po vienÄ nenustatytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tame tarpe pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. m. pistoletÄ , kuriuos įvykio vietoje panaudojo – T.

V. iÅ¡ nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto – kulkosvaidžio tyčia iÅ¡Å¡ovė 21 kartÄ , A. K. iÅ¡ nenustatyto lygiavamzdžio medžioklinio ginklo tyčia iÅ¡Å¡ovė 1 kartÄ , J. Z. , P. P. , P. U. iÅ¡ nenustatyto pramoninės gamybos 7, 62 mm kalibro 1930/33 m. m. pistoleto tyčia iÅ¡Å¡ovė septynis kartus ir iÅ¡ dviejų nenustatytų Å¡aunamųjų ginklų iÅ¡Å¡ovė nenustatytÄ Å¡Å«vių skaičių. Taip pat teismas teisingai konstatavo, kad įvykio metu nukentėjusiajam A.

M. nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs viena šautine kiaurine žaizda krūtinėje, dviem šautinėmis-kiaurinėmis žaizdomis žastuose ir akla šautine žaizda juosmenyje su stuburo juosmeninės dalies 4-5 slankstelių lūžimu buvo padarytas nuteistajam T. V. įvykio vietoje šaudant iš nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio, o sužalojimai D. A. , t.y. viena kiaurinė ir viena akla šautinės žaizdos dešinės klubinės srities užpakalinėje dalyje, kiaurinis kairiojo dilbio šautinis sužalojimas su skyliniu stipinkaulio lūžiu, šautinis krūtinės sužalojimas su diafragmos abiejų kupolų, kepenų dešinės skilties, skrandžio, širdiplėvės, širdies ir kairio plaučio pažeidimais, nuo ko D.

A. įvykio vietoje mirė, buvo padaryti A. K. įvykio vietoje vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡aunant iÅ¡ nenustatyto lygiavamzdžio medžioklinio ginklo. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistieji T. V. , A. K. , J. Z. , P. P. ir P. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė (t. 10, b. l. 125, 128, 132, 136, t. 28, b.l. 160, t. 30, b.l. 16, 18; t. 26, b. l. 56, 60, t. 28, b.l. 160, t. 30, b.l. 16, 18; t. 11, b. l. 90, 93, 97, 101, t. 28, b.l. 160, t. 30, b.l. 16, 18; t. 25, b. l. 5-6, 13, 22, t. 28, b.l. 160, t. 30, b.l. 16, 18; t. 24, b. l. 29-30, 36-37, 90, 95, t. 28, b.l. 160, t. 30, b.l. 16, 18).Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis T.

V. paaiškino, kad būtent jis, įvykio metu šaudamas iš neteisėtai įgyto šaunamojo ginklo, sužalojo nukentėjusįjį A. M. , tačiau su nukentėjusiojo D. A. nužudymu nėra susijęs. Nuteistasis parodė, kad jam buvo žinoma, jog 2006 metų pabaigoje, lyg tai gruodžio 16 d., bet tai tikrai buvo ne prieš D. A. gimtadienį, M. K. buvo susimušęs su kažkuo iš D. A. draugų, jam buvo sumuštas žandikaulis. Dėl to M. K. galbūt norėjo atsilyginti tuo pačiu. 2007 m. sausio 5 d. pas jį į namus atvažiavo M.

K. ir papasakojo, kad iÅ¡ vakaro prie J. G. namų „bandė pastarÄ jį nukabinti“, t.y. norėjo primuÅ¡ti. KÄ tiksliai jie darė, nuteistasis nežino. Kadangi jis (T. V. ) bendravo su M. K. , tai pagalvojo, kad po Å¡io įvykio jį prie namų taip pat gali bandyti užpulti, todėl, iÅ¡eidamas iÅ¡ namų, pasiėmė su savimi neteisėtai laikomÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€žAgram“, jį neÅ¡iojosi po striuke. Planų kažkur eiti ir Å¡audyti jis tikrai neturėjo. Ä®vykio dienÄ , vakare, jie buvo aikÅ¡telėje, esančioje virÅ¡uje prie Kolegijos.

Ten paprastai rinkdavosi jaunimas. TÄ vakarÄ buvo susirinkę daug M. K. ir E. M. draugų, iÅ¡ viso apie 20 žmonių, stovėjo dar trys automobiliai. Ten jiems visiems bestovint kažkas iÅ¡ jų, tačiau kas tiksliai, neprisimena, nuėjo į apačiÄ nusipirkti kebabų ir pamatė, kad aikÅ¡telės gale stovi kažkas iÅ¡ D. A. draugų. Tuomet buvo pasakyta „nuvažiuojame pasikalbėti“. Kalbos apie Å¡audymÄ tikrai nebuvo, pusė žmonių net nematė, kad jis turi ginklÄ , nes laikė jį po žiemine striuke.

Tuomet jis, A. K. , E. M. ir M. K. įsėdo į automobilį VW Golf (pikapÄ ), pastarasis sėdėjo už vairo. Å iuo automobiliu jie nuvažiavo į aikÅ¡telės apačiÄ prie kebabinės, tačiau ten nieko nebuvo. Du ar trys automobiliai nuvažiavo į priekį ir tuomet jie pamatė, kad vaikinai stovi aikÅ¡telės gale, o ne prie kebabinės. Kai jis (T. V. ) iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, staiga kažkas priekyje pradėjo Å¡audyti. Jis pradėjo bėgti į tÄ pusę ir tuomet prieÅ¡ais aikÅ¡telėje stovintį autobusiukÄ iÅ¡Å¡oko nukentėjusysis A.

M. . Jis kažkÄ laikė rankoje. Tuo metu jis buvo Å¡oko bÅ«senoje, todėl iÅ¡Å¡ovė į A. M. . Kiek Å¡Å«vių iÅ¡Å¡ovė, negali pasakyti, nes tuo metu nesuprato, kÄ daro, be to, jo ginklas buvo automatinis. Po to, kai jis iÅ¡Å¡ovė, A. M. nukrito. Jis girdėjo, kad aplinkui Å¡audė, bet kas Å¡audo nematė, taip pat nematė, kas Å¡audė priekyje, nes nuo jų buvo 50-60 metrų atstumu, įžiÅ«rėti žmonių veidus nebuvo galimybės. Ä® D. A. jo Å¡Å«viai negalėjo pataikyti, nes jis jo net nematė, į jį atbėgo tik vienas asmuo, t.y.

A. M. . Tuo metu pamatė prie Kolegijos sienos bėgančius kitus asmenis, todėl Å¡audė ir į jų pusę. Ar dar kas nors Å¡audė į nukentėjusįjį A. M. , jis nežino. T. V. taip pat paaiÅ¡kino, kad įvykio metu kartu su juo automobiliu važiavę vaikinai taip pat turėjo ginklus – M. K. turėjo pistoletÄ , bet ne dujinį, o A. K. turėjo medžioklinį nupjautavamzdį Å¡autuvÄ . Å iuos ginklus jis pamatė tuomet, kai jau po įvykio jie nuvyko pas M. K. į namus. Ten M. K. draugas paėmė iÅ¡ jų ginklus ir, kažkur iÅ¡vežęs, iÅ¡metė.

Ä®vykio metu ginklų pas M. K. ir A. K. nematė. Kodėl ir kiti vaikinai tÄ dienÄ turėjo ginklus, nežino, ar jie taip pat Å¡audė, nematė. Taip pat nematė, kokius veiksmus įvykio metu atliko E. M. . AikÅ¡telėje prie Kolegijos nukentėjusiųjų jie nelaukė, viskas įvyko spontaniÅ¡kai. J. Z. , P. U. ir P. P. įvykio vietoje įvykio metu nebuvo. Pas P. P. namuose rasta telefono kortelė priklauso jam. Å iÄ kortelę jis galėjo palikti pas P. P. namuose, tačiau tiksliau aplinkybių, kaip tai įvyko, neprisimena.

Nuteistasis nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nedavė jokių parodymų, nes byla buvo fabrikuojama. Juos vežiojo be advokatų, nuolat grasino, darė spaudimÄ , klastojo įkalčius – P. U. , kurio kvapas buvo rastas jo automobilyje, jame iÅ¡ tiesų niekuomet nėra sėdėjęs. Pirmosios instancijos teisme nedavė jokių parodymų, nes teismas buvo Å¡aliÅ¡kas – nekvietė liudytojų, nesistengė iÅ¡kviesti M. K. , objektyviai iÅ¡tirti tiesos. M. K. parodymai nėra teisingi, nes jis apkalba nekaltus, nepasako, kad įvykyje dalyvavo jo paties draugai, kad pats Å¡audė.

M. K. parodymai, kad automobiliu kartu su juo važiavo dar trys asmenys, teisingi. Ä®vykio metu M. K. negalėjo matyti, kad jis turi ginklÄ , nes jį laikė po striuke (t. 31, b.l. 260-263). Nuteistasis A. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog M. K. jam pasakojo, kad yra su kažkuo susipykęs, todėl įspėjo, kad ir jis pasisaugotų. Dėl Å¡ių aplinkybių nuteistasis nusprendė įsigyti ginklÄ ir 2007 m. sausio 5 d. apie 11 val. Aleksoto turguje už 50 Lt iÅ¡ nepažįstamo asmens įsigijo lygiavamzdį medžioklinį Å¡autuvÄ nupjautu galu.

Pats nuteistasis su niekuo nebuvo susipykęs, jam niekas negrasino, D. A. , A. M. , T. F. ir J. G. jis nepažinojo, jokių įvykusio konflikto detalių nežino. 2007 m. sausio 5 d. vakare, apie 21.00 val., M. K. pasiėmė jį nuo namų, taip pat pasiėmė T. V. . E. M. , regis, tuo metu jau buvo automobilyje. Jie visi atvažiavo prie kebabinės ir sustojo viršuje. Atvykimo tikslas buvo susitikti su draugais, pavalgyti kebabų. Tuo metu aikštelėje buvo daug M. K. draugų‚ apie 3-4 automobiliai. Atrodo M.

K. draugas vardu Tadas, kurio pavardės jis nežino, atėjęs į viršų pasakė: „Mariau, yra tie žmonės, su kuriais tu susikonfliktavai, važiuojame, pasikalbėsime“. Kadangi nuteistasis atvyko kartu su M. K. , todėl jie visi sėdo į automobilį, t.y. VW Golf (pikapÄ ) vokiÅ¡kais valstybiniais numeriais, ir nusileido į apačiÄ . Automobilį vairavo M. K. , jis pats sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, gale sėdėjo E. M. ir T. V. . Kai jie atvažiavo, nukentėjusysis su draugais stovėjo arčiau degalinės. Jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir ėjo link nukentėjusiųjų, nes reikėjo su jais pakalbėti.

Tuo metu prasidėjo Å¡audymas. Tuomet jis, iÅ¡sigandęs, spontaniÅ¡kai taip pat iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ su savimi turėto lygiavamzdžio medžioklinio Å¡autuvo nupjautu galu. Tai įvyko prie balto autobusiuko. Jis Å¡ovė vienÄ kartÄ ir, kaip dabar supranta, pataikė į D. A. . Tuo metu nežinojo, ar į kažkÄ pataikė, buvo Å¡oko bÅ«senoje. Kodėl Å¡ovė į D. A. , negali paaiÅ¡kinti. Po to jis iÅ¡ karto grįžo atgal prie automobilio. Kadangi ėjo Å¡alia M. K. , matė kaip pastarasis bėgdamas Å¡audė pistoletu į viršų.

Atbėgęs atgal, jis įsėdo į automobilį ir daugiau nieko nematė. Kad T. V. ar E. M. būtų bėgę su šautuvais ir šaudę, nepastebėjo. Šaudė ir iš kitų automobilių. Kuri pusė pirma pradėjo šaudyti, nežino. Kitu automobiliu važiavo vaikinai, kuriuos vadino Tadu, Virgiu ir Puzium. Daugiau ten buvusių asmenų jis nepažįsta. Nuteistųjų J. Z. , P. P. ir P. U. įvykio vietoje tikrai nebuvo. Jie yra jo pažįstami ir juos įvykio vietoje būtų atpažinęs, tačiau jų ten nebuvo.

AikÅ¡telėje buvo trys-keturi automobiliai, visi ten buvę vaikinai buvo sustoję ratu, kalbėjosi, Å¡ių trijų nuteistųjų jų tarpe nebuvo. Nuteistasis taip pat paaiÅ¡kino, kad iki susiÅ¡audymo ginklÄ jis laikė po striuke, todėl kiti įvykio dalyviai negalėjo žinoti, kad jį turi. Jis taip pat nežinojo, kad ginklus su savimi turėjo T. V. ir M. K. , juos pamatė tik po įvykio nuvykęs pas M. K. į namus. Ten jie pasikalbėjo ir visi parodė, kas kokį Å¡autuvÄ turėjo: T. V. turėjo Å¡autuvÄ â€žAgram“, M.

K. turėjo pistoletÄ TT, o E. M. ginklo neturėjo. Ä®vykio vietoje jis nematė, kiek kartų Å¡ovė M. K. , bet po įvykio, jau bÅ«nant pas M. K. namuose, sužinojo, kad jis iÅ¡Å¡audė visus septynis Å¡ovinius. M. K. bute pastarasis pasakė, kad „pasirÅ«pins ginklais“, ir tuomet jis atidavė ginklus jam. KÄ M. K. padarė su ginklais, nežino. Atvykęs prie kebabinės, „Mercedes“ automobilio nematė. Ar stotelėje įvykio metu buvo žmonių, negali tiksliai pasakyti, bet atrodo, kad nieko nebuvo.

Įvykio metu buvo tamsu, ta vieta, kur stovėjo mikroautobusiukas, nebuvo apšviesta, buvo tamsu, nebuvo galima įžiūrėti žmonių veidų. Jis pats buvo prie stotelės.A. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus, nes byla buvo fabrikuojama – įvykio vietoje buvo rasti raktai, tačiau ant jų nebuvo rasta pirštų antspaudų, jo DNR, todėl mano, kad raktas buvo pakištas. Teisme nedavė parodymų, nes teismas neatsižvelgė į teisiamųjų prašymus (t. 31, b.l. 264-267).

Nuteistasis J. Z. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad apie Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį žino tik iÅ¡ spaudos ir interneto, pats įvykio metu įvykio vietoje nebuvo. T. V. , A. K. , P. P. ir P. U. pažįsta, nes visi gyvena kaimynystėje. Jokiame konflikte su nukentėjusiaisiais ar jų draugais prieÅ¡ įvykį jis nedalyvavo, D. A. , A. M. , J. G. nepažinojo. Kodėl įvykio dienÄ apie 21.00 val. skambino An. K. ir prašė jo atvažiuoti, neprisimena, nes praėjo daug laiko. Jokio ginklo niekuomet nėra turėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atsisakė duoti parodymus, nes įvykyje nedalyvavo, todėl neturėjo kÄ pasakyti.

Tyrėjai jis sakė, kad įvykio metu ten nebuvo ir nieko apie tai nežino, kad buvo namuose, kad buvo iÅ¡vykęs į užsienį. Pokalbis tuo metu buvo neoficialus, ar tyrėja tuo metu rašė protokolÄ , nežino (t. 31, b.l. 263-264). Nuteistasis P. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nuteistuosius T. V. , J. Z. , A. K. , P. U. pažįsta, nes pastarieji yra jo kaimynai, gyvena viename rajone. Nukentėjusiųjų D. A. , A. M. , T. F. ir J. G. nepažinojo, įvykyje nedalyvavo, todėl nieko apie jį negali pasakyti.

Apie konfliktÄ tarp M. K. ir kitų asmenų taip pat nieko nėra girdėjęs. Pats ginklo niekada neturėjo. Kur buvo įvykio metu, neprisimena, nes praėjo daug laiko, bet tikriausiai namuose. Tokio atvejo, kad jis pamestų striukę, o vėliau jÄ jam grÄ Å¾intų, nebuvo. Jokių žinučių įvykio dienÄ apie tai, kad ruoÅ¡iasi į „razborkes su bachÅ«rais“, An. K. nerašė, kodėl An. K. nurodė tokias aplinkybes, nežino. Kaip pas jį namuose atsirado rėmelis su užraÅ¡u „telefono numeris (duomenys neskelbtini)“ taip pat nežino, daug kas jį galėjo palikti.

Su T. V. bendravo, pastarasis lankėsi jo namuose, todėl galėjo pas jį šį rėmelį palikti (t. 31, b.l. 267). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis aiÅ¡kino, kad jo namuose rasti daiktai jam nepriklausė, kad jis gyvena kartu su tėvais, jo mama girtauja, pas jÄ ateina daug draugų, gal iÅ¡ jų kas nors paliko tuos daiktus (t. 30, b.l. 16).Nuteistasis P. U. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įvykio metu įvykio vietoje nebuvo ir į nukentėjusiuosius neÅ¡audė. Tyrėjai jis sakydavo, kad nieko nežino apie įvykį, kad ten nebuvo, o tyrėja tokius jo parodymus interpretavo kaip atsisakymÄ duoti parodymus.

Nuteistuosius T. V. , J. Z. , A. K. ir P. P. pažįsta, tačiau nėra su jais labai geri draugai. D. A. , A. M. ir T. F. pažįsta iÅ¡ matymo, bet su jais artimiau nebendravo, konfliktų su jais taip pat nėra buvę. M. K. ir E. M. nepažįsta, apie nukentėjusiųjų konfliktÄ su M. K. taip pat nieko nežino. Kur buvo įvykio metu neprisimena, nes praėjo daug laiko. Ä® užsienį buvo iÅ¡vykęs 2007 m. sausio pradžioje, negali tiksliai pasakyti, ar 2007-01-05 buvo Lietuvoje (t. 31, b.l. 267-268).

Taigi, kaip matyti iš nuteistųjų T. V. ir A. K. parodymų apeliacinės instancijos teisme, pastarieji patvirtino pirmiau minėtas apygardos teismo nustatytas aplinkybes, kad jie buvo įvykio vietoje ir šaudami iš neteisėtai laikomų šaunamųjų ginklų T. V. sužalojo nukentėjusįjį A. M. , o A. K. nušovė D. A. . Atsižvelgdama į tokius nuteistųjų T. V. ir A. K. parodymus, teisėjų kolegija dėl paminėtų apygardos teismo teisingai nustatytų faktinių įvykio aplinkybių ir su jomis susijusių nuteistųjų T.

V. ir A. K. apeliacinių skundų argumentų plačiau nepasisako, taip pat neanalizuoja apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų A. K. ir Vi. S. parodymų, nes šie liudytojai buvo apklausiami nuteistųjų prašymu, įrodinėjant, kad nuteistieji A. K. ir T. V. įvykio metu nebuvo įvykio vietoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistųjų T. V. ir A. K. parodymus apie 2007-01-05 įvykio priežastis, taip pat visų nuteistųjų parodymus apie tai, kad J.

Z. , P. P. ir P. U. įvykio metu įvykio vietoje nebuvo ir jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė. Teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistųjų aiškinimas yra paneigtas byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų, kurių patikimumu kolegija neturi pagrindo abejoti, visetu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis J. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuteistųjų nepažįsta, pravardės „Taubutis“, „Traškis“, „Eima“, „Šura“, „Marytė“, jam nežinomos.

Jį patį vadina „Jonke“. 2006-12-15 jis dalyvavo D. A. gimtadienio Å¡ventėje bare „U“ (duomenys pakeisti), ten taip pat buvo A. M. , T. F. , kiti svečiai. Å ventė prasidėjo apie 18 val. Vėliau visi buvo iÅ¡važiavę į klubÄ â€žZepelinus“, po to grįžo į barÄ . Ten įvyko susistumdymas, muÅ¡tynių nebuvo. Kiek papildomai buvo atėję asmenų į barÄ neprisimena, taip pat neatsimena, ar bare buvo likę kažkieno striukės, nežino, ar buvo važinėjama po KaunÄ ir ieÅ¡koma asmenų, kad atiduoti striukes (t. 28, b.l. 161-162).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2006 metų gruodžio mėnesį dalyvavo D. A. gimtadienio Å¡ventėje, vykusioje pastarojo tėvui priklausančiame bare. Ä® barÄ jis buvo atvykęs savo automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris visÄ laikÄ stovėjo prie baro. Å ventėje dalyvavo T. F. , P. V. , D. S. , Tadas ir kiti D. A. draugai, kurių jis nelabai pažįsta. Å ventės metu jie visi buvo nuvykę į Å¡okius, vėliau grįžo į barÄ , tik skirtingu laiku.

Jis iÅ¡ Å¡okių į barÄ grįžo taksi automobiliu, kokiu tiksliai laiku, neprisimena. Sugrįžęs į barÄ , ten pamatė 5-7 nepažįstamus asmenis, kurių apibÅ«dinti negali, nes nekreipė į juos dėmesio. Po kurio laiko su Å¡iais asmenimis kilo konfliktas. IÅ¡ pradžių buvo apsižodžiavimas, vėliau žmonės apsistumdė, sudavė vieni kitiems smÅ«gius. Jis pats skyrė, kad nesimuÅ¡tų. Po konflikto visi iÅ¡siskirstė, jis savo automobiliu iÅ¡važiavo namo. Vėliau iÅ¡ kalbų sužinojo, kad po D.

A. gimtadienio bare liko tų nepažįstamų asmenų striukės, kurias D. A. kažkam atidavė. 2007 m. sausio 4 d. vakare, automobiliu VW Golf atvažiavęs į savo namų kiemÄ ir dar nespėjęs iÅ¡jungti automobilio variklio, pamatė link jo ateinančius 10-20 asmenų. Negali paaiÅ¡kinti kodėl, bet labai greitai jis automobiliu iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Pradėjęs važiuoti, iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ , bet pasakyti kas ir kuo sudavė negali. Vėliau apžiÅ«rėjęs automobilį pamatė, kad apgadintas vairuotojo pusės Å¡oninio vaizdo veidrodėlis.

Dėl ko buvo užpultas, nežino. Po Å¡io užpuolimo jis paskambino D. A. , papasakojo apie įvykį ir paliko jam savo automobilį, nes juo bijojo sugrįžti į namus. TÄ patį vakarÄ Â kartu su A. M. , T. F. , D. A. automobiliais jie važinėjo po miestÄ ieÅ¡kodami jį užpuolusių asmenų, bet nieko nerado ir grįžo į namus (t. 7, b.l. 55-57). Perskaičius Å¡iuos parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusysis patvirtino kaip teisingus, tačiau paaiÅ¡kino, jog neatsimena, kas 2007-01-04 vakare atvažiavo prie jo namų ir jį užpuolė, kodėl jį užpuolė nežino, nes jokių konfliktų su niekuo neturėjo.Nukentėjusysis T.

F. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuteistųjų nėra matęs, asmenų, kurių pravardės „Taubutis“, „TraÅ¡kis“, „Eima“, „Šura“, „Marytė“, nepažįsta. Pats pravardės neturi, J. G. vadina „Jonkeliu“. 2006-12-15 nuo 19 val. bare „U“ (duomenys pakeisti) kartu su J. G. , A. M. ir kitais asmenimis Å¡ventė D. A. gimtadienį. Apie 2 val. nakties iÅ¡važiavo į kazino. KÄ matė bare grįžęs iÅ¡ kazino, neprisimena, konflikte nedalyvavo, buvo neblaivus, todėl daug ko neatsimena, bet nuteistųjų ten nebuvo.

Kas 2007-01-04 apdaužė J. G. automobilį, nežino, prisimena, kad važinėjo po Å ilainius ieÅ¡kodami tai padariusių asmenų, bet jų nerado. Ar Å¡is incidentas susijęs su konfliktu bare, nežino (t. 28, b.l. 162-164). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. F. parodė, kad 2006-12-15 sugrįžęs į barÄ iÅ¡ kazino, ten pamatė kelis jam nepažįstamus asmenis, ant kai kurių iÅ¡ jų veidų buvo mėlynės. Tuomet jis suprato, kad įvyko muÅ¡tynės. D. A. gimtadienį Å¡ventę asmenys ir nepažįstamieji Å¡aukė vieni ant kitų, bet konfliktas jau rimo.

A. M. pradėjo kalbėti, kad reikia važiuoti namo, nes vyksta kažkokios nesÄ monės, ir jie iÅ¡važiavo. Po kiek laiko iÅ¡ A. M. jis sužinojo, kad kažkokie asmenys buvo atvažiavę pas J. G. į namus ir apdaužė jo automobilį. Tikslios Å¡io incidento priežasties jis nežino, taip pat nežino, ar tai susiję su konfliktu per D. A. gimtadienį. Po to jie važiavo kartu su A. M. susitikti su J. G. , ieÅ¡kojo jį užpuolusių vaikinų, bet nerado. (t. 7, b.l. 61-66).Nukentėjusysis A.

M. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuteistųjų nepažįsta, jų pravardės jam nieko nesako. Pažįsta T. F. ir J. G. . Jį patį draugai vadina vardu, tačiau kartais pavadina „AntoÅ¡a“. 2006 m. gruodžio mėnesį bare „U.“ Å¡ventė D. A. gimtadienį, jokio konflikto tÄ dienÄ jis nematė, prie jo jokių muÅ¡tynių nebuvo, santykių niekas nesiaiÅ¡kino. Ar gimtadienyje buvo T. F. ir J. G. , neprisimena. Apie tai, kad D. A. vežė kažkam grÄ Å¾inti striukes, taip pat, kad buvo apdaužytas J.

G. automobilis, jis nežinojo, tai padariusių asmenų ieÅ¡koti nevažiavo (t. 29, b.l. 19-21). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2006 m. gruodžio mėnesį dalyvavo D. A. gimtadienio Å¡ventėje, ten taip pat buvo T. F. , J. G. , D. S. , kiti D. A. draugai, kurių vardų jis nežino. Apie 24 val. jie iÅ¡važiavo į Å¡okius, į barÄ â€žU“ (duomenys pakeisti) jis grįžo apie 4.00 val. Bare pamatė 5-6 jam nepažįstamus asmenis. D. A. paaiÅ¡kino, kad tai jo draugo draugai.

Pastarieji taip pat buvo iÅ¡gėrę ir pradėjo konfliktuoti, tačiau dėl ko, negali pasakyti. IÅ¡ pradžių jie nelabai kreipė į juos dėmesį, bet po to vaikinai pradėjo kabinėtis ir tuomet jie visi susimušė. MuÅ¡tynės buvo masinės, po to nepažįstami vaikinai buvo iÅ¡mesti iÅ¡ baro. Vėliau pastarieji vėl veržėsi į barÄ ir grasino iÅ¡ baro paimtais peiliais. Tų asmenų atpažinti ar apibÅ«dinti jis negali. Po muÅ¡tynių visi iÅ¡siskirstė į namus. Taip pat iÅ¡ J.

G. jis sužinojo, kad pastarasis 2007-01-04 buvo užpultas prie namų. Jį užpuolė apie 20 vyrų su lazdomis ir apgadino jo automobilį. TÄ patį vakarÄ J. G. buvo atvažiavęs pas jį ir dar kartÄ pasakojo apie įvykį, matė apgadintÄ jo automobilį. Pats su J. G. tÄ vakarÄ niekur nevažiavo, ar kas nors iÅ¡ jų tÄ vakarÄ ieÅ¡kojo J. G. užpuolusių asmenų, nežino. (t. 7, b.l. 69-71, 72-74). Teisiamajame posėdyje perskaičius Å¡iuos jo parodymus, nukentėjusysis juos patvirtino kaip teisingus.

Kad su į barÄ â€žU“ (duomenys pakeisti), kuomet buvo Å¡venčiamas D. A. gimtadienis, atvykusiais vaikinais buvo kilusios muÅ¡tynės ir kad pastarieji po konflikto bare buvo palikę striukes, kurias vėliau D. A. vežė jiems grÄ Å¾inti, patvirtino ir nukentėjusioji R. A. , kuriai Å¡ios aplinkybės žinomos iÅ¡ žuvusiojo sÅ«naus D. A. pasakojimo (t. 28, b.l. 160-161). Taigi, kaip matyti iÅ¡ pirmiau aptartų nukentėjusiųjų J. G. , T. F. ir A. M. , taip pat nukentėjusiosios R. A. parodymų, 2006 m. gruodžio 15 d. bare „U“ (duomenys pakeisti), esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡venčiant D.

A. gimtadienį, tarp D. A. svečių ir vėliau į barÄ atvykusių asmenų kilo konfliktas, kuris iÅ¡ pradžių buvo žodinis, o vėliau peraugo į muÅ¡tynes. Po konflikto kažkas iÅ¡ atvykėlių Å¡iame bare, priklausančiame žuvusiojo D. A. tėvui, buvo palikę striukes, kurias vėliau D. A. vežė grÄ Å¾inti. Nors nukentėjusieji teisme teigė, kad nuteistųjų jie nepažįsta, kad patys muÅ¡tynėse nedalyvavo ir nežino jų užpuolimo 2007-01-04 ir 2007-01-05 priežasčių, tačiau toks jų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja jų pačių parodymams ikiteisminio tyrimo metu apie konfliktÄ bare „U“ (duomenys pakeisti) bei byloje apklaustų liudytojų An.

K. , B. V. , M. K. bei I. V. parodymams, kurie patvirtina, kad D. A. gimtadienio šventės bare „U“ (duomenys pakeisti) metu buvo sumušti ne kas kitas, o nutiestieji J. Z. , P. P. bei A. K. ir to padaryme be kitų asmenų dalyvavo nukentėjusieji J. G. ir A. M. , kas buvo tolimesnių įvykių, t.y. J. G. užpuolimo prie namų 2007-01-04 ir 2007-01-05 įvykio prie (duomenys neskelbtini) kolegijos priežastimi. Liudytojas B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš pokalbių su T. V. ir kitais jo draugais sužinojo, jog 2006 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) buvo sumušti J.

Z. ir A. K. . Dėl ko įvyko Å¡is konfliktas jis nežino, tik girdėjo, kad kažkas kažkÄ Å¡ventė. Jis pats matė J. Z. veide mėlynes. IÅ¡ kalbų suprato, kad tai padarė asmuo, vadinamas „Jonkeliu“, ir jo draugai. 2006 metų gruodžio mėnesį jis buvo susitikęs su T. V. , J. Z. , M. K. , E. M. ir A. K. . Taip pat buvo dar kiti vaikinai, kurių jis nepažįsta, iÅ¡ viso apie 10 žmonių. Susitikimo metu nė pas vienÄ iÅ¡ jų ginklų jis nematė, tačiau matė, kad vaikinai turi lazdas.

IÅ¡ kalbų suprato, kad visi susirinkę asmenys nori važiuoti ieÅ¡koti „Jonkelio“. Kartu su visais jis važiavo į Raudondvario plentÄ , nes kažkas pasakė, kad pastarasis gali ten bÅ«ti, po to važiavo į Lampėdžius, bet ir ten nieko nerado. Maždaug po valandos važinėjimo jis atsiskyrė nuo vaikinų ir grįžo namo. Taip pat jis atsimena atvejį, kai jam kažkas paskambino ir pasiteiravo, kur jis yra. Tuo metu jis buvo prekybos centre „Mega“. Jam pasakė, kad niekur neiÅ¡važiuotų, nes tuoj atvažiuos, kadangi „Megoje“ yra „Jonkelis“.

Tačiau tÄ dienÄ pastarojo ten taip pat nerado. Taip pat jam yra žinoma, kad T. V. , A. K. , J. Z. naudodavosi automobiliu VW Golf „karavanu“, vokiÅ¡kais numeriais, tamsiai mėlynos spalvos. Su „Taubučio“ kompanija taip pat bÅ«davo P. U. , vadinamas „Pauliuku“, ir P. P. , kurio pravardė „Šura“ (t. 8, b.l. 21-23).Liudytojas An. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad visus nuteistuosius pažįsta. T. V. pravardė „Taubutis“, J. Z. – „TraÅ¡kis“, P. P. – „Šura“, A.

K. ir P. U. pravardės neturi. Prisimena, kad 2006 m. pabaigoje buvo muštynės, kad buvo sumuštas J. Z. , P. P. ir A. K. , po to buvo kažko ieškoma. Kur jie buvo sumušti, tiksliai nežino, nes pats ten nedalyvavo. Kas vyko vėliau, nelabai prisimena, tik pamena, kad važinėjo, ieškojo kaltų, kurie mušė jų draugus. Kokių asmenų ieškojo, nežino, jų nepažįsta. Taip pat liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad maždaug 2005 metais jis susipažino su T. V. , J.

Z. , A. K. , P. B. , M. V. , su jais leisdavo laisvalaikį. Taip pat jis pažįsta P. P. , pravarde „Šura“, EimantÄ , Marių, pravarde „Marytė“, „AndrekÄ â€œ. 2006 m. gruodžio mėnesį jis buvo sutikęs A. K. , T. V. , J. Z. , P. P. ir vaikinÄ , vadinamÄ â€žAndreku“. Vaikinai jam papasakojo, kad dienÄ prieÅ¡ tai jie buvo sumuÅ¡ti kažkokiame bare, ant jų veidų matėsi mėlynės, nobrozdinimai, jų drabužiai buvo suplėšyti, nes jie dar nebuvo spėję persirengti.

Prisimena, kad J. Z. po kažkuria akimi buvo mėlynė, o galvoje – guzai. A. K. buvo prakirsta kakta, o pas „AndrekÄ â€œ buvo guzai barzdos srityje. SumuÅ¡imai buvo Å¡vieži. P. P. rodė jam nubrozdintÄ rankÄ ir sužalotÄ kojÄ , sakė, kad pametė savo striukę ir raktus. Vaikinai jam pasakojo, kad mušėsi su „Jonkeliu“ ir „AntoÅ¡ka“, kurių jis nėra matęs, tačiau žino iÅ¡ kalbų, kad tÄ vakarÄ buvo Å¡venčiamas kažkokio Deivio gimtadienis ir su jais mušėsi maždaug 20 asmenų.

Taip pat jie sakė, kad už sumuÅ¡imÄ tiems vaikinams atsilygins. Jie neminėjo, kada, kur ir kaip, bet jis suprato, kad nori juos sumuÅ¡ti. Praėjus maždaug savaitei po šio pokalbio, jam paskambino A. K. ir, pasiteiravęs kur jis randasi, atvažiavo jo pasiimti. Kartu su A. K. atvažiavo ir „Andrekas“. Ä®sėdus į automobilį, A. K. pasakė, kad važiuoja pasimuÅ¡ti su tais vaikinais, kurie juos prieÅ¡ tai sumušė. Jiems atvažiavus į Jonavos gatvėje esančiÄ aikÅ¡telę, ten jau buvo kiti automobiliai – Audi A4, juodos spalvos, kuria važinėja asmuo vardu „Benas“, Audi A4, sidabrinės spalvos, kuria važinėja J.

Z. ir VW Vento, kuria važinėja E. M. , pravarde „Eima“, buvo dar pastarojo brolis, pravarde „Gidas“, ir M. K. . Netrukus jam priklausančiu automobiliu Peougeot 306, raudonos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo vaikinas, pravarde „Gega“, kuriam jis buvo paskolinęs savo automobilį. IÅ¡ viso aikÅ¡telėje susirinko apie 10 žmonių. BÅ«nant aikÅ¡telėje pas E. M. rankoje jis matė pistoletÄ ir iÅ¡girdo, kaip M. K. jam pasakė „kÄ tu veiksi su dujiniu“.

Koks iÅ¡ tikrųjų ten buvo ginklas, nežino. Matė, kad M. K. taip pat turi pistoletÄ , kuris Å¡audė guminėmis kulkomis, kad automobilių bagažinėse vaikinai turi lazdų, laužtuvų. Tuomet jie visi sėdo į tris automobilius, kitus paliko aikÅ¡telėje, ir nuvažiavo į Lampėdžių aikÅ¡telę. Jam niekas neaiÅ¡kino, ko ten važiuoja ir kodėl bÅ«tent ten, kažkas ieÅ¡kojo, kur yra tie kiti vaikinai su „Jonkeliu“. Lampėdžių aikÅ¡telėje buvo dar trys kiti automobiliai pilni vaikinų.

Su jais kalbėjosi T. V. ir J. Z. . IÅ¡ telefoninio pokalbio sužinojo, kad du asmenys – Saulius ir P. U. , kuris vadinamas Pauliumi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, matė asmenis, kurie dalyvavo muÅ¡tynėse ir sumušė jo draugus, kad P. U. tuos asmenis žino iÅ¡ matymo, kad jis taip pat buvo to Deivio gimtadienyje, bet išėjo anksčiau, tad muÅ¡tynėse nedalyvavo. Saulius ir Paulius ieÅ¡kojo tų vaikinų, visi palaikė ryšį mobiliaisiais telefonais. Gavus praneÅ¡imÄ , kad prie baro Raudondvario plente rasti asmenys, kuriuos reikia sumuÅ¡ti, visi sulipo į automobilius ir važiavo.

Visi jau buvo pasiėmę iÅ¡ bagažinių lazdas ir laužtuvus, važiavo Å¡eÅ¡iais automobiliais. Jis taip pat pasiėmė lazdÄ , po to su „Andreku“ pasikeitė į laužtuvÄ . Kai atvažiavo prie baro, ten nieko jau nebuvo. Tuomet jie dar važinėjo į įvairias vietas. Po to kažkas pasakė, kad vaikinai yra prie „Iki“ parduotuvės Raudondvario plente, tačiau nuvažiavę ten, jų nerado. Tuomet sugrįžo į tÄ pačiÄ Lampėdžių aikÅ¡telę, palaukė gal dar 20 minučių, kol P. U. ir Saulius važinėjo ir ieÅ¡kojo.

Po to buvo pasakyta, kad jų niekur nemato ir visi pradėjo skirstytis namo. Vėliau, po Naujųjų 2007 metų, jam paskambinęs, vėl atvažiavo A. K. su „Andreku“ ir jie visi trys nuvyko į aikštelę prie Lampėdžių. Ten jau buvo 5 ar 6 automobiliai, susirinko tie patys asmenys: A. K. , T. V. , M. K. , E. M. , J. Z. , P. U. , o taip pat Saulius, Benas, Donatas, ir „Andrekas“. Susirinko tuo pačiu tikslu – surasti juos sumušusius asmenis. Kažkas sakė, jog skambino asmuo, pravarde „Kalmaras“, ir pasakė, kad „Jonkelį“ matė klube „Siena“ ir jis iš ten jau išėjo.

Tuomet visi sėdo į automobilius ir važinėjo po Romainius, (duomenys neskelbtini), ieškodami „Jonkelio“. Kalbėjo, kad būtent ten pastarasis gyvena, taip pat, kad jis važinėja mėlynos spalvos 4-tu Golf automobiliu. Kažkas pranešė, kad „Jonkelis“ grįžta į namus. Tuomet jie privažiavo prie namo, kur stovėjo mėlynas automobilis Golf, jame sėdėjo kažkoks asmuo. Ar tai buvo „Jonkelis“, nežino, nes jo nepažįsta. Kiti taip pat abejojo. Jų automobilis privažiavo paskutinis, kiti vaikinai jau buvo išlipę iš automobilių.

E. M. bandė užkirsti keliÄ tam vaikinui iÅ¡važiuoti, bet nepavyko, automobilis iÅ¡važiavo. Vaikinai ėmė mėtyti į automobilį lazdas ir laužtuvus, kažkas iÅ¡ jų pataikė, bet sustabdyti nepavyko. Po kurio laiko, bÅ«nant Baltijos g., prie parduotuvės „Niam“, jis pamatė važiuojant tÄ patį automobilį, kurį jie vijosi, bet jame jau sėdėjo 4-5 asmenys. Jie ėmė vėl persekioti tÄ automobilį, tačiau jį besivejant, iÅ¡ jo pasigirdo Å¡Å«viai. Pasirodžius policijos automobiliui ir vienÄ iÅ¡ jų automobilių sustabdžius, gaudynės baigėsi, jie iÅ¡siskirstė po namus.

Dar sutarė, kad neis miegoti, bet po kurio laiko paskambino J. Z. ir pasakė, kad Å¡iÄ nakt jau niekur važiuoti nereikės. 2007-01-05 SMS žinutėmis bendravo su P. P. . Pastarasis jam parašė, kad ruoÅ¡iasi „į razborkes su bachÅ«rais“. Suprato, kad vėl ieÅ¡kos tų pačių asmenų dėl anksčiau įvykusių muÅ¡tynių. Tos pačios dienos vakare, gal apie 21.00 val. jam paskambino J. Z. ir paklausė, ar jis gali atvažiuoti, bet nesakė kur. Jis pastarajam atsakęs, jog negali, nebent vėliau.

Po to rašė jiems žinutes, bet atsakymų negavo (t. 8, b.l. 11-14, t. 29, b.l. 138-140).Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas An. K. atpažino iÅ¡ nuotraukų T. V. , J. Z. , M. K. , E. M. , A. K. , P. P. , A. S. (t. 8, b.l. 6-8), P. U. , B. V. (t. 8, b.l. 16-18).Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta T. V. , pravarde „Taubutis“. Nukentėjusių D. A. ir A. M. jis nepažįsta, su jais nėra bendravęs ar konfliktavęs. Jam yra žinoma, kad jo pažįstami A. K. ir J. Z. turėjo konfliktÄ su vaikinais iÅ¡ Vilijampolės. Dėl Å¡io konflikto 2006 m. po Kalėdų jis buvo susitikęs su konflikto metu nukentėjusiais A.

K. ir J. Z. , į susitikimÄ taip pat buvo atvažiavę T. V. , E. M. , An. K. ir dar keli jam nepažįstami asmenys. Susitikimo metu buvo aptarinėjamos konflikto aplinkybės, galvojama, kaip bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti su vaikinais iÅ¡ Vilijampolės. Nieko konkretaus nenusprendę, jie iÅ¡siskirstė. Po Naujųjų Metų Å¡ventės jis vėl buvo susitikęs su anksčiau minėtais vaikinais prie Lampėdžių, tai galėjo bÅ«ti 2007 m. sausio 4 d. Å io susitikimo metu apie konfliktÄ nekalbėjo, trumpai pabuvo ir iÅ¡važiavo.

KÄ ketino veikti aikÅ¡telėje likę asmenys, jis nežino, jokių lazdų, laužtuvų ar ginklų pas juos tÄ vakarÄ jis nematė (t. 9, b.l. 117-122). Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji draugavo su D. A. , tačiau jo gimtadienio Å¡ventėje bare „U“ (duomenys pakeisti) nedalyvavo. Po savo gimtadienio D. A. jos klausinėjo apie „Taubutį“, t.y. T. V. , kur jis bÅ«na. Ji D. A. pasakė, kad nežino. 2006 m. gruodžio 17 ar 20 dienÄ ji dalyvavo T. V. gimtadienio Å¡ventėje.

Ten taip pat buvo M. K. , E. M. , J. Z. . Pastarasis buvo sumuÅ¡tas – matė, jog po kaire akimi yra mėlyne, aplink lÅ«pas sužeidimas, mėlynė (t. 8, b.l. 68-70, 71-72, 73-74). Teisme Å¡i liudytoja iÅ¡ esmės patvirtino Å¡iuos parodymus kaip teisingus. Nors I. V. teisme ėmė teigti, kad J. Z. galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas dar iki D. A. gimtadienio, tačiau pati patvirtino, jog J. Z. ji matė tik vienÄ kartÄ ir tai buvo T. V. gimtadienio Å¡ventės metu, t.y. jau po D. A. gimtadienio. Taigi, pirmiau aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir paneigia nuteistųjų T.

V. ir A. K. aiÅ¡kinimÄ , kad su nukentėjusiaisiais konfliktavo ne jie, bet liudytojas M. K. , taip pat nuteistųjų J. Z. , P. P. ir P. U. aiÅ¡kinimÄ , kad jie apie 2006-12-15 konfliktÄ nieko nežino ir su tuo nėra susiję, ir patvirtina apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, jog 2007-01-05 įvykio priežastis buvo 2006 m. gruodžio 15 d. Å¡venčiant D. A. gimtadienį, tarp pastarojo draugų, tame tarpe J. G. ir A. M. , bei į barÄ atvykusių D. A. pažįstamo P. U. draugų įvykusios muÅ¡tynės, kurių metu buvo sumuÅ¡ti nuteistieji J.

Z. , P. P. ir A. K. . BÅ«tent po Å¡io konflikto bare „U“ (duomenys pakeisti) nuteistieji važinėjo po Kauno miestÄ ir ieÅ¡kojo J. G. bei jo draugų, norėdami jiems atsilyginti. Tokie bandymai buvo 2006 m. gruodžio mėnesį, kai kartu su nuteistaisiais bei jų draugais važiavo liudytojas B. V. , liudytojas An. K. , taip pat liudytojas M. K. , tačiau J. G. ir kitų konflikte dalyvavusių asmenų niekur nerado. Tik 2007 m. sausio 4 d. nuteistieji A. K. , T. V. , J. Z. , P. U. , kartu su M. K. , E. M. ir kitais nuteistųjų draugais, tame tarpe liudytoju An.

K. , važinėdami po miestÄ , pastebėjo J. G. automobilį, važiuojantį link namų, tačiau tÄ dienÄ jo užpulti nepavyko, kadangi J. G. spėjo nuo jų pasprukti. Ä® besprunkantį automobilį buvo mėtomos lazdos ir laužtuvai, automobilis buvo apgadintas, tačiau sustabdyti jo nepavyko. Sekantį kartÄ nuteistieji ieÅ¡komus asmenis pamatė jau nagrinėjamo įvykio metu, t.y. 2007 m. sausio 5 d. vakare (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) kolegijos esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Nuteistieji T. V. , A. K. , J. Z. ir P. P. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai ginčija liudytojų An. K. , taip pat liudytojų I. V. ir B. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ . Kolegijos nuomone, apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti Å¡ių įrodymų teisingumu ir pagrįstais jais rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Apeliantai teigia, kad liudytojai An. K. ir I. V. galėjo bÅ«ti paveikti policijos pareigÅ«nų, tačiau Å¡i apeliantų iÅ¡sakyta prielaida nepagrįsta jokiais objektyviais faktiniais duomenimis.

Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai An. K. ir I. V. iÅ¡ esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir apie jokiÄ psichologinę ar kitokio pobÅ«džio prievartÄ iÅ¡ pareigÅ«nų pusės nenurodė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog liudytojas An. K. , kviečiamas į teismÄ , ne kartÄ neatvyko, todėl buvo priimta teismo nutartis atvesdinti šį liudytojÄ (t. 29, b.l. 97), taigi natÅ«ralu, jog į teisiamÄ jį posėdį šį liudytojÄ atlydėjo policijos pareigÅ«nai.

Vertinti tai kaip spaudimÄ liudytojui nėra jokio pagrindo. Juolab, kad pats liudytojas An. K. , teisiamajame posėdyje atsakydamas į nuteistųjų gynėjų klausimÄ , patvirtino, jog jį atvesdinę pareigÅ«nai jokio poveikio jam nedarė ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepriminė (t. 29, b.l. 138-140). Apeliantai taip pat teigia, kad liudytojui B. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas psichologinis spaudimas, dėl to jis pasirašė po neteisingais, nepagrįstai nuteistuosius kaltinančiais parodymais.

Tokias aplinkybes apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė liudytojas B. V. , tvirtindamas, kad jam buvo grasinama suėmimu. Tačiau toks liudytojo aiÅ¡kinimas nepatvirtintas jokiais faktiniais duomenimis ir yra neįtikinantis. Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, liudytojas B. V. pats įvykyje nedalyvavo, todėl neturėjo jokio pagrindo bijoti bÅ«ti suimtas. IÅ¡ byloje esančio liudytojo B. V. apklausos, vykusios 2008-02-07, protokolo matyti, jog pastarasis, perskaitęs protokolÄ , savo paraÅ¡u patvirtino protokole užfiksuotas aplinkybes kaip teisingas, jokių pastabų dėl Å¡io protokolo ar apklausos vykdymo tvarkos nepareiÅ¡kė (t. 8, b.l. 21-23).

Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is liudytojas po apklausos bÅ«tų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl Å¡iÄ apklausÄ atlikusios tyrėjos R. M. ar kitų policijos pareigÅ«nų netinkamo elgesio su juo. Kad liudytojo B. V. nurodytos aplinkybės apie patirtÄ psichologinį poveikį neatitinka objektyvios tiesos, teisiamajame posėdyje patvirtino ir šį liudytojÄ ikiteisminio tyrimo metu apklaususi tyrėja R. M. , kuri nurodė, jog B. V. ji apklausė viena, pastarasis parodymus davė savo valia, joks poveikis liudytojui nebuvo daromas.

B. V. perskaitė suraÅ¡ytÄ protokolÄ ir jį pasirašė (t. 29, b.l. 100-102). Apeliaciniuose skunduose nuteistieji akcentuoja tÄ aplinkybę, jog tyrėja R. M. dirba viename kabinete su tyrėja I. S. , tačiau vien ta aplinkybė, jog kabinete buvo ne tik apklausÄ vykdančios, bet ir kitos tyrėjos, įtrauktos į Å¡ios bylos tyrimo grupę, darbo vieta, negali bÅ«ti vertinama kaip psichologinis spaudimas liudytojui net ir tuo atveju, jei apklausos metu pastaroji buvo savo darbo vietoje. Kaip jau minėta, nuteistieji T.

V. ir A. K. patvirtino, jog 2007 m. sausio 5 d. apie 21.00 val. buvo įvykio vietoje ir ten Å¡audė iÅ¡ neteisėtai laikomų Å¡aunamųjų ginklų į nukentėjusiuosius, tačiau teigė, jog su jais kartu į įvykio vietÄ buvo atvykę ne nuteistieji J. Z. , P. P. ir P. U. , bet M. K. draugai, kurių asmens duomenų jie nežino, taip pat nežino, ar pastarieji su savimi turėjo kokius nors ginklus ir įvykio metu Å¡audė. Tačiau toks nuteistųjų aiÅ¡kinimas, visų pirma, prieÅ¡tarauja jau aptartiems faktiniams bylos duomenims, iÅ¡ kurių matyti, jog ne tik T.

V. ir A. K. , bet ir kiti trys nuteistieji po muÅ¡tynių bare „U“ (duomenys pakeisti) dalyvavo nukentėjusiųjų paieÅ¡koje, siekiant pastariesiems atsilyginti už jų pačių ar jų draugų, t.y. J. Z. , A. K. ir P. P. , sumuÅ¡imÄ . Be to, tokį nutiestųjų aiÅ¡kinimÄ paneigia liudytojų M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas Nr. 2, parodymai. Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. sausio 5 d. vakare jis kartu su E. M. važiavo savo draugės automobiliu į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

Neprisimena, ar jis paskambino T. V. , ar pastarasis jam, bet susitarė, kad jis jį ir E. M. parvežtų namo. T. V. sutiko ir atvažiavo su tamsios spalvos automobiliu VW „Golf“ „pikapu“, buvo kartu su A. K. . Pasikalbėjus jie pasakė, kad reikia nuvažiuoti prie Kolegijos susitikti su J. Z. ir pasikalbėti apie asmenis, su kuriais buvo konfliktas, o po to juos nuveÅ¡ namo. Tuomet jie visi keturi Å¡iuo automobiliu nuvažiavo prie Kolegijos į už garažų esančiÄ aikÅ¡telę. Automobilį vairavo A.

K. . Nuvažiavus prie Kolegijos, jis pamatė ten stovintį tamsios spalvos automobilį VW Golf, keturių durų, iÅ¡ kurio buvo iÅ¡lipęs J. Z. ir dar du vaikinai - P. U. ir dar vienas Paulius, pravarde „Šura“. Jis pats tuo metu su savimi turėjo dujinį pistoletÄ , Å¡audantį guminėmis kulkomis. Ar dar kas nors sėdėjo jų automobilyje, nematė. J. Z. pasakė jiems, kad apačioje, prie Kolegijos esančios kebabinės, stovi vaikinai iÅ¡ Vilijampolės. Jis suprato, kad tai tie patys vaikinai, su kuriais buvo konfliktas.

Tuomet buvo nuspręsta nuvažiuoti ir pasikalbėti su jais. Jis pats sėdo už VW „Golf“ (pikapo) vairo, nes nesiruošė eiti su kuo nors kalbėtis, taip pat šiuo automobiliu važiavo E. M. , T. V. ir A. K. . E. M. sėdėjo automobilio gale, kas sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, neprisimena. Pirmasis iš aikštelės išvažiavo Golf automobilis, kuriuo važiavo J. Z. , P. U. ir P. P. , o jis važiavo iš paskos. Pirmasis automobilis, pavažiavęs (duomenys neskelbtini), sustojo maždaug per vidurį nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios autobusų stotelės ir įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę.

Jis pats automobilį sustabdė neprivažiavęs autobusų stotelės. Iki to momento jis nematė, kad kuris nors iÅ¡ minėtų asmenų bÅ«tų turėjęs ginklÄ . Kai jis sustojo, iÅ¡ jų automobilio iÅ¡lipo A. K. ir T. V. , o iÅ¡ pirmojo J. Z. , P. U. ir P. P. . Tiek vieni, tiek kiti ėjo link automobilių aikÅ¡telės galo, link netoliese esančios degalinės. Kad J. Z. , P. U. ir P. P. bÅ«tų turėję ginklus, jis nematė. T. V. iÅ¡ jo automobilio iÅ¡lipo laikydamas, kaip suprato, automatinį ginklÄ , nes matė, kad buvo su dviem rankenom.

A. K. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo kažkÄ laikydamas rankoje, prispaudęs prie deÅ¡inės kojos. Tas daiktas buvo pailgas, daugiau negali apibÅ«dinti, nes nematė. Nueidamas nuo automobilio tolyn, jis tÄ daiktÄ taip pat laikė prispaudęs prie kojos. T. V. automatinį Å¡autuvÄ iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir eidamas link Kolegijos laikė priglaudęs prie savęs, tokiu bÅ«du jį Å¡iek tiek slėpdamas, nes tuo metu prie kebabinės buvo paÅ¡alinių žmonių. Kada ir kokiu momentu pradėjo Å¡audyti T.

V. ir A. K. , jis nematė. Kiek Å¡Å«vių buvo paleista, tiksliai negali pasakyti, bet buvo Å¡audyta daug. Ar ginklus turėjo iÅ¡ pirmojo automobilio iÅ¡lipę vaikinai, jis pasakyti negali, neįsidėmėjo, kÄ jie daro. Tuo metu buvo tamsu, jie buvo sustoję maždaug už 15 metrų. Po to, kai T. V. su A. K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, jis su E. M. taip pat iÅ¡lipo, tačiau niekur nėjo, sustojo prie automobilio galinės dalies ir tuomet iÅ¡girdo balsus ir Å¡Å«vio garsus. Tuomet jis grįžo į automobilį, E. M. atsisėdo į automobilio galÄ ir jie pradėjo iÅ¡ lėto judėti į priekį.

Pavažiavus apie kelis metrus, bet dar neatvažiavus iki autobusų stotelės, jis pamatė iÅ¡ priekio atbėgantį T. V. , kuris pribėgęs atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje. T. V. buvo prasegta striuke, jo kairė ranka buvo sulenkta per alkÅ«nę, tos pačios rankos delnas buvo pakiÅ¡tas po priekine, deÅ¡ine striukės puse. IÅ¡ to jis suprato, kad T. V. sugrįžo į automobilį su ginklu rankoje. IÅ¡ kur T. V. buvo gavęs ginklÄ , jis nežino, apie tai su juo nesikalbėjo, taip pat nežino, kur pastarasis ginklÄ padėjo po nusikaltimo. Tuo pat metu į automobilio galÄ Ä¯sėdo ir A.

K. , iÅ¡ kur jis atbėgo, negali pasakyti. Kai jie įlipo į automobilį, jis galvojo tik apie tai, kaip greičiau iÅ¡ ten iÅ¡važiuoti, nes buvo iÅ¡sigandęs. Kur buvo automobilis, kuriuo atvažiavo J. Z. su P. U. ir P. P. , nematė (t. 9, b.l. 117-122).       Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. K. nebuvo apklaustas, nes teismui iÅ¡naudojus visas priemones nepavyko nustatyti jo buvimo vietos. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad Å¡is liudytojas yra sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį, liudytojÄ M. K. apklausė Vokietijos Federacijos Darmstadt pirmosios instancijos teismo teisėjas. Å ios apklausos metu M. K. nurodė, jog 2007-01-05 įvykio nelabai prisimena, tačiau patvirtino, jog pasakodamas apie šį įvykį ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, teisingai nurodė asmenis, kurie dalyvavo Å¡iam įvykyje (t. 31, b.l. 229-246), todėl teisėjų kolegija remiasi liudytojo M. K. parodymais apie 2007-01-05 įvykio aplinkybes, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei V.

F. Darmstadt pirmosios instancijos teismo teisėjui. IÅ¡ liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas Nr. 2, parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad 2007-01-05 apie 21.00 val. automobiliu Mercedes liudytojas atvyko prie (duomenys neskelbtini) esančios kebabinės, automobilį pasistatė tarp kebabinės ir laiptų, vedančių į KolegijÄ , prieÅ¡ais autobusų stotelę. AikÅ¡telėje buvo susirinkusi grupelė žmonių. Automobilyje belaukiant užsakyto kebebo, liudytojas pamatė, kaip nuo aikÅ¡telės, esančios už kebabinės, keliuku dideliu greičiu vienas paskui kitÄ nusileido du VW Golf automobiliai.

Vienas buvo keturių durų, o kitas – pikapas. Pirmasis automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) toliau nuo liudytojo automobilio, ties aikštelės gale stoviniavusiais vaikinais, o antrasis – netoli autobusų stotelės, maždaug 7 metrų atstumu nuo jos automobilio. Iš keturių durų Golf automobilio išlipo trys vaikinai: pirmas išlipo J. Z. , po to P. U. ir P. P. . Jie nuėjo iki grupelės stovėjusių toliau vaikinų ir tuomet pasigirdo šūviai. Iš antro automobilio išlipo T. V. , po to A.

K. ir taip pat nuėjo link tos grupelės. Vienas iÅ¡ jų kažkÄ turėjo deÅ¡inėje rankoje, nes jÄ buvo užkišęs už striukės, antrasis vaikinas prie kojos buvo prispaudęs kažkÄ ilgo. Å iems dviems vaikinams nuėjus link automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, nuo tos pusės prasidėjo Å¡Å«viai. Girdėjosi daug Å¡Å«vių, tarsi serijomis, bet buvo ir pavienių. Ji labai iÅ¡sigando ir pasilenkė. Viskas įvyko labai greitai. Å Å«viams pasibaigus, pamatė, kad pirmasis Golf automobilis nuvažiuoja, o antrasis po truputį rieda gatve, o link jo sugrįžta vaikinas iÅ¡ antrojo automobilio (prisimena jo didelę nosį).

Pastarasis rankoje laikė pistoletÄ , didesnį, nei įprasta. Antrasis vaikinas turėjo kažkÄ ilgo, tarsi prisispaudęs prie kojų, lyg tai didelį Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Ä®vykio vietoje nebuvo labai tamsu, Å¡vietė gatvės žibintai (t. 20, b.l. 1-3, t. 30, b.l. 4-6).Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas Nr. 2, atpažino P. P. , P. U. , J. Z. , kaip vaikinus, atvažiavusius pirmuoju VW Golf automobiliu, ir T. V. bei A. K. , kaip vaikinus, atvažiavusius antruoju VW Golf automobiliu (t. 20, b.l. 4-13).

Taigi, iÅ¡ aptartų liudytojų parodymų matyti, kad kartu su nuteistaisiais T. V. ir A. K. į įvykio vietÄ pirmuoju automobiliu, sustojusiu ties įvažiavimu į aikÅ¡telę, atvyko nutiestieji J. Z. , P. P. ir P. U. ir ėmė Å¡audyti į nukentėjusiuosius. Å iuos liudytojų parodymus be nukentėjusiųjų J. G. , T. F. ir A. M. parodymų apie tai, kad į juos pradėjo Å¡audyti vaikinai, iÅ¡lipę iÅ¡ prie įvažiavimo į aikÅ¡telę sustojusio automobilio, iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas Nr. 1, parodymai, kad jis įvykio vietoje matė ne tik nuteistuosius T.

V. , A. K. , bet ir nuteistÄ jį J. Z. , ir kad Å¡audyti įvykio metu pradėjo pirmuoju automobiliu atvažiavę vaikinai (t. 19, b.l. 185-188, 190-192, t. 30, b.l. 6-8), taip pat liudytojo An. K. , kuris įvykio iÅ¡vakarėse važinėjo su nuteistaisiais po miestÄ ieÅ¡kodamas nukentėjusiųjų, parodymai apie tai, kad nuteistasis P. P. įvykio dienÄ rašė jam žinutę, jog ruoÅ¡iasi į „razborkes su bachÅ«rais“, iÅ¡ kurios liudytojas suprato, kad vėl bus ieÅ¡koma nuteistuosius sumuÅ¡usių vaikinų, siekiant su jais iÅ¡siaiÅ¡kinti, o J.

Z. 2007-01-05 apie 21 val. skambino liudytojui ir kvietė atvažiuoti. Be to, atlikus kratÄ P. P. gyvenamojoje vietoje, buvo rastas SIM kortelės rėmelis, kuriame nurodytas telefono numeris įvykio metu veikė cėlėje, į kurios veikimo zonÄ Ä¯eina aptariamo įvykio vieta (t. 24, b. l. 114-115, 142, 144), o automobilyje, kuriuo į įvykio vietÄ atvyko nuteistieji T. V. ir A. K. , buvo rasti Å¡oviniai, analogiÅ¡ki ne tik tiems, kurie buvo rasti įvykio vietoje T. V. iÅ¡Å¡ovus iÅ¡ pistoleto kulkosvaidžio, bet ir tiems, kuriuos nusikaltimo metu panaudojo nuteistieji J.

Z. , P. U. ir P. P. (t. 2, b.l. 74-80, 167-173). Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, įvertinęs Å¡iuos bei kitus byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, kurie vieni kitus papildo, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įvykio vietoje buvo ir į nukentėjusiuosius Å¡audė ne tik nuteistieji T. V. ir A. K. , bet ir nuteistieji J. Z. , P. P. ir P. U. . Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji T. V. ir P. P. iÅ¡kėlė versijÄ , jog P. P. namuose rastas SIM kortelės rėmelis priklauso T.

V. , tačiau teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina tokį nuteistųjų aiÅ¡kinimÄ . Visų pirma, tokias aplinkybes nuteistieji nurodė tik apeliacinės instancijos teisme, kai nuteistasis T. V. nusprendė prisipažinti dalyvavęs nusikaltimo padaryme. Pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde P. P. teigė, jog Å¡is bei kiti jo namuose rasti daiktai priklauso pas jo motinÄ besilankantiems asmenims, apie tai, kad kai kuriuos iÅ¡ daiktų galėjo palikti ir jo draugai, nuteistasis neužsiminė. Be to, nei vienas iÅ¡ nuteistųjų negalėjo nurodyti konkrečių Å¡io kortelės rėmelio palikimo P. P. namuose aplinkybių.

Kita vertus, šis SIM kortelės rėmelis nėra vienintelis P. P. kaltės dalyvavus nusikaltimo padaryme įrodymas, jį teismas vertino kartu su kitais įrodymais, kurių visuma, kaip jau minėta, patvirtina, jog ir šis nuteistasis 2007-01-05 dalyvavo nusikaltimo padaryme.Nors nuteistieji teigia, jog, siekdami juos nepagrįstai apkaltinti, šovinius, kurie buvo rasti automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ten galėjo palikti policijos pareigūnai, tačiau toks nuteistųjų aiškinimas nėra pagrįstas jokiais faktiniais bylos duomenimis.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, aptikę šį automobilį policijos pareigÅ«nai neturėjo galimybės jo atrakinti. Dėl to automobilis buvo atgabentas į policijos sulaikytų automobilių saugojimo aikÅ¡telę, kur pasitelkus avarinę automobilių atidarymo tarnybÄ ir atrakinus automobilį, jis buvo nedelsiant apžiÅ«rėtas. Å ios apžiÅ«ros metu ir buvo rasti minėti Å¡oviniai (t. 2, b.l.68-69, 70, 71). Apeliaciniuose skunduose nuteistieji, taip pat nuteistojo P. U. gynėjas teigia, jog apygardos teismas neįvertino tų aplinkybių, kad liudytojo M.

K. parodymai yra prieštaringi, o liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 2, byloje buvo apklaustas praėjus keliems metams po įvykio, taip pat, kad tiek šių, tiek kitų įvykį mačiusių liudytojų parodymai prieštarauja tarpusavyje, ir neatsižvelgė į nukentėjusiųjų parodymus, kad juos įvykio metu užpuolė ne nuteistieji. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, išsamiai ištyrė ir išanalizavo byloje apklaustų tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymus, įvertino tarp šių parodymų esančius neatitikimus, nurodė, kuriais įrodymais remiasi nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, ir išdėstė motyvus, kodėl nesivadovauja kitais įrodymais.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytojas M. K. Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo ne kartÄ apklaustas – iÅ¡ pradžių įtariamuoju, o vėliau, priėmus procesinį sprendimÄ ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu nutraukti – liudytoju. Kaip teisingai nurodo savo apeliaciniuose skunduose nuteistieji bei nuteistojo P. U. gynėjas, apklausiamas įtariamuoju pirmųjų apklausų metu M. K. teigė, kad apie 2007-01-05 įvykį nieko nežino, įvykio vietoje tuo metu nebuvo (2007-05-09 apklausos protokolas, t. 8, b.l. 166-167, 2007-07-13 apklausos protokolas, t. 8, b.l. 173, 2007-10-16 apklausos protokolas t. 8, b.l. 175-176), taip pat teigė, kad policijos pareigÅ«nai jam daro spaudimÄ , versdami duoti parodymus apie tai, kuris Å¡audė (2007-07-13 apklausos protokolas, t. 8, b. l. 174). 2007 m. gruodžio 12 d. vykusios apklausos metu M.

K. nurodė, jog nori duoti teisingus parodymus ir Å¡ios bei sekančiÄ dienÄ vykusios apklausos metu papasakojo tai, kas jam žinoma apie įvykio aplinkybes, atpažino nuteistuosius P. U. ir P. P. , apie kuriuos davė parodymus, patvirtino savo parodymus įvykio vietoje (t. 8, b.l. 177-179, 180-182, 183-187, 188-192). Å ie jo parodymai vėliau duotiems, apklausiant jį tiek įtariamuoju, tiek liudytoju, neprieÅ¡taravo. Be to, kaip jau minėta, liudytojo M. K. parodymai iÅ¡ esmės atitinka ir kitus faktinius bylos duomenis, tame tarpe iÅ¡ dalies atitinka ir nuteistųjų T.

V. bei A. K. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. K. parodymus apie jam žinomas įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams apsisprendė duoti 2007 m. gruodžio 12 d. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas 2008 m. balandžio 24 d., t.y. praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo Å¡ios apklausos. Taigi, nepagrįstas nuteistojo P. U. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojo M. K. parodymai keitėsi atsižvelgiant į jo statusÄ baudžiamajame procese.

Nors nuteistieji J. Z. , P. P. , T. V. ir A. K. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad liudytojas M. K. davė melagingus parodymus, nes jam buvo pažadėta nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau byloje nėra jokių šį nuteistųjų argumentÄ patvirtinančių duomenų. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigia, jog poveikį M. K. patvirtina liudytojos R. M. parodymai apie tai, kad M. K. pradėjus duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams naudingus parodymus, jį apklausiant dalyvavo prokurorė N. O. , tyrėjai S., D., S., bet Å¡ių pareigÅ«nų parašų ant M.

K. apklausų protokolų nėra. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ liudytojos R. M. parodymų teisiamajame posėdyje, pastaroji paaiÅ¡kino, jog tyrėjai V. S. , V. D. ir I. S. buvo įtraukti į tyrimo grupę. Tokių aplinkybių, kad jie visi dalyvavo M. K. apklausoje, pastarajam apsisprendus papasakoti apie jam žinomas įvykio aplinkybes, liudytoja nenurodė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡ie apeliaciniame skunde iÅ¡vardinti tyrimo grupės nariai tyrimo metu atliko su M. K. atskirus procesinius veiksmus, t. y. liudytojo apklausÄ , pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimÄ , kurie įforminti įstatymo nustatyta tvarka, taip pat šį liudytojÄ apklausė tyrimÄ kontroliuojantis prokuroras.

Tačiau Å¡ios aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad M. K. pareigÅ«nai darė kokį nors spaudimÄ ir taip įtakojo jo parodymų turinį. Juolab, kad ir pats liudytojas M. K. , apklaustas teisėjo Vokietijos Federacijoje, patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu Å¡ioje byloje jis parodymus davė savo valia ir savo noru, be prievartos, jokių lengvatų baudžiamojo persekiojimo institucijos jam nesiÅ«lė ir nesuteikė. Apeliantai teisingai pastebi, kad tarp nukentėjusiųjų, taip pat įvykį mačiusių liudytojų M.

K. , J. P. , P. S. , E. Š. , S. Š. , liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas Nr. 1 ir N. 2, parodymų yra tam tikrų neatitikimų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie neatitikimai nėra esminiai. Kaip teisingai nuosprendyje nurodė apygardos teismas, įvykio metu visi šie asmenys buvo skirtinguose įvykio vietos taškuose - nukentėjusieji automobiliais atvykusius ginkluotus vyrus pastebėjo automobilių stovėjimo aikštelės gale, ir, pastariesiems pradėjus šaudyti ėmė bėgti iš įvykio vietos; liudytojos J.

P. ir S. Å . įvykį stebėjo iÅ¡ prieÅ¡ingoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telės pusėje esančio kebabinės kiosko, liudytojai P. S. , E. Å . , N. P. – iÅ¡ virÅ¡utinės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios už minėto kebabinės kiosko, liudytojas, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas Nr. 1 – iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios autobusų stotelės, liudytojas, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas Nr. 2 – iÅ¡ savo automobilio, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje tarp kebabinės ir laiptų, vedančių į Kolegijos pastatÄ , prieÅ¡ais autobusų stotelę, liudytojas M.

K. – nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, bÅ«damas prie automobilio, kuriuo į įvykio vietÄ jis atvežė nuteistuosius T. V. ir A. K. , ir sustojo neprivažiavęs autobusų stotelės. Ä®vykis truko pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , viskas įvyko tamsiu paros metu, staiga, nuteistiesiems ėmus Å¡audyti, kilo sumaiÅ¡tis, liudytojai iÅ¡sigando, slėpėsi nuo skriejančių kulkų. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, visiÅ¡kai natÅ«ralu, kad įvykį matę asmenys apie jį pasakoja nevienodai.

Kita vertus, šie neatitikimai tarp liudytojų parodymų, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia apygardos teismo remiantis šių įrodymų visetu padarytų išvadų teisingumo. Juolab, kad kai kurias iš apygardos teismo nustatytų faktinių įvykio aplinkybių apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir patys nuteistieji T. V. ir A. K. . Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas Nr. 1 ir Nr. 2, prieštaringai nurodė įvykio aplinkybes, nes liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 2, parodė, kad įvykio vietoje nedalyvavo E. M. , o liudytojas Nr. 1 nurodė, kad E. M. ne tik dalyvavo įvykyje, bet ir šaudė, tiek E. M. , tiek M.

K. išlipo iš automobilio su ginklais, o tai, apeliantų teigimu, paneigia ir M. K. parodymus. Visų pirma, liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 2, niekuomet kategoriškai neteigė, kad E. M. įvykyje nedalyvavo. Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, pastarasis nematė ne tik E. M. , bet ir M. K. , jis matė iš antrojo automobilio išlipančius tik T. V. ir A. K. , o tai neprieštarauja nei liudytojo M. K. , nei pačių nuteistųjų T. V. ir A. K. parodymams apie tai, jog pastarieji pirmieji išlipo iš M.

K. vairuojamo automobilio. Ta aplinkybė, kad šis liudytojas buvo nustatytas ir apklaustas praėjus po įvykio daugiau kaip dviems metams laiko, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. Nors apeliantai teigia, kad nei vienas iš įvykį mačiusių asmenų nematė automobilių aikštelėje stovinčio Mercedes markės automobilio, kuriuo kaip kad nurodo liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 2, buvo atvykęs į aikštelę, taip pat, kad niekas aikštelėje nematė moterų, nors, kaip matyti iš parodymų, šis liudytojas yra moteriškos lyties, tačiau, kaip matyti iš įvykio liudininkų parodymų, pastarieji nei patvirtino, nei paneigė, kad tokios markės automobilis buvo aikštelėje – visi jie tvirtino, kad aikštelėje buvo ir daugiau automobilių, tačiau kai kurie jų įsidėmėjo tik vieno-kito automobilio markę, kiti iš viso negalėjo pasakyti, kokie tai buvo automobiliai.

Be to, kaip matyti iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 2, parodymų, įvykio metu šis liudytojas buvo savo automobilio viduje, taigi ta aplinkybė, jog niekas įvykio metu aikštelėje nematė moters ir neįsidėmėjo „Mercedes“ markės automobilio, nepaneigia šio liudytojo parodymų, kad įvykio metu jis buvo įvykio vietoje. Tuo tarpu liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1, parodymai apie tai, kad iš pirmojo automobilio be J. Z. išlipo T. V. ir M. K. , prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o taip pat ir pačių nuteistųjų T.

V. ir A. K. parodymams apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, iÅ¡ esmės automobiliais atvykusių asmenų veidus jis pamatė ir juos atpažino tuomet, kai pastarieji buvo pribėgę prie autobusų stotelės, be to, kaip jis pats paaiÅ¡kino, iÅ¡girdęs Å¡Å«vius, buvo labai iÅ¡sigandęs. Todėl, įvertinęs visas Å¡ias aplinkybes, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is liudytojas, įvardindamas Å¡audžiusius asmenis, sÄ Å¾iningai klysta, ir pagrįstai Å¡ioje dalyje jo parodymais nesivadovavo.

Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2 nepagrįstai buvo taikytas anonimiÅ¡kumas ir kad apklausiant Å¡iuos liudytojus teisiamajame posėdyje susidarė įspÅ«dis, kad Å¡ie liudytojai į proceso dalyvių klausimus atsako padedami kitų asmenų. Tačiau apeliantai nenurodė, kokios gi konkrečios aplinkybės kelia jiems abejones dėl anonimiÅ¡kumo taikymo minėtiems liudytojams ir Å¡ių liudytojų parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, teisingumo, o bylÄ nagrinėjant teisme jokių pastabų dėl liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, apklausos tvarkos nei nuteistieji, nei jų gynėjai nepareiÅ¡kė (t. 30, b.l. 4-8).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija minėtus apeliantų argumentus vertina kaip deklaratyvius, nesudarančius pagrindo abejoti liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas Nr. 1 ir Nr. 2, parodymų patikimumu. Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nepagrįstai abejoja liudytojo P. S. parodymais apie įvykio metu panaudotus šaunamuosius ginklus. Kaip matyti iš liudytojo P. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo, pastarasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog įvykio metu matė tris vyrus, kurie vijosi bėgančius du ar tris vaikinus ir šaudė: vienas iš automato, kitas iš pistoleto, o trečiasis iš ginklo, kuris jam parodė „winchester“ tipo (t. 7, b.l. 164-165).

Teisiamajame posėdyje liudytojas patikslino, jog įvykio vietoje buvo tamsu ir konkrečių ginklų jis nematė. Tyrėjai jis papasakojo, kaip buvo šaudoma, kokius jis girdėjo šaudymo garsus – vienas ginklas šaudė labai greitai, kitas šaudė pavieniais šūviais, todėl tyrėja užrašė, jog vienas buvo automatas, kitas pistoletas. Trečiasis ginklas vizualiai atrodė „winchester“ tipo, nes jį užtaisinėjo (t. 29, b.l. 17-18). Taigi, abejoti šio liudytojo užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo, juolab, kad jie atitiko ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes.Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai kritiškai vertino nukentėjusiųjų J.

G. , T. F. ir A. M. parodymus apie tai, kad 2007-01-05 į juos šaudė ne nuteistieji. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio jie negalėjo nurodyti, ar juos užpuolė tie patys asmenys, su kuriais jie konfliktavo bare „U“ (duomenys pakeisti), ir kurie 2007-01-04 buvo užpuolę J. G. , ar ne, be to aiškino, kad buvo tamsu ir nei užpuolikų veidų, nei jų aprangos ar kūno sudėjimo jie neįsidėmėjo. Taigi, esant šioms aplinkybėms, vertinti nukentėjusiųjų parodymus teisme, kad jie įvykio metu nuteistųjų nematė, kaip patikimus ir kitus byloje surinktus faktinius duomenis bei nuteistųjų kaltę paneigiančius įrodymus, apygardos teismas neturėjo pagrindo.

Juolab, kad toks nuteistųjų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja ne tik pirmiau aptartiems faktiniams bylos duomenims, bet ir pačių nuteistųjų T. V. ir A. K. parodymams, duotiems apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo P. U. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija 2008 m. lapkričio 17 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-1-(105)-IS1-112, teigdamas, jog ta aplinkybė, kad praėjus trims mėnesiams po įvykio automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo rastas nuteistojo P. U. kvapas, nepatvirtina, kad pastarasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įvykio vietoje.

Kolegija sutinka su apelianto nuomone, jog šis įrodymas pats savaime tokių aplinkybių nepatvirtina. Kita vertus, šis faktas rodo, jog nuteistasis P. U. , kaip kad ir nurodo byloje apklausti liudytojai, bendravo su nuteistaisiais, važinėdavosi kartu su jais tuo pačiu automobiliu. O ta aplinkybė, kad nuteistasis P. U. buvo įvykio metu įvykio vietoje nustatyta ir kitais jau pirmiau šiame nuosprendyje aptartais faktiniais duomenimis. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu T. V. šaudė iš pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis patikslino, jog tai buvo pistoletas-kulkosvaidis „Agram“, kurį jis neteisėtai įsigijo ir laikė iki 2007-01-05. A. K. įvykio metu Å¡audė iÅ¡ lygiavamzdžio medžioklinio ginklo, kurį, kaip kad nurodė nuteistasis A. K. , įvykio dienÄ apie 11 val. jis neteisėtai įsigijo už 50 Lt Aleksoto turguje iÅ¡ nepažįstamo asmens ir laikė iki 2007-01-05. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų ir specialisto iÅ¡vadų matyti, jog be 9 mm kalibro pramoninės gamybos LUGER Å¡ovinių dalių, kurios, kaip nustatyta, buvo iÅ¡Å¡autos iÅ¡ vieno ir to paties ginklo, t.y.

T. V. 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio, ir kuriomis buvo sužalotas A. M. , taip pat apie 8.6 mm skersmens grankulkių, iššautų iš lygiavamzdžio medžioklinio ginklo, kuriomis buvo nušautas D. A. , įvykio vietoje taip pat buvo rastos: septynios pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro TOKAREV šovinių tūtelės, su kulkų dalimis, kurios buvo šautos viename ginkle - pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. m. pavyzdžio pistolete TT arba jo modifikacijoje; penkios tūtelės, kurios yra savadarbiu būdu perdirbtų pramoninės gamybos, 9 mm kalibro dujinių (PV) pistoletinių šovinių tūtelės, kurios buvo šautos savadarbiame šaunamajame ginkle arba pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniame pistolete, ir šalia D.

A. lavono rasta 8 mm skersmens guminė grankulkė, kuri gali bÅ«ti naudojama gaminant savadarbius šovinius, pagamintus panaudojant pramoninės gamybos, 9 mm (.380) kalibro, garsinius (signalinius) revolverinius Å¡ovinius ir Å¡ias grankulkes (nustatyti iÅ¡ kokio ginklo ji buvo iÅ¡Å¡auta, nėra galimybės). Taip pat, aikÅ¡telėje stovėjusiame automobilyje FIAT DUKATO buvo rasta 8,0 mm skersmens grankulkė, tačiau nustatyti, ar ji buvo iÅ¡auta iÅ¡ to paties ginklo, kaip ir kitos jau iÅ¡vardintos grankulkės, nėra galimybės. Taigi, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat tÄ aplinkybę, kad nuteistasis A.

K. įvykio vietoje iÅ¡ lygiavamzdžio medžioklinio ginklo iÅ¡Å¡ovė vienÄ kartÄ Ä¯ D. A. , apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji J. Z. , P. P. ir P. U. įvykio metu panaudojo tris Å¡aunamuosius ginklus, t.y. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. m. pistoletÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡Å¡ovė septynis kartus, ir du nenustatytus Å¡aunamuosius ginklus, iÅ¡ kurių iÅ¡Å¡ovė nenustatytÄ Å¡Å«vių skaičių. Nesant duomenų, kad nuteistieji J. Z. , P. P. ir P. U. įvykio metu Å¡audė iÅ¡ legaliai laikomų Å¡aunamųjų ginklų, taip pat duomenų, kad įvykio vietoje rasti Å¡audmenys galėjo bÅ«tų iÅ¡Å¡auti iÅ¡ tokio ginklo, kuriam nereikalingas leidimas, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog pastarieji Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, kuriuos panaudojo nusikaltimo padarymo metu, įsigijo ir laikė neteisėtai. Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose teigia, jog įvykio metu ginklus galėjo turėti ir jais Å¡audyti nukentėjusieji, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų.

Nukentėjusieji teigė, jog jie ginklų su savimi neturėjo, tik D. A. automobilyje matė dujinį pistoletÄ , tačiau įvykio metu nė vienas iÅ¡ jų neÅ¡audė. Ä®vykį matę liudytojai taip pat teigė, jog buvo Å¡audoma iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kur buvo nuteistieji, o ne iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kur bÅ«riavosi nukentėjusieji. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, nustatydamas nuteistųjų T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. ir P. U. tyčios turinį įvykio vietoje Å¡audant iÅ¡ nenustatytų Å¡aunamųjų ginklų, netinkamai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, kas sÄ lygojo neteisingÄ nustatytų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veiksmų įvertinimÄ Â baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu.

Atsakomybę už kito žmogaus tyčinį nužudymÄ numato BK 129 straipsnis. Å iame baudžiamajame įstatyme numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant kaltininko apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-442/2006, 2K-500/2007 ir kt.). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jo pobÅ«dį, vietÄ (jei tokie sužalojimai padaryti), nusikalstamų veikų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ bei po jo padarymo ir pan.Bendrininkavimo atveju pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta atitinkamuose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi bÅ«ti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobÅ«dis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-473/2009, 2K-44/2012).Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nuteistieji T. V. , A. K. , J. Z. , P. P. ir P. U. įvykio metu veikė iÅ¡ anksto susitarę ir turėdami iÅ¡ anksto suformuotÄ vieningÄ tyčiÄ nužudyti nukentėjusiuosius D.

A. , A. M. , T. F. , J. G. . Dėl to teismas nustatytus nuteistųjų nusikalstamus veiksmus įvykio vietoje Å¡audant iÅ¡ neteisėtai laikomų Å¡aunamųjų ginklų ir tokiais veiksmais padarant nukentėjusiajam A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o nukentėjusiajam D. A. mirtinus sužalojimus, nuo kurių pastarasis įvykio vietoje mirė, įvertino kaip tyčinį vieno asmens nužudymÄ ir pasikėsinimÄ tyčia nužudyti du ir daugiau asmenų, konstatuodamas, jog Å¡io nusikaltimo nuteistieji nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes A.

M. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalbÄ , o į T. F. ir J. G. nepataikė, o Å¡ie aktyviai pasiprieÅ¡ino pabėgdami iÅ¡ įvykio vietos. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios apygardos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Visų pirma, jokie faktiniai bylos duomenys nepatvirtina iÅ¡ankstinio visų penkių nuteistųjų susitarimo, taigi ir iÅ¡ankstinės vieningos jų tyčios, nužudyti nukentėjusiuosius D. A. , J. G. , T. F. ir A. M. . Kaip jau minėta, nuteistieji J.

Z. , P. P. ir P. U. apskritai neigia buvę įvykio vietoje, o nuteistieji T. V. ir A. K. , pripažindami, jog buvo įvykio vietoje ir Å¡audė, tvirtina, kad viskas įvyko spontaniÅ¡kai, jiems iÅ¡girdus Å¡Å«vius. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog po 2006-12-05 konflikto bare „U“ (duomenys pakeisti) nuteistieji ieÅ¡kojo juos sumuÅ¡usių vaikinų, norėdami jiems atsilyginti už Å¡ių muÅ¡tynių metu nuteistiesiems J. Z. , A. K. ir P. P. padarytus kÅ«no sumuÅ¡imus, kalbėjo, kad reikia su pastaraisiais muÅ¡tis, važinėdami po Kauno miestÄ , ieÅ¡kant nukentėjusiųjų, automobilių bagažinėse jie vežiojosi lazdas, o į įvykio vietÄ atvyko su savimi turėdami Å¡aunamuosius ginklus.

Visos Å¡ios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, kad nuteistieji įvykio metu veikė bendrai, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ , kuris Å¡iuo konkrečiu atveju apėmė nukentėjusiųjų įbauginimÄ , panaudojant prieÅ¡ juos Å¡aunamuosius ginklus, arba sužalojimų jiems padarymÄ , atsilyginant už padarytus sumuÅ¡imus. Tačiau byloje nėra tokių duomenų, kurie leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji į įvykio vietÄ bÅ«tų atvykę susitarę ir turėdami tikslÄ nužudyti nukentėjusiuosius D.

A. , T. F. , J. G. ir A. M. . Juolab, kad ir nuteistųjų sumuÅ¡imu buvo kaltinami ne visi Å¡ie nukentėjusieji, o tik J. G. ir A. M. . Be to, byloje nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistieji įvykio vietoje Å¡audė į aikÅ¡telėje besibÅ«riuojančius nukentėjusiuosius D. A. , J. G. , T. F. ir A. M. , siekdami juos nužudyti. Kaip matyti iÅ¡ įvykio aplinkybių, viskas vyko tamsiu paros metu, pirmuoju automobiliu į įvykio vietÄ atvykę J. Z. , P. P. ir P. U. į nukentėjusiųjų pusę Å¡audė iÅ¡ tam tikro atstumo, nukentėjusiesiems T.

F. ir J. G. užbėgus už Kolegijos pastato, niekas iÅ¡ nuteistųjų jų nebesivijo. Nukentėjusiajam A. M. nukritus, nuteistasis T. V. nesidomėjo, ar pastarasis buvo sužalotas, ar ne, ir į jį daugiau nebeÅ¡audė. Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuoti, jog nuteistieji įvykio metu veikė turėdami apibrėžtÄ tyčiÄ nužudyti nukentėjusiuosius, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Juolab, kad faktinės bylos aplinkybės rodo, kad nuteistiesiems niekas netrukdė toliau tęsti savo nusikalstamus veiksmus, turint sumanymÄ nužudyti nukentėjusiuosius.

Nenustačius nuteistųjų tiesioginės apibrėžtos tyčios nužudyti, vertinti nuteistųjų T. V. , J. Z. , P. P. ir P. U. veiksmus, Å¡audant įvykio vietoje, dėl kurių A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiesiems J. G. ir T. F. jokių sužalojimų nebuvo padaryta, kaip pasikėsinimÄ nužudyti Å¡iuos nukentėjusiuosius, nėra pagrindo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistieji J. Z. , P. P. ir P. U. , veikdami pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su nuteistaisiais T.

V. ir A. K. ir siekdami atsilyginti nukentėjusiesiems už muštynių metu patirtus sumušimus, tame tarpe padaryti jiems bet kokio masto sveikatos sutrikdymus, pirmieji automobiliu atvyko prie besibūriuojančių nukentėjusiųjų ir ėmė į juos šaudyti. Šiems pradėjus bėgti į skirtingas puses, vis trys nuteistieji šaudydami vijosi aikštele bėgančius nukentėjusiuosius, kol kitoje aikštelės pusėje nuo kitų nuteistųjų bėgantį nukentėjusįjį A. M. su šaunamuoju ginklu rankose pasitiko nuteistasis T.

V. , kuris, iÅ¡Å¡audamas į nukentėjusįjį, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å ios faktinės aplinkybės rodo, jog nuteistieji J. Z. , P. P. ir P. U. , įvykio metu vydamiesi nukentėjusiuosius ir Å¡audydami į juos, ne tik suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiųjų sveikatai ar net gyvybei, ir bÅ«dami abejingi pasekmėms, norėjo taip veikti, bet suvokė ir tai, jog Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jie daro bendrai su T. V. – J. Z. , P. P. ir P. U. savo veiksmais užkirto keliÄ nukentėjusiesiems pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, taip realizuodami dalį nusikalstamo sumanymo bei sudarydami sÄ lygas T.

V. Å¡audyti į nukentėjusįjį A. M. , o T. V. , tuo pasinaudodamas, Å¡ovė į A. M. ir taip iki galo jų visų bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ Ä¯gyvendino. Kaip jau minėta, byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog T. V. bÅ«tų siekęs nužudyti nukentėjusįjį, tačiau įvykio aplinkybės rodo, jog pastarasis, Å¡audamas į nukentėjusįjį A. M. , suprato, kad, veikdamas bendrai su J. Z. , P. P. ir P. U. , savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai ar net gyvybei, tačiau dėl jo veiksmų kilsiančioms pasekmėms buvo abejingas.

Taigi, nuteistųjų T. V. , J. Z. , P. P. ir P. U. veika buvo bendra, o jų tyčia vieninga – atsilyginti nukentėjusiesiems už sumuÅ¡imus, tame tarpe padarant jiems bet kokio masto sveikatos sutrikdymus, todėl už atsiradusias pasekmes – nesunkų nukentėjusiojo A. M. sveikatos sutrikdymÄ jie visi privalo atsakyti. Nors įvykio metu buvo Å¡audoma, tačiau, įvertinus bylos aplinkybes bei nuteistųjų veiksmus, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji T. V. , J. Z. , P. P. ir P. U. turėjo tiesioginę tyčiÄ nužudyti nukentėjusįjį A.

M. . Baudžiamojo įstatymo prasme tokie nuteistųjų veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami kaip pasikėsinimas nužudyti, tačiau tokiu atveju turėtų bÅ«ti bylos medžiaga, kuri patvirtintų, jog nuteistieji turėjo tiesioginę tyčiÄ nužudyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Å iuo konkrečiu atveju byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kad tiek T. V. , tiek kitiems nuteistiesiems – J. Z. , P. P. ir P. U. po pirmiau aptartų nusikalstamų veiksmų kas nors bÅ«tų galėjęs sutrukdyti įvykdyti ketinimÄ nužudyti A.

M. , kaip nurodoma nuosprendyje. Bylos duomenys rodo, jog nuteistieji panaudojo smurtÄ ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, buvo abejingi pasekmėms, todėl jie turi atsakyti pagal atsiradusias pasekmes, t. y. pagal BK 138 straipsnį. Faktiniais bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad įvykio metu nuteistasis A. K. , nuteistiesiems J. Z. , P. P. ir P. U. įvykio vietoje pradėjus Å¡audyti, o nukentėjusiesiems ėmus nuo jų bėgti, praleidęs pro jį bėgantį nukentėjusįjį A. M. , kurį kiek tolėliau pasitiko T.

V. , tyčia iÅ¡ lygiavamzdžio medžioklinio ginklo vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡ovė į nuo kitų Å¡audančių nuteistųjų bėgantį D. A. , tuo padarydamas jam vienÄ kiaurinę ir vienÄ aklÄ Å¡autines žaizdas deÅ¡inės klubinės srities užpakalinėje dalyje, kiaurinį kairiojo dilbio Å¡autinį sužalojimÄ su skyliniu stipinkaulio lūžiu, Å¡autinį krÅ«tinės sužalojimÄ su diafragmos abiejų kupolų, kepenų deÅ¡inės skilties, skrandžio, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies ir kairio plaučio pažeidimais, nuo ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

Kaip jau minėta, byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog tiek A. K. , tiek kiti nuteistieji įvykio metu bÅ«tų siekę nukentėjusiuosius nužudyti. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kiti nuteistieji Å¡iuos A. K. nusikalstamus veiksmus ir jais sukeltas pasekmes matė ir kokiu nors bÅ«du pastarajam pritarė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo A. K. veiksmai Å¡aunant vienÄ Å¡Å«vį į D. A. ir taip jį nužudant, Å¡iuo konkrečiu atveju vertinami kaip vykdytojo ekscesas – pastarasis tokiais savo veiksmais peržengė bendrininkų susitarimo ribas, todėl jais sukeltos pasekmės kitiems nuteistiesiems negali bÅ«ti inkriminuotos.

Kaip jau minėta, nuteistasis A. K. , Å¡audamas į nukentėjusįjį, tikslo nužudyti, neturėjo, tačiau stovėdamas ties nukentėjusiuoju ir Å¡audamas į jį iÅ¡ lygiavamzdžio Å¡aunamojo ginklo neabejotinai suprato pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti ne tik įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymai, bet jis gali netekti gyvybės, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia, todėl privalo atsakyti už savo veiksmais sukeltus padarinius. Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nepagrįstai ginčija apygardos teismo nustatytas jų nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančias aplinkybes, t.y. chuliganiÅ¡kas paskatas ir kitų žmonių gyvybei pavojingÄ nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ .

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje kitų žmonių gyvybei pavojingas nusikaltimo padarymo bÅ«das aiÅ¡kinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas ne tik žmogaus, kurį siekiama nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatÄ , gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei. Be to, kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi bÅ«ti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Å is bÅ«das, esant kitoms aptartoms sÄ lygoms, gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus – padegimÄ , sprogdinimÄ , geriamojo vandens, maisto, aplinkos užnuodijimÄ chemikalais ar radioaktyviosiomis bei kitokiomis medžiagomis, transporto priemonių, kitų padidinto pavojaus Å¡altinių panaudojimÄ , Å¡audymÄ ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-530/2010, 2K-12/2007).

Šiuo konkrečiu atveju, faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji A. K. , taip pat T. V. , J. Z. , P. P. ir P. U. šaunamuosius ginklus prieš nukentėjusiuosius panaudojo tuo metu, kai įvykio vietoje esančiose dvejose automobilių stovėjimo aikštelėse, prie ir pačiame aikštelėje esančiame kebabinės kioske buvo pašalinių žmonių. Iš nuteistųjų ginklų buvo paleista daug šūvių į įvairias puses, iššautų šovinių dalys buvo rastos ne tik įvykio vietoje, bet ir netoliese esančios (duomenys neskelbtini) kolegijos auditorijose.

Nors A. K. iÅ¡ lygiavamzdžio medžioklinio ginklo įvykio metu iÅ¡Å¡ovė vienÄ kartÄ , tačiau Å¡iuo vienu Å¡Å«viu buvo paleista ne vienas sviedinys. Taigi, visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog dėl visų nuteistųjų veiksmų įvykio metu kilo reali grėsmė ne tik nukentėjusiųjų D. A. ir A. M. , bet ir kitų nukentėjusiųjų bei įvykio vietoje buvusių paÅ¡alinių žmonių, sveikatai ir gyvybei, kÄ nuteistieji neabejotinai suprato. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog visi nuteistieji įvykio metu veikė kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimas yra įvykdytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. ChuliganiÅ¡koms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys Nr. 2K-441/2003, 2K-187/2008, 2K-99/2007, 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-446/2011).

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad prieš įvykį tarp nukentėjusiųjų ir nuteistųjų buvo kilęs konfliktas, pasibaigęs tarpusavio muštynėmis, kurių metu nuteistiesiems J. Z. , A. K. ir P. P. buvo padaryti kūno sumušimai. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad smūgių sudavimas tarpusavio muštynių metu yra visiškai neadekvatus vėlesniems nuteistųjų veiksmams nukentėjusiųjų atžvilgiu viešoje vietoje, stebint pašaliniams žmonėms, iššokus iš dideliu greičiu atvažiavusių automobilių šaudant į nukentėjusiuosius ir vaikantis juos po automobilių stovėjimo aikštelę, ko pasėkoje vienas asmuo buvo nužudytas, o kitam – nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokiais savo veiksmais nuteistieji neabejotinai metė atvirÄ iÅ¡Å¡Å«kį visuomeninei tvarkai, siekdami prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, demonstruodami niekinantį požiÅ«rį į juos, savo veiksmams kaip pretekstÄ iÅ¡ esmės panaudodami mažareikÅ¡mę dingstį, t.y. ankstesnes tarpusavio muÅ¡tynes, kas rodo, jog visi nuteistieji nusikalto veikdami iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nutiestieji T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. ir P. U. jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė veikdami organizuotoje grupėje.

Vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, organizuota grupė yra tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Todėl tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju gali bÅ«ti du ar daugiau vykdytojų. Tačiau Å¡ias bendrininkavimo formas skiria organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukÅ¡tesnis nei bendrininkų grupėje. Vienas iÅ¡ organizuotÄ grupę apibrėžiančių požymių yra iÅ¡ankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. kuomet organizuotos grupės nariai iÅ¡ anksto aptaria nusikalstamos veikos planÄ , numato įvykdymo mechanizmÄ , pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo bÅ«do, vietos ir laiko.

Å ios aplinkybės įtakoja glaudžių, besitęsiančių ryÅ¡ių atsiradimÄ , suformuoja suvokimÄ apie priklausymÄ tokiai grupei. Nustatant organizuotos grupės buvimÄ taip pat atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobÅ«dį ir sudėtingumÄ , ar grupės nariai aptarė, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei iÅ¡vengti atsakomybės, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2008, 2K-93/2009).Apygardos teismas, konstatuodamas organizuotos grupės bendrininkavimo formÄ , nustatė, kad nuteistieji buvo iÅ¡ anksto susitarę padaryti labai sunkius nusikaltimus ir iÅ¡ anksto tam ruošėsi – jie, kaip grupės nariai iÅ¡ anksto numatė savo veiksmus, ilgÄ laiko tarpÄ , pasidalinę vaidmenimis, naudodamiesi informatoriais, ieÅ¡kojo nukentėjusiųjų įvairiose Kauno vietose, bÅ«dami susirinkę grupėje, operatyviai reaguodavo į praneÅ¡imus apie jų galimas buvimo vietas, buvo apsiginklavę įvairių rÅ«Å¡ių Å¡aunamaisiais ginklais, nustatę nukentėjusiųjų buvimo vietÄ , pasidalinę vaidmenimis, numatę jų atsitraukimo galimybes bei kelio tam užkirtimÄ , bendrininkai užpuolė juos iÅ¡ dviejų pusių, taip pat iÅ¡ anksto buvo pasiruošę greitam ir motorizuotam atsitraukimui iÅ¡ įvykio vietos.

Bendrininkų tarpusavio ryÅ¡iai buvo gana glaudÅ«s ir pastovÅ«s – jie vienas kitÄ pažinojo, palaikė draugiÅ¡kus santykius, intensyviai bendravo mobiliuoju ryÅ¡iu. Darydami nusikaltimus jie pasidalijo užduotimis, kiekvienas nuteistasis suprato, kad dalyvauja organizuotos grupės veikloje, siekė bendrų tikslų, žinojo ir suprato apie grupės narių nusikalstamus veiksmus. Tokios apygardos teismo iÅ¡vados nevisiÅ¡kai atitinka faktines bylos aplinkybes. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, nuteistųjų iÅ¡ankstinis susitarimas padaryti labai sunkius nusikaltimus faktiniais bylos duomenimis nepasitvirtino.

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje apklaustų nuteistųjų, taip pat liudytojų parodymų, nuteistieji T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. ir P. U. iÅ¡ tiesų vienas kitÄ pažinojo ir palaikė draugiÅ¡kus santykius, tačiau jų bendravimas buvo susijęs ne su nusikalstama veikla, bet su bendru laisvalaikio praleidimu, bendrais interesais, kartu Å¡venčiamomis Å¡ventėmis. Apygardos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad nuteistieji bei jų draugai ilgÄ laiko tarpÄ ieÅ¡kojo nukentėjusiųjų važinėdami po Kauno miestÄ , tačiau Å¡ie jų veiksmai, teisėjų kolegijos nuomone, buvo daugiau gaivaliÅ¡ko pobÅ«džio – tiek nuteistieji, tiek jų draugai kalbėjosi apie muÅ¡tynes bare „U“ (duomenys pakeisti) ir jų pasekmes, taip pat apie nuteistųjų norÄ atsilyginti muÅ¡tynėse dalyvavusiems vaikinams iÅ¡ Vilijampolės rajono, žinojo, kokiais automobiliais pastarieji naudojosi, todėl kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų pusę palaikančių asmenų, pamatęs kÄ nors iÅ¡ nukentėjusiųjų mieste, apie tai telefonu praneÅ¡davo kam nors iÅ¡ nuteistųjų ar jų draugų, o pastarieji tokius duomenis praneÅ¡davo kitiems Å¡ios vaikinų kompanijos nariams.

Be to, byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistieji, sužinoję apie nukentėjusiųjų buvimo vietÄ 2007-01-05 vakare, prieÅ¡ atvykdami į įvykio vietÄ bÅ«tų detaliai aptarę savo veiksmų planÄ , pasiskirstę užduotimis, numatę nukentėjusiųjų atsitraukimo galimybes bei kelio tam užkirtimÄ , kaip kad konstatavo apygardos teismas, nes iÅ¡ įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų matyti tik tiek, kad sužinoję apie nukentėjusiųjų buvimo vietÄ , visi nuteistieji susirinko netoliese esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ir vieningai nutarė vykti su pastaraisiais pasikalbėti.

Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju įstatyme įtvirtinti organizuotos grupės požymiai nepasitvirtino. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos faktiniai duomenys rodo, jog nuteistieji įvykio metu veikė ne organizuota, o paprasta bendrininkų grupe, o Å¡ių bendrininkų tikslas buvo įbauginti, pamokyti nukentėjusiuosius, už padarytus sumuÅ¡imus bare atsilyginant tuo pačiu. Taigi, teisėjų kolegijos manymu, Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti kiekvieno iÅ¡ įvykyje dalyvavusių asmenų konkrečius veiksmus, jų tyčios turinį bei atliktų veiksmų pasekmes.Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T.

V. , J. Z. , P. P. ir P. U. 2007 m. sausio 5 d., apie 21 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) kolegijos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su A. K. , T. V. tyčia iÅ¡Å¡ovus 21 kartÄ iÅ¡ nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto – kulkosvaidžio, J. Z. , P. P. , P. U. tyčia iÅ¡Å¡ovus 7 kartus iÅ¡ nenustatyto pramoninės gamybos 7, 62 mm kalibro 1930/33 m. m. pistoleto ir dviejų nenustatytų Å¡aunamųjų ginklų nenustatytÄ Å¡Å«vių skaičių į D.

A. , A. M. , T. F. , J. G. , A. K. peržengus susitarimo su bendrininkais ribas padarant D. A. mirtinus sužalojimus dėl kurių pastarasis įvykio vietoje mirė, bendrais veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du padarė nukentėjusiajam A. M. vienÄ Å¡autinę-kiaurinę žaizdÄ krÅ«tinėje, dvi Å¡autines-kiaurines žaizdas žastuose, aklÄ Å¡autinę žaizdÄ juosmenyje su stuburo juosmeninės dalies 4-5 slankstelių lūžimu, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Todėl nuteistųjų T. V. , J. Z. , P. P. ir P. U. nusikalstami veiksmai iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punkto, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuojami į BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus.Nuteistasis A. K. 2007 m. sausio 5 d., apie 21 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini)kolegijos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su T. V. , J. Z. , P. P. ir P. U. , peržengdamas susitarimo su bendrininkais ribas, tyčia Å¡audamas vienÄ kartÄ iÅ¡ nenustatyto lygiavamzdžio medžioklinio ginklo, padarė D.

A. vienÄ kiaurinę ir vienÄ aklÄ Å¡autines žaizdas deÅ¡inės klubinės srities užpakalinėje dalyje, kiaurinį kairiojo dilbio Å¡autinį sužalojimÄ su skyliniu stipinkaulio lūžiu, Å¡autinį krÅ«tinės sužalojimÄ su diafragmos abiejų kupolų, kepenų deÅ¡inės skilties, skrandžio, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies ir kairio plaučio pažeidimais, nuo ko D. A. mirė. Tokiais savo veiksmais A. K. tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du nužudė D.

A. . Todėl nuteistojo A. K. nusikalstami veiksmai iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punkto, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuojami į BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus. Nuteistasis A. K. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, padarė 2007 m. sausio 5 d.. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta BK 129 straipsnio 2 dalies redakcija, kur sankcijoje už šį nusikaltimÄ buvo numatytas laisvės atėmimas nuo penkerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 bausmė už šį nusikaltimÄ buvo sugriežtinta, numatant laisvės atėmimÄ nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Esant Å¡ioms aplinkybėms ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis, A. K. taikytina BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija. Apeliantai savo skunduose teigia, jog apygardos teismas privalėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui, nes Å¡ioje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bei, kad jų baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš baudžiamojoje byloje esančių kaltinamųjų aktų, surašytų T. V. ir J. Z. bei A. K. , P. P. ir P. U. , matyti, jog visos šios aplinkybės, kurių reikalauja įstatymas, tiek, kiek jos buvo nustatytos baudžiamosios bylos medžiaga, juose yra nurodytos.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog klausimas dėl kaltinamojo akto atitikimo įstatymo reikalavimams Å¡ioje baudžiamojoje byloje jau buvo sprendžiamas: baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistųjų T. V. ir J. Z. atžvilgiu nagrinėjanti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, padariusi iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes be kita ko jame neiÅ¡samiai apraÅ¡yta nusikalstama veika ir neiÅ¡skirti bendrininkų veiksmai, Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾ino prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Tačiau Å¡i pirmosios instancijos teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo panaikinta, aukÅ¡tesniajam teismui konstatavus, kad kaltinamajame akte yra visi BPK 219 straipsnyje iÅ¡vardinti bÅ«tini kaltinamajame akte nurodyti duomenys, prokuroras, suraÅ¡ydamas kaltinamÄ jį aktÄ , Å¡io baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė (t. 27, b.l. 13-16, 58-63). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nei nuteistieji, nei jų gynėjai praÅ¡ymų grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų nebuvo pareiÅ¡kę: nuteistųjų gynėjai reiÅ¡kė praÅ¡ymus grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui dėl baudžiamųjų bylų kaltinant T.

V. , J. Z. ir A. K. , P. P. , P. U. sujungimo, kas Å¡iuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta, taip pat dėl BPK 218 straipsnio reikalavimų tinkamo įvykdymo. Abejones dėl kaltinamojo akto atitikimo įstatymo reikalavimams gynėjai iÅ¡sakė tik baigiamųjų kalbų metu. Be to, kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, visi nuteistieji pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog jiems pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ suprato (t. 28, b.l. 160).  Nuteistieji bei nuteistojo P. U. gynėjas apeliaciniuose skunduose pateikia eilę argumentų, kurie, jų nuomone, patvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ie apeliantų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ apygardos teismo nuosprendį naikinti vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu.Visų pirma, nuteistojo P. U. gynėjas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, jog teismas priėmė baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti byloje nesant kaltinamojo akto ir duomenų apie ikiteisminio tyrimo P. U. atžvilgiu užbaigimÄ .

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis aktas A. K. , P. P. ir P. U. buvo suraÅ¡ytas 2009-05-27 ir tÄ pačiÄ dienÄ kartu su baudžiamÄ ja byla perduotas Kauno apygardos teismui (t. 26, b.l. 128-157, 159). Perduodant bylÄ Ä¯ teismÄ , be kitų dokumentų baudžiamojoje byloje buvo susiÅ«ti ir sunumeruoti paskelbimo įtariamiesiems, tame tarpe P. U. , apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ protokolai, iÅ¡ kurių matyti, jog 2009-05-21 nuteistajam P. U. buvo paskelbta apie tai, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pabaigtas.

IÅ¡aiÅ¡kinus nuteistajam teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ , P. U. pareiÅ¡kė, jog susipažinti su bylos medžiaga nepageidauja, ir nurodė, kad su byla susipažins jo gynėjas (t. 26, b.l. 124). Bylos duomenimis, 2009-05-28 teismas priėmė nutartį perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ A. K. , P. P. ir P. U. atžvilgiu nagrinėti teisiamajame posėdyje bei sujungti su baudžiamÄ ja byla, kurioje tų pačių nusikaltimų padarymu kaltinami T.

V. ir J. Z. , ir kuri paskirta nagrinėti 2009-05-29 (t. 26, b. l. 160-161). IÅ¡ byloje esančio nuteistojo P. U. gynėjo advokato A. Venckaus 2009-05-27 praÅ¡ymo matyti, kad teismo Å¡aukimas kaltinamajam P. U. į teisiamÄ jį posėdį 2009-05-29 įteiktas 2009-05-28, t.y. jau po to, kai teismas gavo baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu ir priėmė nutartį perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuteistojo P. U. gynėjas nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog teismo Å¡aukimas P. U. , Å¡aukiant jį į teismÄ kaltinamuoju, buvo iÅ¡raÅ¡ytas dar iki pirmiau minėtų procesinių veiksmų atlikimo, todėl konstatuoti, jog apygardos teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl P. U. procesinio statuso byloje ar pažeidė kitus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nėra jokio pagrindo.

Nepagrįstas ir nuteistojo P. U. gynėjo argumentas, kad jo ginamajam nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su kaltinamuoju aktu. IÅ¡ 2009 m. gegužės 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu nuteistiesiems A. K. , P. P. ir P. U. pareiÅ¡kus, jog jie nėra gavę kaltinamojo akto, bei visiems nuteistiesiems iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, bylÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija nutarė bylos nagrinėjimÄ atidėti ir užtikrinti kaltinamiesiems galimybę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Sekantis teisiamasis posėdis buvo paskirtas 2009-08-25 (t. 27, b.l. 176-177). Taigi, nuteistasis P. U. , bÅ«damas nesuimtas, turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko atvykti į teismÄ ir susipažinti tiek su visa baudžiamosios bylos medžiaga, tiek ir su byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Be to, kaip nurodo ir nuteistojo gynėjas, P. U. kaltinamÄ jį aktÄ gavo 2009-08-20, taigi, turėjo pakankamai laiko iÅ¡samiai susipažinti ir su Å¡iuo dokumentu, o kylančius neaiÅ¡kumus iÅ¡siaiÅ¡kinti su teisinę pagalbÄ pagal susitarimÄ jam teikiančiu advokatu (advokatas D.

Mecelica orderį ginti nuteistÄ jį P. U. pateikė 2009-06-17 (t. 28, b.l. 17). Ta aplinkybė, kad nuteistasis P. U. prieÅ¡ teisiamÄ jį posėdį Å¡ventė savo vestuves, bylÄ nagrinėjusio teismo, kuris nuteistajam buvo sudaręs visas galimybes susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, Å¡aliÅ¡kumo niekaip nepatvirtina. Nuteistojo P. U. gynėjas pažymi, kad baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti nepraneÅ¡us apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nukentėjusiajam A. M. , kas apelianto manymu, taip pat rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Toks gynėjo argumentas taip pat nepagrįstas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog teismas ėmėsi priemonių, kad nukentėjusiajam A. M. apie teisiamÄ jį posėdį, įvyksiantį 2009-08-25, bÅ«tų praneÅ¡ta – teismo Å¡aukimas nukentėjusiajam buvo iÅ¡siųstas laiku, nukentėjusiojo nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Neradus nukentėjusiojo namuose, paÅ¡to tarnautoja pastarajam paliko praneÅ¡imÄ apie gautÄ siuntÄ , tačiau Å¡is jos atsiimti neatvyko (t. 28, b.l. 142). Taigi, Å¡ios aplinkybės rodo, jog teismo Å¡aukimas nukentėjusiajam A.

M. nebuvo įteiktas ne dėl teismo kaltės. Be to, Å¡is nukentėjusysis buvo iÅ¡kviestas į sekantį teismo posėdį, kur jam buvo sudarytos visos galimybės duoti paaiÅ¡kinimus apie jam žinomas įvykio aplinkybes ir realizuoti kitas savo procesines teises. Nuteistojo P. U. gynėjas nepagrįstai teigia, jog teismas apklausė nukentėjusiuosius J. G. , T. F. ir A. M. bei liudytojÄ An. K. , nenustatęs jų asmenybių. Nors nukentėjusieji J. G. , T. F. į 2009-08-25 vykusį teisiamÄ jį posėdį, nukentėjusysis A.

M. į 2009-09-03, o liudytojas An. K. į 2009-12-04 vykusį teisiamÄ jį posėdį atvyko be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau J. G. , T. F. ir An. K. asmens tapatybę patvirtino valstybinį kaltinimÄ byloje palaikanti prokurorė (t. 28, b.l. 161-162, t. 29, b. l. 138), o nukentėjusiojo A. M. asmens tapatybę teismas patikrino kitais bÅ«dais – sutikrindamas jo nurodytus ir byloje esančius asmens duomenis (t. 29, b.l. 14-24). Be to, 2009-10-26 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji J.

G. ir T. F. pateikė teismui asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Taigi, konstatuoti, jog teismas, apklausdamas nukentėjusiuosius J. G. , T. F. , A. M. ir liudytojÄ An. K. , pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus, nėra pagrindo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nei nuteistieji, nei jų gynėjai teisiamojo posėdžio metu jokių abejonių dėl Å¡ių nukentėjusiųjų ar liudytojo asmens tapatybės neiÅ¡sakė. Niekuo nepagrįstas apeliantų argumentas, jog teismas tenkino vien tik kaltinimo pusės praÅ¡ymus, o visus nuteistųjų ir gynėjų praÅ¡ymus dėl įrodymų tyrimo atmetė.

Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, apygardos teismas visus tiek prokurorės, tiek nuteistųjų ar jų gynėjų praÅ¡ymus nagrinėjo įstatyme nustatyta tvarka ir, įvertinęs praÅ¡ymų pagrįstumÄ , vienus jų tenkino, kitus atmetė, tačiau tai darė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, nurodydamas tokio savo sprendimo motyvus. Be to, apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas atmetė visus jų praÅ¡ymus dėl įrodymų tyrimo. Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, apygardos teismas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių nuomonės dėl liudytojų apklausos, priėmė sprendimÄ kviesti į teisiamÄ jį posėdį liudytojus M.

K. , S. Š. , J. P. , P. S. , N. P. , E. Š. , G. E. , L. M. , V. M. , I. R. , R. B. , R. L. ir E. G. , kaip to prašė nuteistieji ir jų gynėjai. (t. 28, b.l. 153-165). Ir tik išnaudojęs visas priemones apklausti visus šiuos liudytojus, teismas nutarė liudytojų M. K. , N. P. ir E. G. nebekviesti. Šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas teisiamajame posėdyje perskaitė ir apklausė šių asmenų apklausas ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus, kaip tai numato BPK 276 straipsnio 4 dalis.

Apeliantai nepagrįstai teigia, jog teismas nesiėmė pakankamų priemonių, kad teisme bÅ«tų apklaustas liudytojas M. K. . Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, teismas ne kartÄ siuntė teismo Å¡aukimus liudytojui M. K. , tačiau pastarieji grįždavo neįteikti, tame tarpe su nuoroda, jog M. K. iÅ¡vykęs gyventi į užsienį, (t. 29, b.l. 5, 53, ), teisme buvo gautas liudytojo M. K. praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, kuriame liudytojas nurodė, kad pilnai palaiko savo ankstesnius parodymus (t. 29, b.l. 51).

BylÄ nagrinėjantis teismas ne kartÄ bandė liudytojÄ M. K. atvesdinti (t. 29, b.l. 97, 150), taip pat ne kartÄ kreipėsi į valstybinį kaltinimÄ palaikančiÄ prokurorę su praÅ¡ymu imtis priemonių nustatyti M. K. buvimo vietÄ , tačiau visos Å¡ios teismo pastangos buvo bevaisės – vykdantys atvesdinimo nutartį policijos pareigÅ«nai buvo nuvykę M. K. gyvenamosios vietos adresu, bendravo su pastarojo motina, tačiau Å¡i nurodė, jog jos sÅ«nus kartu su ja negyvena, jo gyvenamosios vietos ji nežino (t. 29, b.l. 128, 132), M.

K. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu nerastas (t. 30, b.l. 3). Valstybinį kaltinimÄ palaikanti prokurorė teismo nurodymu ėmėsi papildomų priemonių, tačiau M. K. realios buvimo ar gyvenamosios vietos nustatyti jai taip pat neapvyko (t. 29, b.l. 133, t. 30, b.l. 15). Kaip jau minėta, M. K. buvimo vieta buvo nustatyta bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nes Å¡is liudytojas 2011-05-05 buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje (t. 31, b.l. 117). Taigi, visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, siekdamas apklausti liudytojÄ M.

K. , tam jis iÅ¡naudojo visas prieinamas priemones.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas E. M. . Å io liudytojo iÅ¡kviesti į teismo posėdį ir apklausti nepavyko ir apeliacinės instancijos teismui (t. 31, b.l. 58-59, 81-82, 116). Kita vertus, Å¡io liudytojo parodymais nuteistųjų kaltė nebuvo grindžiama. Liudytojai A. K. ir Vi. S. buvo apklausti apeliacinės instancijos teisme (t. 31, b.l. 86-89). Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, konstatuoti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas ir kad buvo suvaržytos nuteistųjų teisės, įtvirtintos Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 6 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse, nėra pagrindo.

Apeliantai taip pat teigia, kad teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, nes liko neaiškus De. A. vaidmuo šio nusikaltimo padaryme, taip pat neaišku, kodėl nutraukti tyrimai M. K. ir E. M. atžvilgiu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, jog, vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiuo konkrečiu atveju, baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje penkių kaltinamųjų atžvilgiu, kurių tarpe De.

A. , M. K. ir E. M. nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡iems asmenis buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl nagrinėjamų nusikaltimų padarymo, tačiau, nesurinkus jų kaltę patvirtinančių duomenų, ikiteisminiai tyrimai jų atžvilgiu buvo nutraukti (t. 7, b.l. 48-50, t. 9, b.l. 114-116, t. 22, b.l. 182-184). Å ie procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir galiojantys. Taigi, apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo papildomai aiÅ¡kintis aplinkybes, susijusias su Å¡iais asmenimis. Jokių naujų aplinkybių, susijusių su Å¡iais asmenimis, bylÄ nagrinėjant teisme nepaaiÅ¡kėjo.

Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose teigia, jog suraÅ¡ant nuosprendį, apygardos teismas nesilaikė BPK 304, 305, 307 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio įžanginės, apraÅ¡omosios ir rezoliucinės dalių suraÅ¡ymÄ , reikalavimų, tačiau nenurodo, kokius konkrečiai teismas padarė pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių pažeidimų nenustatė, apygardos teismo nuosprendžio įžanginė, apraÅ¡omoji ir rezoliucinė dalys atitinka baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus.

Teismas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ paskirdamas nuteistiesiems griežčiausias kardomÄ sias priemones, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų taip pat nepažeidė.Perkvalifikavus nuteistojo A. K. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punkto, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nuteistųjų T. V. , J. Z. , P. P. ir P. U. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punkto, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų į BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, jiems už Å¡iuos nusikaltimus skiriamos naujos bausmės. BK 54 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nuteistųjų T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. ir P. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nors apeliacinės instancijos teisme nuteistieji T.

V. ir A. K. pripažino padarę jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus ir davė parodymus apie įvykio aplinkybes, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duoti bet kokius parodymus jie atsisakė, aiÅ¡kindami įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teisme klaidino teismÄ dėl 2007-01-05 konflikto priežasčių ir nusikaltime dalyvavusių asmenų, neigė, jog su jais įvykio vietoje buvo bei į nukentėjusiuosius Å¡audė ir kiti nuteistieji, t.y. J.

Z. , P. P. ir P. U. . Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistųjų T. V. ir A. K. parodymai apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo konstatuoti jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimÄ . Nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, jog, kaip anksčiau Å¡iame nuosprendyje minėta, inkriminuojamus nusikaltimus jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdama nuteistajam A. K. bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, o nuteistiesiems T.

V. , J. Z. , P. P. ir P. U. – už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, jomis sukeltas pasekmes, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininkų asmenybes, vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. A. K. padarė labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, sukėlusį neatstatomas pasekmes – dėl jo veiksmų gyvybės neteko jaunas vaikinas.

Nuteistasis A. K. nužudė D. A. veikdamas netiesiogine tyčia, tačiau dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du – nusikaltimui padaryti nuteistasis vieÅ¡oje vietoje, esant paÅ¡aliniams žmonėms, panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Bylos duomenimis, nuteistasis A. K. praeityje neteistas (t. 26, b.l. 80), niekur nedirba ir nesimoko, turi Å¡eimÄ (t. 28, b.l. 169), yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti paskiriant A. K. griežtÄ BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, didesnę už sankcijoje nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį. T. V. , J. Z. , P. P. ir P. U. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai. Nuteistieji nusikalto veikdami iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, nes nusikaltimui padaryti vieÅ¡oje vietoje, esant paÅ¡aliniams žmonėms, panaudojo Å¡aunamuosius ginklus.

Dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nuteistasis T. V. galiojančio teistumo neturi, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog praeityje jis ne kartÄ buvo nusikaltęs: 2001 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį; 2005 m. kovo 4 d. nutarimu buvo nutrauktas T. V. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, T. V. susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 11, b.l. 29-31, 37-39, 42), o tai rodo didesnį Å¡io nuteistojo polinkį nusikalsti.

Nuteistasis niekur nedirba ir nesimoko. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, T. V. buvo aktyviausias nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalie 7 ir 8 punktuose, dalyvis, būtent jo veiksmais, iššaunant iš neteisėtai laikomo šaunamojo ginklo, buvo sužalotas nukentėjusysis A. M. . Nustatyta viena T. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis J. Z. praeityje neteistas (t. 11, b.l. 176), šiuo metu niekur nedirba ir nesimoko, turi sveikatos problemų (t. 28, b.l. 4), yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nuteistasis P. P. praeityje buvo nusikaltęs, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (t. 25, b.l. 150-151, 158-159), niekur nedirba ir nesimoko, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis P. U. praeityje buvo nusikaltęs, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (t. 24, b.l. 100-101), niekur nedirba ir nesimoko, vedęs, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti nuteistiesiems T.

V. , J. Z. , P. P. ir P. U. paskiriant BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, didesnę už Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį. Apygardos teismo nuteistiesiems T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. ir P. U. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra mažesnės už Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį, įvertinus pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei Å¡ios nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, Å¡velninti Å¡ias bausmės nėra pagrindo.

Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose teigia, jog jie charakterizuojami teigiamai, J. Z. nurodo, jog jis mokosi, P. P. – jog rÅ«pinasi neįgalia savo motina, tačiau nepateikė jokių Å¡iuos savo argumentus pagrindžiančių objektyvių faktinių duomenų. Byloje tokių duomenų taip pat nėra. Nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis palaiko ryÅ¡ius su savo artimaisiais ir turi draugę, su kuria planuoja kurti Å¡eimÄ , nėra bausmės Å¡velninimo pagrindas. Nuteistųjų gynėjai baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme iÅ¡sakė nuomonę, jog bausmės nuteistiesiems turi bÅ«ti Å¡velninamos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės. Teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistųjų gynėjų argumentas nėra pagrįstas.

Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, visi nuteistieji iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡vyko į užsienį. Dėl to jie buvo paieÅ¡komi, nuteistieji T. V. , J. Z. , P. P. ir A. K. Lietuvos Respublikai perduoti pagal Europos areÅ¡to orderį, kas be abejonės turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei, tik dėl Å¡ių aplinkybių baudžiamoji byla visų nuteistųjų atžvilgiu į teismÄ buvo perduota 2008-05-27. Be to, visi nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme atsisakė duoti parodymus apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, kas iÅ¡ esmės apsunkino tiek ikiteisminį tyrimÄ , tiek bylos nagrinėjimÄ teisme.

BylÄ nagrinėjant teisme teisiamieji posėdžiai ne kartÄ buvo atidedami dėl nuteistųjų ligos bei jų gynėjų užimtumo, liudytojų neatvykimo. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinant nuteistųjų ir jų gynėjų praÅ¡ymus, buvo atliekamas įrodymų tyrimas, apklausiami liudytojai, kreiptasi dėl teisinės pagalbos į Vokietijos Federacinę RespublikÄ dėl liudytojo M. K. apklausos, Å¡io praÅ¡ymo vykdymas užėmė daug laiko. Taigi, visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, o taip pat iÅ¡ dalies ir dėl pačių nuteistųjų sÄ moningų veiksmų slapstantis nuo baudžiamojo persekiojimo institucijų bei atsisakant duoti paaiÅ¡kinimus apie tiriamÄ Ä¯vykį.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, skirti nuteistiesiems Å¡velnesnes bausmes nėra pagrindo. Nuteistajam A. K. Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalį 7 ir 8 punktus paskirta bausmė ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė bendrintinos taikant bausmių apėmimo bÅ«dÄ , nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nuteistiesiems T. V. , J. Z. , P. P. ir P. U.

šiuo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus paskirtos bausmės ir skundžiamu nuosprendžiu šiems nuteistiesiems pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis).Apygardos teismo nuosprendžiu iš nuteistųjų T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. ir P. U. solidariai buvo priteista 4791 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. A. . Teisėjų kolegijai nustačius, kad D.

A. buvo nužudytas A. K. peržengus bendrininkų susitarimo ribas, Å¡i turtinė žala, kuri yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais, ir neturtinė žala, kurios dydis, nustatytas apygardos teismo, teisėjų kolegijos nuomone, yra proporcingas A. K. padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinkantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistina iÅ¡ kalto asmens – nuteistojo A. K. . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti:T. V. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, T. V. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams ir tuo pačiu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir galutinę bausmę T.

V. paskirti laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinÄ jame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2008 m. kovo 7 d. ir nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2010 m. balandžio 30 d.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2010 m. balandžio 30 d.J. Z. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, J. Z. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę trejiems metams ir tuo pačiu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir galutinę bausmę J. Z. paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinÄ jame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2008 m. kovo 7 d. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2010 m. balandžio 30 d.A. K. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 14 (keturiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę keturiolikai metų ir tuo pačiu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir galutinę bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimÄ 14 (keturiolikai) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinÄ jame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2008 m. rugsėjo 6 d. iki 2010 m. balandžio 30 d.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2010 m. balandžio 30 d.P. P. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, P. P. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę trejiems metams ir tuo pačiu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir galutinę bausmę P. P. paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinÄ jame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. sausio 16 d. ir nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2010 m. balandžio 30 d.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2010 m. balandžio 30 d.P. U. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, P. U. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę trejiems metams ir tuo pačiu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir galutinę bausmę P. U. paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinÄ jame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2007 m. gegužės 22 d. iki 2007 m. liepos 3 d. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2010 m. balandžio 30 d.4791 Lt turtinės ir 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai R. A. , apygardos teismo nuosprendžiu solidariai priteistÄ iÅ¡ kaltinamųjų T. V. , J. Z. , A. K. , P. P. ir P. U. , priteisti tik iÅ¡ nuteistojo A.

K. . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                     Laima Garnelienė Teisėjai                                                                  Elena Vainienė SvajÅ«nas Knizleris