Legislator Case Law & Legislation
43fa17c8-e27b-4c0f-b67a-f6c26ef17925 AI generated

43fa17c8-e27b-4c0f-b67a-f6c26ef17925 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 43fa17c8-e27b-4c0f-b67a-f6c26ef17925
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja – A. S. ginčijamu laikotarpiu dirbo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (Darbuotojo asmeninė uždarbio kortelė už 2007–2008 metus (b. l. 8)).Darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjai 2007 m. gruodžio mėn. bei 2008 m. birželio–gruodžio mėn. (b. l.

Legislator headnote

AI generated

43fa17c8-e27b-4c0f-b67a-f6c26ef17925 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: paaiÅ¡kina, kad pagal 2010 m.gegužės 27 d. sudarytÄ sutartį advokatas E. R. teikė teisinę pagalbÄ iÅ¡ viso 41 pareiÅ¡kėjui, tame tarpe ir A. S., už teisines paslaugas advokatui sumokėta 3 240 Lt (nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopija (b. l. 35)), todėl kiekvienas pareiÅ¡kėjas, taigi, ir A. S., turėjo 79 Lt iÅ¡ atsakovo priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų. II 1. Atsakovas – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-4017-815/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02167-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos – A. S. skundÄ atsakovui – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtų priedų ir priemokų iÅ¡mokėjimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėja – A. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėja), atstovaujama advokato E. R. (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ 2010 m. gegužės 27 d. sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6)), su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismÄ (kreipėsi kartu su 40 kitų pareiÅ¡kėjų, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 nutartyje (b. l.

18) pareiÅ¡kėjos byla iÅ¡skirta į atskirÄ administracinę bylÄ , siekiant efektyvesnio teismo proceso ir siekiant, kad kiekvieno pareiÅ¡kėjo reikalavimai bÅ«tų iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai), praÅ¡ydama:1.1. priteisti iÅ¡ atsakovo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas) 2007 m. ir 2008 m. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ (priedus ir priemokas): už 2007 m. – 391,59 Lt, už 2008 m. – 1 195,85 Lt, iÅ¡ viso – 1 587,44 Lt.1.2. priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.2.

PareiÅ¡kėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.2.1. 2010 m. gegužės mėn. gavus atsakovo pažymÄ apie darbo užmokestį, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2007–2008 metais dėl priedų ir priemokų ribojimo neiÅ¡mokėta dalis darbo pajamų, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 16 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytÄ darbo užmokestį.2.2. Ä®statymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, jog valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos; priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Pagal Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 7 d. redakcija) į valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä , tačiau priedų ir priemokų ribojimas iÅ¡liko. Taigi, tiek 2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. Ä®statymo redakcijos nustatė analogiÅ¡kÄ reglamentavimÄ dėl priemokų ir priedų ribojimo.2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Ä®statymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat nurodė, kad „<...> pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai“.2.4.

Nei Ä®statymo 23 straipsnyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija), nei kituose Ä®statymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija), kuriame nustatyta valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka, taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams, straipsniuose (jų dalyse) nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima atlyginti už darbÄ pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ .

Taigi, dėl tokių nuostatų nebuvimo Ä®statymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.2.5.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ konstatavo, jog teisės spraga visuomet reiÅ¡kia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiÅ¡kai sureguliuoti yra, o tas teisinis reguliavimas, paisant iÅ¡ Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieÅ¡taringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi bÅ«ti nustatytas bÅ«tent tame teisės akte (bÅ«tent toje jo dalyje), nes to reikalaujama kuriame nors aukÅ¡tesnės galios teisės akte inter alia pačioje Konstitucijoje (2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimai, 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).2.6.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ konstatavo, kad: sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris negali bÅ«ti ginčijamas; iki Å¡io momento tikrasis teisinis santykis dar nėra galutinai susiformavęs, o teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymo stabilumo; sprendimo įvykdymas yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta, todėl iki to momento, kol teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojui atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra įvykdytas sprendimas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.2.7.

Remiantis Ä®statymo 5 straipsniu, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Ä®statymas, todėl valstybės tarnautojai gali pareikÅ¡ti reikalavimus dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo per Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bendrÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kadangi Ä®statyme nereglamentuotas terminas, per kurį valstybės tarnautojas gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo.2.8.

Taigi, Konstituciniam Teismui konstatavus minėtų Ä®statymo nuostatų prieÅ¡tarÄ Konstitucijai, atsirado teisinė galimybė atgauti pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtÄ atlyginimo dalį. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo.3.

PareiÅ¡kėjos – A. S. atstovas – advokatas E. R. (2011 m. gruodžio 20 d. atstovavimo sutartis (b. l. 34)) pateikė 2011 m. gruodžio 20 d. raÅ¡tÄ (b. l. 32), kuriame, be kita ko, nurodo, jog patvirtina pareiÅ¡kėjos skunde pateiktus reikalavimus ir argumentus, taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo priteisti pareiÅ¡kėjos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 79 Lt, o 2011 m. gruodžio 20 d. raÅ¡te „Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų“ (b. l.

33) paaiÅ¡kina, kad pagal 2010 m.gegužės 27 d. sudarytÄ sutartį advokatas E. R. teikė teisinę pagalbÄ iÅ¡ viso 41 pareiÅ¡kėjui, tame tarpe ir A. S., už teisines paslaugas advokatui sumokėta 3 240 Lt (nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopija (b. l. 35)), todėl kiekvienas pareiÅ¡kėjas, taigi, ir A. S., turėjo 79 Lt iÅ¡ atsakovo priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų. II 1. Atsakovas – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l.

11) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodo, jog: LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas, neiÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjai skunde nurodytos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai; pasak pareiÅ¡kėjos, priemokos jai neiÅ¡mokėtos dėl Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyto ribojimo taikymo, tačiau atsakovas neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumÄ ar tinkamumÄ ; nustatytas ribojimas buvo vykdomas pagrįstai, todėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas nėra atsakingas dėl to, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡mokėta pareiÅ¡kėjos nurodyta priemoka.2.

Atsakovas pateikė teismui: 2011 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tÄ Nr. 9-24639 (b. l. 29), kuriame, be kita ko, nurodo, jog patvirtina savo pozicijÄ , pateiktÄ atsiliepime į skundÄ , bei praÅ¡o, patenkinus pareiÅ¡kėjos reikalavimus, teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, kadangi LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime yra lėšų stygius; 2011 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tÄ Nr. 9-26124 (b. l. 30), kuriame, be kita ko, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, nurodo, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo finansinė padėtis yra sunki, kadangi valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto, praÅ¡o teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams; 2011 m. gruodžio 13 d. pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31), kurioje nurodo, jog baigiantis finansiniams metams LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo biudžeto iÅ¡laidų sÄ matos straipsnis „Darbo užmokestis pinigais“ yra 715 000 Lt, kurie bus panaudoti iÅ¡mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir valstybės tarnautojams už 2011 m. gruodžio mėn., kadangi priteistai neiÅ¡mokėtai darbo užmokesčio daliai Å¡iems metams skirtų biudžeto asignavimų atsakovas neturi, iÅ¡ esmės jis praÅ¡o teismo sprendimo vykdymÄ atidėti 2012 metams.III Trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 12–15) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1.

Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojui mokamų priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Ä®statymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai.

2. Tačiau pažymėtina, kad pripažintas prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-264/2003). Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai.Pagal Konstitucijos 7 straipsnį negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, prieÅ¡ingas Konstitucijai, tačiau Å¡i nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma sistemiÅ¡kai su kitomis Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis teisės aktų konstitucingumo kontrolę bei Konstitucinio Teismo nutarimų teisinę galiÄ .

Konstitucijos 102 straipsnyje Konstitucinio Teismo įstatyme iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, suteikta Konstituciniam Teismui; jokia kita valstybės institucija nėra įgaliota spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ . Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Taigi, kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, jog Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad pareigÅ«nams mokamų priemokų negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti Ä®statymo reikalavimus, mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams.

Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, reiškianti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį pareiškėjai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.3.

Teismui nusprendus patenkinti pareiškėjos reikalavimus, turėtų būti vadovaujamasi Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis dėl ieškinio senaties termino. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

1. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja – A. S. ginčijamu laikotarpiu dirbo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (Darbuotojo asmeninė uždarbio kortelė už 2007–2008 metus (b. l. 8)).Darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjai 2007 m. gruodžio mėn. bei 2008 m. birželio–gruodžio mėn. (b. l.

8) susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjai buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.Darbuotojo asmeninėje uždarbio kortelėje už 2007–2008 metus (b. l.

8) inter alia nurodyta:– skiltyje „Aprib. 60%“ šios neišmokėtos sumos: 2007 m. gruodžio mėn. – 391,59 Lt, 2008 m. birželio mėn. – 291,38 Lt, 2008 m. rugpjūčio mėn. – 19,21 Lt, 2008 m. gruodžio mėn. – 114,09 Lt, iš viso – 816,27 Lt;– skiltyje „Aprib. 70%“ šios neišmokėtos sumos: 2008 m. birželio mėn. – 133,25 Lt, 2008 m. liepos mėn. – 139,23 Lt, 2008 m. rugpjūčio mėn. – 156,75 Lt, 2008 m. rugsėjo mėn. – 13,10 Lt, 2008 m. spalio mėn. – 46,60 Lt, 2008 m. lapkričio mėn. – 125,49 Lt, 2008 m. gruodžio mėn. – 156,75 Lt, iš viso – 771,17 Lt;– skiltyje „Bendras aprib.“ skiltyse „Aprib. 60%“ bei „Aprib. 70%“ nurodytų duomenų sumos: 2007 m. gruodžio mėn. – 391,59 Lt, 2008 m. birželio mėn. – 424,63 Lt, 2008 m. liepos mėn. – 139,23 Lt, 2008 m. rugpjūčio mėn. – 175,96 Lt, 2008 m. rugsėjo mėn. – 13,10 Lt, 2008 m. spalio mėn. – 46,60 Lt, 2008 m. lapkričio mėn. – 125,49 Lt, 2008 m. gruodžio mėn. – 270,84 Lt, iš viso – 1 587,44 Lt.Taigi, pareiškėja patvirtintais duomenimis pagrindžia, kad jai už 2007 m.–2008 m. neišmokėta 1 587,44 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt septyni litai ir keturiasdešimt keturi centai), kuriuos pareiškėja prašo jai priteisti iš atsakovo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.2.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį ginčo laikotarpiu reglamentavo ir tebereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ (23–26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o Å¡io straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymÄ , kurio 6 straipsnyje buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos; į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.4. Minėtas Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių metu, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, publikuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 19, 2010, p. 261–276, kuri yra precedentas Å¡iai administracinei bylai, yra konstatuota, jog tinkamu atsakovu tokiose bylose laikytinos statutinės įstaigos, kuriose pareigÅ«nai tarnauja, o ne Lietuvos valstybė, nes patys tarnybiniai ginčai paprastai yra suprantami kaip ginčai, kilę iÅ¡ valstybės (vidaus) tarnybos teisinių santykių tarp valstybės tarnautojų (vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų) ir institucijų, įstaigų ar organizacijų, kuriose jie dirba (tarnauja).

Todėl Å¡ioje administracinėje byloje tinkamu atsakovu laikytinas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas.5. Å iame kontekste teismas atsakys ir į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėja turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, publikuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 19, 2010, p. 261–276.

Å ioje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad „ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbÄ ) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktÄ darbÄ yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme“.

Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime konstatavo, jog „tai, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiūriu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojančias įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas“.

Pabrėžtina, kad po Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, patvirtino savo administracinės justicijos doktrinines nuostatas, suformuluotas paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010.Å iame kontekste teismas akcentuoja, kad retroaktyvumo problemos Å¡ioje byloje nėra vien dėl to, kad Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime buvo konstatuota legislatyvinė omisija, o todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, negalima buvo ir nebuvo konstatuota Valstybės tarnybos įstatymo teisinio reguliavimo įvykdymo, nes legislatyvinės omisijos konstatavimas reiÅ¡kė ir įstatyminių pareigų (ir apskritai reguliavimo) nebuvimÄ , o taip pat ir jų įvykdymo negalimumÄ .6.

Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo yra neįvykdyti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, yra nurodęs, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas, o nagrinėjamu atveju A.

S. į teismÄ dėl negautos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010 m. liepos 13 d. (žr. skundÄ (b. l. 1–5)). Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Å¡iame kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų. Civilinio kodekso 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Å iame kontekste pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime konstatuota bÅ«tent legislatyvinės omisijos prieÅ¡tara Konstitucijai, sužinojimo diena Å¡ioje byloje laikoma sumų apskaičiavimo asmeniui diena ir įtraukimo į suvestinį lapelį diena.PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2007 m. gruodžio mėn. bei 2008 m. birželio–gruodžio mėn., t. y. 1 587,44 Lt. Minėta, kad pareiÅ¡kėja į teismÄ dėl negautos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010 m. liepos 13 d. (žr. skundÄ (b. l. 1–5)), todėl ieÅ¡kininės senaties termino pareiÅ¡kėja nepraleido.Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, už kurį praÅ¡oma ir yra galimybės priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nevirÅ¡ija trejų metų (2007 m. gruodžio mėn., 2008 m. birželio–gruodžio mėn.) (b. l. 8), pareiÅ¡kėjai – A.

S. iš atsakovo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo priteistina 1 587,44 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt septyni litai ir keturiasdešimt keturi centai), t. y. darbo užmokesčio nepriemoka.Priteista darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.7. Minėta, kad pareiškėja – A. S. prašo iš atsakovo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 79,00 Lt.7.1.

Nuostatos dėl proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo įtvirtintos inter alia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsniuose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). 7.2.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, dėl iÅ¡laidų suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (45 straipsnio 1 dalis), iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teisme pateiktus praÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja, priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos (45 straipsnio 2 dalis).Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos atstovas – advokatas E. R. praÅ¡ymÄ teismui dėl pareiÅ¡kėjos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pateikė iki administracinės bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (2011 m. gruodžio 20 d. raÅ¡tai (b. l. 32, 33)), teismas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų sprendžia Å¡iame sprendime.7.3.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio prasmę Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali bÅ«ti atlygintos tik realiai turėtos (patirtos) su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos, o suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti ne tik praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo, bet ir iÅ¡laidų apskaičiavimÄ ir pagrindimÄ ; be to, teismui turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, praÅ¡antis, jog jam iÅ¡ kitos Å¡alies bÅ«tų priteistas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas iÅ¡laidas (2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS62-437/2011, 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1539/2010, 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-202/2007).7.4.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ (44 straipsnio 1 dalis), kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę atlyginti inter alia iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kitas iÅ¡laidas dėl skundo suraÅ¡ymo ir padavimo (44 straipsnio 2 dalis).Rekomendacijų 2 punkte pateikiami kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, tame tarpe į bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , 8 punkte nurodytos iÅ¡laidų už advokato teikiamas paslaugas kategorijos bei rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas, 7 punkte nustatyta, kad advokato atstovavimo iÅ¡laidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarime Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatė 800 litų MMA. Todėl teismas, skaičiuodamas ir priteisdamas pareiÅ¡kėjai jos turėtas iÅ¡laidas, susijusias su administracinės bylos Nr. I-4017-815/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02167-2011-3) nagrinėjimu, remiasi minėtu dydžiu. 7.5. Remiantis administracinės bylos Nr. I-4017-815/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02167-2011-3) duomenimis, pareiÅ¡kėjai, kuri buvo viena iÅ¡ 41 pareiÅ¡kėjo, skundÄ parengė advokatas E. R. (b. l. 1–5), kad advokatui pagal 2010 m. gegužės 27 d. sutartį dėl teisinės pagalbos vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų už teisines paslaugas sumokėjo 3 240 Lt (nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopija (b. l. 35)), t. y. kiekvienam pareiÅ¡kėjui, taigi, ir A.

S., tenkanti bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis sudaro 79,00 Lt (3 240,00 Lt / 41 ? 79,00 Lt).Atsižvelgiant į tai, jog byloje duomenų apie kitas advokato E. R. pareiÅ¡kėjai suteiktas teisines paslaugas nėra, konstatuotina, kad advokatas E. R. parengė tik skundÄ teismui. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji: su skundais dėl neiÅ¡mokėtų priedų ir priemokų pareigÅ«nai kreipėsi dar iki 2010 m. birželio 21 d. (kai advokatas surašė skundÄ 41 pareiÅ¡kėjui, tame tarpe, ir pareiÅ¡kėjai – A.

S.): 2010 m. sausio mėn. (pavyzdžiui, administracinė byla, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00206-2010-4), 2010 m. kovo mėn. (pavyzdžiui, administracinės bylos, teisminių procesų Nr. 3-61-3-00570-2010-8, Nr. 3-61-3-00815-2010-0), 2010 m. gegužės mėn. (pavyzdžiui, administracinės bylos, teisminių procesų Nr. 3-61-3-01307-2010-7, Nr. 3-61-3-01403-2010-4, Nr. 3-61-3-01501-2010-3, 3-61-3-01532-2010-7), be to, Å¡i administracinė byla nelaikytina sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, todėl Rekomendacijų 8.2 punkte už skundo parengimÄ numatytas maksimalus koeficientas – 3 mažintinas iki 1 ir pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo priteistina 19,51 Lt (suapvalinus) ([800 Lt x 1] / 41 ? 19,51 Lt) pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų administracinėje byloje Nr. I-4017-815/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02167-2011-3).8.

Minėta, kad atsakovas – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas praÅ¡o teismo sprendimo vykdymÄ Å¡ioje administracinėje byloje atidėti vieneriems metams (2011 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tas Nr. 9-24639 (b. l. 29), 2011 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tas Nr. 9-26124 (b. l. 30), 2011 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31)).Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų vykdymÄ ; Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti. Pagal precedentų taikymo taisykles, suformuluotas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, jog „Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.

Taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių;

į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt.“, teismo požiÅ«riu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, kurioje paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-644-583/2010, kuriame Å¡io sprendimo vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, yra reikÅ¡mingiausia, nes: pirma, jÄ priėmė iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, tai yra Å¡iÄ bylÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino kaip sudėtingÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 2 dalis); antra, ji yra laiko požiÅ«riu naujausia; trečia, ji yra itin speciali, labiausiai susijusi su Å¡io pobÅ«džio bylomis, priimta po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimo įsiteisėjimo, t. y. atsižvelgus į valstybės tarnautojų priedų skaičiavimo ir apmokėjimo ypatumus, be to, atsižvelgus ir ankstesnę paties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ .

Taip pat, atsižvelgus į paminėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kurioje buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-644-583/2010, kuriame Å¡io sprendimo vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, atsižvelgtina ir į faktines aplinkybes, t. y. į sunkiÄ Lietuvos valstybės ir biudžetinių įstaigų turtinę padėtį (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimÄ Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo preambulę, jos paskutinės pastraipos nuostatÄ , jog Lietuvos Respublikos Seimas konstatuoja, jog ekonominė ir finansinė bÅ«klė iÅ¡lieka itin sunki ir nėra pagrindo konstatuoti, kad bÅ«tų numatoma gauti ar bÅ«tų sukaupta lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams ir pensijoms mokėti, todėl valdžios sektoriaus iÅ¡laidos 2011 m. turi bÅ«ti tvirtinamos laikantis sumažintų atlyginimų ir pensijų dydžių), o todėl atsakovo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymas tenkintinas ir teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vieneriems metams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos – A. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 1 587,44 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis litus ir keturiasdeÅ¡imt keturis centus) darbo užmokesčio nepriemokos.

Priteista darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.Priteisti A. S. iÅ¡ atsakovo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 19,51 Lt pagrįstų iÅ¡laidų, susijusių su administracinės bylos Nr. I-4017-815/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02167-2011-3) nagrinėjimu.Likusioje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                          Ernestas Spruogis