2025-04-16 Nr. AB-6738-3-61-3-00342-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-415-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00342-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. sausio 28 d. gautas pareiškėjo S. D. skundas, kuriuo prašoma įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 18 d. pranešimą policijai kaip nesantį tapatų ir nesant įsiteisėjusio 2024 m. rugpjūčio 23 d. policijos nutarimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. D. skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 18 d. per epolicija.lt kreipėsi su pranešimu, kad kaimynė nugriovė dar didesnę tvoros dalį, negu buvo nugriovusi iki tol, t. y. pranešė, kad kaimynė daro naujus teisės pažeidimus. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 30 d. raštu (toliau – ir Raštas) buvo informuotas, kad analogiškas įvykis policijoje jau buvo gautas ir išnagrinėtas, o apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, pakartotinis nagrinėjimas negalimas. Pareiškėjas teigė, kad nei vienas iš nurodytų motyvų, kuriais remiantis pareiškėjo prašymas nebuvo nagrinėtas, neatitinka objektyvių faktų.

Įvertinęs pateikto skundo turinį, teismas sprendė, jog ginčas iš esmės yra susijęs su, pareiškėjo manymu, nepagrįstai nepradėtu administracinio nusižengimo tyrimu.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-575/2019); taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009).

Aplinkybė, kad Rašte nurodyta, jog jis pakartotinai nenagrinėjamas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo tvarka, bei skundžiamas administraciniam teismui, taip pat skundžiamo akto forma (raštas, ne nutarimas), nepaneigia kilusio ginčo pobūdžio, atitinkamai nepakeičia bylos rūšinio teismingumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1729-756/2021).

Pareiškėjui išaiškinta, kad, siekdamas inicijuoti ginčą dėl netinkamai atlikto ir / ar nepradėto administracinio nusižengimo tyrimo, jis gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo S. D. 2025 m. sausio 28 d. skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas S. D. kartu su skundu pateikė sūnaus D. D. 2018 m. sausio 17 d. įgaliojimą (teismas atkreipė dėmesį, jog įgaliojime nėra visų įgaliojimui reikalingų rekvizitų, t. y. registracijos numerio, notaro spaudo ir parašo ir pan.), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti atitinkamas teisinės pagalbos sutartis su advokatais (advokato padėjėjais) ir kartu su advokatais (advokato padėjėjais) atstovauti D. D. interesams, vedant civilines, administracines bylas visose teismo instancijose, su teise D. D. vardu pasirašyti ir pateikti ieškinius, pareiškimus teismui.

Pareiškėjas S. D. nepateikė teisinės sutarties, sudarytos su advokatu ar advokato padėjėju, pateikė skundą teismui asmeniškai. Iš skundo turinio matyti, jog jis kreipėsi į policiją dėl išgriautos sūnaus tvoros dalies, todėl, teikdamas skundą, jis atstovauja ne savo, o sūnaus interesams.

Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo S. D. 2025 m. sausio 28 d. skundą, nes skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėjas pateikė 2025 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 306, kuriuo sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį. Teismas grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas S. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 18 d. pranešimą policijai, kaip nesantį tapatų ir nesant įsiteisėjusio 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2024 m. gruodžio 30 d. rašte nurodyta, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, pakartotinis nagrinėjimas negalimas, t. y. policija grindė savo atsisakymą nagrinėti pareiškėjo skundą ne ANK normomis, o VAĮ normomis. Policijos 2024 m. gruodžio 30 d. rašte buvo nurodyta apskundimo tvarka – skundas paduodamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius). Vadovaudamasis Raštu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į Regionų administracinį teismą.

Pareiškėjos teigia, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta nagrinėti jo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, yra klaidinga, todėl naikintina.

Pareiškėjas paaiškina, kad įvyko techninė klaida, paduodant dokumentus. Įgaliojimas turi visus reikiamus rekvizitus, be to, ši klaida galėjo būti ištaisyta įstatymų nustatyta tvarka (nurodant trūkumus ir suteikiant galimybę ištaisyti juos per nustatytą laiką). Šis trūkumas negali būti vertinamas kaip pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. S. D. (pareiškėjas) turėjo teisę kreiptis į teismą tiek savo, tiek sūnaus D. D. vardu, nes tiek pareiškėjas, tiek sūnus veda bendrą ūkį, yra šeimos nariai, turi bendrus turtinius interesus, yra deklaravę tą pačią gyvenamąją vietą (kurioje įvyko teisės pažeidimas). Pateikiant skundą teismui, nėra privalomas advokato atstovavimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. D. skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 ir kt.).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu kreipėsi į policiją dėl to, kad jo sklype kaimynai neteisėtai nupjovė medžių šakas, išardė tinklinės tvoros dalį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius 2024 m. rupjūčio 23 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – ir Nutarimas). Nutarime nurodė, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajono) prokurorui per 7 dienas nuo nutarimo gavimo dienos.

Pareiškėjas 2025 m. sausio 17 d. pateikė prokurorui skundą dėl Nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 18 d. per epolicija.lt portalą pateikė skundą, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. buvo sugadintas, sunaikintas jo turtas (nugriauta tvora, nupjauti metaliniai stulpai), patirta 500 Eur turtinė žala.

2024 m. gruodžio 30 d. priimtas sprendimas, kuriame nurodyta, kas patikrinimas baigtas, nenustačius teisės pažeidimo požymių. Pateikta papildoma informacija, kad, įvertinus pranešime nurodytas aplinkybes, ir atlikus papildomą informacijos patikrinimą, nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo ar kito teisės pažeidimo požymių. Pareiškėjas informuotas, kad jei teikė pranešimą dėl galbūt pažeistų teisių ar padarytos žalos, sprendimą priėmusi policijos įstaiga pateiks papildomą informaciją.

Pareiškėjas Komisariato 2024 m. gruodžio 30 d. raštu buvo informuotas, kad analogiškas įvykis dėl apgadintos tvoros policijoje jau buvo išnagrinėtas, o apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, pakartotinis nagrinėjimas negalimas.

Pareiškėjas skunde teismui teigia, kad 2024 m. gruodžio 30 d. raštas priimtas, remiantis neįsiteisėjusiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius 2024 m. rupjūčio 23 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl 2024 m. gruodžio 30 d. raštas užkerta kelią pareiškėjui ginti savo galbūt pažeistas teises ir turtinius interesus. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą nagrinėti jo 2024 m. gruodžio 18 d. pranešimą. Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad skundo turinys susijęs su ANK tyrimu, yra klaidingas, pareiškėjas cituoja BPK 187 straipsnio ir 190 straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bylai aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog visas baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka yra reguliuojami išimtinai BPK normų, todėl ir visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai atitinkamai sprendžiami remiantis BPK nuostatomis (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-31-552/2021)

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pranešimo, pateikto per epolicija.lt portalą, turinį, pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, t. y. pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais, atliekant tyrimą dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – BPK (BPK 63 str. 1 d., 64 str. 2 d., 168 str. 5 d.). Visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai BPK normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai spręstini, remiantis BPK nuostatomis.

Įvertinus tai, kad pareiškėjas siekė inicijuoti baudžiamąjį procesą pagal pateiktą pranešimą, tačiau atsakovas nepradėjo ikiteisminio tyrimo, informuodamas pareiškėją, kad pranešimas apie analogišką įvykį jau buvo gautas ir išnagrinėtas, t. y. vertino pareiškėjo pranešimą kaip tapatų, konstatuotina, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą, kuris kildinamas iš atsakovo veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su nepradėtu ikiteisminiu tyrimu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs netinkamus motyvus, susijusius su atsisakymu pradėti administracinio nusižengimo tyrimą, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto įgaliojimo, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jis, teikdamas skundą teismui sūnaus vardu, pateikė netinkamai įformintą įgaliojimą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skundą teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti galimybę pašalinti šį skundo trūkumą, nekeičia situacijos vertinimo, kadangi, kaip jau konstatuota, pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, atsižvelgiant į šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus argumentus, paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis