43f91036-e7eb-4661-b086-0bee58668cf7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R.

V. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2015-04-03 iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K gavo grÄ Å¾intÄ jo paties raÅ¡ytÄ laiÅ¡kÄ draugui S. G., kuris kali LukiÅ¡kių TI-K. Taip pareiÅ¡kėjui buvo užkirstas kelias pasveikinti draugÄ su Å v. Velykomis bei palaikyti jį dvasiÅ¡kai. Pažymėjo, kad abu asmenys yra tikintys. Tvirtina, kad taip buvo pažemintas R.

V. orumas, jam sudaryti nepatogumai, pablogėjo pareiÅ¡kėjo reputacija; jis patyrė pajuokÄ bei 0,45 Eur turtinę žalÄ . Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K draudimas gauti laiÅ¡kus pažeidžia tiek R. V., tiek jo draugo teises. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia gauti laiÅ¡kų. PareiÅ¡kėjui buvo leista iÅ¡ Vilniaus pataisos namų iÅ¡siųsti laiÅ¡kÄ , kadangi 2015 m. kovo mėnesį Konstitucinis Teismas priėmė sprendimÄ , kuriame konstatavo, kad draudimas nuteistiesiems bendrauti laiÅ¡kais pažeidžia KonstitucijÄ .

Bausmių vykdymo kodeksas bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, taip pat leidžia gauti ir siųsti laiÅ¡kus. Vaizdo konferencijos bÅ«du vykusiame teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos yra nurodytos Bausmių vykdymo kodekso Å¡eÅ¡tame skirsnyje.

Å io kodekso 99 straipsnio 2 dalis draudžia bet kokį susiraÅ¡inėjimÄ su asmenimis, kurie nėra sutuoktiniai ar artimi giminaičiai, todėl pareiÅ¡kėjo S. G. siųstas laiÅ¡kas buvo grÄ Å¾intas.Pažymėjo, kad įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, tinkamai ir teisėtai veikia, nepažeisdami teisėtumo. LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai pagrįstai gražino pareiÅ¡kėjui laiÅ¡kÄ , kuris buvo adresuotas kitam nuteistajam. R. V. nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad jam buvo sukelti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų bÅ«ti laikomi neturtine žala.

Å iuo atveju nėra priežastinio ryÅ¡io dėl pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti žalÄ . Atsakovo atstovas R. V. reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybės (visų sÄ Å¾iningÄ mokesčių mokėtojų). Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių TI-K atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl turtinės bei neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, draudžiant pareiÅ¡kėjui susiraÅ¡inėti su kitu nuteistuoju laiÅ¡kais, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje R. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl draudimo su kitu nuteistuoju bendrauti laiÅ¡kais, jam buvo padaryta 0,45 Eur turtinė bei 10 000 Eur neturtinė žala.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas. Å io kodekso 99 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų teisę susiraÅ¡inėti, 2 dalyje nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas.

Ginčo dėl to, kad tiek pareiÅ¡kėjas R. V., tiek jo draugas S. G. yra nuteistieji, nekyla. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Å¡ie asmenys bÅ«tų artimieji giminaičiai.Konstitucinis Teismas 2015-02-26 priėmė nutarimÄ Nr. KT8-N4/2015, kuriame pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai, tarpusavio susiraÅ¡inėjimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Å iame nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į susiraÅ¡inėjimo neliečiamumÄ nėra absoliuti; nuteistųjų teisę į susiraÅ¡inėjimo neliečiamumÄ galima apriboti tik įstatymu, kuriame turi bÅ«ti nurodyti tokio ribojimo pagrindai ir tvarka; ribojimas turi bÅ«ti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo bÅ«tų protingas santykis. KonstitucijÄ ribojantis nuteistųjų teisę susiraÅ¡inėti teisinis reguliavimas inter alia turi bÅ«ti toks, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos pakankamai individualizuoti Å¡ios nuteistųjų teisės ribojimus, įvertinus individualiÄ jų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.

Nutarime konstatuota, kad teisiniu reguliavimu kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, yra draudžiama susirašinėti tarpusavyje, neatsižvelgiant nei į tai, ar dėl jų susirašinėjimo galėtų kilti grėsmė visuomenės saugumui, kardomojo kalinimo vietų, areštinių ir pataisos įstaigų vidaus tvarkai, kitų asmenų teisėms ir laisvėms, nei į jokias kitas reikšmingas aplinkybes.

Vadinasi, tokiu Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nesudaroma prielaidų pakankamai individualizuoti susiraÅ¡inėjimo teisės ribojimus, įvertinus individualiÄ nuteistųjų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, todėl Å¡is teisinis reguliavimas vertintinas kaip ribojantis kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų teisę susiraÅ¡inėti labiau, nei bÅ«tina siekiant teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų.Konstituciniam Teismui pripažinus Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalį prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, yra pagrindas spęsti pareiÅ¡kėjui kilusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .Kaip jau minėta, siekiant konstatuoti neteisėtumÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, bÅ«tina nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

R. V. nurodė, kad uždraudus raÅ¡yti draugui laiÅ¡kus, buvo užkirstas kelias jį palaikyti dvasiÅ¡kai bei pasveikinti su Å v. Velykomis. Dėl to buvo pažemintas R. V. orumas, jam sudaryti nepatogumai, pablogėjo pareiÅ¡kėjo reputacija; jis patyrė pajuokÄ bei 0,45 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalÄ . R. V. nuomone, LukiÅ¡kių TI-K draudimas gauti laiÅ¡kus pažeidžia tiek jo, tiek jo draugo teises. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡ Vilniaus pataisos namų 2014-03-20 nuteistajam S. G.

į LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡siųstas laiÅ¡kas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalimi, buvo grÄ Å¾intas R. V.. PaaiÅ¡kinta, kad Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 punktas draudžia susiraÅ¡inėti nuteistiesiems, kurie nėra artimi giminaičiai arba sutuoktiniai. Pažymėtina, kad Konstituciniam Teismui pripažinus Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalį prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, teismas, spręsdamas tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo kilusį ginÄÄ , Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalies nuostatų netaiko ir jomis nesivadovauja.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2015-02-26 nutarime pateiktu aiÅ¡kinimu, Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nebuvo sudaryta pakankamai prielaidų individualizuoti susiraÅ¡inėjimo teisės ribojimus, įvertinus individualiÄ nuteistųjų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, dėl to Å¡is teisinis reguliavimas vertintas kaip ribojantis kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų teisę susiraÅ¡inėti labiau, nei bÅ«tina siekiant teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų.

Taigi, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmai, ribojant pareiÅ¡kėjo R. V. susiraÅ¡inėjimo teisę, Å¡io ribojimo neindividualizuojant, t. y. nevertinant individualių aplinkybių, laikytini neteisėtu veikimu, dėl kurio pareiÅ¡kėjas galėjo patirti dvasinę skriaudÄ . Teismo nuomone, taikytas susiraÅ¡inėjimo ribojimas, nepagrįstai ribojant pareiÅ¡kėjo privatų gyvenimÄ , turėjo esminės įtakos R. V. santykiams su kitais asmenimis.PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 10 000 Eur.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nams pažeidus asmens teisę į susiraÅ¡inėjimÄ , kuris Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, R. V. buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgus į žalos mastÄ ir Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 100 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1583-822/2015 buvo priteista didesnė žalos atlyginimo suma.

Å ia praktika teismas nesivadovauja, kadangi Å¡ios bylos aplinkybės yra skirtingos. Čia pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡siųsti laiÅ¡ko draugui, tuo tarpu anksčiau minėtoje byloje draustas susiraÅ¡inėjimas su sugyventina. Teismo vertinimu 100 eurų suma yra pakankama atlyginti dvasiniams iÅ¡gyvenimams, kurie galėjo bÅ«ti patirti neleidžiant iÅ¡siųsti sveikinimo laiÅ¡ko.R. V. taip pat praÅ¡o priteisti jam 0,45 Eur turtinės žalos, kuriÄ sudaro 0,06 Eur voko bei 0,39 Eur paÅ¡to ženklo įsigijimo iÅ¡laidos, atlyginimÄ .

Pažymėtina, kad galima atlyginti tik nuostolius, kurie tiek faktiÅ¡kai, tiek teisiÅ¡kai pagrįsti ir įrodyti. R. V. nepateikė jokių patirtÄ turtinę žalÄ patvirtinančių įrodymų, todėl, jo nuomone, patirtos iÅ¡laidos (turtinė žala) negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis, taigi nėra pagrindo jų atlyginti. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R.

V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                              JÅ«ra Marija Strumskienė