2024-07-10 Nr. AB-10564-4-45-3-00198-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2096-556/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00198-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. D. (S. D.) ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjui Tadui Tvarijonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. D..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. D. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą VSAT Centre iki 2024 m. rugpjūčio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras teikime nurodė, kad užsieniečiui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2016 m. kovo 24 d. sprendimu buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 4 d. gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. balandžio 2 d. raštą dėl Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui ir pradėjo pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą.

3. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas 48 val., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2024 m. birželio 5 d.

4. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu nusprendė panaikinti S. D. pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjus sprendimui dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, panaikinti išduotą leidimą nuolat gyventi ir išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Kadangi Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, prašė teikimą patenkinti ir pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2024 m. rugpjūčio 5 d.

5. Užsienietis pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuo 2015 metų gyvena Lietuvos Respublikoje, o 2016 metais jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas. 2024 m. balandžio 22 d. gavo Migracijos departamento pranešimą apie jam suteikto pabėgėlio statuso panaikinimą. Užsienietis teigė nesupranta, dėl ko jis yra kaltas, kadangi niekada nepažeidė įstatymų, niekam negrasino, nedalyvavo teroristinių ar ekstremistinių organizacijų veikloje ir nepritaria jų ideologijai. Migracijos departamentas palaiko VSD poziciją, ignoruoja Užsieniečio nurodytus faktus ir paaiškinimus. Teigė, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) tęsia politinį persekiojimą. Užsieniečio deportavimas į gimtąją šalį prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui.

6. Užsienietis paaiškino, kad turi šeimą, žmona turi pabėgėlio statusą. Lietuvos Respublikoje jam gimė 3 vaikai, jo sutuoktinė laukiasi ketvirto vaiko, todėl šeimai labai reikalinga jo pagalba, kadangi žmona, būdama penktą mėnesį nėščia, negali viena pasirūpinti vaikais. Jis Lietuvoje turi verslą, kuriam vadovauja, gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį. Per visą gyvenimo Lietuvoje laikotarpį jis nėra padaręs jokių pažeidimų, nėra jokios (duomenys neskelbtini) organizacijos narys. Gyvendamas Lietuvoje jis dalyvaudavo įvairiuose labdaros, pagalbos akcijose.

7. Nurodė, kad teisminis procesas gali užtrukti ilgą laiką, o jis, būdamas sulaikytu, negalės padėti savo šeimai. Sprendimas jį sulaikyti neteisingas ir neteisėtas, pažeidžia jo pagrindines teises, mažamečių vaikų ir žmonos gerovę. Prašė leisti jam gyventi kartu su šeima.

8. Užsieniečio atstovė papildomai paaiškino, kad Užsienietis turi pabėgėlio statusą. Nors šis statusas Migracijos departamento sprendimu yra panaikintas, dėl šio sprendimo yra pateiktas skundas teismui, kuris nėra išnagrinėtas. Užsienietis Lietuvoje gyvena nuo 2015 m., jis turi šeimą, 3 vaikus, jo sutuoktinė yra nėščia, jis turi gyvenamąją vietą ir pragyvenimo šaltinį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad užsienietis atliko kokius nors veiksmus, priešingus valstybės interesams. (duomenys neskelbtini) politinė situacija nepasikeitė, todėl Užsienietis negalėtų būti grąžintas į kilmės šalį. Prašo taikyti užsieniečio atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą.

II. 9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. birželio 4 d. sprendimu tenkino VSAT Centro teikimo dalį ir pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimą dėl S. D. sulaikymo. Taikė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. D. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 8.00 iki 15.00 val. pranešti VSAT Centrui apie savo buvimo vietą. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2024 m. rugpjūčio 5 d., bet ne ilgiau, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

10. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. D. Migracijos departamento 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 15/6-7-12PR-26 suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 4 d. gavo VSD 2024 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 19-283S dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas 48 val., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimu S. D. sulaikytas iki 2024 m. birželio 5 d.

11. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 24S104408, kuriuo nusprendė panaikinti S. D. pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjus sprendimui dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, panaikinti išduotą leidimą nuolat gyventi ir išsiusti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Užsienietis dėl šio sprendimo yra pateikęs skundą teismui, kuris dar nėra išnagrinėtas, todėl Užsienietis turi pabėgėlio statusą.

12. Teismas nurodė, kad VSAT Centras prašo pratęsti Užsieniečiui sulaikymo terminą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas ) 113 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu.

13. Teismas, vadovaudamasis aktualiomis Įstatymo nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad S. D. Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. turi pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi, galutinai nėra patvirtinta VSD nurodyta informacija apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui (bet nėra ir paneigta), Migracijos departamentas yra panaikinęs Užsieniečio pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (sprendimas neįsiteisėjęs ir yra apskųstas) sprendė, jog yra Įstatyme numatytas pagrindas Užsienietį sulaikyti (Įstatymo 113 str. 4 d. 5 p.). Tačiau įvertinęs tai, jog S. D. šiuo metu turi pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nuo 2015 m. teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje, turi sutuoktinę ir tris vaikus, sutuoktinė yra nėščia, Užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, nuomos pagrindais gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje jis turi pragyvenimo šaltinį ir yra (duomenys neskelbtini) direktorius, byloje nėra jokių duomenų apie jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. padarytus konkrečius teisei priešingus veiksmus, taip pat apie jo nebendradarbiavimą su Migracijos departamento ir kitų valstybės įstaigų tarnautojais, bandymus pasislėpti ir / ar neteisėtai išvykti iš Lietuvos teritorijos, sprendė, kad Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė Įstatymo numatytiems tikslams pasiekti.

14. Teismas konstatavo, kad esant išdėstytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 p. )

III. 15. VSAT Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti VSAT Centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio S. D. sulaikymo VSAT Centre pratęsimo.

16. VSAT Centras nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis. Pažymi, kad VSD rašte yra nurodyta, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi asmuo yra (duomenys neskelbtini) pasekėjas, palaikantis tamprius kontaktus su teroristinių organizacijų bei radikalių susivienijimų nariais ir rėmėjais, ir gyvendamas Lietuvoje jis skatina ir didina radikalizmą Lietuvos (duomenys neskelbtini) bendruomenėje bei skleidžia priešišką nuomonę prieš Lietuvos valstybę. Šio rašto pagrindu Migracijos departamentas Užsieniečiui panaikino suteiktą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir panaikino išduotą leidimą nuolat gyventi bei nusprendė išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudė atvykti 60 mėn. nuo išsiuntimo dienos, nes asmens buvimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis Migracijos departamento sprendimą yra apskundęs, byla nagrinėjama Regionų administraciniame teisme.

17. VSAT Centras atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju tiek VSD atliko išsamų ir visapusišką Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui tyrimą, tiek Migracijos departamentas atliko savarankišką kompleksinį informacijos, susijusios su Užsieniečiu, vertinimą, pagrindė jį objektyviais duomenimis bei priėmė minėtą sprendimą.

18. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje pažymėjo, jog Užsienietis yra sulaikytas tuo pagrindu, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, jo sulaikymas būtinas siekiant išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos ir vertinamas atsižvelgiant į visus surinktus įrodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su VSD įslaptintu dokumentu, kuriuo remiantis buvo sprendžiama apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, įvertinęs tai, kad dalis minėto dokumento yra išslaptinta ir cituojama Migracijos departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendime, konstatavo, kad vien tik išslaptintoje dokumento dalyje pakanka duomenų išvadai, jog Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsieniečio šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo kitaip vertinti jo keliamos grėsmės valstybės saugumui fakto atsižvelgus į jo sulaikymo terminą nesudaro pagrindo kitaip vertinti situacijos dėl jo sulaikymo, kol nėra priimti baigiamieji teismo aktai dėl Migracijos departamento sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

19. VSAT Centras akcentuoja, kad teismas, vykdydamas teisingumą ir vertindamas vieno užsieniečio, kurio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, visos visuomenės ginamų interesų kontekste, turi užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. VSAT Centro nuomone, vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje laisvai gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už pareiškėjo galbūt patiriamus nepatogumus ir neigiamas pasekmes. Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jos teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama teismų praktikoje. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Užsienietis turi teisę ginti savo interesus ir įgyvendinti savo procedūrines teises, tačiau jo teisės negali būti priešpriešinamos valstybės interesams. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2000)15 pažymima, kad bet kokiomis sąlygomis valstybė turi teisę išsiųsti migrantą, jeigu jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai.

20. VSAT Centro vertinimu, valstybės saugumas ir Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis už užsienio piliečio interesą gyventi Lietuvoje.

21. Kadangi po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties šioje byloje naujų aplinkybių neatsirado, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, jog šiuo atveju Užsieniečio atžvilgiu reikėtų taikyti sulaikymą VSAT, kadangi valstybės saugumui pavojingų asmenų atžvilgiu negali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės. Be to, tokia priemonė būtų proporcinga siekiamiems tikslams.

22. Užsienietis atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Užsienietis nurodo, kad VSAT apeliaciniame skunde poreikį sulaikyti jį iš esmės grindžia tuo, jog jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, įsigaliojus sprendimui – panaikinti išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), nustatant jam 60 mėn. draudimo terminą atvykti nuo išsiuntimo dienos. Papildomai pažymi, kad nurodytas sprendimas priimtas remiantis VSD išvada, kurioje nurodoma, jog asmuo kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nurodo, kad, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos saugumą, yra pagrindas Užsienietį sulaikyti.

24. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta panašaus turinio prieglobsčio byla, kurioje iš esmės konstatuota, jog VSD išvada, kurioje nurodoma, kad asmuo priklausė atitinkamai teroristinei organizacijai, neturėtų automatiškai lemti jo leidimo gyventi šalyje panaikinimo (žr., pvz., 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1747-624/2019).

25. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu priimtas sprendimas panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą nėra įsigaliojęs, byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, tai reiškia, jog asmuo vis dar yra prieglobsčio prašytojas, tebeturintis ir galiojantį leidimą nuolat gyventi (sprendime panaikinti suteiktą pabėgėlio statusą nurodyta, kad leidimas nuolat gyventi bus panaikintas tik įsiteisėjus sprendimui dėl pabėgėlio statuso panaikinimo). Tik teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus atitinkamą sprendimą prieglobsčio byloje, bus pateiktas atsakymas, ar VSD ir, atitinkamai, Migracijos departamentas, pagrįstai panaikino jam suteiktą pabėgėlio statusą, ir, ar apskritai pagrįstai buvo konstatuota jo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

26. Pažymi, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.

27. Nagrinėjamu atveju, jis Lietuvos Respublikoje reziduoja nuo 2015 metų, 2016 metais jam suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Viso rezidavimo Lietuvos Respublikoje metu jis nėra padaręs jokios nusikalstamos ar kito pobūdžio Lietuvai priešingos veikos, indikuojančios jo realią, akivaizdžią ir didelę grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Jis Lietuvos Respublikoje gyvena su šeima, t. y., žmona K. R., kuriai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, ir trimis mažamečiais vaikais, o jo žmona laukiasi. Tiek jo žmonai, tiek ir šeimai yra reikalinga jo pagalba tiek buityje, tiek ir finansiškai. Jis turi sukūręs verslą, yra bendrovės vadovas, bendrovė valdo restoraną, kepyklą, mėsos parduotuvę, joje dirba 11 darbuotojų. Užsienietis užtikrina tiek šeimos išlaikymą ir aprūpinimą, tiek ir turimos įmonės nepertraukiamą veiklą, turi gyvenamąją vietą.

28. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2024 m. birželio 4 d.), kuriuo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jis savo elgesiu niekaip nepagrindė pasislėpimo rizikos, nes, kaip nustatyta teismo sprendime, bendradarbiauja su VSAT ir nustatytu laiku praneša apie savo buvimo vietą, todėl pakeisti jam šiuo metu taikomą priemonę yra nepagrįsta ir neproporcinga.

29. Užsienietis vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visą bylos medžiagą, t. y., jo elgesį rezidavimo Lietuvos Respublikoje nuo 2015 metų (neindikuojantį nei realios grėsmės valstybės saugumui, nei rizikos, kad jis pasislėps, būdamas nesulaikytas, nei kitokios Lietuvai priešingos veikos ar nebendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis), jo šeiminius, ekonominius ryšius su Lietuva, jo išsiuntimo negalimumą, tebeturimą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir neįsigaliojusį sprendimą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 4 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas VSAT Centro teikimas dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. D., ir pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 15.00 val. pranešti VSAT Centrui apie savo buvimo vietą, alternatyvi sulaikymui priemonė nustatyta iki 2024 m. rugpjūčio 5 d., bet ne ilgiau nei bus nustatyta Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis nuo 2015 metų teisėtai gyvena Lietuvoje, turi sutuoktinę ir tris vaikus, sutuoktinė yra nėščia, Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pragyvenimo šaltinį, byloje nėra jokių duomenų apie Užsieniečio gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu padarytus konkrečius teisei priešingus veiksmus, jis bendradarbiauja su teisėsaugos ir kitomis institucijomis, sprendė, jog nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 p.).

32. VSAT Centras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad VSD rašte yra nurodyta, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, o po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties šioje byloje naujų aplinkybių neatsirado, šiuo atveju Užsieniečio atžvilgiu reikėtų taikyti sulaikymą VSAT, kadangi valstybės saugumui pavojingų asmenų atžvilgiu negali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės. Be to, tokia priemonė būtų proporcinga siekiamiems tikslams.

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis, vadovaujantis VSD 2024 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. 19-283S, 2024 m. balandžio 5 d. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 114 straipsnio 1 dalį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. balandžio 7 d. sprendimu iš dalies tenkino VSAT Centro teikimą ir sulaikė Užsienietį Centre iki 2024 m. birželio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyti sulaikymo pagrindai.

34. Užsienietis kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su prašymu pakartotinai svarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

35. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi Užsieniečio prašymo netenkino ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimą sulaikyti Užsienietį.

36. Užsienietis, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą ir pakeisti sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo bei taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį pranešti VSAT apie savo buvimo vietą ir/arba patikėti Užsieniečiu rūpintis jo sutuoktinei, Lietuvoje nuolatinei gyventojai, ir/arba Lietuvos Respublikos piliečiui A. B..

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi S. D. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą.

38. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

39. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

40. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

41. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

42. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

43. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo konkrečiu atveju nors ir nėra paneigta VSD išvada, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl gali būti sulaikytas (Įstatymo 113 str. 4 d. 5 p.), tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad Užsienietis turi pabėgėlio statusą, jam nėra panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kurioje jis teisėtai gyvena nuo 2015 metų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą (yra (duomenys neskelbtini) direktorius) ir pragyvenimo šaltinį, turį šeimą – sutuoktinę, kuri šiuo metu yra nėščia 7 mėnesį, ir tris nepilnamečius vaikus, nesant byloje jokių duomenų apie tai, kad Užsienietis nebendradarbiauja su Migracijos departamento ar kitų institucijų tarnautojais, nėra padaręs jokių administracinių ar kitų nusižengimų ir pažeidimų, bandymų pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 5 d., yra pagrindas Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

45. Kaip pagrįstai ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė ) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

46. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad valstybės saugumas ir Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis už užsienio piliečio interesą gyventi Lietuvoje, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. šios nutarties 44 p.), Užsieniečio sulaikymas VSAT Centre būtų neproporcingas Įstatymo siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, jog asmeniui turi būti taikoma griežčiausia judėjimo laisvės apribojimo priemonė, nustatyta Įstatyme.

47. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o VSAT Centro apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius