43f5e1d2-c604-435a-a2f2-beb505ebc808 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1662-241/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01738-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltkomas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3348-967/2020 pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltkomas“ pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Royal facade bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – E. M., V.

M. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja (kreditorė) UAB ,,Baltkomas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti atsakovės BUAB Royal facade bankrotÄ tyčiniu. Nurodė, kad atsakovės nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo įmonės valdymo. Valdymo organai nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas. Ä®monės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos.

Be to, nemokumo administratorei buvo perduota tik dalis įmonės dokumentų.

2. Suinteresuotas asmuo V. M. su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad ji buvo formali UAB Royal facade vadovė. Ä®monės vadove buvo paskirta tik dėl to, kad jos to prašė tėvas E. M. Ä® įmonės veiklÄ V. M. nesikiÅ¡o, viskÄ valdė E. M. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-4493-908/2019 padaryta iÅ¡vada, kad nepakanka įrodymų teigti, jog V. M. buvo reali UAB Royal facade vadovė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovės BUAB Royal facade bankrotÄ pripažino tyčiniu; priteisė iÅ¡ suinteresuoto asmens E. M. pareiÅ¡kėjai UAB ,,Baltkomas“ 550 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Teismas nurodė, kad UAB Royal facade vadovų veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti 2017 – 2019 m. Bendrasis teisės principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) reiÅ¡kia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kadangi įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, todėl nagrinėjamoje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) normos, reglamentuojančios tyčinio bankroto institutÄ .

5. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog V. M. nebuvo reali UAB Royal facade vadovė, faktiÅ¡kai nevaldė įmonės, nežinojo jos finansinės padėties ir jokių sprendimų dėl to nepriėmė, patvirtina į bylÄ pateiktas Vilnius miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-4493-908/2019, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena V. M. atžvilgiu dėl jai inkriminuoto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo (kreditorių teisių pažeidimas) sudėties. Nurodytoje byloje nebuvo įrodymų, jog V. M. buvo reali UAB Royal facade vadovė. Taigi V. M. negali bÅ«ti atsakinga dėl įmonės tyčinio bankroto.

6. Teismas sprendė, kad jau 2017 m. UAB Royal facade turtinė padėtis galėjo kelti abejonių, t. y. pagal balansÄ Ä¯monė turėjo turto už 18 030 Eur, iÅ¡ kurio trumpalaikis sudarė 11 341 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 16 203 Eur. Kita vertus, UAB Royal facade tuo metu buvo neseniai įsteigta, dar rinkoje neįsitvirtinusi įmonė, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad tuo metu įmonė buvo nemoki, galimybės nėra. Tačiau atsakingas už įmonės valdymÄ asmuo ne tik neiÅ¡sprendė sunkios įmonės finansinės padėties, bet akivaizdžiai neturėjo tikslo atstatyti įmonės mokumo, su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma, UAB Royal facade įsiskolinimai didėjo.

7. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos dėl skolų iÅ¡ UAB Royal facade priteisimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo pradėtos 2019 m. sausio mėn. Antstolių patvarkymai, kurie gauti į UAB Royal facade bankroto bylÄ , taip pat patvirtina, kad įmonė su kreditoriais neatsiskaitinėjo arba atsiskaitinėjo nevisiÅ¡kai nuo 2019 m. Tai leidžia spręsti, kad įmonė tapo nemoki ne vėliau kaip 2019 m. sausio mėn.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog po 2019 m. sausio mėn. E. M., būdamas faktiniu UAB Royal facade vadovu, būtų sudaręs įmonei nenaudingus sandorius. Kita vertus, E. M. neperdavė visų dokumentų nemokumo administratorei, nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų teismui apie tai, kokius naujus sandorius įmonė buvo sudariusi. Taigi dokumentų neperdavimas neleidžia susidaryti nuomonės dėl įmonės veiklos bei užkerta galimybę nustatyti nemokumo priežastis.

9. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatyti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai, todėl yra pagrindas BUAB Royal facade bankrotÄ pripažinti tyčiniu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. PareiÅ¡kėja UAB ,,Baltkomas“ praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį, nurodant, kad dėl BUAB Royal facade tyčinio bankroto atsakingais asmenimis pripažįstami E. M. ir V. M. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1.

PareiÅ¡kėja 2020 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstė argumentus, kurie paneigė V. M. pozicijÄ , kad ji buvo tik formali vadovė, tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neaptarė pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytų argumentų bei nenurodė, kodėl spręsdamas ginÄÄ remiasi iÅ¡imtinai V. M. byloje iÅ¡dėstyta pozicija, o pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytų argumentų nevertina. 10.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-4493-908/2019, Å¡ios bylos kontekste negali bÅ«t laikomas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad V.

M. buvo tik formali UAB Royal facade vadovė, todėl nėra atsakinga dėl bankroto. Nurodytas nutarimas priimtas tiriant ir aiškinantis visiškai kitokias faktines aplinkybes ir taikant kitas teisės normas, nei kad yra nagrinėjamos aplinkybės ir taikomos teisės normos civilinėje byloje. 10.3. V. M. išdėstyta pozicija, kad ji buvo formali vadovė yra nenuosekli, be to nėra pagrįsta jokiais įrodymais, išskyrus deklaratyvius teiginius. Prie atsiliepimo nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių V.

M. teiginius, iÅ¡skyrus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ , kurio nepakako konstatuoti faktui, kad V. M. buvo formali įmonės vadovė. 10.4. V. M. į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. M. bÅ«tų atlikęs kokius nors įmonės vadovo kompetencijai priskirtinus veiksmus, todėl nėra pagrindo ji pripažinti faktiniu vadovu. Nors V. M. teismui teigė, kad ji jokių vadovo funkcijų nevykdė, tačiau toliau savo atsiliepime jau teigė, kad tinkamai vykdė savo kaip vadovės pareigas, t. y. teikė finansines atskaitomybės dokumentus VÄ® Registrų centrui, perdavė naujajam įmonės vadovui E. M. visus UAB Royal facade dokumentus ir įmonės turtÄ . 10.5.

Nemokumo administratorei nėra perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kada įmonė tapo nemoki. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nei vienas įmonės vadovas, t. y. tiek formalus, tiek faktinis, neperdavė nei vienas kitam, nei galiausiai administratorei iÅ¡samios buhalterinės apskaitos, leidžiančios nustatyti esminį kriterijų – pradelstų skolų santykį su visu į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡ytu turtu. 10.6. Byloje nustačius aplinkybę, kad V.

M. buvo UAB Royal facade vadove nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. vasario 11 d. ir jai atsisakant teikti įrodymus dėl dokumentų perdavimo, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas remtis contra spoliatorem (prieÅ¡ pažeidėjÄ ) taisykle, kad Å¡aliai atsisakant pateikti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai Å¡aliai faktus, kuriuos jie patvirtintų. 10.7. IÅ¡ administratorės ataskaitos matyti, kad V. M. buvo įmonei skolinga 12 841,51 Eur, tačiau jos skola įmonei buvo perkelta E. M., t. y. asmeniui, kuris neturi turto ir pajamų.

Pati V. M. buvo moki skolininkė ir įmonė iÅ¡ jos galėjo iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , kadangi V. M. turėjo finansines galimybes iÅ¡ įmonės už 4 000 Eur iÅ¡pirkti automobilį „Mercedes-Benz CLC“. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sÄ moningais veiksmais buvo mažinamos atsakovės, o tuo pačiu ir kreditorių, galimybės iÅ¡siieÅ¡koti atsakovei priklausančias lėšas.

11. UAB Royal facade nemokumo administratorė MB „Legretas“ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais. 11.1. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad V. M. buvo formali vadovė, netinkamai vertino bylos įrodymus, rėmėsi tik administracinėje byloje padarytomis iÅ¡vadomis. Tačiau nurodytoje byloje nebuvo konstatuota, kad V. M. buvo formali vadovė, o faktinis vadovas – E. M. 11.2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstyti argumentai dėl V. M. atsakomybės nėra pagrįsti ir kodėl jie nėra vertinami, todėl nutarties dalis dėl V. M. atsakomybės yra pripažintina nepakankamai motyvuota ir dėl to nutartis negali bÅ«ti laikoma pagrįsta.

12. Suinteresuotas asmuo V. M. praÅ¡o pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais. 12.1. PareiÅ¡kėja nepagrįstai bando sumenkinti nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje, reikÅ¡mę. Nors atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį taikoma už kreditorių teisių pažeidimus, netinkamai atliekant mokėjimus, tačiau esminis klausimas tokiose bylose yra nustatyti realų įmonės vadovÄ , realiai žinojusį ir valdžiusį įmonės finansus.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės nėra laikytinos prejudiciniais faktais, tačiau nesutiktina su pareiÅ¡kėjos pozicija, jog Å¡is nutarimas net negali bÅ«ti laikomas įrodymu. 12.2. Administracinio nusižengimo byloje buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymas, kuriuo visi be iÅ¡imties įmonės vadovo įgaliojimai, įskaitant ir įmonės banko sÄ skaitų valdymÄ , pavesti tuomet UAB Royal facade vadybininku dirbusiam E. M.

Pas V. M. likusi Å¡io įsakymo kopija kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikiama į nagrinėjamÄ bylÄ . Taigi V. M. pozicija, kad ji buvo formali įmonės vadovė yra ne tik nuosekli, bet ir pagrįsta įrodymais. 12.3. V. M. yra nurodžiusi, jog visus reikalingus įmonės dokumentus pasiraÅ¡yti jai į namus atneÅ¡davo E. M., kuris buvo realus įmonės vadovas. Ne iÅ¡imtis buvo ir finansinės atskaitomybės dokumentai. V. M., pasitikėdama E. M. bei nesuprasdama buvimo įmonės direktore reikÅ¡mės, juos pasirašė, tačiau Å¡ių dokumentų pati nerengė ir neteikė VĮ Registrų centrui.

Finansinės atskaitomybės dokumentus faktiÅ¡kai rengė ir teikė arba pats E. M., arba UAB Royal facade apskaitÄ tvarkanti buhalterė. 12.4. Visus dokumentus, kuriuos E. M. atneÅ¡davo pasiraÅ¡yti, V. M. jam iÅ¡ karto grÄ Å¾indavo. Pas V. M. nėra likę nei UAB Royal facade dokumentų, nei turto. Kur E. M. laikė įmonės dokumentus ir turtÄ , kodėl jų neperdavė administratorei, apeliantei nėra žinoma. 12.5. PareiÅ¡kėjos minima contra spoliatorem taisyklė yra taikytina tik tuo atveju, kai proceso Å¡alis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nevykdo teismo įpareigojimo pateikti reikalaujamus dokumentus.

Å iuo atveju teismas neįpareigojo V. M. pateikti įrodymų apie įmonės dokumentų perdavimÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti procesinių pareigų nevykdymo fakto ir minėtos taisyklės taikymo pagrindo egzistavimo. 12.6. Visus mokėjimus atlikdavo, įmonės kasÄ ir banko sÄ skaitÄ valdė E. M. Apeliantės vardu 12 841,51 Eur skola įmonei buvo įforminta tik buhalteriÅ¡kai, kaip formaliai vadovei, nors iÅ¡ tiesų jokių pinigų V. M. iÅ¡ įmonės negavo, nes visus turtinius ir finansinius klausimus tvarkė realus įmonės vadovas E. M.

Atsižvelgiant į tai, kad tikrasis skolininkas buvo E. M., todėl atleidžiant V. M. iÅ¡ įmonės vadovės pareigų, 12 841,51 Eur skola buvo perkelta tikrajam skolininkui, nauju vadovu paskiriamam E. M. Taigi skolos perkėlimas E. M. nebuvo nesÄ Å¾iningas sandoris, kaip bando sudaryti įspÅ«dį pareiÅ¡kėja. IÅ¡ esmės tai buvo realiai už skolÄ atsakingo ir atskaitingo asmens pakeitimas tam, kad tiek faktiniai, tiek ir buhalterijoje esantys duomenys atspindėtų tikrÄ jÄ situacijÄ dėl pareigos grÄ Å¾inti skolÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl atsakingų už tyčinį bankrotÄ asmenų nustatymo 14. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANÄ®), neteko galios Ä®BÄ® su visais pakeitimais ir papildymais (JANÄ® 153 straipsnis). JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas.

15. CPK 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, t. y. taikomos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu. Priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015; 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015).

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Ä®BÄ® yra ir proceso, ir materialiosios teisės normų. Pavyzdžiui, materialiosioms teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotÄ bankroto bylos inicijavimÄ , sÄ raÅ¡as ir pan. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylÄ nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslÄ â€“ ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Tokia pati iÅ¡vada darytina ir apie Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , t. y. JANÄ®, reglamentuojančiame įmonių bankroto ir restruktÅ«rizavimo procedÅ«ras, yra abiejų rÅ«Å¡ių normų.

17. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl UAB Royal facade bankroto pripažinimo tyčiniu, taikė anksčiau galiojusio Ä®BÄ® normas. PagrindÄ taikyti Ä®BÄ® teismas motyvavo aplinkybe, kad įmonės vadovų veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti 2017 – 2019 m., taip pat teisės aiÅ¡kinimu, jog įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, kurių atgalinis taikymas negalimas.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sÄ lygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobÅ«džio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo iÅ¡imtis. Ä®BÄ® įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas).

18. PareiÅ¡kėja UAB ,,Baltkomas“ atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kuriomis atsakovės BUAB Royal facade bankrotas pripažintas tyčiniu. PareiÅ¡kėja praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, kad dėl atsakovės tyčinio bankroto atsakingais asmenimis yra pripažįstami E. M. ir V. M.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau galiojusiame Ä®BÄ®, kurį nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė pirmosios instancijos teismas, įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ , nebuvo numatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®BÄ®, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimÄ , neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimÄ , analizuojami įvairÅ«s įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai.

Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimÄ (teismas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo nutarties pripažinti bankrotÄ tyčiniu įsiteisėjimo dienos Å¡ios nutarties kopijÄ pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – Ä®BÄ® 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieÅ¡kinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiÅ¡kimÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

20. Pagal JANÄ® 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANÄ® 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotÄ tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ .

21. Taigi teismui, nagrinėjančiam klausimÄ dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardinti atsakingus asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ , atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo JANÄ®, kurio 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas toks įpareigojimas.

22. Kaip jau minėta, teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ , taiko tas proceso teisės normas, kurios galioja proceso metu ir prieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjantis teismas teisiniams santykiams taiko tas materialiosios teisės normas, kurios galiojo teisinių santykių atsiradimo metu. Nustačius, kad įmonės vadovų veiksmai, kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti 2017 – 2019 m., atsižvelgus į tai, kad Ä®BÄ®, prieÅ¡ingai nei JANÄ®, nebuvo numatytas įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ , pareiÅ¡kėjos reikalavimas suinteresuotus asmenis pripažinti atsakingais dėl BUAB Royal facade tyčinio bankroto galėjo bÅ«ti sprendžiamas tik tuo atveju, jei JANÄ® 70 straipsnio 3 dalies norma bÅ«tų laikoma procesine.

23. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas JANÄ® 70 straipsnio 3 dalies normos turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i norma, nors ir turi procesinės teisės požymių, tačiau iÅ¡ esmės yra materialioji. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia JANÄ® 70 straipsnio 3 dalies taikymo tikslas – ja siekiama nustatyti už tyčinį bankrotÄ atsakingus asmenis, t. y. tokiems asmenims sukuriamos tam tikros teisės ir pareigos (atsiranda teisiniai padariniai). Teismui pritaikius JANÄ® 70 straipsnio 3 dalies normÄ , nustatomos buvusių juridinių asmenų valdymo organų ir (ar) dalyvių civilinės atsakomybės sÄ lygos, konkrečiai Å¡ių asmenų neteisėti veiksmai ir kaltė. Kaip pažymėta Å¡ios nutarties 19 punkte cituojamoje kasacinio teismo praktikoje, anksčiau galiojęs Ä®BÄ®, prieÅ¡ingai nei JANÄ®, su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesiejo.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakingų už tyčinį bankrotÄ asmenų nustatymas yra iÅ¡imtinai susijęs su tyčinio bankroto apibrėžimu, sÄ lygų (požymių) įvertinimu, kurie yra pripažįstami materialiosios teisės normomis. Tokiu atveju JANÄ® 70 straipsnio 3 dalies norma turi bÅ«ti taikoma ne savarankiÅ¡kai, o kartu su JANÄ® 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto samprata ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytais tyčinio bankroto požymiais. Todėl JANĮ 70 straipsnio 3 dalies norma negali bÅ«ti taikoma su ankstesniu, Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nustatytu tyčinio bankroto apibrėžimu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo požymiais.

Dėl bylos procesinės baigties 25. Pagal bendrÄ jį teisės principÄ teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu bÅ«tų suÅ¡velninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebÅ«tų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiÅ¡kia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013; kt.).

Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias normas.

26. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad JANÄ® 70 straipsnio 3 dalies normos atgalinis veikimas nagrinėjamu atveju nėra galimas, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskirai nesprendė klausimo dėl suinteresuotų asmenų E. M. ir V. M. pripažinimo atsakingais dėl BUAB Royal facade tyčinio bankroto. Toks pareiÅ¡kėjos reikalavimas negali bÅ«ti sprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiÅ¡kėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Atsižvelgus į nurodytÄ bylos procesinę baigtį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau vertinti ir pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų, kurie iÅ¡ esmės yra susiję tik su JANĮ 70 straipsnio 3 dalies normos taikymu, t. y. atsakingų už tyčinį bankrotÄ asmenų nustatymu. Nors atskirojo skundo motyvuose nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad byloje nėra duomenų apie BUAB Royal facade sudarytus nenaudingus sandorius, tačiau pareiÅ¡kėja nepraÅ¡o apeliacine tvarka pakeisti skundžiamos nutarties motyvuojamÄ jÄ dalį ir atsakovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu papildomais pagrindais. Todėl pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai, nesant tokio atskirojo skundo dalyko, negali bÅ«ti vertinami.

28. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens V. M. kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateiktÄ naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2017 m. lapkričio 3 d. direktorės įsakymo kopijÄ , kadangi pateiktas įrodymas neturi reikÅ¡mės bylos procesinei baigčiai.

29. AtskirÄ jį skundÄ atmetus, pareiÅ¡kėja UAB ,,Baltkomas“ neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Suinteresuotas asmuo V. M. nepateikė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė GasiÅ«nienė