43f0be76-1db3-4904-a932-e2553547dfae · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eB2-1205-967/2023 Procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-00837-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. P. (V. P.) ir J. P. (J. P.). Teismas n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-3489-967/2020) iÅ¡kėlė bankroto bylÄ uždarajai akcinei bendrovei „JUMPS“ (toliau – BUAB ,,JUMPS“, bendrovė, pareiÅ¡kėja) ir bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė Dalių Volskį (toliau – administratorius, nemokumo administratorius). Nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2020 m. gruodžio 17 d. 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarta bendrovę likviduoti dėl bankroto. 2023 m. kovo 15 d. nutartimi teismas nutarė atstatydinti BUAB ,,JUMPS“ nemokumo administratorių Dalių Volskį ir BUAB ,,JUMPS“ nemokumo administratore paskirti uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Finresta“.

2. PareiÅ¡kėjos nemokumo administratorius pateikė teismui praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB ,,JUMPS“ bankrotÄ tyčiniu (toliau – praÅ¡ymas). PraÅ¡yme nurodo, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. sausio 30 d., nuo bendrovės įregistravimo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovės akcininku buvo J. P., o bendrovės vadovu – V. P., vykdyta pagrindinė veikla – didmeninė prekyba naftos produktais. IÅ¡ bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų pastebėta, kad dar 2017 m. bendrovės finansinė padėtis buvo bloga ir toliau tik blogėjo: iÅ¡augo įsipareigojimai, ji nebesugebėjo atsiskaityti su savo kreditoriais.

Per šį laikotarpį bendrovės vadovas ir akcininkas veikė savo asmeniniais interesais, savinosi bendrovės pinigines lėšas, naudojo bendrovės turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti, vengė mokesčių mokėjimo, didino įsipareigojimus tiek valstybei, tiek kitiems kreditoriams, sudarinėjo nuostolingus bei ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius ir kt. Pasinaudodamas susidariusia COVID-19 pandemine situacija bei neva padidėjusiomis žaliavų kainomis, bendrovės vadovas siekė iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo iÅ¡keliant bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020 Å¡io pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino ir iÅ¡kėlė bendrovei bankroto bylÄ . Susipažinus su bendrovės administratoriui perduotais dokumentais, padaryta iÅ¡vada, kad bendrovė buvo sÄ moningai blogai valdoma siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo.

3. PraÅ¡yme teigiama, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, jÄ sÄ moningai blogai valdant, bloginant jos finansinę padėtį ir tuo siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Tyčinį bankrotÄ pagrindžia Å¡ios aplinkybės:

i) bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bendrovė buvo nemoki mažiausiai nuo 2017 m. gruodžio 19 d., tačiau į teismÄ buvo pasikreipta tik 2020 m. birželio 30 d., per šį laikotarpį bendrovės įsipareigojimai iÅ¡augo, sumažėjo turimo turto kiekis, buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiÅ¡kai nenaudingi sandoriai, buvo vengiama mokesčių mokėjimo ir kt.; ii) bendrovės vadovas ir akcininkas pažeidė imperatyviÄ pareigÄ atkurti nuosavÄ kapitalÄ , t. y. buvęs bendrovės vadovas V.

P. nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABÄ®) 38 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ esant bendrovės neigiamam nuosavam kapitalui, o buvęs bendrovės akcininkas J. P. neatliko jokių veiksmų atkurti nuosavÄ kapitalÄ ; iii) bendrovė, bÅ«dama nemoki, skolino pinigines lėšas akcininkui, vadovui ir kitiems suinteresuotiems asmenims, bet Å¡ios lėšos iki Å¡iol nėra grÄ Å¾intos ir nebus grÄ Å¾intos, su bendrove susiję asmenys, prisidengdami paskolos sutartimis, pasisavino bendrovės finansinį turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti panaudotas atsiskaitant su kreditoriais (negrÄ Å¾inta „paskolos“ suma bendrai sudaro 756 486,82 Eur); iv) su bendrove susiję asmenys pasisavino jos gautinas pinigines lėšas, t. y. bendrovės skolininkai jos praÅ¡ymu sumas pervesdavo ne į bendrovės banko sÄ skaitÄ , bet į susijusių įmonių UAB „NAPC“ arba UAB „Energijos prekyba“ banko sÄ skaitas, tokiu bÅ«du buvo pasisavintos bendrovės gautinos sumos ir iÅ¡vengta Å¡ių lėšų patekimo į bendrovę (bendra į bendrovės sÄ skaitÄ negautų lėšų suma sudaro 7 630 182,90 Eur), taip pat buvo panaikintos kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrovės finansinį turtÄ ;

v) bendrovė, bÅ«dama nemoki, pirko turtÄ , kuris nebuvo susijęs su jos veikla, o buvo skirtas buvusio vadovo ir akcininko asmeninių poreikių tenkinimui, Å¡is turtas buvo buhalterinėje apskaitoje nuraÅ¡ytas ir administratoriui nėra perduotas (bendra Å¡io turto įsigijimui iÅ¡leista piniginių lėšų suma sudaro 40 212,75 Eur); vi) bendrovė, bÅ«dama nemoki ir turėdama didelius įsipareigojimus kreditoriams, vykdė nuostolingÄ prekybÄ su susijusiomis įmonėmis, taip toliau didino nuostolį bei sÄ moningai blogino bndrovės finansinę padėtį; vii) bendrovė, bÅ«dama nemoki, nuolatos pažeidinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ mokėjimų vykdymo eiliÅ¡kumÄ , bendrovės vadovas, ignoruodamas seniau atsiradusias skolas, mokėjimus vykdė susijusioms įmonėms ir tokiu bÅ«du panaikino galimybes sÄ Å¾iningiems kreditoriams iÅ¡siieÅ¡koti reikalaujamas sumas; viii) bendrovės vadovas vedė apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ ir pažeidė reikalavimÄ teikti kasmetinį finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, todėl administratoriui yra sudėtinga nustatyti bendrovės turėtÄ turtÄ , įsipareigojimus bei bankrotÄ lėmusias priežastis, taip pat yra apsunkintas įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų vykdymas; ix) bendrovė savo turtÄ perkėlė į UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“, t. y. tapusi nemoki ir turėdama milijonus eurų siekiančius įsipareigojimus, perleido dalį ilgalaikio turto UAB „NAPC“, prašė savo skolininkų pervesti pinigines lėšas į UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“ banko sÄ skaitas, Å¡ioms įmonėms vykdė mokėjimus, pažeisdama mokėjimų vykdymo eiliÅ¡kumo tvarkÄ , su Å¡iomis įmonėms vykdė nuostolingÄ prekybÄ ir tokiais veiksmais perkėlė savo finansinį ir ilgalaikį turtÄ Ä¯ minėtas įmones.

4. Prašyme taip pat nurodoma, kad šiuo metu vyksta du su bendrove susiję ikiteisminiai tyrimai: ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta dėl (duomenys neskelbtini), o ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta dėl (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini), dėl ko administratoriui buvo apribotos galimybės susipažinti su visais bendrovės dokumentais ir iki šiol yra apsunkintas administratoriaus pareigų vykdymas, bendrovės įsipareigojimų ir turto bei bankroto priežasčių nustatymas.

5. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 2 straipsnio 7 dalimi, praÅ¡yme nurodoma, kad bendrovė buvo nemoki mažiausiai nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Pagal 2017 m. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalyje numatytÄ nemokumo apibrėžimÄ , bendrovė buvo nemoki 2017 m. gruodžio 18 d. Buvęs bendrovės vadovas į teismÄ dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi 2020 m. birželio 23 d., todėl darytina iÅ¡vada, kad jis pažeidė pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

6. PareiÅ¡kėja teigia, kad per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreditorių interesai buvo ignoruojami ir didinami bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, pavyzdžiui, atsirado 550 211,83 Eur skola akcinei bendrovei (toliau – AB) „Klaipėdos nafta“; skola UAB „Moraugsa“ iÅ¡augo nuo 75 600 Eur iki 103 371,24 Eur; atsirado 343 142 Eur skola Vilniaus teritorinei muitinei; atsirado 6 668 379,93 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai; delspinigiai Coral Energy PTE Ltd. iÅ¡augo nuo 1 118 435,08 Eur iki 6 370 100 Eur ir kt. Dėl pažeidimo laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini); iÅ¡mokėta 756 486,82 Eur lėšų bendrovės akcininkui pagal tariamas paskolų sutartis. Per susijusias įmones UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“ buvę bendrovės vadovai ir akcininkai pasisavino mažiausiai 7 630 182,90 Eur bendrovės lėšų ir kt.

7. PraÅ¡yme pažymima, kad buvęs bendrovės vadovas nesilaikė pareigos suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ esant bendrovės neigiamam nuosavam kapitalui, o buvęs bendrovės akcininkas neatliko jokių veiksmų atkurti nuosavÄ kapitalÄ ir toliau blogino bendrovės finansinę padėtį. Bendrovė įsteigta 2006 m. sausio 30 d., jos įstatinis kapitalas sudarė 10 000 Lt / 2 896 Eur ir visu veiklos laikotarpiu nekito. Per 2018 – 2020 m. ataskaitinius laikotarpius bendrovės veikla buvo nuostolinga, o jos nuosavo kapitalo rodikliai buvo neigiami. Nuostoliui toliau augant, neigiamas nuosavas kapitalas taip pat smarkiai iÅ¡augo.

8. PareiÅ¡kėjos teigimu, kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrovės turtÄ buvo panaikintos ir dėl to, jog su bendrove susiję asmenys pasisavino jos gautinas pinigines lėšas iÅ¡ skolininkų. Per 2019-2021 m. laikotarpį bendrovės praÅ¡ymų pagrindu jos skolininkai pervesdavo pinigus ne bendrovei tiesiogiai, o į UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“ banko sÄ skaitas. UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ yra susijusios su bendrove, ji buvo abiejų nurodytų įmonių akcininkė, veikė tose pačiose patalpose ir visų trijų įmonių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ir valdoma vienoje vietoje.

Bendra bendrovės skolininkų pervesta suma į UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“ banko sÄ skaitas sudaro net 7 630 182,90 Eur. Visa Å¡i suma buvo įskaityta į tariamÄ bendrovės skolÄ UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“, taip siekiant iÅ¡vengti piniginių lėšų patekimo į bendrovę ir jai taikytinų areÅ¡tų, taip pat buvo pažeidžiama CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarka.

9. Nurodo, kad bendrovei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, bendrovės vadovas ir akcininkas jos vardu pirko turtÄ , kuris nėra susijęs su bendrovės veikla, o buvo skirtas asmeninių buvusio bendrovės vadovo ir akcininko poreikių tenkinimui, pavyzdžiui, indaplovės, televizoriai, dulkių siurbliai, lauko kepsninės, treniruokliai, kartingai ir kt. Nurodytiems poreikiams tenkinti buvo iÅ¡leista 40 212,75 Eur bendrovės piniginių lėšų, o minėtos prekės buvo nuraÅ¡ytos, administratoriui neperduotos ir bendrovės vadovo bei akcininko pasisavintos.

10. Pažymi, kad bendrovė, bÅ«dama nemoki ir turėdama didelius įsipareigojimus kreditoriams, vykdė nuostolingÄ prekybÄ su susijusiomis įmonėmis, tarp jų ir UAB „NAPC“ ir Soscor Energy PTE. Ltd., kurios (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Å i Estijoje esanti įmonė yra dabartinė UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ (duomenys neskelbtini). Tiek 2019 m., tiek 2020 m. bendrovė buvo nemoki, jos nuostoliai stabiliai augo, bendrovės vadovas dėl didėjančių nuostolių nebeteikė finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registrui. Nepaisant to, bendrovė toliau tęsė prekybÄ su susijusiomis įmonėmis, didindama savo augančius nuostolius, ir patyrė papildomÄ 1 208 780 Eur nuostolį.

11. Nurodo, kad bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų dar 2017 m., pavyzdžiui, nuo 2017 m. lapkričio 29 d. bendrovė yra negrÄ Å¾inusi 75 600 Eur skolos UAB „Moraugsa“, nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. bendrovė negrÄ Å¾ino 1 397,07 Eur skolos UAB „Vinbarta“, o 2017 m. gruodžio 18 d. bendrovės pradelsti Coral Energy PTE Ltd. mokėjimai sudarė daugiau nei 10 mln. eurų sumÄ . Nepaisant seniau atsiradusių įsipareigojimų, bendrovės nemokumo laikotarpiu jos vadovas nuolatos pažeidinėjo CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ mokėjimų eiliÅ¡kumÄ , vykdydamas mokėjimus per susijusias įmones.

Bendrovės praÅ¡ymu, nuo 2019 m. buvo atliekami mokėjimai bendrovės kreditoriams iÅ¡ UAB „Energijos prekyba“, UAB „Poluks“ ir UAB „NAPC“ banko sÄ skaitų. Didžioji dalis mokėjimų buvo atlikta susijusioms įmonėms. UAB „Poluks“ tokiu bÅ«du sumokėta 1 962 462,78 Eur, UAB „NAPC“ sumokėta 848 245,65 Eur, J. P. sumokėta 120 624,26 Eur, V. P. sumokėta 47 684,60 Eur, kas sudaro iÅ¡ viso 2 979 017,29 Eur sumÄ . Atlikus mokėjimus kreditoriams UAB „Energijos prekyba“, UAB „Poluks“ ir UAB „NAPC“ sumokėtas sumas įskaitė į savo mokėtinas sumas bendrovei.

Tokiu bÅ«du į bendrovę nepateko piniginės lėšos, o atiteko tiesioginiams naudos gavėjams, tad ,,apeinant“ kreditorius ir mokėjimų vykdymo eiliÅ¡kumo tvarkÄ per UAB „Energijos prekyba“, UAB „Poluks“ ir UAB „NAPC“ buvo iÅ¡simokėta ne mažiau nei 2 979 017,29 Eur bendrovės piniginių lėšų. Be to, iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos duomenų buvo nustatyta, kad per 2020 m. bendrovė pervedė 2 442 774,54 Eur, pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ mokėjimų eiliÅ¡kumÄ .

Didžioji dalis šių mokėjimų vėl atiteko susijusiems asmenims: UAB „Poluks“ buvo sumokėta 1 084 909,51 Eur, UAB „NAPC“ – 609 436,92 Eur, UAB „Energijos prekyba“ – 375 100,58 Eur, J. P. – 12 880,62 Eur, V. P. – 8912,62 Eur, iš viso – 2 091 240,25 Eur.

12. PareiÅ¡kėjos teigimu, bendrovės vadovas neįvykdė teisės aktuose nustatytų pareigų tinkamai vesti buhalterinę apskaitÄ , neparengė metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 m. ir 2020 m., todėl jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, taip nuo kreditorių buvo slepiama informacija apie besitęsiančiÄ Ä¯monės blogÄ finansinę padėtį ir vis didėjančius nuostolius. 2022 m. sausio 24 d. UAB „Bankrotų tyrimo centras“ konsultacinėje iÅ¡vadoje (toliau – ir konsultacinė iÅ¡vada) nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. finansinėse ataskaitose į finansinio turto kiekį yra įtraukti sumokėti avansai bei gautinos sumos, kurių atgavimas yra abejotinas. Be to, (duomenys neskelbtini). UAB „Bankrotų tyrimo centras“ atliktame bendrovės buhalterinės apskaitos tyrime taip pat buvo nustatytos analogiÅ¡kos aplinkybės.

13. PraÅ¡yme taip pat pažymima, kad bendrovės vadovas vykdė nuosekliÄ ir sistemingÄ jos turto perkėlimo į susijusias įmones UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ schemÄ : UAB „NAPC“ buvo perleistas bendrovės neįkeistas ilgalaikis turtas, bendrovės praÅ¡ymu skolininkai pinigines lėšas pervesdavo į UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ banko sÄ skaitas, bendrovė tiek savarankiÅ¡kai, tiek per kitas įmones vykdė mokėjimus, pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ mokėjimų vykdymo eiliÅ¡kumÄ , suteikdama prioritetÄ susijusioms įmonėms UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“; bendrovė, bÅ«dama nemoki ir patyrusi reikÅ¡mingus nuostolius, toliau tęsė nuostolingus prekybinius santykius su susijusia UAB „NAPC“; bendrovė ir UAB „NAPC“ bei UAB „Energijos prekyba“ 2019-2020 m. atliko vienaÅ¡alius ir dviÅ¡alius įskaitymus ir tokiu bÅ«du bendrovė negavo reikÅ¡mingo dydžio įplaukų.

Bendrovės turtas buvo perkeltas į susijusias įmones UAB „NAPC“ bei UAB „Energijos prekyba“, tokiu bÅ«du Å¡is turtas buvo paslėptas nuo kreditorių ir panaikintos kreditorių galimybės vykdyti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Å¡io turto.

14. Suinteresuotas asmuo buvęs bendrovės akcininkas J. P. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo su praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad praÅ¡yme pateikiamas subjektyvus aplinkybių vertinimas, o privalomi įrodyti tyčinio bankroto požymiai nėra įrodyti, o praÅ¡yme atskirais atvejais jo nurodymas kaip atsakingo dėl tyčinio bendrovės bankroto asmens yra pareiÅ¡kėjo sÄ moningai pasirinkta strategija, siekiant padidinti potencialiai atsakingų asmenų skaičių ir sudaryti galimybes reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ daugiau asmenų.

15. Atsiliepime pažymima, kad bendrovės bankroto byla buvo iÅ¡kelta dar 2020 m. rugsėjo 25 d., į teismÄ dėl bendrovės restruktÅ«rizavimo kreipėsi pats jos vadovas. Bendrovės vadovas turėjo pagrįstÄ ketinimÄ atkurti jos gyvybingumÄ bei reikÅ¡mingų kreditorių pritarimÄ dėl pagalbos teikimo. Buvo maksimaliai iÅ¡naudotos visos galimybės įrodyti, kad bendrovės veikla yra nenutrÅ«kusi ir kad jos konkurencingumas gali bÅ«ti atstatytas, tačiau to padaryti nepavyko dėl priežasčių, kurios nepriklausė nei nuo bendrovės vadovo, nei nuo akcininko. Priimdamas nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismas vertino bendrovės finansinę padėtį ir jos susiklostymo aplinkybes, tačiau jokių duomenų, kurie bÅ«tų leidę vertinti, kad jos bankrotas buvo tyčinis, nenustatyta.

16. Teigia, jog, nepriklausomai nuo turimų (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys J. ir V. P. artimo ryÅ¡io nepalaiko, versle taip pat buvo laikomasi oficialių užimamai pozicijai ir pareigoms bendrovėje keliamų reikalavimų ir bendraujama tik tiek ir toje apimtyje, kiek tai buvo pagrįsta ir leidžiama įstatymais. Bendrovės veikloje J. P. dalyvavo kaip pasyvus investuotojas, kuriam informacija apie bendrovės veiklÄ buvo teikiama ABÄ® numatytoje apimtyje, jis niekuomet nesprendė jokių einamųjų bendrovės veiklos klausimų ir nedarė jokios įtakos tiesioginiam bendrovės valdymui bei priimamiems sprendimams.

17. Suinteresuotas asmuo nesutinka su praÅ¡ymo teiginiais, kad bendrovės vadovas ir akcininkas pažeidė imperatyviÄ pareigÄ atkurti nuosavÄ kapitalÄ , kad bendrovė, bÅ«dama nemoki, skolino pinigines lėšas bendrovės akcininkui, vadovui ir kitiems suinteresuotiems asmenims, bet Å¡ios lėšos iki Å¡iol nėra grÄ Å¾intos ir nebus grÄ Å¾intos, kad bendrovė bÅ«dama nemoki pirko turtÄ , kuris nebuvo susijęs su bendrovės veikla, o buvo skirtas buvusio bendrovės vadovo ir akcininko asmeninių poreikių tenkinimui, taip pat kad bendrovė, bÅ«dama nemoki, nuolatos pažeidinėjo CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintÄ mokėjimų vykdymo eiliÅ¡kumÄ .

Pažymi, kad net ir nustačius, jog Å¡ios aplinkybės ir pažeidimai buvo, praÅ¡yme niekaip nepagrįsta, kodėl bendrovės veikloje priimti sprendimai ir atlikti veiksmai yra laikomi akcininko atliktais veiksmais; kaip kiekviena iÅ¡ nurodytų aplinkybių prisidėjo ir lėmė (jeigu apskritai) bendrovės nemokumÄ ; kas patvirtina, kad tokiais sprendimais ir veiksmais buvo iÅ¡ anksto tyčia siekiama privesti bendrovę prie bankroto ir kas patvirtina, kad jau tokių veiksmų atlikimo metu buvo žinoma, jog jie neabejotinai pažeis kreditorių interesus.

Ä®monės valdymo organų ir dalyvių teisės ir pareigos bei atsakomybė yra skirtingos ir kyla skirtingais pagrindais, todėl teiginys, jog dėl tų pačių veiksmų atlikimo kaltas tiek bendrovės vadovas, tiek ir akcininkas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Akcininkas gali bÅ«ti laikomas atsakingu tik tada, jei: 1) piktnaudžiavo ar pažeidė sÄ Å¾iningumo pareigÄ arba 2) perėmęs valdymo funkcijÄ (de facto vadovavo įmonei) netinkamai vykdė valdymo organams priskirtas funkcijas, tokie veiksmai privalėjo bÅ«ti įrodinėjami ir praÅ¡yme dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kaip patenkantys tarp įstatyme įtvirtintų pagrindų ir sÄ lygų tyčiniam bankrotui pripažinti.

Be to, praÅ¡yme nėra nurodyta ir nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, kurie rodytų, kad atitinkami sprendimai bendrovėje buvo priimti, o veiksmai buvo atlikti bendrovės vadovo ir akcininko bendru sutarimu (abiem žinant apie tokių priėmimÄ / vykdymÄ , susitarus taip veikti ir kt.).

18. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiÅ¡kėjos iÅ¡vados dėl tyčinio bankroto požymių buvimo nėra pagrindžiamos motyvais, kurie leistų Å¡ias iÅ¡vadas daryti. PraÅ¡yme nurodoma, kad suinteresuoto asmens neteisėtais veiksmais, kaip tariamai privedusiais bendrovę prie bankroto, yra imperatyvios pareigos atkurti nuosavÄ kapitalÄ pažeidimas; piniginių lėšų skolinimas suinteresuotiems asmenims; kilnojamojo turto įsigijimas asmeninių poreikių tenkinimui; CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto mokėjimų vykdymo eiliÅ¡kumo pažeidimas. Nei vienu iÅ¡ paminėtų atvejų pareiÅ¡kėja neiÅ¡skiria tokių veiksmų, kaip padarytų iÅ¡imtinai vieno suinteresuoto asmens (akcininko), jis visais Å¡iais atvejais nurodomas kaip papildomas subjektas, tariamai prisidėjęs prie jų atlikimo, o pagrindiniu asmeniu yra laikomas bendrovės vadovas.

19. Nurodo, kad ABÄ® juridinio asmens valdymo organų ar dalyvių atžvilgiu nustatytų pareigų vykdymo ar nevykdymo klausimai nėra aktualÅ«s sprendžiant tyčinio bankroto klausimÄ , o JANÄ® numatytų aplinkybių sÄ raÅ¡e nėra numatyta sÄ lygų dėl pareigų, susijusių su nuosavo kapitalo atstatymu, vykdymo. Net ir pripažįstant, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas, praÅ¡yme jokiais argumentais nepagrindžiama, kokiomis aplinkybėmis Å¡is faktas turėjo bÅ«ti ir tariamai tapo žinomas suinteresuotam asmeniui, nepagrįsta, kaip ABÄ® numatytos pareigos atstatyti neigiamÄ kapitalÄ nevykdymas yra teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su bendrovės nemokumo susiklostymu, nenurodyta, kurių bendrovės kreditorių interesai, jos valdymo organams ir dalyviui tariamai netinkamai vykdant aptariamo pobÅ«džio pareigas, ir kokioje apimtyje buvo pažeisti.

20. Atsiliepime pažymima, kad nėra pagrindo teigti, jog piniginių lėšų skolinimas bendrovės akcininkui buvo neteisėtas ir tapo jos nemokumÄ nulėmusia priežastimi. Bendrovė pinigines lėšas skolino ne vien suinteresuotam asmeniui, tokie sandoriai savaime nėra draudžiami, be to, skolinant pinigines lėšas buvo sudaromos raÅ¡ytinės sutartys, jose nustatant konkretaus dydžio palÅ«kanas, kurios reiÅ¡kė, kad kiekvienu atveju sutartis yra finansiÅ¡kai naudinga. Suinteresuoto asmens piniginių lėšų skolinimosi metu turėta finansinė padėtis ir tarpusavio pasitikėjimas nesudarė pagrindo abejonėms, kad Å¡ios lėšos nebus grÄ Å¾intos, skolos susigrÄ Å¾inimo galimybės ateities perspektyvoje taip pat lieka nepaneigtos.

21. Teigia, kad visiÅ¡kai nepagrįstai ir klaidingai praÅ¡yme yra nurodoma, kad tyčinio bankroto faktÄ patvirtinančiomis aplinkybėmis yra tariamai prekių (kilnojamojo turto) įsigijimas tenkinant bendrovės vadovo ir akcininko asmeninius interesus. Nėra objektyviai paneigta, kad toks turtas buvo naudojamas bendrovės veikloje ar tenkinant jos darbuotojų interesus. Nebuvo aiÅ¡kintasi, kokios Å¡io turto neperdavimo priežastys. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog toks turtas (ar bent kažkokia jo dalis) yra suinteresuoto asmens žinioje.

22. Suinteresuoto asmens manymu, pareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, kad bendrovė tariamai nemoki tapo dar 2017 m. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų apskaitos dokumentų bei praÅ¡yme nurodytų argumentų, bendrovės turto apimtis lyginant 2017 m. ir 2019 m. augo. Tai patvirtina tiek bendrovės veiklos tęstinumÄ ir gyvybingumÄ , tiek ir tai, kad bendra finansinė padėtis neprastėjo. Bendrovė iki pat bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo vykdė įprastÄ veiklÄ , iÅ¡laikė darbuotojus, palaikė santykius su kreditoriais, klientais ir tiekėjais bei ieÅ¡kojo galimybių atsiskaityti ir sėkmingai tęsti veiklÄ . Bendrovės nemokumo konstatavimas nesudaro pagrindo teigti, jog bÅ«tent Å¡io rezultato ir buvo kryptingai siekiama.

23. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos vertinimas, jog tariamai mokėjimai buvo vykdomi per susijusius asmenis (įmones) arba tam tikri sandoriai yra vertinami kaip akivaizdžiai nuostolingi yra pateikiamas tik kaip subjektyvi nuomonė, jokie konkretÅ«s sandoriai nebuvo vertinami, o asmenų tariamos sÄ sajos yra grindžiamos tik vieÅ¡ai prieinama (neaiÅ¡ku, kokia ir kokiuose Å¡altiniuose) informacija, kurios patikimumas nėra aiÅ¡kus.

24. Suinteresuotas asmuo buvęs bendrovės vadovas V. P. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodo, jog nesutinka su pateiktu praÅ¡ymu ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime pažymima, kad nuo bendrovės bankroto iÅ¡kėlimo praėjo daugiau negu dveji metai, (duomenys neskelbtini) vykdomame ikiteisminiame tyrime, todėl daugybės aplinkybių yra tiesiog neįmanoma prisiminti ar objektyviai patikrinti, o pareiÅ¡kėja tuo siekia nesÄ Å¾iningai pasinaudoti. Teigia, kad praÅ¡ymas grindžiamas subjektyviu vertinimu, kontekstiniais (arba daliniais) bendrovės veiklos ar su ja susijusiais dokumentais, spėjimais ir tikimybėmis.

PraÅ¡yme pripažįstama, kad pareiÅ¡kėja neturi visų duomenų, kadangi (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, praÅ¡yme nurodoma, kad pareiÅ¡kėjai buvo sudarytos procesinės galimybės tiek susipažinti su tokių dokumentų turiniu, tiek ir daryti jų kopijas. Vis dėlto jokių reikÅ¡mingų įrodymų reikalavimams pagrįsti praÅ¡yme nepateikiama. Galima pagrįstai teigti, kad gauti duomenys nesudaro pagrindo bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Be to, praÅ¡yme neteisingai traktuojami tyčinio bankroto požymiai ir esmė, nėra duomenų, kad nemokumo administratorius bÅ«tų ėmęsis konkrečių veiksmų konkrečių sandorių atžvilgiu ir pan., nors jam, kaip Å¡ios srities profesionalui, yra žinoma, kad tyčinis bankrotas yra pripažįstamas ultima ratio priemone.

25. Teigia, jog praÅ¡ymas yra prieÅ¡taringas bei grindžiamas netinkamu teisiniu pagrindu (taikytinas įstatymas), o kartu su praÅ¡ymu pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog bendrovės bankrotas buvo tyčinis. Bendrovės veikla buvo vykdoma skaidriai ir net susidÅ«rus su sunkumais buvo ieÅ¡koma bÅ«dų, kaip veiklÄ stabilizuoti ir atkurti mokumÄ (teiktas praÅ¡ymas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ir Å¡io tikslo siekta maksimaliais procesiniais bÅ«dais). Aplinkybės, jog vieni ar kiti priimti sprendimai ar sudarytos sutartys galiausiai buvo nepalankÅ«s ir nuostolingi, nesudaro pagrindo savaime teigti, jog tokiu bÅ«du buvo sÄ moningai (tyčia) siekiama privesti bendrovę prie bankroto. Bendrovė buvo gyvybinga ir, nepaisant prastėjančių finansinių rodiklių, kuriems įtakÄ turėjo nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių visuma, iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdė veiklÄ , iÅ¡laikė darbuotojus, atlikinėjo finansines operacijas bei mokėjo einamuosius mokėjimus.

26. Atsiliepime pažymima, kad praÅ¡ymas grindžiamas tiek Ä®BÄ®, tiek JANÄ® nuostatomis. Nepriklausomai nuo to, kad bendras vertinimas (tikslo prasme) dėl tyčinio bankroto taikant abu Å¡iuos įstatymus sutampa, konkrečioje byloje keliamas klausimas dėl įmonės bankroto privalo bÅ«ti vertinamas pagal vienÄ konkretų įstatymÄ . Teigia, kad nagrinėjamu atveju byloje taikytinos JANÄ® nuostatos, kadangi bendrovei bankroto byla iÅ¡kelta pagal JANÄ® įtvirtintus pagrindus ir sÄ lygas.

27. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad praÅ¡yme nepagrįstai yra nurodoma, jog bendrovės finansinė padėtis nuo 2017 m. buvo bloga ir toliau tik blogėjo, iÅ¡augo įmonės įsipareigojimai ir Å¡i nebesugebėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, jos vadovas ir akcininkas veikė savo asmeniniais interesais, savinosi jos pinigines lėšas, naudojo bendrovės turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti, vengė mokesčių mokėjimo, didino įsipareigojimus tiek valstybei, tiek kitiems kreditoriams, sudarinėjo ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius ir kt.

PareiÅ¡kėja neįrodė jokių suinteresuoto asmens tyčinių veiksmų siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, priežastinio ryÅ¡io tarp tokių veiksmų (ar neveikimo) ir teisinių padarinių. Be to, bankroto byla bendrovei buvo iÅ¡kelta ne kreditoriaus iniciatyva, o po to, kai į teismÄ kreipėsi pats suinteresuotas asmuo, siekdamas atgaivinti bendrovės veiklÄ . KlausimÄ dėl nemokumo bylos bendrovei iÅ¡kėlimo sprendęs teismas tyčinio bankroto požymių nenustatė.

28. Suinteresuoto asmens teigimu, praÅ¡yme visos iÅ¡vados yra daromos arba remiantis nemokumo administratoriaus iniciatyva užsakytos iÅ¡vados nuostatomis, arba apskritai daromos prielaidų lygyje. Nepaneigiama, kad iÅ¡vadÄ parengusiam ekspertui nebuvo pateikti bendrovės veiklos dokumentai, sandoriai, dėl to nebuvo jokios objektyvios galimybės įvertinti tiek atskirų veiksmų, tiek konkrečių sutarčių teisėtumÄ , pelningumÄ ir kt. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nemokumo administratorius bÅ«tų ėmęsis kokių nors savarankiÅ¡kų veiksmų atskirai ginčijant sutartis / veiksmus, kurių teisėtumas praÅ¡yme yra kvestionuojamas, ar bandęs realiai atgauti pinigines lėšas iÅ¡ bendrovės skolininkų.

29. Suinteresuotas asmuo nesutinka su praÅ¡ymo argumentais, kad bendrovės vadovas tariamai pažeidė įstatyme jo atžvilgiu įtvirtintÄ pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo. Pažymi, kad nemokumo procesÄ 2020 m. inicijavo bÅ«tent bendrovės vadovas. 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, kuria bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ dėl bendrovės tariamo nemokumo susiklostymo 2017 m. Bendrovė iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdė veiklÄ bei atsiskaitymus, turėjo pajamų ir net 2020 m. birželio 23 d. pareiÅ¡kimu siekė bendrovės restruktÅ«rizavimo.

Faktas, kad bendrovė skirtingais etapais patyrė nuostolių (veikė nuostolingai), negali būti prilyginamas nemokumui. Iš bendrovės teismui pateiktų dokumentų matyti, kad dar 2018 m. pardavimo pajamos siekė 88 666 840 Eur ir net 2020 m. buvo 811 558 Eur. Suinteresuotas asmuo nesutinka su prašymo argumentais, kad iš bendrovės balanse nurodyto turto dydžio turi būti atskaičiuojamos gautinos sumos bei sumokėti avansai, nepagrįsta, kodėl šių sumų atgavimas nėra realus, nemokumo administratorius nepateikė duomenų, kad buvo imtasi kokių nors veiksmų, kuriais būtų siekiama tokių sumų atgavimo ar kad to nebūtų pavykę padaryti.

PraÅ¡yme klaidingai nurodomos ir aplinkybės, susijusios su bendrovės kreditorių turimais reikalavimais, pavyzdžiui, praÅ¡yme nurodoma, kad kreditorius Soscor Energy PTE Ltd. turi 3 049 805,39 Eur reikalavimÄ , tačiau pačiam nemokumo administratoriui yra puikiai žinoma, jog dėl nurodyto reikalavimo buvo kilęs teisminis ginčas, aptariamo kreditorinio reikalavimo suma buvo patvirtinta kaip sudaranti 484 246,48 Eur skolos ir 161 415 Eur delspinigių, pats nemokumo administratorius buvo pateikęs praÅ¡ymÄ teismui patvirtinti dar mažesnį reikalavimo dydį.

Skaičiuojant pagal bendrovės balanse fiksuotus skaičius, kurių teisingumas objektyviai nebuvo paneigtas, akivaizdu, jog bendrovės turtas 2017 m. sudarė 31 285 663 Eur, kai tuo tarpu pradelsti mokėjimai virÅ¡ijo 10 000 000 Eur ribÄ , bet ne, kaip nurodoma praÅ¡yme, pusę bendrovės turto vertės.

30. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiÅ¡kėjos vertinimu, kad ABÄ® 38, 59 straipsnyje įtvirtintų pareigų, susijusių su nuosavo kapitalo iÅ¡laikymu, nevykdymas nagrinėjamu atveju laikytinas pagrindu bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Pažymi, kad įsipareigojimų, susijusių su nuosavo kapitalo dydžio palaikymu ar pareigos jį atkurti tinkamu vykdymu klausimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas ir turėtų reikÅ¡mės, jeigu bÅ«tų keliamas civilinės atsakomybės (ar atitinkamai žalos atlyginimo), tačiau ne tyčinio bankroto klausimas.

31. Atsiliepime taip pat pažymima, kad bendrovės suteiktos paskolos savaime nebuvo nuostolingos ir Å¡ių sutarčių sudarymas nesudaro pagrindo teigti, kad dėl jų bendrovė buvo tyčia privesta prie bankroto. Paskolų suteikimas fiziniams asmenims buvo vertinamas kaip tam tikras investicinis įrankis, turėjęs teikti naudÄ bendrovei. Piniginės lėšos buvo skolinamos pasiraÅ¡ant sutartis (užtikrinant, kad esant ginčui, Å¡is faktas galės bÅ«ti objektyviai įrodytas), numatant palÅ«kanas, pačios Å¡ios sutartys savaime nebuvo žalingos įmonei. Piniginės lėšos suinteresuotam asmeniui buvo paskolintos dar 2014 m. Vėlesnės sutartys buvo sudarytos kaip ankstesnės praktikos pavyzdys, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių.

32. Suinteresuotas asmuo teigia, kad bendrovės gautinų sumų įskaitymas neturėjo jokios neigiamos finansinės įtakos. Skolininkams vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, proporcingai buvo mažinami bendrovės turimi įsipareigojimai, taigi tokie atsiskaitymai savaime jokios neigiamos įtakos vertinant bendrÄ turto balansÄ neturėjo ir negalėjo turėti (turto ir įsipareigojimų santykis iÅ¡liko toks pats). Tokiu bÅ«du nebuvo panaikintos kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrovės turtÄ . Nesant Å¡ių atsiskaitymų, bendrovės turimų įsipareigojimų dydis bÅ«tų didesnis, taigi bendras turto ir įsipareigojimų balansas iÅ¡liktų nepakitęs. Be to, iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įstatymai nenumato bendrojo kreditorių lygybės principo, toks sandoris yra leistinas.

33. Atsiliepime taip pat pažymima, kad bendrovė visÄ jos veiklos vykdymo laikotarpį periodiÅ¡kai įsigydavo vienokius ar kitokius daiktus, kurie buvo naudojami bendrovės veikloje ir jos bei darbuotojų poreikių tenkinimui. Patalpos, kuriose buvo vykdoma bendrovės administracinė veikla, buvo parduotos, kartu su jomis parduoti ir visi ten buvę kilnojamieji daiktai, bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties Å¡io turto neliko ir toks nebuvo perduotas nemokumo administratoriui iÅ¡kėlus bendrovei bankroto bylÄ .

34. Suinteresuoto asmens teigimu, praÅ¡yme nepateikti jokie objektyvÅ«s duomenys, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad bendrovė vykdė nuostolingÄ prekybÄ iÅ¡ anksto apie tai žinodama. Bendrovė prekybÄ tiek su praÅ¡yme nurodytomis įmonėmis, tiek ir su daugeliu kitų vykdė ne tik pradėjus susidurti su finansinėmis problemomis, bet ir anksčiau, tokie santykiai buvo tęstiniai. Nė vieno sandorio atžvilgiu nėra galimybės įvertinti, kokį galutinį finansinį rezultatÄ tokiu sandoriu pavyks pasiekti, versle egzistuoja rizika, kuriÄ pasverti iÅ¡ anksto ne visuomet pavyksta.

35. Suinteresuoto asmens teigimu, byloje pateikta konsultacinė iÅ¡vada daugeliu atveju nepagrįsta jokiais konkrečiais motyvais, iÅ¡vadoje vartojamos netikslios sÄ vokos ir toks tam tikrų aplinkybių perteikimas akivaizdžiai iÅ¡kreipia vertinamų aplinkybių esmę. IÅ¡vadoje nurodoma, kad buvo atliktas bendrovės veiklos auditas, tačiau vertinant tai, kad ekspertui nebuvo pateiktos bendrovės sutartys, akivaizdu, jog veiklos auditas tokiomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti atliktas ir buvo atlikta paprasčiausia jos buhalterinės apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų analizė.

IÅ¡vadoje (IV skyrius „Tyčinio bankroto požymių vertinimas“) pateikiamas vertinimas dėl tariamai nuostolingų ir ekonomiÅ¡kai nenaudingų bendrovei sandorių, kuris buvo atliktas ekspertui neturint duomenų ir net nevertinant realių žaliavų pirkimo ir produkcijos pardavimo rinkos kainų. Taigi ekspertas objektyviai nevertino, kokios aplinkybės konkrečiai lėmė galutinį bendrovės vykdytų tam tikrų pardavimų nuostolingumÄ . Objektyviai nevertinta, ar vykdant Å¡io pobÅ«džio pardavimus galutinio rezultato susiklostymo prasme kokios nors įtakos galėjo turėti ar turėjo konkretÅ«s bendrovės valdymo organų veiksmai.

36. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų mokėjimų eiliÅ¡kumo pažeidimus (CK 6.930¹ straipsnis). PraÅ¡yme pateikiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkantis bendrovės turėtų įsipareigojimų vertinimas, t. y. jos įsipareigojimai UAB „Moraugsa“ praÅ¡yme nurodytu laikotarpiu nebuvo ir negalėjo bÅ«ti vertinami kaip pradelsti, kadangi bendrovė ir UAB „Moraugsa“ sudarė papildomus sutarimus, kuriais skolos grÄ Å¾inimo terminai buvo pratęsti. Savaime tarpusavio užskaitų darymas, tai yra trečiųjų asmenų atsiskaitymas su bendrovės kreditoriais pastariesiems toje pačioje apimtyje mažinant savo prieÅ¡ bendrovę turimų įsipareigojimų apimtis, nėra nei neteisėtas, nei iÅ¡kreipiantis bendrovės turto/ įsipareigojimų balansÄ ar darantis kokiÄ nors kitÄ neigiamÄ Ä¯takÄ .

37. Nurodo, kad nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vykdoma aplaidžiai ir (ar) apgaulingai. Finansinių ataskaitų neteikimas pats savaime nėra pripažįstamas pakankamu konstatuoti faktui, kad tam tikros įmonės bankrotas buvo tyčinis. Buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vedama pasitelkus specialių žinių šioje srityje turintį asmenį – buhalterę. Suinteresuotas asmuo šiame procese dalyvavo laikantis gaunamų nurodymų dėl būtinų veiksmų ir patvirtinimų. Prašyme minimame (duomenys neskelbtini) šiuo atveju negali būti laikomas tinkamu įrodymu, jo pagrindu vykdomame ikiteisminiame tyrime taip pat iki šiol (duomenys neskelbtini).

38. Suinteresuotas asmuo nesutinka su praÅ¡ymo argumentu, kad bendrovės vadovas vykdė nuosekliÄ ir sistemingÄ bendrovės turto perkėlimo į susijusias įmones schemÄ . Teigia, kad nei viena iÅ¡ aplinkybių, tariamai patvirtinančių tokį vertinimÄ , iÅ¡ tikrųjų pati savaime jo nepatvirtina. Be to, nurodomos aplinkybės pateikiamos tiesiog kaip faktai, tačiau nėra jokio detalaus paaiÅ¡kinimo, kodėl kiekviena iÅ¡ tokių aplinkybių yra vertinama kaip veiklos ar turto perkėlimas.

39. PareiÅ¡kėja pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais su atsiliepimuose nurodytais argumentais nesutinka. PareiÅ¡kėja teigia, kad abu suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose pateikia tik deklaratyvius ir nepagrįstus teiginius. Be to, Å¡ie asmenys klaidina teismÄ iÅ¡kreipdami aplinkybes, pavyzdžiui, V. P. atsiliepime nurodyta, kad kreipimosi į teismÄ (dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo) momentu buvo detaliai atskleistos visos aplinkybės, susijusios su situacijos dėl sunkios finansinės padėties bendrovėje susiklostymu, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje konstatuota prieÅ¡ingai.

40. Nesutikdama su suinteresuotų asmenų teiginiais, kad nėra jokių duomenų, jog bendrovė bÅ«tų inicijavusi procesus dėl J. P. paskolintų lėšų susigrÄ Å¾inimo, pareiÅ¡kėja pažymi, kad Vilniaus apygardos teisme 2022 m. spalio 19 d. buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1170-1012/2023 pagal bendrovės ieÅ¡kinį J. P. dėl skolos priteisimo. AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį minėtoje byloje J. P. pateikė 2022 m. lapkričio 30 d., o 2023 m. sausio 17 d. toje byloje įvyko parengiamasis posėdis, kurio metu jo atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (taip pat ir (duomenys neskelbtini) V. P.) yra žinoma apie nagrinėjamÄ bylÄ .

41. PareiÅ¡kėja taip pat pažymi, kad J. P. nebuvo tik pasyvus investuotojas ir dalyvavo bendrovės valdyme, jis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) beveik nuo jos įsteigimo (nuo 2007 m.), gaudavo atlyginimÄ iki pat bendrovės bankroto, ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) ir galiausiai paskolomis perėmė dideles bendrovės piniginių lėšų sumas.

42. PareiÅ¡kėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo V. P. klaidingai teigia, jog jis kartu su tariamais verslo partneriais, o taip pat ir kreditoriais, matė realias galimybes bendrovės restruktÅ«rizacijai. Didžiausi bendrovės kreditoriai (AO „Roseksimbank“ ir VEB.RV) aktyviai prieÅ¡taravo restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimui, o restruktÅ«rizavimo planas, jų nuomone, buvo nepagrįstas, Å¡iÄ aplinkybę konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje.

43. PareiÅ¡kėja pažymi, kad JANÄ® tik nebenumato baigtinio tyčinio bankroto požymių sÄ raÅ¡o, kaip tai numatė anksčiau galiojęs Ä®BÄ®, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad juridinio asmens vadovo pareigų pažeidimas negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis pagal JANÄ®. Pagal nurodyto įstatymo 70 straipsnio 1 dalį bankrotas gali bÅ«ti laikomas tyčiniu dėl įvairių aplinkybių, kurios patvirtina sÄ moningai blogÄ juridinio asmens valdymÄ . Be to, suinteresuotas asmuo V. P. taip pat neteisingai nurodo, kad neva nėra jokių konkrečių argumentų, jog pavėluotas kreipimasis lėmė bendrovės finansinės padėties prastėjimÄ . Bendrovė praÅ¡yme pateikė konkrečius argumentus ir įrodymus, kurie patvirtina, kad nuo 2017 m. gruodžio 18 d. bendrovės įsipareigojimai augo, be to, nuo 2017 m. gruodžio 18 d. buvo (duomenys neskelbtini).

44. PareiÅ¡kėja nesutinka su suinteresuoto asmens V. P. atsiliepimo teiginiu, kad bendrovė vykdė veiklÄ iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo, komunikavo su bendrovės klientais ir neva ieÅ¡kojo galimybių atsiskaityti su esamais kreditoriais. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje konstatavo, kad bendrovė jau nuo 2016 m. dirba nuostolingai ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad juridinio asmens gyvybingumui nepakanka vien veiklos vykdymo, reikia, kad to kia veikla leistų įmonei vykdyti savo įsipareigojimus. Suinteresuotas asmuo V. P. to neįrodė bendrovės nemokumo bylos kėlimo metu ir to neįrodo Å¡ioje byloje.

45. PareiÅ¡kėja nesutinka su suinteresuoto asmens V. P. teiginiais, kad bendrovė neva nurodė klaidingas aplinkybes, susijusias su jos kreditorių turimais reikalavimais. Suinteresuotas asmuo V. P. nepagrįstai traktuoja, kad vertinant bendrovės nemokumo momentÄ 2017 m. yra aktualus kreditoriaus Soscor Energy PTE Ltd. finansinio reikalavimo dydis 2023 m. Pažymi, kad 2017 m. bendrovės kreditoriumi buvo net ne Soscor Energy PTE Ltd., o Coral Energy PTE Ltd., kuris 2020 m. lapkričio 19 d. perleido reikalavimo teisę į bendrovę naujajam kreditoriui Soscor Energy PTE Ltd.

Nuo 2017 m. gruodžio 18 d. Coral Energy PTE Ltd. priskaičiavo bendrovei nuo 1 118 435,08 Eur iki 6 370 100 Eur delspinigių ir reikalavo Å¡iÄ sumÄ sumokėti, todėl tai turėjo įtakÄ bendrovės mokumui. Nors teismai gerokai vėliau Å¡iuos delspinigius sumažino, tai nepaneigia Coral Energy PTE Ltd. reikalavimo įtakos bendrovės finansinei padėčiai. Be to, 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tais pats suinteresuotas asmuo V. P. pripažino, kad didelė 4 881 722 Eur siekianti delspinigių suma yra pagrįsta ir su ja sutiko.

Å iuo metu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra nagrinėjamas Soscor Energy PTE Ltd. kasacinis skundas (civilinės bylos Nr. e3K-3-115-684/2023). Soscor Energy PTE Ltd. reikalavimas į bendrovę Å¡iandien yra mažesnis ne tik dėl sumažintų netesybų, bet ir dėl 2019 m. gruodžio 31 d. atlikto net 6 236 952 Eur dydžio triÅ¡alio įskaitymo. Å iÄ aplinkybę jau nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje e2- 737-407/2022.

46. Suinteresuotiems asmenims pareiga atstatyti nuosavÄ kapitalÄ egzistavo dar nuo 2018 m., kai galiojo Ä®BÄ®. Suinteresuotas asmuo J. P. žinojo (turėjo žinoti) apie neigiamÄ nuosavÄ kapitalÄ nuo 2018 m., nes bendrovės vadovas buvo (duomenys neskelbtini), be to, J. P. užėmė (duomenys neskelbtini). Pagal ABÄ® 20 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ 2018 m. metinis finansinių ataskaitų rinkinys turėjo bÅ«ti patvirtintas akcininkų surinkime, nes Å¡is rinkinys yra pateiktas VÄ® ,,Registrų centrui“, kurie nepatvirtintų ataskaitų neregistruoja, o tai reiÅ¡kia, kad vienintelis bendrovės akcininkas, prieÅ¡ tvirtindamas 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį, turėjo su juo susipažinti ir nustatyti, jog nuosavas kapitalas yra neigiamas.

47. PareiÅ¡kėja taip pat pažymi, kad bendrovės vadovas, akcininkas ir su jais susijęs asmuo M. P. iÅ¡ bendrovės skolinosi pinigines lėšas, bendra skolos suma yra net 756 486,82 Eur, Å¡ias lėšas (duomenys neskelbtini) pasisavino, nei paskolintos sumos, nei palÅ«kanos iki Å¡iol nėra sumokėtos, todėl bendrovė paskolÄ bando iÅ¡ieÅ¡koti teisminiu keliu iÅ¡ J. P.. J. P. atsiliepime nepateikiama įrodymų, kur buvo panaudotos Å¡ios lėšos, be to, paskolų sudarymo metu bendrovė neturėjo pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su kreditoriais, turėjo neigiamÄ nuosavÄ kapitalÄ , todėl 756 486,82 Eur piniginių lėšų „paskolinimas“ dar labiau pablogino jos finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais. PareiÅ¡kėja pažymi, kad bendrovė skolino lėšas suinteresuotiems asmenims jau žinant, kad, J. P. neatsiskaito su bendrove pagal anksčiau suteiktas paskolas.

48. Pareiškėja papildomai nurodo, kad UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ yra susijusios su bendrove, ji buvo abiejų nurodytų įmonių akcininke, veikė tose pačiose patalpose ir visų trijų įmonių buhalterinė apskaita taip pat buvo tvarkoma tose pačiose patalpose. Paskutiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. L., R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. V., R. L. ir Č. K. buvo (duomenys neskelbtini). Taigi UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ faktiškai buvo valdomos V. ir J. P.

49. Toks veiklos modelis, kai bendrovė gaudavo pinigines lėšas ir apmokėdavo už paslaugas per susijusias UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“, patvirtina, kad Å¡ių įmonių bankų sÄ skaitos buvo naudojamos „saugoti“ pinigines lėšas nuo bendrovės kreditorių, jeigu Å¡ie staiga areÅ¡tuotų bendrovės banko sÄ skaitas, tokie veiksmai pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarkÄ ir sumažino bendrovės apyvartines lėšas bei jos turto masę mažiausiai 7 630 182,90 Eur suma.

50. Nesutikdama su atsiliepimo argumentais dėl bendrovės vardu pirkto turto, kuris neva buvo naudojamas bendrovės veikloje, pareiÅ¡kėja pažymi, kad (duomenys neskelbtini). V. P. turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad iÅ¡vardintas turtas buvo naudojamas bendrovės poreikių tenkinimui arba turėtų pagrįsti Å¡io turto faktinį likimÄ . Tai, kad buhalterinėje apskaitoje turtas yra nuraÅ¡ytas, nereiÅ¡kia, kad jis nebeegzistuoja. Rasti dokumentai apskaitoje patvirtina, kad visas bendrovės praÅ¡yme iÅ¡vardintas turtas buvo perduotas J. P. arba V. P.. Å is turtas administratoriui nebuvo perduotas.

51. PareiÅ¡kėja taip pat pažymi, kad suinteresuotas asmuo V. P. nepagrįstai teigia, jog konsultacinę iÅ¡vadÄ rengęs ekspertas nevertino realių žaliavų pirkimo ir produkcijos pardavimų kainų, todėl neva neteisingai nustatė sandorių nuostolingumÄ . Atsiliepime nepateikta jokio alternatyvaus skaičiavimo ar kitokio sandorių pelningumo vertinimo, o tik iÅ¡reikÅ¡ta deklaratyvi kritika.

52. Pažymima, kad bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų ne tik 2017 m., bet ir iÅ¡ ankstesnių laikotarpių, pavyzdžiui, 2012 m., Å¡ių kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje. Vis dėlto nuo 2019 m. buvo atliekami mokėjimai ne Å¡iems kreditoriams, o susijusiems asmenims UAB „Poluks“, UAB „Energijos prekyba“, UAB „NAPC“, J. ir V. P.. Mokėjimai buvo vykdomi tiek per kitų susijusių įmonių banko sÄ skaitas (iÅ¡ viso iÅ¡mokėta apie 2 979 017,29 Eur), tiek tiesiogiai per bendrovės banko sÄ skaitÄ (iÅ¡ viso taip iÅ¡mokėta 2 442 774,54 Eur).

53. Nesutikdama su suinteresuoto asmens V. P. atsiliepimo argumentais apie bendrovės apskaitos tvarkymÄ , pareiÅ¡kėja pažymi, kad bendrovės vadovas neparengė metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 m. ir 2020 m., todėl jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, taip nuo kreditorių nuslepiant informacijÄ apie besitęsiančiÄ Ä¯monės blogÄ finansinę padėtį. UAB „Bruksija“ negrÄ Å¾into avanso suma 13 730,48 Eur ir AMN Global OÜ negrÄ Å¾into avanso suma 77 966,91 Eur, negrÄ Å¾inta mokėtina suma 128 626,71 Eur buvo įrauktos į bendrovės finansinį turtÄ , nors abi Å¡ios įmonės buvo iÅ¡registruotos ir Å¡ios sumos nebus atgautos.

Bendrovės vadovas, nepripažinęs Å¡ių ir kitų konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodytų sumų nuostoliu, vieÅ¡ai teikiamuose dokumentuose deklaravo neteisingÄ bendrovės nuostolio dydį, todėl iÅ¡kreipė bendrovės apskaitÄ ir finansinę bÅ«klę. 2019 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini). V. P. atsiliepime nepateikė jokių įrodymų ar kitų duomenų, kurie paneigtų (duomenys neskelbtini) Å¡ias aplinkybes.

54. PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka su suinteresuoto asmens J. P. teiginiais, kad į nagrinėjamÄ bylÄ jis buvo įtrauktas nepagrįstai, nes jis buvo ne tik akcininkas, bet ir (duomenys neskelbtini). J. P. nevykdė ABÄ® 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytos pareigos atkurti bendrovės nuosavÄ kapitalÄ , toliau didino įsipareigojimus, todėl tiesiogiai prisidėjo prie bendrovės turtinės padėties bloginimo. Kai bendrovė buvo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, suinteresuotas asmuo J. P. pasisavino ne tik bendrovės pingines lėšas, jas tariamai „pasiskolindamas“, bet ir bendrovės sÄ skaita pirko turtÄ savo asmeninių poreikių tenkinimui ir Å¡io turto administratoriui neperdavė. Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl pareiÅ¡kėjos bylos nagrinėjimo dienÄ pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų.

55. Teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , į tai, kad bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo nagrinėjimas užsitęsė, į tai, kad pateikti paaiÅ¡kinimai bei su jais pridėti įrodymai gali bÅ«ti svarbÅ«s sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų nustatymo klausimo visapusiÅ¡kam iÅ¡nagrinėjimui, pareiÅ¡kėjos pateiktus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus priėmė ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nesvarstydamas klausimo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo sudarant galimybę suinteresuotiems asmenims atsiliepti, nes, visų pirma, civilinį procesÄ reglamentuojančios nuostatos nenumato teismo pareigos teismui nustatyti termino prieÅ¡ingai Å¡aliai pateikti atsiliepimÄ Ä¯ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, be to, iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, jog paaiÅ¡kinimuose pasisakoma dėl tų pačių aplinkybiu, kurios jau buvo iÅ¡dėstytos kituose Å¡alių procesiniuose dokumentuose, o su paaiÅ¡kinimais pateikti įrodymai suinteresuotiems asmenims yra ar turėjo bÅ«ti žinomi.

Pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.

56. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiÅ¡kimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Taigi tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sÄ moningo blogo valdymo pasekmė.

57. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3489-967/2020 (dabartinis civilinės bylos Nr. eB2-208-967/2023) iÅ¡kėlė UAB „JUMPS“ (juridinio asmens kodas: 300621266, registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylÄ . Nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarta bendrovę likviduoti dėl bankroto. UAB „JUMPS“ nemokumo byla iÅ¡kelta pagal bendrovės vadovo pareiÅ¡kimÄ dėl bendrovės restruktÅ«rizavimo.

Teismas, atsižvelgdamas į itin prastÄ bendrovės turtinę padėtį, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams mastÄ , konstatavo, kad bendrovė nėra gyvybingas juridinis asmuo ir jos pateikti duomenys nesuteikia pagrindo tikėtinai manyti, jog ji, net ir toliau vykdydama veiklÄ , sugebėtų padengti jau esamas skolas, nedidintų skolinių įsipareigojimų, mokėtų einamus mokesčius ir pan., todėl bendrovės vadovo pareiÅ¡kimo netenkino ir iÅ¡kėlė bendrovei bankroto bylÄ .

58. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „JUMPS“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. lapkričio 30 d. Iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės akcininku buvo J. P. (nuo 2006 m. lapkričio 30 d.), bendrovės vadovas – V. P. (registruota nuo 2006 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d.).

59.  PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡iuo atveju egzistuoja tyčinio bankroto požymiai. Nurodo, jog už UAB „JUMPS“ valdymÄ atsakingi asmenys – buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas, UAB „JUMPS“ prie bankroto privedė tyčia, jÄ sÄ moningai blogai valdant, bloginant jos finansinę padėtį ir tuo siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

60. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sÄ lygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobÅ«džio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo iÅ¡imtis. PraÅ¡ymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi bÅ«ti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimÄ , galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

61. Nagrinėjamu atveju bendrovės vadovo ir akcininko veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl BUAB „JUMPS“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant tiek ĮBÄ®, tiek JANĮ nuostatoms, todėl Å¡iuo atveju teismas, atitinkamai, tyčinio bankroto požymių buvimÄ vertina atsižvelgdamas į ĮBĮ ir JANĮ numatytÄ teisinį reguliavimÄ .

62. Pagal JANÄ® 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

63. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti:

1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai;

2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtÄ atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis;

3) kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ juridinio asmens skolininko turtÄ buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ;

4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas;

5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitÄ juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklÄ ir (ar) turtÄ perdavusiame juridiniame asmenyje.

64. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant JANÄ® 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina iÅ¡vada, kad pagal naujÄ jį reglamentavimÄ , tyčiniu bankrotas gali bÅ«ti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANÄ® 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sÄ lygai.

Taigi vien JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

65. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

66. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį bÅ«ti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali bÅ«ti dar labiau pabloginta.

Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

67. Ä®monei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikÅ¡ti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais bankroto teisinius santykius reglamentuojančio įstatymo numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedÅ«roje numatytÄ tvarkÄ , įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

68. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).

69. IÅ¡ administratoriaus praÅ¡ymo turinio darytina iÅ¡vada, kad administratorius praÅ¡o pripažinti UAB „JUMPS“ bankrotÄ tyčiniu penkiais JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose įtvirtintais pagrindais:

1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

2) turtas buvo perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtÄ atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui (JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

3) kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ juridinio asmens skolininko turtÄ buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ (JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas);

4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas);

5) turtas buvo perkeltas į kitÄ juridinį asmenį (JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Dėl BUAB ,,JUMPS“ nemokumo momento nustatymo 70. Pažymėtina, kad, pripažįstant bankrotÄ tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktÄ , galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp įmonės nemokumo ir jos bÅ«klės pabloginimo (ne)egzistavimÄ , taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas iÅ¡vadas, ar įmonės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

71. JANÄ® 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę. PraÅ¡yme teigiama, kad bendrovės įsipareigojimai jos turto vertę virÅ¡ijo dar 2017 m. gruodį, todėl nuo 2017 m. bendrovė turi bÅ«ti laikoma nemokia, tokia iÅ¡vada daroma iÅ¡ bendrovės balanse nurodyto turto dydžio atskaičiavus gautinas sumas ir sumokėtus avansus, t. y. nustačius realiÄ bendrovės turto vertę.

72. Teismų praktikoje Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tam, kad bÅ«tų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumÄ pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

73. Iš kartu su prašymu pateikto BUAB ,,JUMPS“ sudaryto balanso laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, kad nurodyta įmonės turto vertė buvo 31 285 663 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 30 403 143 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 17 606 961 Eur. Iš byloje pateikto BUAB ,,JUMPS“ balanso laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, kad nurodyta įmonės turto vertė buvo 41 545 964 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 42 822 806 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 31 893 075 Eur.

Finansinė atskaitomybė už 2019 m. ir 2020 m. juridinių asmenų registrui nepateikta. Iš prašymo prieduose pateikto bendrovės 2020 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad praėjusių finansinių metų (t. y. laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nurodyta įmonės turto vertė buvo 32 613 363 Eur, mokėtinos sumos – 39 269 518 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 27 907 591 Eur.

74. Pastebėtina, jog iÅ¡ esmės didžiÄ jÄ dalį bendrovės turto sudarė trumpalaikis turtas (atsargos, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai, sumokėti avansai ir per vienerius metus gautinos sumos). Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė faktiÅ¡kai nedisponavo gautinomis sumomis (tokių sumų atgavimas praktikoje ne visada yra realus), taip pat sumokėtais avansais, t. y. Å¡ios sumos realiai negalėjo bÅ«ti panaudojamos atsiskaitymams su kreditoriais, sutiktina su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad nurodytos sumos neturėtų bÅ«ti įtraukiamos nustatant realiÄ bendrovės turto vertę.

Tokiu atveju matyti, kad 2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu pagal balanse pateiktus duomenis reali bendrovės turto vertė, atskaičius avansus ir gautinas sumas, buvo 9 173 880 Eur, 2018 m. ataskaitiniu laikotarpiu – 14 851 176 Eur, o 2019 m. – 6 152 311 Eur. Akivaizdu, kad visais nurodytais ataskaitiniais laikotarpiais bendrovės įsipareigojimai ženkliai viršijo bendrovės turto vertę: 2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu skirtumas sudarė 21 229 263 Eur, 2018 m. – 27 971 630 Eur, o 2019 m.

– 33 117 207 Eur. Be to, bendrovės įsipareigojimai per laikotarpį nuo 2017 m. ir 2019 m. nuosekliai didėjo. Taigi sutiktina su praÅ¡ymo argumentu, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2017 m. gruodžio 31 d., kadangi jau 2017 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovės įsipareigojimai virÅ¡ijo jos turtÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir pareiÅ¡kėjos pateiktos UAB ,,Bankrotų tyrimu centro“ teismo eksperto iÅ¡vados 11 punktas, kuriame pažymėta, jog įmonės nemokumas atsirado 2017 m., kadangi nuo Å¡io laikotarpio bendrovės įsipareigojimai virÅ¡ijo turtÄ (įvertinus finansinio turto nuvertėjimÄ ) ir bendrovė jau nuo 2018 m. nebeturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais.

Å iÄ iÅ¡vadÄ paneigiančių duomenų byloje nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Dėl tyčinio bankroto požymių 75. Administratorius nurodė, kad UAB „JUMPS“ bankrotÄ nulėmė kryptingi tyčiniai veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė nesikreipimu į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laiku, apgaulingu ir aplaidžiu bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimu, įmonės lėšų pasisavinimu, piniginių lėšų bendrovės akcininkui, vadovui ir kitiems susijusiems asmenims skolinimu, vykdymu nuostolingos prekybos su susijusiomis įmonėmis, pažeidimu imperatyvios pareigos atkurti nuosavÄ kapitalÄ bei turto perkėlimu į UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“.

Teigė, jog Å¡ioje situacijoje egzistuoja esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais.

76. Pagal anksčiau galiojusio Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Vertinant 2017 m. ataskaitinio laikotarpio bendrovės balanso duomenis, matyti, kad bendrovės skoliniai įsipareigojimai buvo 30 403 143 Eur, o, kaip minėta, realus turtas sudarė 9 173 880 Eur, taigi virÅ¡ijo pusę į bendrovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Nemokumo administratoriaus pateiktais duomenimis 2017 m. gruodžio mėn. bendrovė turėjo pradelstÄ Ä¯sipareigojimÄ kreditorei Coral Energy PTE Ltd., buvo skaičiuojami delspinigiai, taip pat buvo susidariusios skolos UAB ,,Moraugsa“ ir UAB ,,Vinbarta“.

Iš pareiškėjos pateikto 2017 m. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos taip pat matyti, kad bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. veikė nuostolingai (nuostolis sudarė 2 266 929 Eur, ir, lyginant su 2016 m. buvusiu 253 412 Eur nuostoliu, bendrovės nuostolis ženkliai išaugo). Taigi nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovė atitiko nemokumo kriterijus ir pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį.

77. Pagal 2017 m. galiojusio Ä®BĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir Å¡is nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo nedelsdami pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. AiÅ¡kindamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ nustatyta dėl to, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

78. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstais praÅ¡ymo argumentus, kad BUAB ,,JUMPS“ 2017 m. gruodžio mėn. jau atitiko nemokios įmonės statusÄ pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus nemokumo kriterijus, o buvusiam bendrovės vadovui V. P. atsirado pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės bankroto procesas buvo inicijuotas tik 2020 m. birželio 23 d. (t. y. po daugiau kaip 2 metų). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvęs bendrovės vadovas nevykdė įstatyme jam nustatytos pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesÄ , toliau vykdė nuostolingÄ bendrovės veiklÄ , kas galimai nulėmė kreditorių reikalavimų didėjimÄ .

79. PareiÅ¡kėja tyčinio bankroto požymių buvimÄ grindžia ir aplinkybe, jog buvęs bendrovės vadovas nesilaikė ABÄ® 38 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ esant bendrovės neigiamam nuosavam kapitalui, o buvęs bendrovės akcininkas neatliko jokių veiksmų atkurti nuosavÄ kapitalÄ ir tokiu bÅ«du toliau blogino bendrovės finansinę padėtį. Suinteresuoti asmenys su tokiu vertinimu nesutinka, teigia, kad Å¡i aplinkybė turėtų reikÅ¡mės sprendžiant civilinės atsakomybės, tačiau ne tyčinio bankroto klausimÄ .

80. IÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad bendrovės įstatinis kapitalas sudarė 2 896 Eur nuo jos įsteigimo ir per veiklos laikotarpį nekito. 2018 m. ataskaitinio laikotarpio bendrovės balanso ir konsultacinės iÅ¡vados duomenimis jos nuosavas kapitalas sudarė – (minus) -1 276 842, t. y. buvo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalÄ , bet ir itin ženkliai neigiamas. Ši tendencija iÅ¡liko ir 2019 m. ir 2020 m. ataskaitiniais laikotarpiais, t. y. bendrovės nuosavas kapitalas iÅ¡liko neigiamas. Kaip teisingai akcentavo pareiÅ¡kėja, ABĮ 38 straipsnio 3 dalies redakcija aktualiu laikotarpiu numatė, kad, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jei valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kuriÄ sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusiÄ padėtį, privalo suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi bÅ«ti iÅ¡taisyta ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo dienos, kuriÄ valdyba (bendrovės vadovas) sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusiÄ padėtį. ABĮ numatytos priemonės, kurios turi bÅ«ti taikomos nuosavam kapitalui atkurti iki ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Visų pirma, tai gali padaryti akcininkai, padengdami nuostolius akcininkų įnaÅ¡ais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebÅ«tų mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punktas). Kitu atveju, t. y. akcininkams tokio sprendimo nepriėmus ar jo nevykdant, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti vienÄ iÅ¡ sekančių sprendimų – sumažinti įstatinį kapitalÄ , tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali bÅ«ti mažesnis už ABĮ 2 straipsnyje nustatytÄ minimalų įstatinio kapitalo dydį, pertvarkyti bendrovę į ABĮ 72 straipsnyje numatytÄ juridinį asmenį arba jÄ likviduoti (ABĮ 59 straipsnio 11 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju mažinti įstatinį kapitalÄ , jam ir taip esant minimaliam (2 896 Eur), galimybės nebuvo, taigi, turėjo bÅ«ti priimami kiti įstatyme numatyti sprendimai. Vis dėlto bendrovei veikiant nuostolingai jokių priemonių imtasi nebuvo.

81. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, kuria bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, pažymėta, jog bendrovė 2016 m. patyrė 253 412 Eur nuostolių, o 2019 m. – 5 379 309,00 Eur. Taigi, nuostoliai nuo 2016 m. iki 2019 m. iÅ¡augo daugiau nei 21 kartÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad bendrovės pardavimo pajamos mažėjo (2018 m. jos sudarė 88 666 840,00 Eur, 2019 m. – 21 199 307,00 Eur, o 2020 metų I ketvirtį, remiantis 2020 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita – 811 558,00 Eur). Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovės darbuotojų skaičius reikÅ¡mingai sumažėjo (nuo 39 iki 16). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bendrovės finansiniai sunkumai, dėl kurių ji nepajėgė laiku vykdyti savo įsipareigojimų ir atsiskaityti su kreditoriais, buvo ilgalaikiai ir pastovaus pobÅ«džio.

82. Kaip minėta, pagal JANÄ® 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad, bendrovei esant nemokiai, ilgÄ laikÄ nebuvo kreiptasi į teismÄ dėl bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat bendrovei veikiant nuostolingai ir turint neigiamÄ nuosavÄ kapitalÄ nebuvo imtasi jokių ABÄ® numatytų priemonių pagerinti bendrovės finansinę padėtį, patvirtina, kad bendrovė aptartu laikotarpiu buvo sÄ moningai blogai valdoma.

83. Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime nurodė, kad apie neigiamÄ kapitalÄ nebuvo informuotas. Pagal ABÄ® 20 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi iÅ¡imtinę teisę tvirtinti metines finansines ataskaitas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. bendrovės finansinių ataskaitų rinkinyje bendrovės kapitalas buvo neigiamas (sudarė -1 276 842 Eur), o bendrovės vienintelis akcininkas, prieÅ¡ tvirtindamas finansinių nurodytÄ finansinių ataskaitų rinkinį, turėjo bÅ«ti su juo susipažinęs. Taigi sutiktina su pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pateikta iÅ¡vada, kad J. P., kaip vieninteliam bendrovės akcininkui, apie bendrovės finansinę padėtį turėjo bÅ«ti žinoma prieÅ¡ tvirtinant 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį.

84. JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ bendrovės tyčinio bankroto požymių yra tai, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. PraÅ¡yme teigiama, kad bendrovės vadovas ir akcininkas, esant bendrovės neigiamam nuosavam kapitalui, nesiėmė priemonių atstatyti bendrovės finansinę padėtį, o toliau jÄ blogino, t. y. bendrovė suteikė paskolas susijusiems asmenims, bendrovės gautinos iÅ¡ skolininkų sumos buvo pervedamos į susijusias įmones UAB ,,Energijos prekyba“ ir UAB ,,NAPC“, iÅ¡ bendrovės lėšų buvo perkamas turtas, skirtas bendrovės vadovo ir akcininko poreikių tenkinimui, vykdoma nuostolinga prekyba su susijusiomis įmonėmis.

85. Nemokumo administratorius pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad per laikotarpį, kai bendrovė buvo nemoki ir veikė nuostolingai, t. y. nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., bendrovės akcininkas ir M. P. iš bendrovės skolinosi pinigines lėšas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1170-1012/2023 pagal BUAB „JUMPS“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo (reiškiamas reikalavimas dėl 756 486,82 Eur skolos ir palūkanų priteisimo).

PareiÅ¡kėja kartu su praÅ¡ymu pateikė ir 2021 m. rugsėjo 21 d. suinteresuoto asmens J. P. atsakymÄ Ä¯ nemokumo administratoriaus pretenzijÄ , kuriame nurodyta, kad jis atsiskaityti su bendrove Å¡iuo metu neturi galimybės. Konsultacinėje iÅ¡vadoje kaip viena iÅ¡ bankroto priežasčių įvardijama tai, kad 2017-2021 m. dalimis iÅ¡mokėtos lėšos J. P., M. P., V. P., kurios po tarpusavio užskaitų finansinėje apskaitoje liko apskaitytos kaip paskola J. P., negrÄ Å¾intos pagal Å¡iÄ skolÄ bendrovei lėšos sudaro 756 487 Eur.

86. Be to, pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad iš bendrovės lėšų buvo perkamas įvairus tiesiogiai su bendrovės vykdyta veikla nesusijęs turtas (kartingai, skalbyklė, džiovyklė, treniruokliai ir kt.), kuris buvo nurašytas ir administratoriui neperduotas, šio turto vertė - 40 212,75 Eur. Bankroto administratoriaus teigimu, nurodytas turtas, pirktas bendrovės vardu, galimai buvo įsigytas jos akcininko ir vadovo asmeninių poreikių tenkinimui ir buvo šių asmenų pasisavintas. Suinteresuotas asmuo atsiliepime su šia administratoriaus išvada nesutiko, nurodydamas, kad minėti kilnojamieji daiktai buvo bendrovės patalpose ir jie buvo parduoti kartu su bendrovės patalpomis, todėl administratoriui neperduoti. Vis dėlto suinteresuotas asmuo nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų (pirkimo – pardavimo sutarties ir pan.), todėl, įvertinus nurodytų kilnojamųjų daiktų pobūdį, abejotina, kad šis turtas buvo naudojamas bendrovės veikloje.

87. Nemokumo administratorius taip pat pateikė duomenis (BUAB ,,JUMPS“ praÅ¡ymus, duomenis apie atliktus mokėjimus, konsultacinę iÅ¡vadÄ ), iÅ¡ kurių matyti, kad bendrovė per laikotarpį nuo 2019 m. iki 2021 m. teikė praÅ¡ymus bendrovės debitoriams pervesti lėšas ne bendrovei tiesiogiai, bet į UAB ,,Energijos prekyba“ ir UAB ,,NAPC“ banko sÄ skaitas, bendrovės debitorių pervesta suma sudaro 7 630 182,90 Eur. Administratoriaus pateiktas 2022 m. gegužės 5 d. VÄ® ,,Registrų centras“ Duomenų apie juridinio asmens dalyvius iÅ¡raÅ¡as su istorija patvirtina, kad bendrovė buvo abiejų nurodytų įmonių akcininkė, be to, iÅ¡ pateikto 2021 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog, (duomenys neskelbtini).

Teismui pateiktoje konsultacinėje iÅ¡vadoje pažymima, kad visa paminėta suma buvo įskaityta į tariamÄ bendrovės skolÄ UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“. Be to, konsultacinėje iÅ¡vadoje nustatyta, kad bendrovė vykdė nuostolingÄ prekybÄ , viena nuostolingiausių buvo vykdyta prekyba su UAB ,,NAPC“ (konsultacinės iÅ¡vados duomenimis, su Å¡ia bendrove 2019 m. vykdytos prekybos pelningumas buvo neigiamas ir sudarė -79,73 proc., 2020 m. - 24,74 proc.).

88. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, aiÅ¡kinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotÄ , nėra bÅ«tina nustatyti vien tik konkretų veiksmÄ ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotÄ , bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumÄ . Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali bÅ«ti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiÅ¡kia nepagrįstai didelę finansinę naÅ¡tÄ Ä¯monei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklÄ Ä¯ kitÄ tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę. Taip bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

89. Taigi iÅ¡dėstytos aplinkybės pagrindžia, kad bendrovei esant nemokiai ir jai veikiant nuostolingai, ne tik, kaip minėta, nebuvo imtasi įstatymuose nustatytų priemonių spręsti susidariusiÄ situacijÄ ar pagerinti bendrovės finansinę padėtį, bet buvo atliekami iÅ¡ esmės prieÅ¡ingi veiksmai – bendrovė sudarinėjo nuostolingus sandorius, t. y. bendrovės vadovas ir jos akcininkas skolinosi iÅ¡ bendrovės pinigines lėšas, kurios nebuvo grÄ Å¾intos, bendrovės vardu buvo perkami su jos veikla nesusiję kilnojamieji daiktai (kartingai, treniruokliai ir kt.), vykdoma nuostolinga prekyba, be to, bendrovės praÅ¡ymu bendrovės debitoriams nurodyta pervesti pinigines lėšas ne į bendrovės sÄ skaitÄ , o susijusioms įmonėms, kurios bendrovės debitorių pervestÄ sumÄ Ä¯skaitė į tariamÄ bendrovės skolÄ joms, taip dar labiau bloginant bendrovės turtinę padėtį.

Nesant duomenų, kad paminėtais sprendimais buvo esmingai pagerinta įmonės finansinė bÅ«klė ir gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais, nurodytos aplinkybės vertintinos kaip atitinkančios JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį.

90. Nemokumo administratorius taip pat laikosi pozicijos, kad bendrovė, nepaisydama seniau atsiradusių įsipareigojimų, nemokumo laikotarpiu nuolatos pažeidinėjo CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ mokėjimų eiliÅ¡kumÄ . Pagal CK 6.9301 straipsnį skolininkas fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti straipsnyje nurodytu eiliÅ¡kumu. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti, ar atsiskaitymų tvarkos pažeidimu buvo siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrovės turtÄ , ar tęsti bendrovės veiklÄ , t. y. atsiskaityti su kreditoriais, nuo kurių priklausė bendrovės veikla.

Kartu su praÅ¡ymu pateikti duomenys (konsultacinė iÅ¡vada, banko sÄ skaitų duomenys) patvirtina, kad nuo 2019 m. buvo atliekami mokėjimai susijusiems asmenims UAB „Poluks“, UAB „Energijos prekyba“, UAB „NAPC“, J. P. ir V. P., mokėjimai buvo vykdomi tiek per kitų susijusių įmonių banko sÄ skaitas, tiek tiesiogiai per bendrovės banko sÄ skaitÄ , nors bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams iÅ¡ ankstesnių laikotarpių, pavyzdžiui, 103 371,24 Eur įsipareigojimÄ UAB ,,Moraugsa“, susidariusį 2017 m. sausio 23 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties (ir papildomų susitarimų, sudarytų bendrovei praleidžiant atsiskaitymo terminus) pagrindu, 1 397,07 Eur įsipareigojimÄ UAB ,,Vinbarta“ pagal 2017 m. birželio – rugpjūčio mėn. iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, Å¡ių bendrovių kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti ir BUAB ,,JUMPS“ bankroto byloje.

Be to, kaip jau minėta, bendrovės debitoriai per 2019 – 2021 m. laikotarpį jos praÅ¡ymų pagrindu pervesdavo pinigines lėšas į UAB ,,Energijos prekyba“ ir UAB ,,NAPC“ banko sÄ skaitas (konsultacinę iÅ¡vadÄ parengęs ekspertas nustatė, kad visa paminėta suma buvo įskaityta į tariamÄ bendrovės skolÄ UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“).

91. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovei esant nemokiai ir neturint galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo priimami sprendimai pirmiausia atsiskaityti su susijusiomis įmonėmis ir susijusiais fiziniais asmenimis (bendrovės akcininku ir vadovu), žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų. Nenustatyta, kad Å¡iais veiksmais galėjo bÅ«ti siekiama pagerinti bendrovės veiklos rezultatus, be to, kaip minėta, bendrovės praÅ¡ymu vykdytas jos debitorių lėšų pervedimas ne tiesiogiai bendrovei, o susijusioms bendrovės nurodytoms įmonėms vertintinas kaip bendrovei nenaudingas. Taigi Å¡ios aplinkybės leidžia konstatuoti ir JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimÄ .

92. Nemokumo administratorius kaip vienÄ iÅ¡ bendrovės tyčinio bankroto požymių nurodo ir aplaidų ir apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai.

93. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sÄ Å¾iningumo, atvirumo) bei maksimalaus rÅ«pestingumo standartų laikymÄ si santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015). Viena iš juridinio asmens vadovo pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

94. IÅ¡ byloje pateikto 2022 m. rugsėjo 13 d. VÄ® ,,Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2019 m. ir 2020 m. Nemokumo administratoriaus teigimu, bendrovės vadovas V. P. neparengė nurodyto laikotarpio metinių finansinių ataskaitų rinkinių, todėl jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, taip buvo siekiama nuo bendrovės kreditorių nuslėpti blogÄ bendrovės finansinę padėtį.

Remdamasis UAB ,,Bankrotų tyrimų centro“ konsultacine iÅ¡vada, administratorius nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. finansinėse ataskaitose į finansinio turto kiekį yra įtraukti sumokėti avansai bei gautinos sumos, kurių atgavimas yra abejotinas, pavyzdžiui, UAB „Bruksija“ negrÄ Å¾into avanso suma 13 730,48 Eur ir AMN Global OÜ negrÄ Å¾into avanso suma 77 966,91 Eur, negrÄ Å¾inta mokėtina suma 128 626,71 Eur buvo įrauktos į bendrovės finansinį turtÄ , nors abi nurodytos įmonės yra iÅ¡registruotos (bankroto administratorius praÅ¡ymo prieduose pateikė Å¡ių bendrovių teisinį statusÄ patvirtinančius dokumentus).

Byloje pateikta ir 2019 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Nemokumo administratorius kartu su praÅ¡ymu taip pat pateikė bendrovės UAB „NAPC“ 2019-2020 m. iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes, nurodydamas, kad nėra jokių įrodymų, jog Å¡ios paslaugos buvo suteiktos, o prekės buvo gautos. Remdamasis konsultacinės iÅ¡vados duomenimis, bankroto administratorius pažymi, kad taip galėjo bÅ«ti iÅ¡kreipti bendrovės įsipareigojimai UAB „NAPC“ ir buvo sudarytos sÄ lygos atlikti dviÅ¡alius bei vienaÅ¡alius įskaitymus bei sumažinti UAB „NAPC“ mokėtinas sumas bendrovei.

95. Atsiliepime suinteresuotas asmuo V. P. nurodė, kad finansinių ataskaitų neteikimas pats savaime nėra pripažįstamas pakankamu konstatuoti faktui, kad tam tikros įmonės bankrotas buvo tyčinis, pažymėjo, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vedama pasitelkus specialių žinių šioje srityje turintį asmenį – buhalterę, o jis šiame procese dalyvavo laikydamasis gaunamų nurodymų dėl būtinų veiksmų ir patvirtinimų, taip pat teigė, kad (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas įrodymas byloje dėl tyčinio bankroto požymių nustatymo. Teismas su tokia suinteresuoto asmens pozicija neturi pagrindo sutikti.

96. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nagrinėjamo tyčinio bankroto požymio (netinkamai ir (arba) apgaulingai vykdomos buhalterinės apskaitos) specifika pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neiÅ¡saugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Kai nėra galimybės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti Å¡ių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar Å¡is nemokumas buvo sukeltas sÄ moningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sÄ moningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryÅ¡iui su nemokumu nustatyti bÅ«tina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau Å¡ių aplinkybių neįmanoma iÅ¡tirti, kai trÅ«ksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl Å¡ios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

97. Teismo vertinimu, bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai. Svarbu pažymėti, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2019 m. ir 2020 m., buvęs bendrovės vadovas nenurodė jokių Å¡ių dokumentų nepateikimo priežasčių ir Å¡ios priežastys iÅ¡ kitų bylos duomenų nėra žinomos, todėl tokie buvusio bendrovės vadovo veiksmai gali bÅ«ti laikomi sÄ moningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus.

Tiek administratoriaus pateikta konsultacinė iÅ¡vada, tiek (duomenys neskelbtini) patvirtina Å¡iuo aspektu svarbiÄ aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas galėjo įrodinėti ir paneigti, kad, nepaisant netinkamo, aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo, egzistuoja galimybė nustatyti įmonės veiklÄ , jos turtÄ , nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ , arba įrodinėti kitas bendrovės nemokumo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018), tačiau iÅ¡ esmės jokių paminėtÄ iÅ¡vadÄ paneigiančių įrodymų nepateikė.

Taigi tokie veiksmai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

98. Pagal JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitÄ juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklÄ ir (ar) turtÄ perdavusiame juridiniame asmenyje. Nemokumo administratoriaus teigimu, bendrovės vadovas vykdė nuosekliÄ ir sistemingÄ jos turto perkėlimo į susijusias įmones UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ schemÄ .

99. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad UAB ,,NAPC“ ir UAB ,,Energijos prekyba“ yra susijusios, kadangi bendrovė buvo abiejų nurodytų įmonių akcininkė, be to, nurodytos įmonės veikė tose pačiose patalpose ir visų Å¡ių įmonių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ir valdoma vienoje vietoje. Nustatyta ir tai, kad bendrovės praÅ¡ymu skolininkai pinigines lėšas pervesdavo į UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ banko sÄ skaitas, bendrovė su UAB ,,NAPC“ vykdė nuostolingÄ prekybÄ , vykdė mokėjimus UAB ,,NAPC“ ir UAB ,,Energijos prekyba“, pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ mokėjimų vykdymo eiliÅ¡kumÄ , su Å¡iomis įmonėmis buvo atliekami bendrovei nenaudingi vienaÅ¡aliai ir dviÅ¡aliai įskaitymai.

Bankroto administratorius pateikė ir 2018 m. rugsėjo 12 d. bendrovės ir UAB ,,NAPC“ sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ bendrovė įsipareigojo parduoti UAB ,,NAPC“ modulinį metilio esterio gamybos įrenginį CPU 1000; 2019 m. liepos 5 d. bendrovės ir UAB ,,NAPC“ pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ bendrovė įsipareigojo parduoti UAB ,,NAPC“ kilnojamuosius daiktus, t. y. sandėlio apskaitos sistemÄ , skysto kuro skaitiklį, metalinę tvorÄ , krautuvÄ , naftos produktų įpylimo ir kitokiÄ Ä¯rangÄ bei kitus sutartyje iÅ¡vardintus daiktus; 2019 m. spalio 24 d. bendrovės ir UAB ,,NAPC“ pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ bendrovę įsipareigojo parduoti UAB ,,NAPC“ technologinę linijÄ naftos produktams perdirbti, siurblius, kompiuterius ir kt. sutartyje iÅ¡vardintus daiktus.

Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė vykdė didmeninę prekybÄ naftos produktais, sutiktina su nemokumo administratoriaus iÅ¡vada, jog bendrovė iÅ¡ esmės UAB ,,NAPC“ paminėtomis pirkimo – pardavimo sutartimis perleido bendrovės įrangÄ ir kitÄ turtÄ , reikalingÄ buvusiai bendrovės veiklai vykdyti. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju aptartų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas tokius veiksmus kvalifikuoti kaip veiklos perkėlimÄ Ä¯ kitÄ juridinį asmenį JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme. 100.

Teismas, remdamasis nuoseklia teismų praktika dėl tyčinio bankroto kriterijų, konstatuoja, kad BUAB ,,JUMPS“ prie bankroto buvo privesta tyčiniais veiksmais bloginant jos turtinę padėtį, sudarant nuostolingus ir ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, aplaidžiai ir apgaulingai tvarkant juridinio asmens buhalterinę apskaitÄ bei Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikiant finansinių ataskaitų rinkinių, taip pat perkeliant juridinio asmens veiklÄ Ä¯ kitÄ juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai liko veiklÄ perdavusiame juridiniame asmenyje.

Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkina BUAB ,,JUMPS“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotÄ 101. Pagal JANÄ® 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotÄ tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ . 102. PareiÅ¡kėjos praÅ¡yme ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad bendrovės vadovas ir akcininkas abu atliko sÄ moningus, aktyvius veiksmus, blogindami bendrovės turtinę padėtį, siekdami nuslėpti bendrovės turtÄ , iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais ir didino bendrovės įsipareigojimus. 103.

Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad suinteresuotas asmuo V. P., bÅ«damas bendrovės vadovu, bendrovei jau esant nemokiai, nesiėmė jam įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bendrovės bankroto procedÅ«rÄ ar ieÅ¡koti bÅ«dų pagerinti bendrovės finansinę padėtį, be to, bendrovei esant nemokiai, ir toliau atliko Å¡ioje nutartyje iÅ¡vardintus veiksmus, privedusius bendrovę prie tyčinio bankroto, taigi jis, kaip bendrovės vadovas, laikytinas atsakingu dėl BUAB ,,JUMPS“ tyčinio bankroto. 104.

Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo J. P., žinodamas apie neigiamÄ bendrovės nuosavÄ kapitalÄ , nesiėmė ABÄ® numatytų priemonių bendrovės nuosavam kapitalui atkurti, taip pat tiesiogiai dalyvavo bendrovei nenaudingų sandorių sudaryme, skolinosi bendrovės lėšas. IÅ¡ bankroto administratoriaus kartu su papildomais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad J. P. faktiÅ¡kai dirbo bendrovėje ir gaudavo atlyginimÄ , buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o tai paneigia Å¡io suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytus argumentus, kad jis niekuomet nesprendė jokių einamųjų bendrovės veiklos klausimų ir nedarė jokios įtakos tiesioginiam bendrovės valdymui. 105.

Teismo vertinimu, bankroto administratorius pagrindė kryptingus buvusio bendrovės akcininko veiksmus bloginant nemokios bendrovės padėtį, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ir buvęs bendrovės akcininkas J. P. yra atsakingas dėl BUAB ,,JUMPS“ tyčinio bankroto. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 106. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 107.

Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus:

1) bylos sudėtingumÄ ;

2) teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ;

3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje;

4) bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta;

5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį;

7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; 8) šalių elgesį proceso metu;

9) advokato darbo laiko sÄ naudas;

10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi bÅ«ti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus. 108. PareiÅ¡kėja BUAB „JUMPS“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, praÅ¡o iÅ¡ suinteresuotų asmenų V. P. ir J. P. priteisti iÅ¡ viso 5 816,49 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 403,59 JAV dolerių (394,55 Eur) iÅ¡laidos, sumokėtos už registro duomenų surinkimÄ iÅ¡ SingapÅ«ro juridinių asmenų registro, 5 421,94 Eur už advokatų profesinės bendrijos NOOR legal paslaugas rengiant praÅ¡ymÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teikiant kitas su nagrinėjama byla susijusias teisines paslaugas. 109.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šių išlaidų dydį patvirtinančiu pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys:

1) teismas, kuriam adresuojama pažyma;

2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris;

3) sumos (atskirai) už kiekvienÄ iÅ¡ advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimÄ , atstovavimÄ );

4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymÄ patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymÄ . Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymÄ su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi bÅ«ti nurodyti visų pirminių atsiskaitymÄ patvirtinančių dokumentų (sÄ skaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). 110.

IÅ¡ pateiktų advokatų profesinės bendrijos NOOR legal sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad bendrovei Å¡ioje byloje buvo suteikta teisinių paslaugų už 5 482,44 Eur, Å¡ios paslaugos detalizuotos, taip pat pateikti ir 394,55 Eur iÅ¡laidas už duomenų surinkimÄ iÅ¡ SingapÅ«ro juridinių asmenų registro patvirtinantys dokumentai. PraÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, yra pagrįstas, todėl, praÅ¡ymÄ patenkinus, nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ suinteresuotų asmenų V.

P. ir J. P.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, n u t a r i a : PraÅ¡ymÄ tenkinti. Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“, juridinio asmens kodas 300621266, bankrotÄ tyčiniu. Pripažinti atsakingais už bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,JUMPS“ tyčinį bankrotÄ suinteresuotus asmenis V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,JUMPS“, juridinio asmens kodas 300621266, lygiomis dalimis iÅ¡ suinteresuotų asmenų V.

P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 816,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®siteisėjusiÄ teismo nutartį iÅ¡siųsti Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė