Legislator Case Law & Legislation
43ef192b-d03f-4d72-898e-201181978002 AI generated

43ef192b-d03f-4d72-898e-201181978002 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 43ef192b-d03f-4d72-898e-201181978002
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio 21 d., (duomenys neskelbtini) mieste dėl savanaudiÅ¡kų tikslų subÅ«rė organizuotÄ grupę, skirtÄ daryti sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai kontrabandos bÅ«du iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Lietuvos RespublikÄ gabenti ir disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei jas sistemingai platinti.

Legislator headnote

AI generated

43ef192b-d03f-4d72-898e-201181978002 · Lietuvos apeliacinis teismas: neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 21 d., kai tÄ pačiÄ dienÄ apie 22:20 val. atliktos kratos metu jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, o likusiÄ dalį – 0,412 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) organizuotos grupės nariai neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 28 d., kai tÄ pačiÄ dienÄ apie 14 val. policijos pareigÅ«nai minėtÄ kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė „Opel Astra“, valst.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. 1S-51-307/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66470-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Čepukėnienės ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo R. A. ir jo gynėjo advokato Edgaro DereÅ¡kevičiaus skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 28 d. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

1. R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio 21 d., (duomenys neskelbtini) mieste dėl savanaudiÅ¡kų tikslų subÅ«rė organizuotÄ grupę, skirtÄ daryti sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai kontrabandos bÅ«du iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Lietuvos RespublikÄ gabenti ir disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei jas sistemingai platinti.

R. A. 2016 m. sausio mėn. į nusikalstamÄ veikÄ pasitelkė A. G., pravarde „G.“, O. P., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 391 straipsniu, ir T. A., kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryÅ¡iai, davė bendrininkams patarimus dėl atsargumo ir konspiracijos laikymosi, parengė nusikalstamos veikos planÄ , susitarė dėl bendrininkų vaidmenų ir juos paskirstė, rengdavo susitikimus, kuriuose organizuotos grupės nariai planavo ir aptarinėjo narkotinių medžiagų disponavimÄ , t. y.

įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ , realizavimÄ ir kontrabandos bÅ«dÄ , kainas, kokybę ir pinigų pasiskirstymÄ . 1.1. Vykdant suplanuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , R. A. 2016 m. kovo – balandžio mėn., nusikalstamai veikai palengvinti pasiÅ«lė A. G. ir O. P. įgyti transporto priemonę – „Citroen“ markės automobilį, skirtÄ narkotinių medžiagų gabenimui, įrengti jame slėptuvę, įgyti navigacijÄ , nurodė sutelkti bendrininkÄ , kuriam paskyrė narkotinių medžiagų kurjerio – gabentojo vaidmenį, t. y. narkotinių medžiagų, skirtų gabenti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Lietuvos RespublikÄ Ä¯gytu automobiliu bei paskyrė A.

G. bÅ«ti atsakingam už narkotinių medžiagų įgijimÄ , atsiskaitymÄ , medžiagos kokybę, paėmimÄ ir pakrovimÄ (duomenys neskelbtini) bei savo ir O. P. dalies realizavimÄ . O. P., saistomas giminystės ryÅ¡iais ir turėdamas R. A. pasitikėjimÄ , buvo paskirtas atsakingu prižiÅ«rėti A. G., tai yra koordinuoti jo veiksmus, be to kontroliuoti racionalų ir pagrįstÄ pinigų panaudojimÄ organizuotos grupės veikloje. Taip pat įvykdžius narkotinių medžiagų kontrabandÄ ir A. G. realizavus narkotines medžiagas gauti atitinkamÄ pinigų sumÄ pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ .

T. A. buvo paskirtas atsakingu už tiesioginį narkotinių medžiagų įgijimÄ (duomenys neskelbtini) ir jų kontrabandÄ , už saugų pinigų, narkotinei medžiagai įsigyti, gabenimÄ bei atgabenus narkotines medžiagas turėjo jas kartu su A. G. padalinti ir paskirstyti organizuotos grupės nariams, po ko savo ir tėvo – R. A. dalį realizuoti. 1.2. Po ko organizuotos grupės nariai T. A., O. P. ir A. G. 2016 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) mieste rado tinkamÄ automobilį – „Citroen C4 Picasso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. gegužės 6 d. A. G. įgijo minėtÄ automobilį už bendrus – R. A., T. A., O. P. ir A. G. pinigus – ne daugiau kaip už 6 5000 Eur ir užregistravo M. G. vardu. Tęsdami savo nusikalstamÄ sumanymÄ , A. G. minėtÄ automobilį O. P. nurodymu nugabeno į (duomenys neskelbtini) esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, o po kelių dienų O. P. kartu su R. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į (duomenys neskelbtini), kur paliko R.

S., kuris 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje už bendrus – R. A., T. A., O. P. ir A. G. pinigus – 1 500 Eur, automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dugne, po salono sėdynėmis įrengė slėptuvę. 1.3. Daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais, R. A. nurodymu, organizuotos grupės nariai ne mažiau trijų kartų pakeitė automobilio „Citroen C4 Picasso“ valstybinius numerius, įgijo mobiliojo ryÅ¡io telefonus „BlackBerry“, tarpusavyje ryÅ¡iams palaikyti bei prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kurjeriui turėjo bÅ«ti įteiktas analogiÅ¡ko modelio telefonas, o A.

G. prieÅ¡ kiekvienÄ kelionę turėjo keisti sau ir kurjeriui SIM korteles, be to, R. A. perdavė A. G. lapelį su kelionės marÅ¡rutu bei nurodė į įgytÄ navigacijÄ Ä¯vesti marÅ¡rutÄ , o grįžus iÅ¡ kelionės iÅ¡trinti. 1.4. 2016 m. rugsėjo mėn. A. G., T. A. ir O. P. nusikalstamai veikai palengvinti už bendrus organizuotos grupės narių pinigus – 300 Eur įgijo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad jame neteisėtai laikyti atgabentÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) narkotinę medžiagÄ bei paliko jį prie A.

G. garažų, esančių (duomenys neskelbtini). 1.5. Ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėn. O. P. ir A. G. į nusikalstamos veikos darymÄ , kurjerio vaidmenyje, siekiant neteisėtai gabenti narkotinę medžiagÄ kontrabandos bÅ«du iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Lietuvos RespublikÄ , pasitelkė S. B., aptarė su juo, kad už kiekvienÄ atvežtÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos kilogramÄ narkotinės medžiagos mokės jam po 500 Eur. 1.6. Vykdant suplanuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , R. A. nurodymu A. G. 2017 m. rugpjūčio mėn. iÅ¡skrido į (duomenys neskelbtini) miestÄ , kur pasirinko narkotinės medžiagos rūšį ir su tyrimo nenustatytu asmeniu susitarė dėl labai didelio kiekio – 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) neteisėto įgijimo, su kuriuo prieÅ¡ tai telefonu kontaktavo pats R.

A.. Po ko A. G. grįžo į (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugsėjo mėn. viduryje instruktavo S. B. dėl kelionės į (duomenys neskelbtini), suteikėjam mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su SIM kortele, perdavė kelionės marÅ¡rutÄ ir nurodė sutartinius žodžius, kurios S. B. turėjo praneÅ¡ti A. G. kirsdamas kelionės marÅ¡ruto Å¡alį bei nurodė, kur apsistoti. Po ko A. G. ir T. A. paslėpė ne mažiau kaip 16 000 Eur „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) oro filtre, iÅ¡ kurių 8 000 Eur buvo A.

G. ir O. P. ir 8 000 Eur T. A. ir R. A., po ko S. B. vienas iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), kur 2017 m. rugsėjo mėn. tyrimo nenustatytas asmuo paėmė iÅ¡ S. B. automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paslėpė į slėptuvę apie 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Vykdant A. G. nurodymÄ , kitÄ dienÄ S. B. neturėdamas leidimo, minėtu automobiliu R. A. nurodytu marÅ¡rutu per 3 dienas neteisėtai atgabeno kontrabandos bÅ«du iÅ¡ (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir Lenkijos Respublikos teritorijas ir 2017 m. rugsėjo mėn. per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ apie 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei minėtÄ automobilį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos slėptuvėje S. B. paliko prie A.

G. garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bei gavo atlygį 4 000 Eur iÅ¡ bendrų organizuotos grupės narių pinigų. Po ko T. A. 2017 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) išėmė iÅ¡ slėptuvės narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), padalino: 4 kg minėtos narkotinės medžiagos sau – T. A. ir R. A. bei 4 kg A. G. ir O. P. bei paliko automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, po ko dalį minėtų narkotinių medžiagų iki 2017 m. gruodžio mėn. vidurio organizuotos grupės nariai pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims Vilniaus mieste ir bendrai uždirbo ne mažiau kaip 40 000 Eur, kitÄ dalį – 0,76 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) A.

G. neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 21 d., kai tÄ pačiÄ dienÄ apie 22:20 val. atliktos kratos metu jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, o likusiÄ dalį – 0,412 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) organizuotos grupės nariai neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 28 d., kai tÄ pačiÄ dienÄ apie 14 val. policijos pareigÅ«nai minėtÄ kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio bagažinėje atliktos apžiÅ«ros metu. 1.7. Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio mėn. į nusikalstamos veikos darymÄ , siekiant neteisėtai disponuoti, tai yra įgyti, laikyti ir parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagÄ , atgabenta kontrabandos bÅ«du iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Lietuvos RespublikÄ , prisijungė R. A., nepriklausantis organizuotai grupei. 1.8. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir vykdant R. A. suplanuotÄ sumanymÄ , S. B. 2017 m. gruodžio 14 d. iÅ¡vyko automobiliu „Citroen C4 Picasso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestÄ , tikslu atgabenti A. G. ir T. A. įgytas narkotines medžiagas, o A. G. ir T. A. 2017 m. gruodžio 16 d. slėpdami savo tikrÄ jį tikslÄ iÅ¡skrido į (duomenys neskelbtini), kur T. A. vardu iÅ¡nuomotu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestÄ , kur susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslÄ neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – 11 kg 500 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), su kuriuo prieÅ¡ tai telefonu susitarė pats R.

A. ir ne mažiau kaip už 23 000 Eur, iÅ¡ kurių 10 000 Eur buvo O. P., 10 000 Eur T. A. ir R. A. bei 3 000 Eur R. A., nepriklausančiam organizuotai grupei, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 10669, 69 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriÄ A. G. ir T. A. Ispanijos Karalystėje, Almerijos mieste, paslėpė į automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtÄ slėptuvę ir perdavė S. B., kuris vykdant A. G. nurodymÄ , neturėdamas leidimo, automobiliu „Citroen C4 Piccaso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. nurodytu marÅ¡rutu per 3 dienas atgabeno kontrabandos bÅ«du iÅ¡ (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijas ir 2017 m. gruodžio 20 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ 10669,69 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei minėtÄ automobilį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos slėptuvėje S. B. paliko prie A.

G. namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atlygį 6 000 Eur iÅ¡ bendrų organizuotos grupės narių pinigų gauti nespėjo. 1.9. Po ko 2017 m. gruodžio 21 d. apie 17:30 val. A. G. automobilį „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvairavo į savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) garaÅ¾Ä , kur kartu su T. A. iÅ¡ minėto automobilio slėptuvės, esančios po sėdynėmis, išėmė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), jÄ padalino, po ko dalį – 1803,98 g minėtų narkotinių medžiagų T.

A. neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, paėmė ir laikė kuprinėje, kai apie 18:30 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), T. A. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, kurie pastarojo asmens kratos metu kuprinėje rado ir paėmė minėtÄ kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), o apie 19 val. atliktos kratos metu A. G. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nai automobilyje „Citroen C4 Piccaso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinių sėdynių rado ir paėmė likusiÄ dalį – 8 865,71 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).? 2. R. A. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. A., ne vėliau kaip nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos, siekdamas iÅ¡vengti galimo turto konfiskavimo, pagamino, gabeno, laikė ir panaudojo netikrÄ dokumentÄ bei pasikėsino atgauti laikinai apribotÄ didelės vertės turtÄ â€“ jų sÅ«nui T.

A. priklausantį automobilį „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), tai yra E. A., veikdama su R. A., žinodama, kad automobilis „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai priklauso jų sÅ«nui T. A., tačiau pagal dokumentus buvo UAB „K“ turtas ir kuriam 2017 m. gruodžio 28 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybių apribojimas, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 15 d. susitarė, kad E. A. sukurs UAB „K“ blankus ir paruoÅ¡ dokumentus dėl automobilio grÄ Å¾inimo. 2.1.

Po ko R. A. telefonu, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 22 d. susitarė su D. A. dėl to, kad pastarasis susitars jų paruoÅ¡tų dokumentų pasiraÅ¡ymÄ UAB „K.“ direktoriaus G. M. vardu. 2.2. E. A. 2018 m. sausio 18 d. apie 09:15 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, kompiuterinės technikos – neÅ¡iojamo kompiuterio „Asus“ pagalba pagamino netikrÄ dokumentÄ â€žDėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, suraÅ¡ydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininkÄ bei paruoÅ¡tÄ dokumentÄ iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 22 d. apie 13:50 val. elektroniniu paÅ¡tu „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė D.

A.. Pastarasis raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ tÄ pačiÄ dienÄ persiuntė elektroniniu paÅ¡tu „(duomenys neskelbtini)“ D. A., UAB „K“ vadybininkui, kuris nežinodamas apie D. A. ir R. A. susitarimÄ , ant jam pateikto dokumento pasiraÅ¡ydamas pats suklastojo UAB „K“ direktoriaus G. M. paraÅ¡Ä ir neturėdamas teisėto pagrindo uždėjo UAB „K“ antspaudÄ . Po ko pasiraÅ¡ytÄ ir su antspaudu patvirtintÄ raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, 2018 m. sausio 23 d.

UAB „A“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), atidavė D. A.. Pastarasis D. A. pasiraÅ¡ytÄ ir su antspaudu patvirtintÄ raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 1 d. Lietuvos paÅ¡tu persiuntė R. A. ir E. A.. 2.3. E. A. 2018 m. sausio 30 d. apie 11:50 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, kompiuterinės technikos – neÅ¡iojamo kompiuterio „Asus“ pagalba pagamino netikrÄ dokumentÄ â€žPraÅ¡ymÄ dėl transporto priemonės „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), areÅ¡to panaikinimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ suraÅ¡ydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininkÄ , po ko tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis minėtas dokumentas buvo pasiraÅ¡ytas suklastojant UAB „K“ direktoriaus G.

M. paraÅ¡Ä ir be teisėto pagrindo uždėtas UAB „K“ antspaudas. 2.4. Tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ R. A. ir E. A., 2018 m. vasario 1 d. nenustatyto asmens pagalba netikrus dokumentus „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ ir „PraÅ¡ymÄ dėl transporto priemonės „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), areÅ¡to panaikinimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ pateikė Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai. 2.5. Po ko jis – R. A., veikdamas bendrininkų grupe su E. A., nesulaukę atsakymo iÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros dėl aukščiau paminėto automobilio grÄ Å¾inimo, toliau inicijavo veiksmus dėl automobilio „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimo.

R. A. telefonu ne vėliau kaip 2018 m. vasario 12 d. susitarė su D. A. dėl to, kad pastarasis vėl susitars jų paruoÅ¡to dokumento pasiraÅ¡ymÄ UAB „K“ direktoriaus G. M. vardu. 2.6. E. A. 2018 m. vasario 12 d. apie 14:20 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, kompiuterinės technikos – neÅ¡iojamo kompiuterio „Asus“ pagalba pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ RTPV VšĮ „R“ teisnių paslaugų sutartį, tarp minėto centro ir UAB „K“ direktoriaus G. M., suraÅ¡ydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininkÄ bei tÄ pačiÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) patalpose, pateikė pasiraÅ¡yti centro vadovei J.

M. – P., kuri pasirašė prie savo pavardės ir uždėjo įmonės antspaudÄ , po ko E. A. paruoÅ¡tÄ dokumentÄ iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 12 d. apie 16:40 val. elektroniniu paÅ¡tu „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė D. A.. Po ko tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis minėtas dokumentas buvo pasiraÅ¡ytas suklastojant UAB „K“ direktoriaus G. M. paraÅ¡Ä ir be teisėto pagrindo uždėtas UAB „K“ antspaudas bei ne vėliau kaip 2018 m. kovo 20 d.

UAB „A“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), R. A. paėmė iÅ¡ D. A. minėtÄ netikrÄ dokumentÄ bei atgabeno į Vilnių, kur perdavė E. A., kuri minėtÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ RTPV VšĮ „R“ teisnių paslaugų sutartį 2018 m. kovo 20 d. apie 12:50 val. pateikė Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai, tokiu bÅ«du panaudojo netikrus dokumentus bei pasikėsino atgauti laikinai apribotÄ didelės – 16 880 Eur vertės turtÄ â€“ jų sÅ«nui T. A. priklausantį automobilį „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), ir taip iÅ¡vengti turtinės prievolės – turto konfiskavimo.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. A. laikinai sulaikytas 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi R. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi kaltinamajam R. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

5. Kaltinamasis R. A. skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir paskirti jam Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. 5.1. Kaltinamasis R. A. skunde nurodo, kad jis yra suimtas dvejus metus ir septynis mėnesius. 5.2. Teigia, kad jis yra vedęs, turi neįgaliÄ , senyvo amžiaus motinÄ , kuri negali vaikščioti ir kuriai reikalinga nuolatinė pagalba, taigi jo socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eimos nariais yra labai stiprÅ«s ir glaudÅ«s. Be to, nurodo, kad turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , iki suėmimo užsiėmė individualia veikla, todėl bÅ«damas laisvėje jis toliau galėtų dirbti ir gauti legalias pajamas. 5.3.

Skunde kaltinamasis R. A. taip pat nurodo, jog jis serga (duomenys neskelbtini). Po jo patalpinimo įkalinimo įstaigose jo sveikatos bÅ«klė pablogėjo, pradėjo dažniau kartotis (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis, nesant pritaikytų įkalinimo įstaigų kamerų, patyrė įvairių traumų, jam bÅ«tina chirurginė operacija. Tačiau dėl laisvės atėmimo vietos ligoninės medikų kaltės operacija laiku nebuvo atlikta, dėl ko jo rankų judesiai yra apriboti, jis turi neÅ¡ioti įtvarus, o tai apsunkina jo kasdieninį gyvenimÄ .

Anot kaltinamojo R. A., visose įkalinimo įstaigose bei laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra sudarytų tinkamų sÄ lygų asmenims, sergantiems (duomenys neskelbtini). 5.4. Kaltinamasis R. A. neigdamas savo kaltę taip pat dėsto argumentus, kodėl kaltinime nurodyti duomenys negali patvirtinti jo kaltės įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, suimtasis teigia, kad skunde nurodyti asmenys nepagrįstai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį. 5.5. Suimtasis R. A. taip pat teigia, kad teisėjas, nagrinėjantis baudžiamÄ jÄ bylÄ , yra Å¡aliÅ¡kas, kadangi teismo posėdžio metu apklausiant asmenį O. P., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, neleisdavo jam (R. A.) užduoti reikÅ¡mingų klausimų. Be to, teismo posėdžių protokole yra padaryta daug klaidų, teismo posėdžių sekretorė neįrašė laikų, vietovių ir kitų svarbių aplinkybių. 5.6.

Kaltinamasis taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiais, jog jis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui. R. A. teigimu, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra baigtas, šiuo metu byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, buvo apklausti visi liudytojai, kurie yra susiję su nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje padarymu.

6. Kaltinamojo R. A. gynėjas advokatas E. Dereškevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra paremta prielaidomis, šališka, nepagrįsta ir neteisėta, nes apygardos teismas netinkamai išanalizavo byloje esančius duomenis ir netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) bei BPK nuostatas. 6.1. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad iš apygardos teismo skundžiamos nutarties motyvų galima suprasti, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, jog R.

A. ir jo gynėjai nesutinka tęsti baudžiamojo proceso. Tokie žemesnės instancijos teismo teiginiai pažeidžia baudžiamojo proceso teisėtumo, rungimosi, dispozityvumo principus, rodo apygardos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , tendencingumÄ bei nepagarbÄ Å¾mogaus teisėms. Gynėjas taip pat praÅ¡o įvertinti to paties apygardos teismo (į kurio sudėtį įėjo ir teisėjas ArÅ«nas Bartkus) 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį, kurioje sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimÄ buvo objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertintos tos pačios Covid-19 krizės aplinkybes. 6.2.

Gynėjas pažymi, kad byloje nėra jokių konkrečių R. A. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas kaltės įrodymų. Advokato nuomone, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų O. P. ir A. G. apklausų protokolai yra neobjektyvÅ«s procesiniai dokumentai, nes duodami atitinkamus parodymus Å¡ie asmenys siekė iÅ¡vengti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nepaisant to, apygardos teismas pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę jo ginamajam pratęsė neįsitikinęs Å¡ių procesinių dokumentų turinio pakankamu ir sÄ sajumu, taip pažeisdamas konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnį 2 dalies, BPK 7 straipsnio 2 dalies, 121 straipsnio 2 dalies, 122 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatas. 6.3.

Be to, remdamasis neobjektyviais O. P. bei A. G. parodymais, žemesnės instancijos teismas, spręsdamas, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neteisėtai iÅ¡sakė savo vidinį įsitikinimÄ dėl atitinkamų duomenų patikimumo ir R. A. kaltės. Tokiu bÅ«du apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ . Gynėjas taip pat teigia, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo iÅ¡dėstyti suimtojo R.

A. bei jo gynėjo argumentai, sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, taip akivaizdžiai pažeidžiant rungimosi principÄ . 6.4. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo advokatas nurodo, kad suėmimas Å¡iuo pagrindu įmanomas baudžiamojo proceso pradžioje, esant pagrįstam įtarimui, jog asmuo gali imtis tam tikrų neleistinų veiksmų, siekdamas sutrukdyti ikiteisminio tyrimo tikslams, sunaikinti pėdsakus. Tačiau nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nuo 2019 m. liepos 19 d. yra Vilniaus apygardos teismo žinioje.

Žemesnysis teismas R. A. susitikimÄ su A. G. ir O. P. nepagrįstai įvertino kaip trukdymÄ ikiteisminio tyrimo sėkmei. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. A. ne siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti informacijÄ apie A. G. ir O. P. Å¡meižto apimtį, o bandė daryti įtakÄ Å¡iems asmenims. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Å¡i faktinė situacija ir teisinis jos vertinimas buvo gynėjo pateikti svarstant suėmimo pratęsimo klausimÄ Vilniaus apygardos teisme surengtame teismo posėdyje, tačiau skundžiamoje nutartyje tai nebuvo nurodyta.

Advokato nuomone, tokiu būdu buvo nepagrįstai ignoruojamas rungimosi principas ir gynybos teisė ginčyti kitos šalies argumentus. 6.5. Gynėjas taip pat nurodo, kad nors Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas įpareigoja laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros tarnybas teikti savo pacientams tokio pat lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kokios teikiamos asmenims laisvėje, tačiau esama situacija įkalinimo įstaigose yra kur kas prastesnė.

Kaip teko kaltinamajam susidurti asmeniškai, dažniausiai įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų priėmimo kabinetai yra per mažai parengti spręsti įkalintų asmenų ūmias fizines ar psichologines problemas. Šiuo metu esančiuose pataisos įstaigų sveikatos priežiūros padaliniuose etatai nėra pilnai suformuoti, įkalinimo įstaigose trūksta medikų, dirba vien felčeriai ir slaugės. Taigi, realiai laisvės atėmimo vietų ligoninės veikla yra visiškai neefektyvi.

Advokatas pažymi, kad kasdienė rutina, priklausomybės, užkrečiamųjų ligų plitimui palanki terpė sukėlė ir pagilino R. A. fizinės sveikatos problemas, kaltinamasis labai ilgai laukia reikalingų operacijų. Å ioms sveikatos problemoms spręsti bÅ«tina taikyti efektyvias, mokslu pagrįstas prevencijos, gydymo ir kitas priemones, kurių pataisos namų administracija nepajėgi užtikrinti. Tai reiÅ¡kia, kad dar mažiausia tris mėnesius suimtajam R. A. nebus objektyvios galimybės gauti bÅ«tinÄ kokybiÅ¡kÄ gydymÄ . 6.6.

Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo advokatas nurodo, kad suėmimas Å¡iuo pagrindu turėtų bÅ«ti taikomas tik egzistuojant konkretiems duomenims apie asmens mėginimus bėgti, bet kokius galimo slėpimosi planus ir pan. Be to, tokia informacija privalėtų bÅ«ti byloje pagrįsta konkrečiais duomenimis – tarnybiniais praneÅ¡imais, pažymomis ar kitais objektyviais įrodymais. Gynėjas pažymi, kad pagal nuosekliÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau kaltinimo sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių.

Be to, suėmimo termino tęsimas negali bÅ«ti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei (Didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov prieÅ¡ RusijÄ ). Bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali bÅ«ti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. 6.7.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad suėmimas kaltinamajam R. A. jau yra taikomas ganėtinai ilgÄ laikÄ , todėl nereiktų ignoruoti ir jo interesų. Advokatas pažymi, kad suimtieji dažniausiai netenka turimo darbo ar verslo, iÅ¡gyvena giliÄ psichologinę krizę, nerimÄ , baimę, suimtasis izoliuojamas nuo artimos aplinkos ir visuomenės, iki minimumo apribojama galimybė palaikyti socialinius ryÅ¡ius. Lietuvoje Å¡iuo metu yra vykdoma taip vadinama „įkalinimo įstaigų reforma“. Nors kaltinamojo ir jo artimųjų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu R.

A. yra laikomas (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du apribota kaltinamojo ir jo artimųjų galimybė dažniau pasimatyti. Be to, ribojama suimtojo teisė už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų. R. A. negalima naudotis net virykle, gamintis valgį. Paskelbus karantinÄ , suimtajam neužtikrinamos elementarios apsaugos priemonės, asmens kratos atliekamos pareigÅ«nams nedėvint apsaugos priemonių, pirÅ¡tinių.

Iki Å¡iol nei vienas pataisos namuose laikomas suimtasis nėra testuotas, ar nėra užsikrėtęs COVID-19 liga, kas kelia didelį nerimÄ dėl galimų nepataisomų padarinių suimtojo sveikatai. Gynėjo nuomone, Å¡ios neigiamos pasekmės, kurias patiria ne tik pats suimtasis, bet ir jo artimieji, turi bÅ«ti kiekvienÄ kartÄ kruopščiai įvertintos ir pasvertos atsakant į klausimÄ , ar galinčios kilti neigiamos pasekmės asmeniui nėra neproporcingai didelės suėmimo taikymu siekiamiems tikslams.

7. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo ir jo gynėjo skundus atmesti. Kaltinamojo R. A. ir jo gynėjo advokato Edgaro DereÅ¡kevičiaus skundai atmetami 8. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundų nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės suėmimo terminÄ pratęsė pagrįstai.

9. Kardomųjų priemonių taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau Å¡ioje proceso stadijoje skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sÄ lygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų A. G. ir O. P. parodymai, kratų, apžiÅ«rų, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų iÅ¡vadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Suimtasis savo skunde didelį dėmesį teikia baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymams, bei kitiems byloje esantiems duomenims, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju kaltės klausimas taip pat iÅ¡ esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikÅ¡minga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti.

Nagrinėjamu atveju taip pat nesprendžiamas klausimas dėl R. A. skunde keliamos abejonės dėl apygardos teismo teisėjo šališkumo, netinkamo teismo posėdžių protokolo rašymo.

10. Skunde gynėjas nurodo, jog žemesnės instancijos teismas, spręsdamas, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neteisėtai iÅ¡sakė savo vidinį įsitikinimÄ dėl atitinkamų duomenų patikimumo ir R. A. kaltės, tokiu bÅ«du pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principÄ . Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Kaip jau minėta, svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami.

To skundžiamoje nutartyje nedarė ir žemesnysis teismas. Å ie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmės iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, atlikdamas BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pareigÄ patikrinti byloje esančius duomenis tuo aspektu, ar jų pakanka R. A. reiÅ¡kiamiems kaltinimams pagrįsti, nekaltumo prezumpcijos nepažeidė. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje ne konstatavo R.

A. kaltę, o tik nurodė, kad byloje esančių duomenų pakanka daryti iÅ¡vadÄ , jog R. A. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

11. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminÄ kaltinamajam R. A. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. 11.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės – suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). 11.2. Nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo metu tuometinių įtariamųjų O. P., A. G., pastarojo žmonos M. G., tėvo V. G. (V. G.) parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos stebėjimo ir fiksavimo metu gautų bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad kaltinamasis R.

A. ikiteisminio tyrimo metu tiek pats, tiek per kitus asmenis aktyviais veiksmais galimai bandė paveikti A. G., rodė jam ikiteisminio tyrimo medžiagÄ bei sakė, kaip brangiai jam kainavo jÄ gauti. IÅ¡ Å¡ių duomenų galima spręsti, jog R. A. galimai siekė, kad A. G. pakeistų duotus jam nepalankius parodymus. Kaip skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė apygardos teismas, 2020 m. liepos 15 d. ir vėlesnių teisiamųjų posėdžių metu O. P. patvirtino, jog R. A. disponavo apklausų protokolais ir siekė paveikti A.

G., be to, R. A. jis apibÅ«dino kaip įtakingÄ asmenį nusikalstamame pasaulyje, galintį iÅ¡spręsti problemas, paveikti kitus asmenis. Apygardos teismas spręsdamas dėl aptariamo suėmimo pagrindo buvimo taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. A. kartu su žmona E. A. galimai ėmėsi neteisėtų veiksmų (dokumentų klastojimo), siekdami susigrÄ Å¾inti sÅ«naus T. A. automobilį, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Nors aptariamus veiksmus kaltinamasis R. A. atliko ikiteisminio tyrimo metu, o baudžiamoji byla nuo 2019 m. liepos 19 d. yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, atliekamas įrodymų tyrimas, tačiau dar nėra apklausti visi kaltinamieji ir liudytojas A.

G.. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka objektyvių duomenų, kad R. A. bÅ«damas laisvėje gali imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus teisiamajame posėdyje dar nepaklaustus asmenis. Todėl suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Å¡iuo metu nėra iÅ¡nykęs. Ä®vertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių pareikÅ¡ti kaltinimai R. A., pobÅ«dį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų Å¡altinius, baudžiamojo proceso stadijÄ , trukdymo procesui rizika Å¡iuo metu yra pakankama suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįsti. 11.3.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų Å¡ioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. 11.4.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. R. A. kaltinamas vienos sunkios (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir labai sunkios nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 3 dalis), kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä , padarymu. Bylos duomenys pagrįstai leidžia manyti, jog R. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, susijusios su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu ir Å¡ių medžiagų kontrabanda, nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, Å¡ie nusikaltimai buvo iÅ¡ anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iÄ organizuotÄ grupę galimai subÅ«rė bÅ«tent R. A., todėl jo kaip organizatoriaus vaidmuo buvo itin svarbus darant nusikalstamas veikas. Be to, R. A. teistas, Å¡ias kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas suimtasis galimai padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, jog R. A. tinkamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio teistumo nepadarė, o jo galimai padarytos nusikalstamos veikos yra sunkesnės. Skunduose kaltinamasis ir jo gynėjas nurodo, kad R. A. iki sulaikymo užsiėmė individualia veika, gavo legalias pajamas, tačiau vien Å¡i aplinkybė nepaneigia apygardos teismo padarytos iÅ¡vados, jog suimtasis ateityje nebenusikals.

Bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog R. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo daromos iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų, todėl apygardos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis galėjo gauti ir iÅ¡ nusikalstamų veikų. Visų Å¡ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobÅ«džio, todėl nėra pagrindo nepritarti apygardos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad R.

A., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

12. Gynėjas skunde nurodo, kad suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu turėtų bÅ«ti taikomas tik egzistuojant konkretiems duomenims apie asmens mėginimus bėgti, bet kokius galimo slėpimosi planus ir pan. Advokatas pažymi, kad bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali bÅ«ti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi R. A. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nebuvo tęsiamas. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl Å¡iame punkte nurodomų kaltinamojo R. A. gynėjo argumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nurodomos aplinkybės nustatytų suėmimo taikymo pagrindų nepaneigia.

13. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas skunduose pagrįstai nurodė, kad R. A. yra suimtas ilgÄ laikÄ (nuo 2018 m. gegužės 29 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam R. A. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra penkiolika metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

14. Kaltinamasis ir jo gynėjas skunduose taip pat nurodo, kad R. A. dėl jam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės patiria didelius dvasinius išgyvenimus, taip pat neteko turimo darbo, o jo šeima ir pajamų. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Todėl natÅ«ralu, kad dėl Å¡ios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iame baudžiamajame procese vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingÄ asmenį, bet ir netrukdomai iÅ¡tirti teisme bei teisiÅ¡kai įvertinti visuomenei pavojingas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad byla yra pakankamai didelės apimties – jÄ sudaro trisdeÅ¡imt tomų, byloje teisiami septyni kaltinamieji. Byla su kaltinamuoju aktu teisme buvo gauta 2019 m. liepos 19 d., byloje jau apklausta dauguma liudytojų, teismo posėdžiai byloje paskirti pakankamai intensyviai, Å¡alyje paskelbus karantinÄ apygardos teismas planavo posėdžius organizuoti naudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones, tačiau pats kaltinamasis R.

A. ir jo gynėjai su tokiu posėdžių organizavimu nesutiko, todėl Å¡iuo metu byloje paskelbta pertrauka. Ä®vertinus anksčiau iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. A., kiekį, pobÅ«dį ir sunkumÄ , nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi Å¡ios procesinės prievartos taikymÄ sÄ lygoja siekis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Å iuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Be to, pažymėtina, kad Å¡iuo atveju aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia tik apygardos teismo nutarties pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ . Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kaltinamojo gynėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su R. A. kalinimo sÄ lygomis.

15. Suimtasis R. A. bei jo gynėjas savo skunduose taip pat nurodo, kad kaltinamasis R. A. serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios patiriamų priepuolių, specialiai tam nepritaikytose įkalinimo įstaigų kamerose, ne kartÄ patyrė traumų, jam reikalinga operacija, tačiau laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam nėra suteikiama tinkama ir kokybiÅ¡ka medicinos pagalba. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiÅ«rÄ užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis R.

A. iš tiesų turi sveikatos problemų (t. 25, b. l. 37-38, 41, 42; t. 26, b. l. 38, 43, 121-122; t. 27, b. l. 129, 177; t. 28, b. l. 81, 82), tačiau jos sprendžiamos jam būnant suimtam. Skundų argumentai, kad tiek įkalinimo įstaigose, tiek laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra pritaikytų specialių patalpų (duomenys neskelbtini) sergantiems asmenims, trūksta medicinos personalo nėra pagrindas išvadai, jog kardomojo kalinimo įstaigos teikiamos medicinos paslaugos yra nekvalifikuotos, nekokybiškos.

Esant bÅ«tinumui kaltinamajam R. A. medicinos pagalba gali bÅ«ti suteikta valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. 2020 m. birželio 17 d. kaltinamasis buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) kabinetÄ konsultacijai dėl (duomenys neskelbtini) (t. 29, b. l. 11). Byloje Å¡iuo metu nėra objektyvių duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali bÅ«ti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad R. A. bÅ«damas laisvėje galėtų greičiau pasirÅ«pinti sveikata, nėra pakankamas pagrindas netaikyti jam suėmimo.

Be to, žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad R. A. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) serga jau seniai, kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas jis galimai padarė jau turėdamas sveikatos problemų, tačiau tai jo nesulaikė nuo galimai nusikalstamo elgesio.

16. Gynėjas taip pat praÅ¡o įvertinti Vilniaus apygardos 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį, kurioje kaltinamajam, kuriam ilgÄ laikÄ buvo taikomas suėmimas, kardomoji priemonė buvo pakeista į kitas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, vadovaujantis tuo, kad naujų nusikalstamų veikų darymo ir trukdymo procesui rizika procese yra gerokai sumažėjusi. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl kardomųjų priemonių skyrimo, jų termino pratęsimo kiekvienoje byloje vertinamos individualiai, atsižvelgiantį į konkrečias, su asmeniu susijusias, byloje nustatytas aplinkybes.

17. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenų visumÄ , R. A. asmenybę, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, pritartina skundžiamos nutarties iÅ¡vadai, kad kaltinamajam taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai Å¡iuo metu nebus pasiekti.

Å velnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese. R. A. paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti jÄ kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r ė : kaltinamojo R. A. ir jo gynėjo advokato Edgaro DereÅ¡kevičiaus skundus atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi kaltinamajam R.

A. trims mėnesiams pratęstÄ suėmimo terminÄ palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Jolanta Čepukėnienė Regina Pocienė