43eeb13a-ae4e-4029-aced-366fdd135e7b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr            Civilinė byla Nr. 2A-1685-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01021-2014-0                                           Procesinio sprendimo kategorija: 36.2.; 44.5.1.; 50.10.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 9 d.   Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui A. R. dėl skolos, palÅ«kanų, nuostolių iÅ¡ turto pardavimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje – BUAB „Sodžiaus bÅ«stas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 878,39 Lt nesumokėtų mokėjimų, 53.022,94 Lt nuostolių iÅ¡ turto pardavimo, 404,61 Lt palÅ«kanų įmokų po sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1.629 Lt žyminį mokestį.

Nurodė, jog su UAB „Sodžiaus bÅ«stas“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT078476, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ UAB „Sodžiaus bÅ«stas“ nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytÄ turtÄ â€“ automobilį (duomenys neskelbtini) ir jį perduoti atsakovui naudoti bei valdyti su sÄ lyga, kad jis sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. UAB „Sodžiaus bÅ«stas“ nesilaikė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nuolat vėlavo mokėti įmokas, todėl susidarė įsiskolinimas.

IeÅ¡kovas su atsakovu sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo vykdyti trečiojo asmens, UAB „Sodžiaus bÅ«stas“, neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas sudaryta lizingo sutartimi. Trečiajam asmeniui pareiÅ¡kus, kad negali toliau vykdyti sutartimi prisiimtų lizingo finansinių įsipareigojimų, ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį, pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ ir grÄ Å¾inti valdytÄ ir naudotÄ turtÄ . Trečiasis asmuo skolos nesumokėjo, todėl ieÅ¡kovas pareikalavo, kad trečiojo asmens prievoles įvykdytų atsakovas, tačiau pastarasis įsipareigojimų neįvykdė.

IeÅ¡kovui buvo grÄ Å¾intas turtas pagal sutartį, tačiau liko nesumokėta 878,39 Lt skola ir 404,61 Lt palÅ«kanų įmokos pagal grafikus, už laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaigos. Automobilis buvo parduotas, patiriant nuostolį iÅ¡ turto pardavimo, kurį sudaro 53.022,94 Lt. IeÅ¡kovas patyrė netiesioginius nuostolius, tai yra negavo pajamų, kurios apskaičiuojamos sudėjus pagal lizingo sutarties įmokų grafikÄ turėjusias bÅ«ti sumokėtas palÅ«kanų įmokas nuo lizingo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos.

Å ie nuostoliai negali bÅ«ti tapatinami su palÅ«kanomis. Å alių susitarimu laidavimo sutartis galioja iki visiÅ¡ko prievolės pagal lizingo sutartį įvykdymo.Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, jog ieÅ¡kovas su UAB „Sodžiaus bÅ«stas“ sudarė lizingo sutartį, kuriÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė, susigrÄ Å¾ino pagal sutartį perduotÄ turtÄ ir pardavė jį savo nuožiÅ«ra. Todėl pripažintina, kad lizingo sutartis sudaryta tarp UAB „Sodžiaus bÅ«stas“ ir ieÅ¡kovo yra įvykdyta ir pasibaigusi.

Kadangi pagrindinė prievolė pasibaigė, ieÅ¡kovui atsiėmus ir realizavus lizingo objektÄ , laikytina, jog pasibaigė ir laidavimas. 2013 m. birželio 27 d. iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „Sodžiaus bÅ«stas“, pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnį Å¡iai įmonei turėjo bÅ«ti nutrauktas palÅ«kanų skaičiavimas, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti 404,61 Lt sutartines palÅ«kanas ir 5 procentų procesines palÅ«kanas. Nutraukus lizingo sutartį, ieÅ¡kovas atgavo jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir jį pardavė žymiai mažesne kaina, nei jis buvo vertas.

Atsakovas neturi atlyginti ieÅ¡kovo nuostolių, susijusių su ieÅ¡kovo apsisprendimu parduoti turtÄ mažesne kaina. Atsakovas, bÅ«damas trečiojo asmens vadovu, su ieÅ¡kovu sudarė laidavimo sutartį, nes lizingo bÅ«du perkamas automobilis buvo reikalingas vykdyti įmonės veiklÄ , o laidavimo sutarties sudarymas buvo viena iÅ¡ lizingo sutarties sÄ lygų. Todėl atsakovas yra silpnesnė Å¡alis, neturėjusi įtakos ieÅ¡kovo primetamoms lizingo sutarties sÄ lygoms, nes su trečiuoju asmeniu turėjo bÅ«ti sudaryta lizingo sutartis, o atsakovas privalėjo sudaryti laidavimo sutartį.

Trečiasis asmuo sutiko su ieškiniu.                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 878,39 Lt nesumokėtų mokėjimų, 53.022,94 Lt nuostolius iš turto pardavimo, 404,61 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (54.305,94 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1.629 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisė iÅ¡ atsakovo valstybės naudai 22,14 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo turto areÅ¡tÄ , paliko galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.            Teismas nustatė, jog Å¡alių sudarytos laidavimo sutarties 4 punkte nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo. Kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio (CK 6.88 straipsnio 1 dalis).

Å alių sudarytos laidavimo sutarties 21 punkte nurodyta, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kai pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Lizingo sutarties 10.1 punkte numatyti sutarties pabaigos pagrindai: klientui visiÅ¡kai ir laiku apmokėjus lizingo bendrovei įsiskolinimÄ ir kitus mokėjimus, taip pat įvykdžius visus įsipareigojimus pagal sutartį; klientui ankščiau termino iÅ¡pirkus turtÄ ; sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ . Pagal Å¡alių sudarytÄ lizingo sutartį, prievolė laikytina pasibaigusia, kai ji tinkamai įvykdyta, tai yra įvykdyti visi sutartimi prisiimti įsipareigojimai (sutarties 10.1.1 punktas).

AiÅ¡kindamas laidavimo sutarčių 21 punkte numatytas sÄ lygas ir lizingo sutarties 10.1.1 punktÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad laidavimo sutartimi buvo sutarta dėl laidavimo iki visiÅ¡ko prievolių įvykdymo, tai yra Å¡alys lizingo sutartimi pakeitė CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ terminÄ . Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ , ne kartÄ yra pasisakęs, kad civilinis kodeksas nedraudžia Å¡alių susitarimu pakeisti CK 6.88 straipsnyje nurodytÄ terminÄ . Todėl teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad lizingo sutartis yra įvykdyta, nes ieÅ¡kovas jÄ vienasmeniÅ¡kai nutraukė ir savo nuožiÅ«ra realizavo lizinguotÄ turtÄ , todėl pagrindinė prievolė pasibaigė, o kartu ir laidavimas, nes lizingo sutartimi prisiimta prievolė nėra tinkamai įvykdyta, vadinasi ir laidavimas galios tol, kol lizingo bendrovei (ieÅ¡kovui) bus įvykdytos visos lizingo sutartimi prisiimtos prievolės.     Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovo reikalavimas trečiojo asmens atžvilgiu yra patvirtintas BUAB „Sodžiaus bÅ«stas“ bankroto byloje 54.305,94 Lt sumai.

Atsakovas neginčijo Å¡io kreditorinio reikalavimo ir neapskundė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties. Ä®statymas numato, kad tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Lizingo sutarties Å¡alys susitarė bÅ«tent dėl tokių trečiojo asmens BUAB “Sodžiaus bÅ«stas” atsakomybės ribų, nutraukus lizingo sutartį (lizingo sutarties 11.2.3 punktas).

Å iuo pagrindu savo reikalavimo teisę grindžia ir ieÅ¡kovas. Taigi sutarties Å¡alys susitarė, kad UAB “Sodžiaus bÅ«stas” neįvykdžius visų pagal sutartį priklausančių sumokėti mokėjimų (pažeidus sutartį), Å¡ios pareigos nepaÅ¡alina lizingo objekto grÄ Å¾inimas. Tik visiÅ¡kas atsiskaitymas už naudojimÄ si lizingo objektu (sutarties sÄ lygų tinkamas įvykdymas) yra pagrindas pagrindinei prievolei, tuo pačiu ir laidavimo sutarčiai, pasibaigti. Pažymėtina, kad pagal CK 6.574 straipsnį tiek nuostolis dėl turto pardavimo už kainÄ , mažesnę nei po lizingo sutarties likusi nepadengta turto vertė yra susijusi su tuo, kad UAB „Sodžiaus bÅ«stas” netinkamai vykdė sutartį.

Todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti nuostolio iÅ¡ turto pardavimo suma yra ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, kurie turi bÅ«ti atlyginti (CK 6.249 straipsnis 1 dalis). Atsakovas teigdamas, kad turtas buvo realizuotas mažesne nei rinkos kaina, nepateikė teismui Å¡ias aplinkybes patvirtinančių aplinkybių, nors atsakovui, kaip skolininkui, kyla pareiga įrodyti, jog turtas buvo realizuotas mažesne kaina nei turtÄ buvo galima parduoti. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad jis, kaip fizinis asmuo yra vartotojas, todėl ginčas turi bÅ«ti vertinamas Å¡iuo aspektu ir ieÅ¡kinys atmestas kaip nepagrįstas, nes lizingo sutarčių Å¡alys buvo juridiniai asmenys, užsiimantys komercine veikla, be to sutartys buvo sudarytos ne vartojimo poreikiams tenkinti, o juridinio asmens veiklai.

Nors atsakovas laidavo kaip fizinis asmuo, tačiau konkrečiu atveju jo negalima pripažinti vartotoju, nes pasiraÅ¡ydamas lizingo sutartis, atsakovas veikė kaip juridinio asmens atstovas, o ne kaip vartotojas. Sutarčių pasiraÅ¡ymo metu jis buvo UAB „Sodžiaus bÅ«stas“ direktoriumi.Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ir atsakovas to neginčija, kad UAB „Sodžiaus bÅ«stas“ pažeidė savo sutartines prievoles, numatytas Lizingo sutarties Bendrųjų sÄ lygų 5.1.1 punkte, o bÅ«tent, prievoles mokėti mokėjimus pagal numatytÄ grafikÄ .

Esant sutarties pažeidimo faktui ir Å¡iuo pagrindu nutraukus lizingo sutartį, ieÅ¡kovas įgijo teisę į iki sutarčių nutraukimo susidariusių pradelstų atsakovo mokėjimų atlyginimÄ (CK 6.574 straipsnis; Bendrųjų sÄ lygų 11.2.3 punktas). IeÅ¡kiniu, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 878,39 Lt nesumokėtų mokėjimų bei 404,61 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, kuriuos įrodo ieÅ¡kovo pateikta pažyma apie įsiskolinimÄ ir palÅ«kanų paskaičiavimo pažyma, ir patvirtina pradelstų lizingo mokėjimų bei nesumokėtų palÅ«kanų nurodytų sumų pagrįstumÄ , todėl Å¡ios sumos ieÅ¡kovo naudai yra priteisiamos iÅ¡ atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.          Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:         1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iÅ¡ savo nutarčių yra nurodęs, kad analizuojant CK 6.574 straipsnio normos turinį, darytina iÅ¡vada, kad joje įtvirtinta vienaÅ¡alė restitucija, kuri reiÅ¡kia, kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais, nepriklausomai nuo sutarties rÅ«Å¡ies ir jos nutraukimo pagrindo, lizingo dalykas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas lizingo davėjui.

Dėl restitucijos taikymo kitai Å¡aliai – lizingo gavėjui – Å¡ioje normoje nepasisakyta. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nenustatyta lizingo gavėjo teisės įgyti lizingo dalykÄ nuosavybėn, vienaÅ¡alės restitucijos taikymas nutraukus sutartį yra logiÅ¡kas ir teisingas, tačiau lizingo sutarties su teise įgyti daiktÄ nuosavybėn sudarymo atveju vienaÅ¡alė restitucija gali reikÅ¡ti dvigubos civilinės atsakomybės taikymÄ lizingo gavėjui, taigi neatitiktų savo paskirties – grÄ Å¾inti Å¡alis į tÄ padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo.

Dėl to tam, kad bÅ«tų pasiekti civilinės atsakomybės tikslai ir neiÅ¡kreiptos atsakomybės ribos, CK 6.574 straipsnio nuostata dėl vienaÅ¡alės restitucijos aiÅ¡kintina ir taikytina sistemiÅ¡kai su CK 6.222 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios restitucijos taisyklės. Restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje Å¡alys susitarė ne tik dėl daikto valdymo bei naudojimo, bet ir dėl jo nuosavybės teisės perėjimo, vienaÅ¡alė restitucija, nutraukus tokiÄ lizingo sutartį, gali bÅ«ti netaikoma, o taikoma dviÅ¡alė restitucija, vadovaujantis CK 6.222 straipsniu.

Minėta, kad dviÅ¡alė restitucija galima tuo atveju, jeigu lizingo sutartyje buvo numatyta lizingo gavėjo teisė įgyti daiktÄ nuosavybėn, ir tik dėl tos įmokų dalies, kuriÄ sudarė daikto iÅ¡pirkimo įmokos. Taigi CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį, iÅ¡pirkdamas daiktÄ nuosavybėn, reikalauti iÅ¡ lizingo davėjo grÄ Å¾inti Å¡ias įmokas po to, kai jis grÄ Å¾ino lizingo davėjui lizingo dalykÄ . (LAT 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

Sutarties 10.2 punktu numatyta, kad po sutartinių įmokų sumokėjimų ir tinkamai įvykdžius kitas sutartyje numatytas sÄ lygas, turto nuosavybės teisė perduodama klientui. Minėtu atveju buvo pritaikyta vienaÅ¡alė restitucija, tai yra ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾intas turtas, tuo tarpu pagal aukščiau nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma dviÅ¡alė restitucija. IeÅ¡kovas privalo grÄ Å¾inti viskÄ kÄ yra gavęs iÅ¡ trečiojo asmens, kadangi turtas buvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas pats vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartį ir atgavo turtÄ (buvo taikyta vienaÅ¡alė restitucija), tai yra ieÅ¡kovas buvo grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje buvo prieÅ¡ sutartį su trečiuoju asmeniu sudarymo. Pagrindinė prievolė yra laikoma pasibaigusia, todėl laidavimas irgi yra laikomas pasibaigusiu. Be to, ieÅ¡kovas praturtėjo sumokėtų įmokų suma, kurios neužskaito prievolės įvykdymui ir negrÄ Å¾ino trečiajam asmeniui.           2) Atsakovas 2014 m. spalio 16 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais neprašė pripažinti jo vartotoju, o tiesiog nurodė, kad atsakovui, kaip laiduotojui, Laidavimo sutartis neatnešė jokios objektyvios naudos, tik nuostolius.

Laidavimo sutartyje nustatyta faktiÅ¡kai neribota ir visiÅ¡kai neapibrėžta laiduotojo atsakomybė. Todėl, remiantis CK 6.228 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokia sutartis negali bÅ«ti vykdoma. CK 6.228 straipsnio 1 dalis suteikta teisę Å¡aliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos ar sÄ lygų, jeigu tai nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos Å¡alies prievole, ir tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį.

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog esant esminei Å¡alių teisių ir pareigų neatitikčiai, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, todėl tokiu atveju Å¡alis, kuri bÅ«tų nukentėjusioji, turi teisę pareikÅ¡ti kitai Å¡aliai, kad atsisako vykdyti tokiÄ sutartį ar tam tikros jos sÄ lygos, tokios sutarties ar jos sÄ lygos galima atsisakyti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ (LAT 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Kasacinio teismo taip pat yra nurodyta, jog CK 6.228 straipsnio paskirtis yra ginti silpnesniÄ jÄ sutarties Å¡alį (dažniausiai vartotojÄ , nors tam tiktais atvejais ir verslo subjektÄ ), kuri privalėjo sutikti su jai pasiÅ«lytomis sutarties sÄ lygomis (LAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Atsakovas neginčija fakto, kad jis nėra vartotojas ir veikė verslo subjekto vardu. Atsakovas, veikdamas verslo subjekto vardu sudarė Laidavimo sutartį, kadangi suprato, kad lizingu perkamas automobilis yra reikalingas įmonės veiklai vykdyti, o Laidavimo sutarties sudarymas buvo viena iÅ¡ Lizingo sutarties sÄ lygų. Å iuo atveju atsakovas yra silpnesnė Å¡alis, nes neturėjo jokios įtakos ieÅ¡kovo primetamoms Lizingo sutarties sÄ lygoms, neturėjo kitos iÅ¡eities. Tam, kad su trečiuoju asmeniu bÅ«tų sudaryta Lizingo sutartis, atsakovas privalėjo sudaryti laidavimo sutartį.

Atsakovas nenorėjo sudaryti Laidavimo sutarties, nes objektyviai ieÅ¡kovas galėjo pasirinkti kitÄ prievolės užtikrinimo bÅ«dÄ , bet atsakovas niekaip negalėjo įtakoti Lizingo sutarties sÄ lygų. Laidavimo sutartis atsakovo buvo sudaryta formaliais pagrindais tik tam, kad bÅ«tų sudaryta Lizingo sutartis.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, kad lizingo dalyku buvusio ir lizingo bendrovei po sutarties nutraukimo grÄ Å¾into automobilio likutinė vertė buvo 81.948,56 Lt, o turtas realizuotas už 28.925,62 Lt. Byloje buvo pateikti įrodymai apie grÄ Å¾into automobilio bÅ«klę, jo vertinimai, laiduotojui siųsti pasiÅ«lymai įsigyti turtÄ . Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų apie galimybę realizuoti turtÄ už didesnę kainÄ ar įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų mažinti lizingo bendrovės naudai praÅ¡omÄ priteisti nuostolių sumÄ .

Todėl teismas pagrįstai patenkino ieÅ¡kinį. Pagal teismų praktikÄ lizingo davėjui atsiėmus ir realizavus iÅ¡ lizingo gavėjo atsiimtÄ turtÄ , turėtų bÅ«ti vertinama neiÅ¡pirktos turto vertės ir sumos, už kuriÄ buvo realizuotas turtas, skirtumas. Realizavus pagal lizingo sutartį perduotÄ turtÄ buvo patirtas 53.022,94 Lt nuostolis, kurio dydžio atsakovas neginčijo ir nepaneigė įrodymais. Todėl atsakovas neįrodė egzistuojant pagrindÄ Å¡ioje byloje taikyti restitucijÄ . Atsakovas 2008 m. rugsėjo 4 d. laidavimo sutartimi besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo laiduoti už UAB „Sodžiaus bÅ«stas“ prievoles, kylančias iÅ¡ lizingo teisinių santykių.

Todėl pagal CK 6.189 ir 6.200 straipsnius privalo įsipareigojimus vykdyti. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad sudarant laidavimo sutartį atsakovas bÅ«tų suklaidintas ar veikiamas kitokių aplinkybių, kurios galėjo sÄ lygoti klaidingÄ pasiraÅ¡omos sutarties sÄ lygų suvokimÄ . Todėl laikytina, kad atsakovas laisva valia prisiėmė laidavimo sutarties pagrindu kilsiančius įsipareigojimus ir prievolės, už kuriÄ laidavo, apimtis bei turinys jam buvo aiÅ¡kus ir suprantamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.). Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl laiduotojo pareigos atsakyti pagal laidavimo sutartį už neįvykdytas lizingo gavėjo prievoles bei atlyginti padarytus nuostolius lizingo davėjui.           Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu 2008 m. rugsėjo 4 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT078476, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perdavė trečiajam asmeniui naudotis 41.590,91 € (143.605,09 Lt) vertės automobilį, o trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti perduoto turto iÅ¡pirkimo įmokas ir palÅ«kanas iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (b.l. 5-10).

IeÅ¡kovas 2008 m. rugsėjo 4 d. sudarė su atsakovu laidavimo sutartį Nr. LT078476/L, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas kliento pagal lizingo sutartį su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais (b.l. 11-12). Trečiajam asmeniui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieÅ¡kovas 2013 m. liepos 1 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartį (b.l. 16). Sutarties nutraukimo metu trečiasis asmuo buvo skolingas ieÅ¡kovui 878,39 Lt mokėtinų įmokų (b.l. 17-18).

Taip pat trečiajam asmeniui už nesumokėtas įmokas ieÅ¡kovas apskaičiavo 404,61 Lt dydžio palÅ«kanas (b.l. 22). Pagal lizingo sutartį perduoto turto neiÅ¡pirkta vertė, sutarties nutraukimo metu buvo 81.948,56 Lt, ieÅ¡kovas grÄ Å¾intÄ automobilį pardavė 2013 m. spalio 11 d. už 28.925,62 Lt (be PVM), todėl patyrė 53.022,94 Lt turto pardavimo nuostolių (b.l. 17; 19-21). Iki grÄ Å¾into turto realizacijos ieÅ¡kovas 2013 m. liepos 17 d. raÅ¡tu siÅ«lė trečiajam asmeniui ir atsakovui įsigyti automobilį už turto likutinę vertę (81.948,56 Lt) (b.l. 105).

        Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.              Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, kurioje buvo pateiktas sisteminis CK 6.574 ir 6.222 straipsnių aiÅ¡kinimas, sprendžiant nutrauktos lizingo sutarties pasekmes Å¡alims. Minėtoje nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui ir Å¡io mokamų įmokų dalį sudarė turto iÅ¡pirkimo įmokos, nustatyta, jog nutraukus sutartį sumokėtos įmokos negrÄ Å¾inamos ir reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , teismas, kilus ginčui, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo, bei grÄ Å¾into turto vertę, buvusiÄ sutarties nutraukimo momentu (ar kitu Å¡alių sutartyje nustatytu momentu, jeigu Å¡alys susitarė kitaip).

Nustačius Å¡ias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grÄ Å¾into turto verte bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu. Pažymėtina, kad cituojamoje nutartyje buvo analizuojama situacija, kai lizingo davėjas dar nebuvo pardavęs grÄ Å¾into turto. Kitose bylose kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grÄ Å¾inimo momentu bÅ«tų reikÅ¡minga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo bÅ«dÄ , o ne imtųsi priemonių jį parduoti.

Tuo atveju, kai lizingo davėjas grÄ Å¾intÄ turtÄ parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (LAT 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013).           Nagrinėjamoje byloje pagal lizingo sutarties 11.1 punktÄ ieÅ¡kovas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį anksčiau joje nustatyto termino, jeigu lizingo gavėjas nesumokėjo visos ar dalies sutartinės įmokos pagal įmokų grafikÄ ar neįvykdė kitos finansinės prievolės per nustatytÄ laikÄ ir nesugebėjo per 30 dienų po mokėjimų ar nustatyto termino padengti Å¡io įsikolinimo.

Pagal Å¡ios sutarties 11.3 punktÄ , jeigu sutartis nutraukiama pagal 11.1 punktÄ , sutartinės įmokos, kurias klientas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, klientui negrÄ Å¾inamos, taip pat klientas įsipareigoja atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius (b.l. 10). IeÅ¡kovas pateikė dokumentus, patvirtinačius, kad sutarties nutraukimo metu likusi neiÅ¡pirkta turto vertė buvo 81.948,56 Lt, tai yra tokio dydžio buvo trečiojo asmens skola ieÅ¡kovui už perduotÄ automobilį. GrÄ Å¾intÄ turtÄ ieÅ¡kovui pavyko realizuoti tik už 28.925,62 Lt.

Taigi, trečiajam asmeniui grÄ Å¾inus turtÄ , ieÅ¡kovas nebuvo grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje buvo dar prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , kadangi automobilis buvo įgytas už 169.454,00 Lt (b.l. 13-14), o trečiasis asmuo, nustraukus sutartį, dar buvo nesumokėjęs 81.948,56 Lt turto vertės. Parduoto turto verte ieÅ¡kovas sumažino reikalaujamų atlyginti nuostolių dydį ir prašė priteisti tik 53.022,94 Lt iÅ¡ atsakovo. Todėl nesutiktina su atsakovo argumentu, kad pirmos instancijos teismas turėjo taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ .

           Pagal CK 6.228 straipsnio 1 punktÄ Å¡alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Be kitų aplinkybių, Å¡iais atvejais turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, jog viena Å¡alis nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad kita Å¡alis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiÅ¡kai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslÄ .

Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog laidavimo sutartis jam neatnešė jokios objektyvios naudos, tik nuostolius, nėra pagrindas teismui keisti laidavimo sutarties sÄ lygas ar atleisti atsakovÄ nuo pagal Å¡iÄ sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Atsakovas, bÅ«damas UAB „Sodžiaus bÅ«stas“ direktoriumi, pats patvirtino savo paraÅ¡u lizingo sutartį, taip pat sudarė su ieÅ¡kovu laidavimo sutartį. Taigi atsakovas, sudarydamas sutartis, veikė kaip verslininkas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, bÅ«damas trečiojo asmens direktoriumi, privalėjo su ieÅ¡kovu sudaryti lizingo sutartį, tai yra, kad bÅ«tent pagal Å¡iÄ sutartį perduodamas automobilis buvo bÅ«tinas trečiojo asmens veiklai vykdyti.

Atsakovas, bÅ«damas verslininku, turėjo žinoti savo vadovaujamos įmonės finansines galimybes, suvokti galimÄ rizikÄ kartu sudarant ir laidavimo sutartį. Nepripažintina, kad atsakovas ar trečiasis asmuo bÅ«tų priklausomi nuo ieÅ¡kovo, kadangi verslui reikalingÄ automobilį galima buvo įsigyti ir nesudarant lizingo sutarties, tai yra įsigyjant mažesnės vertės transporto priemonę arba jÄ iÅ¡sinuomojant. Atsakovas nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių savo bei trečiojo asmens ekonominius sunkumus, neatidėliotinus poreikius ar kitas aplinkybes, dėl kurių teismas nagrinėjamoje byloje galėtų taikyti CK 6.228 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                              Vidas Stankevičius                                                                                                                                                                                                                                             Jūratė Varanauskaitė