2023-03-08 Nr. AB-5405-3-64-3-01461-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-3-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01461-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.6; 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. D. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. D. skundą dėl aprašo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) patenkinti skundą ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba) pašalinti padarytą pažeidimą: pataisyti 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. T-285, kuriuo patvirtino Žemės nuomos mokesčio ir priedo už valstybinės žemės nuomą ir naudojimą apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) dalį – Aprašo tekstą „8. Prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda: 8.2. įsigijus nuosavybės teise <...> garažų paskirties <...>, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas. (metalinius garažus 2-oje, 5-oje, 6-oje, 7-oje, 8-oje metalinių garažų eksploatavimo bendrijose, nuomos mokestį privaloma mokėti iki atskiro Savivaldybės administracijos ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę)“ ir pataisyti Aprašo nuostatas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles:

„2.2. žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymius turinčius garažus)“; arba 2) patenkinti skundą ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Šiaulių apygardos skyrių išspręsti ginčą – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl Tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. T-285 dalyje: Aprašo tekste a) „8. Prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda: 8.2 įgijus nuosavybės teise <...> garažų paskirties <...>, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas. (metalinius garažus 2-oje, 5-oje, 6-oje, 7-oje, 8-oje metalinių garažų eksploatavimo bendrijose, nuomos mokestį privaloma mokėti iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ būtina išbraukti žodžius „iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ ar kitaip suformuluoti šį tekstą, kad jis nepažeistų bendrijos narių, tarp jų – ir pareiškėjo, kaip 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos nario, teisės į valstybės garantuotą neterminuotą valstybinės žemės naudojimą garažams laikyti ir eksploatuoti;

b) pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu atsižvelgiant į Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles: „2.2. žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymius turinčius garažus);

3) pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skunde dėl teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo bendrijų valstybinės žemės naudojimo garažų laikymui ir eksploatavimui reglamentavimo, atitinka įstatymus, Vyriausybės norminius aktus.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus – patikslinti proceso šalis, suformuluoti reikalavimą, pateikti teismui įrodymus, jog su analogiškais reikalavimais dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi į atsakovą ir kad atsakovas atsisakė atlikti prašomus veiksmus. Pareiškėjas taip pat įpareigotas aiškiai nurodyti, ar siekia ginčo nagrinėjimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, ar ginčo nagrinėjimo iš esmės teisme ir priklausomai nuo to suformuluoti aiškų skundo reikalavimą. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad teikti prašymą ištirti norminio akto teisėtumą asmuo gali tik tada, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo teismo prašė: 1) patenkinti skundą ir įpareigoti LAGK Šiaulių apygardos skyrių išspręsti ginčą – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl Tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. T-285 dalyje: Aprašo tekste a) „8. Prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda: 8.2 įgijus nuosavybės teise <...> garažų paskirties <...>, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas. (metalinius garažus 2-oje, 5-oje, 6-oje, 7-oje, 8-oje metalinių garažų eksploatavimo bendrijose, nuomos mokestį privaloma mokėti iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ būtina išbraukti žodžius „iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ ar kitaip suformuluoti šį tekstą, kad jis nepažeistų bendrijos narių, tarp jų – ir pareiškėjo kaip 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos nario teisės į valstybės garantuotą neterminuotą valstybinės žemės naudojimą garažų laikymui ir eksploatavimui; b) pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu atsižvelgiant į Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles: „2.2. žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymius turinčius garažus); 2) pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skunde (nurodyti šio skundo E dalyje) dėl teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo bendrijų valstybinės žemės naudojimo garažams laikyti ir eksploatuoti reglamentavimo, atitinka įstatymus, Vyriausybės norminius teisės aktus.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi dar kartą įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus – patikslinti atsakovą bei nurodyti, kokioms NŽT Šiaulių skyriaus teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Teismas nustatė, jog pareiškėjas netinkamai suformulavo patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti LAGK Šiaulių apygardos skyrių išspręsti ginčą – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skundą. Pareiškėjui nurodyta, kad patikslintu skundu jis kelia ginčą tik dėl LAGK sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti jo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl negali kelti reikalavimo dėl norminio akto ištyrimo.

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo teismo prašė: 1) patenkinti skundą ir panaikinti Aprašo 8 punkto 8.2 papunkčio dalį „įsigijus metalinius garažus 2-oje, 5-oje, 6-oje, 7-oje, 8-oje metalinių garažų eksploatavimo bendrijose, nuomos mokestį privaloma mokėti iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ arba (jei būtų laikoma, kad skundas paduotas pavėluotai – praleidus vieno mėnesio (iki 2022 m. rugpjūčio 7 d.) terminą) patenkinti skundą ir įpareigoti LAGK Šiaulių apygardos skyrių išspręsti ginčą – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl Tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. T-285 dalyje: Aprašo 8 punkto 8.2 papunktyje išbraukti žodžius „iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ ar kitaip suformuluoti šį tekstą, kad jis nepažeistų šių bendrijų narių, tarp jų – ir pareiškėjo, kaip 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos nario, teisės į valstybės garantuotą neterminuotą valstybinės žemės naudojimą garažų laikymui ir eksploatavimui; 2) įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu, atsižvelgiant į Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles: „2.2. žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymių turinčius garažus); 3) vadovaujantis ABTĮ 113 straipsniu pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys (nurodyti šio skundo E dalyje) dėl teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo bendrijų valstybinės žemės naudojimo garažams laikyti ir eksploatuoti reglamentavimo, atitinka įstatymus, Vyriausybės norminius teisės aktus.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo A. P. D. skundą ir patikslintus skundus laikė nepaduotais bei nurodė grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir vertino, kad pareiškėjas neištaisė esminių, teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyse nurodytų, trūkumų, t. y. pareiškėjas nepriėmė aiškaus sprendimo, kokio materialinio rezultato siekia kreipdamasis į teismą (ar dėl LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, panaikinimo, ar dėl Tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. T-285 teisėtumo ir pagrįstumo), todėl neįmanomas administracinės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, jog kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę su prašymu atlikti veiksmus (pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu, atsižvelgiant į Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles) ir jos atsisakymą atlikti prašomus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje išaiškinta, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus pats savaime negali būti administracinės bylos pagrindu ir dalyku.

Teismas pažymėjo, kad prašymas pradėti tyrimą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo negali būti tenkinamas, kai prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė, kodėl NŽT Šiaulių skyrius byloje turėtų būti laikomas trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad iš jo neatimama teisė kreiptis į teismą su nauju, ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu, vadovavosi ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas ir patikslinti skundai laikyti nepaduotais, nurodė pareiškėjui grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas A. P. D. atskirajame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutiko su teismo vertinimu, kad jis neištaisė esminių skundo trūkumų ir teigė, jog teismas ignoruoja pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. patikslintame skunde nurodytus faktus, aplinkybes, argumentus.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo A. P. D. atskirąjį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nurodė, jog pareiškėjas turi suformuluoti reikalavimą teismui, atitinkantį ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas galimas priimti administracinio teismo sprendimų rūšis, detalizavo ABTĮ 24 straipsnio nuostatas ir paaiškino pareiškėjui esminiams skundo elementams (skundo dalykui, pagrindui) keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo reikalavimą, nes neaiški pareiškėjo valia (ar siekia ginčo nagrinėjimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, ar teisme ir priklausomai nuo to suformuluoti aiškų skundo reikalavimą), pateikti įrodymus, jog kreipėsi į atsakovą su analogiškais reikalavimais dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir, kad atsakovas atsisakė atlikti prašomus veiksmus, detalizavo prašymo ištirti norminio akto teisėtumą pateikimo aplinkybes ir jo turiniui keliamus reikalavimus bei nurodė patikslinti proceso šalis. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje pakartotinai įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo reikalavimą, nes pareiškėjui keliant klausimą dėl LAGK sprendimo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą teisėtumo ir pagrįstumo, byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo ginčas iš esmės, todėl kartu negali būti keliamas reikalavimas dėl norminio akto ištyrimo, nurodė pareiškėjui patikslinti atsakovą bei detalizuoti NŽT teises ar pareigas pareiškėjo inicijuojamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad minėtose teismo nutartyse skundo ir patikslinto skundo trūkumai nustatyti pagrįstai, teismo pateikti išaiškinimai, kaip pareiškėjas gali ištaisyti nustatytus trūkumus, pakankamai aiškūs ir išsamūs.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 15 d. skundą bei jo 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. patikslintus skundus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas per teismo nustatytus terminus nepašalino nustatytų trūkumų.

Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Aprašo 8.2 punktą arba įpareigoti LAGK Šiaulių apygardos skyrių išspręsti ginčą – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Aprašo 8.2 punkto yra neaiškus ir nekonkretus. Tokiu būdu pareiškėjas nepriėmė aiškaus sprendimo, kokio materialaus rezultato siekia kreipdamasis į teismą, taigi, nesant aiškiai išreikštos pareiškėjo valios, nėra galimybės iškelti administracinę bylą teisme.

Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas, prašydamas įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu, atsižvelgiant į Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė būtų dėl šio pareiškėjo reikalavimo priėmęs kokį nors sprendimą, ar atsisakęs jį priimti. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jis ne kartą kreipėsi į savivaldybę, o ši atsisakė atlikti prašomus veiksmus, dėl to buvo nagrinėjami ginčai teismuose, nesuteikia pagrindo prieiti prie kitokios nei pirmosios instancijos teismas išvados, nes jie neįrodo, kad į atsakovą buvo kreiptasi būtent dėl šioje konkrečioje byloje pareiškėjo keliamo reikalavimo.

Teismas, įvertinęs ABTĮ 113 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino prašymo pradėti tyrimą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo teisinius aspektus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog NŽT, kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, nurodė, nes jis minimas Aprašo 8.2 punkte, tačiau vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos šio viešojo administravimo subjekto teisėms ar pareigoms.

Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas terminą skundo ir patikslinto skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytus terminus skundo trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus laikė nepaduotais, nepašalinus trūkumų. Todėl teismas pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

III. Pareiškėjas 2023 m. sausio 9 d. prašyme prašo: nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimti prašomus (prašymo tekste nurodytus mėlyna spalva) papildomus sprendimus dėl dalies reikalavimų, dėl kurių 2022 m. rugsėjo 18 d. atskirajame skunde pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų ir kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartyje neišnagrinėti ir (ar) išaiškinti 2023 m. sausio 4 d. nutartį bei nurodyti veiksmus, kuriuos atsakovai privalo atlikti arba nuo kurių jie privalo susilaikyti.

Pareiškėjas nurodo, jo vertinimu, su ginču susijusias faktines aplinkybes, susijusias su jo kreipimusi į Šiaulių miesto savivaldybę, NŽT, Reginų apygardos administracinį teismą bei Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, įvykusias iki Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties priėmimo ir po to.

Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartyje nepasisakyta dėl jo atskirajame skunde nurodytų argumentų ir įrodymų ir prašo išaiškinti atitinkamas minėtos nutarties dalis.

Pareiškėjas pažymi, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. atskirajame skunde nurodė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nurodytų trūkumų ištaisymus 2022 m. rugpjūčio 25 d. patikslintame skunde – pirmiausia dėl skundo reikalavimo suformulavimo, taip pat trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė NŽT Šiaulių skyrių, nes Aprašo 8 punkto 8.2 papunkčio dalyje nurodyta: „(...nuomos mokestį privaloma mokėti iki atskiro NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę)“. Pareiškėjas teigė, kad šiuos įrodymus ir argumentus papildomai išdėstė ir 2022 m. gruodžio 1 d. skunde Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, taip pat nurodydamas ir konkrečias aukštesnių teisės aktų dalis, kurioms prieštarauja Aprašo 8.2 punktas.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo neteisingai interpretuojami jo patikslinto 2022 m. rugsėjo 6 d. skundo reikalavimai – pareiškėjas prašo teismo priimti ABTĮ 88 straipsnyje, 113 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus. Jo reikalavimas arba patenkinti skundą ir įpareigoti LAGK Šiaulių apygardos skyrių išspręsti ginčą – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skundą yra alternatyvus (jei būtų laikoma, kad skundas paduotas pavėluotai – praleidus vieno mėnesio (iki 2022 m. rugpjūčio 7 d.) terminą), o ne pagrindinis (ne tik dėl LAGK sprendimo). Todėl teiginys, kad patikslintu skundu pareiškėjas kelia ginčą tik dėl LAGK sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti jo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, neatitinka faktinių aplinkybių.

Pareiškėjas pažymi, kad teiginys, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į savivaldybę su prašymu atlikti veiksmus, neatitinka faktinių aplinkybių, nes pareiškėjas gavo Savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. SG-1001 bei vėlesnius sprendimus dėl jo prašymų (skundų), taip pat 2022 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į LAGK Šiaulių skyrių su skundu. Vietos savivaldos įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas nustato prievolę užtikrinti, kad savivaldybės institucijų visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Šios nuostatos suponuoja pareigą savivaldybei ištaisyti paaiškėjusį akivaizdų priimto sprendimo neatitikimą įstatymui ir (ar) Vyriausybės nutarimui (taigi, ir pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu, atsižvelgiant į Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio nutarimu Nr. 699 pakeistas taisykles), neatsižvelgiant į tai, ar tai nurodo Vyriausybės atstovas ar vietos gyventojas, dalyvaudamas įgyvendinant savivaldybės sprendimus.

Pareiškėjo vertinimu, jo atskirajame skunde pateikti išsamūs paaiškinimai, kurie įrodo, kad prašymas pradėti tyrimą dėl norminių administracinių aktų atitikties įstatymams susijęs su teisme nagrinėjama byla. Teismo teiginys, kad prašymas pradėti tyrimą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo negali būti tenkinamas (prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla) neatitinka faktinių aplinkybių. Todėl vadovaujantis ABTĮ 113 straipsniu turėtų būti pradėtas tyrimas ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys (nurodyti šio skundo E dalyje) dėl teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo bendrijų valstybinės žemės naudojimo garažų laikymui ir eksploatavimui reglamentavimo, atitinka įstatymus, Vyriausybės norminius teisės aktus.

Pareiškėjo nuomone, jis pagrindė, dėl kokių priežasčių NŽT turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pareiškėjo vertinimu, jis pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytus skundo trūkumus ir pateikia lentelę, kurioje nurodo argumentus dėl tinkamo skundo trūkumų pašalinimo pagal teismo nutartis. Pareiškėjas teigia, kad įstatymas nenumato prievolės pareiškėjui suformuluoti reikalavimą, atitinkantį ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas sprendimų rūšis bei teisės teismui detalizuoti ABTĮ 24 straipsnio nuostatas. ABTĮ 88 straipsnis numato, kad išnagrinėjęs bylą teismas priima vieną iš 5 nurodytų sprendimų. Taigi, ne pareiškėjo, o teismo prerogatyva (pagal ABTĮ 86 straipsnį įvertinus ištirtus įrodymus, aplinkybes, turinčias bylai esminės reikšmės) pasirinkti ir priimti vieną iš 88 straipsnyje nurodytų sprendimų ir nebūtinai pagal pareiškėjo suformuluotą reikalavimą.

Pareiškėjas teigia, kad administraciniai teismai paviršutiniškai vertino pareiškėjo skundų argumentus ir motyvus, dalį jų visiškai ignoravo, priėmė tendencingai palankius stipresnei ginčo pusei – atsakovams (savivaldybei ir NŽT) sprendimus. Iš keliolikos per 2021 ir 2022 metus pareiškėjo ir keliolikos 3-iosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos (kuriai pareiškėjas talkina ginčuose su institucijomis) pateiktų skundų nei vienas LAGK, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas nėra palankus pareiškėjams. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, neteisingai taikė teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą procesinį sprendimą – 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. eAS-3-556/2023 (ABTĮ 97 str. 3 d.) ir išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį (ABTĮ 96 str. 3 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas (ABTĮ 97 str. 1 d. 1 p.); jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (ABTĮ 97 str. 1 d. 2 p.); jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (ABTĮ 97 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant ir taikant šį procesinį institutą, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012; ir kt.). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011).

Pareiškėjas šiuo atveju prašymą dėl papildomo sprendimo grindžia iš esmės pakartodamas atskirojo skundo argumentus, taip pat nurodydamas naujas faktines aplinkybes, įvykusias jau po šioje byloje apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundų, atskirojo skundo bei prašymo priimti papildomą sprendimą argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra nei vienos ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuriai esant gali būti priimamas papildomas sprendimas. Todėl priimti papildomą sprendimą nėra pagrindo.

Pareiškėjo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo argumentai, susiję su netinkamai vertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei įrodymais taip pat netenkina ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuriai esant gali būti priimamas papildomas sprendimas.

Pareiškėjas prašo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį. ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kol sprendimas nėra įvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai, todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu motyvuojamąją sprendimo dalį) ir, kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu rezoliucinės jo dalies aiškumo), prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas ir patikslinti skundai laikyti nepaduotais pareiškėjui nepašalinus teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, akivaizdu, kad liko galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundai laikyti nepaduotais. Iš pareiškėjo argumentų, kuriais prašoma išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį, matyti, jog pareiškėjas kelia klausimus, kurie iš esmės yra nesutikimo su šia nutartimi argumentai (dėl bylos aplinkybių vertinimo, norminės bylos inicijavimo), o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartyje pasisakyta dėl esminių pareiškėjo atskirajame skunde keltų klausimų, minėtos nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, todėl pareiškėjo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties išaiškinimo pripažįstamas nepagrįstu ir netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, 97 straipsnio 3 dalimi ir 137 straipsniu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. D. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-3-556/2023 išaiškinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius