43ea6d1e-3b04-4fdf-8f5c-08e4ccfdeda9 · Lietuvos apeliacinis teismas

 Byla Nr. 1S-308-851/2023

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vitalijos NorkÅ«naitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Å iukÅ¡tos, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo J. P. (J. P.) skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo virÅ¡ininko Mindaugo Žirlio teikimas Nr. RV-23-7458 dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5 punktÄ , 7 punktÄ , 8 punktÄ , 12 punktÄ , 13 punktÄ , ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Å¡ios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 ir 6 dalis ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia – 1998 m. rugpjūčio 15 d.

2. 2023 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo virÅ¡ininko Mindaugo Žirlio teikimas Nr. RV-23-7458 dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi teikimas netenkintas. Teismas pažymėjo, kad atliktos bausmės dalis Å¡iuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nuteistajam J. P. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laikÄ , bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

II. Skundo teisiniai argumentai ir proceso dalyvio pareiškimai

4. Nuteistasis J. P. skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir skirti maksimaliÄ â€“ 10 metų terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis teistas pirmÄ kartÄ , dėl padarytų nusikaltimų gailisi, kaltę pripažįsta. Pažymi, kad yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas, gyvenimiÅ¡kų tikslų sieks teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, naujų nusikaltimų nedarys.

4.2. Nurodo, kad sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ jis visada atlieka sÄ Å¾iningai ir atsakingai. Nors jo rizika iÅ¡lieka vidutinė, tačiau fiksuojama daroma pažanga. Be to, jis neturi nuobaudų nuo 2013 m., yra ramus, pareigingas, atsakingas žmogus.

4.3. Taip pat nurodo, kad jis Å¡iuo metu dirba valytoju, jo atlyginimas yra 70 Eur per mėnesį. IeÅ¡kiniui padengti iÅ¡ atlyginimo iÅ¡skaičiuojama apie 20 Eur. Pažymi, kad gaudamas tokias mažas pajamas jis neatlygins civilinio ieÅ¡kinio iki gyvenimo galo. Jeigu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bus pakeista į terminuotÄ laisvės atėmimÄ , atlikęs bausmę jis laisvėje susiras geriau apmokamÄ darbÄ ir greičiau atlygins padarytÄ Å¾alÄ . Taip pat pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis įgijo dailidės specialybę, todėl išėjęs į laisvę lengvai ras darbÄ bei atlygins padarytÄ Å¾alÄ , padės artimiesiems, mokės mokesčius ir taps naudingu visuomenės nariu.

4.4. Nurodo, kad jis su bendrininku iÅ¡ anksto neplanavo įvykdyti nužudymo, planavo įvykdyti apiplėšimÄ , bet buvo atpažinti, todėl bÅ«dami streso bÅ«senoje nesugebėjo priimti teisingo sprendimo ir pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto. IÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo jis suprato, kad įvyko katastrofa.

4.5. Taip pat nurodo, kad nusikaltimus jis padarė būdamas jauno amžiaus – 23 metų, bausmę atlieka jau daugiau nei 25 metus. Per šiuos metus jis turėjo daug laiko apgalvoti savo praeitį, jis jau daug metų yra tikintis krikščionis, gyvenime jis remiasi krikščioniškomis vertybėmis.

4.6. Nurodo, kad jis yra vedęs, jo žmona viena augina 3 paauglius vaikus. Jai reikalinga nuteistojo pagalba. Taip pat jis privalo padėti savo motinai, kuri ilgus metus nepraranda vilties, kad jis išeis į laisvę.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi Å¡io straipsnio  dalyje nurodytÄ nuteistojo praÅ¡ymÄ , atlieka nuteistojo socialinį tyrimÄ ir ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo nuteistojo praÅ¡ymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

6. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

7. Ä®statymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o tik kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

8. IÅ¡analizavusi pateiktÄ bylos medžiagÄ , skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, įvertino byloje esančių duomenų visumÄ â€“ nuteistojo elgesį, mÄ stymÄ laisvės atėmimo metu, padarytÄ pažangÄ , pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kriminogeninius veiksnius, teistumus, civilinio ieÅ¡kinio atlygintÄ dalį ir kt.

9. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad J. P. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalų kriterijų. Å iuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 25 metus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (iÅ¡ J. P. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 1998 m. rugpjūčio 15 d., PravieniÅ¡kių 2-ajame kalėjime – nuo 2008 m. spalio 3 d.), tačiau vien Å¡io formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, iÅ¡ esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

10. IÅ¡ teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, visų pirma, naujausios, t. y. 2023 m. rugpjūčio 25 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. RV-23-7246 matyti, kad Å¡iuo metu nuteistasis J. P. aktyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankosi pas Resocializacijos skyriaus psichologę asmeninėms konsultacijoms. Jis Å¡iuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, bausmę atlieka lengvos grupės sÄ lygomis. Taip pat pažymima, kad J. P. mÄ stymo ir elgesio ypatumai bausmės atlikimo metu kito – jis iÅ¡siugdė tarpasmeninius įgÅ«džius, pradėjo vertinti savo elgesį bei pastebėti daromas klaidas, mokėsi naujų problemų sprendimo įgÅ«džių, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos ir pagal tai formuoti savo elgesį. Nuteistasis palaiko socialinius ryÅ¡ius su motina, broliu, sutuoktine, nori išėjęs į laisvę ja rÅ«pintis, dirbti ir grÄ Å¾inti skolas. Be to, Å¡iuo metu neturi galiojančių nuobaudų, yra 16 kartus skatintas, dirba valytoju. Teisėjų kolegija palankiai vertina Å¡ias aplinkybes, tačiau taip pat pažymi, kad tinkamai atlikti bausmę, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir Å¡ios pareigos netinkamas vykdymas negali bÅ«ti pateisinamas ar sumenkinama padarytų pažeidimų reikÅ¡mė.

11. Be to, nors nustatyta, kad nuteistasis rodo aukÅ¡tÄ darbinę motyvacijÄ , dirba įkalinimo įstaigoje, tačiau pats savanoriÅ¡kai skolų nedengia, dalis skolos – 622 Eur buvo iÅ¡ieÅ¡kota priverstinio proceso tvarka (t. 3, b. l. 42), todėl teisėjų kolegija nuteistojo nurodomÄ argumentÄ , jog jis nori iÅ¡eiti į laisvę tam, jog galėtų dirbti bei sumokėti susidariusias skolas, taip pat vertina kritiÅ¡kai.

12. Taip pat, kaip minėta, nors nustatyta, kad J. P. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau svarbu ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 9 kartus pažeidė įstaigos taisykles, 3 kartus baustas drausmine tvarka. Vertinant nuteistojo padarytus pažeidimus matyti, jog tarp nuteistojo padarytų pažeidimų vyrauja įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas bei uždraustų daiktų gaminimas, įgijimas arba laikymas. Nors paskutinį kartÄ nuteistasis baustas 2013 m. gegužės 13 d. bei Å¡iuo metu nuteistasis nepažeidinėja įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaiÅ¡tingo, o aukščiau iÅ¡vardintos aplinkybės leidžia teigti, kad dalį bausmės atlikimo laiko buvo pasireiÅ¡kęs nenuoseklus, nepakankamai disciplinuotas nuteistojo elgesys. Nuteistojo daryti pažeidimai, už kuriuos jam skirtos drausminės nuobaudos, be jokios abejonės jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių.

13. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad J. P. yra teistas vienÄ kartÄ Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 6 punkte, 9 punkte, 11 punkte. Pažymėtina, kad J. P. nuteistas dėl nužudymo esant net keturiems kvalifikuojantiems požymiams – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, itin žiauriai, nužudyti du žmonės, iÅ¡ kurių vienas – mažametis, nusikalstama veika padaryta, siekiant nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ .

Baudžiamosios bylos duomenimis, J. P. buvo mažamečio nužudymo iniciatorius. Å ios nusikalstamos veikos padarymas sukėlė neatitaisomas pasekmes, buvo nužudyta moteris ir mažametis vaikas. Aptarta aplinkybė atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, Å¡ios aplinkybės taip pat turi bÅ«ti įvertintos.

Paminėtina ir tai, kad vadovaujantis nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vada, Å¡iuo metu nuteistasis, kalbėdamas apie vienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų (apiplėšimo organizavimÄ ), – kaltės nepripažįsta, kaltę dėl plėšimo, žmogžudystės pripažįsta, kaltės neminimalizuoja. Visgi, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma ir tai, kad jis nepripažįsta įvykdęs žmogžudystes, tačiau nurodo, jog tokiu bÅ«du netekti artimų žmonių yra liÅ«dna ir tragiÅ¡ka. Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė rodo nuteistojo nepakankamÄ savikritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo padarytas nusikalstamas veikas.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis ne visÄ bausmės atlikimo laikÄ suvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamÄ pobÅ«dį, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas tokia griežta laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės paskirtis pilna apimtimi kurį laikÄ Ä¯gyvendinama nebuvo – pavyzdžiui 2002 m. vasario 5 d. pažymoje nurodoma, kad nuteistasis kaltę pripažįsta dalinai; 2004 m. liepos 18 d., 2006 m. liepos 18 d., 2008 m. rugpjūčio 27 d. charakteristikose nurodoma, kad nuteistasis kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, tačiau mano, kad yra nuteistas per griežtai, nors rimtų argumentų paaiÅ¡kinimui neturi.

Rimtesnių iÅ¡vadų nėra padaręs. 2009 m. balandžio 17 d., 2010 m. kovo 1 d., 2011 m. birželio 15 d. charakteristikose nurodoma, kad nuteistasis kaltės nepripažino. 2012 m. balandžio 19 d. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta, tačiau iÅ¡lieka dalinai gynybiÅ¡kas savo poelgiams, mano esÄ s nubaustas per griežtai.

14. Viena iÅ¡ labai svarbių ir reikÅ¡mingų aplinkybių, sprendžiant klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – ypač pažanga mažinant tokiÄ rizikÄ (BVK 88 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai pažymėjo ir apygardos teismas, Å¡iuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (nustatyta vidutinė). Ankstesnių vertinimo metu – 2022 m. kovo 14 d., 2023 m. gegužės 3 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taip pat buvo nustatyta nuteistojo vidutinė pakartotinio elgesio rizika.

Paskutinėje socialinėje tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nors stebima nuteistojo motyvacija, tačiau rizikos balų įverčiai nekito. Teisėjų kolegija vertinimu, atsižvelgiant į tai, negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamÄ poveikį nuteistajam.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeninių statinių veiksnių – t. y. smurtinio elgesio istorijos, būdingo teisės pažeidimų modelio, nuteistasis nepašalins. Tačiau svarbu pažymėti, kad vis dar didelę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: maža ir (ar) nestabili darbo patirtis, nestabili darbo patirtis, skolos, ieškinių ir (ar) piniginių baudų menkos apmokėjimo galimybės; būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stoka tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; empatijos stoka; nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/ apribojimų pažeidimai.

Å ie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mÄ stysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Juos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bei savo teigiama iniciatyva turi galimybę sumažinti.

15. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotos laisvės atėmimo bausmės instituto paskirtis yra teigiamai veikti asmenis, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiÅ«rį į savo padarytÄ nusikaltimÄ bei visuomenei reikÅ¡mingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimÄ sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai. Pažymėtina, kad bausmės pakeitimas terminuota bausme nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma. Taip pat teismas pažymi, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį iÅ¡eiti į laisvę, negali bÅ«ti aiÅ¡kinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti Å¡ia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali bÅ«ti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoÅ¡irdžių pastangų iÅ¡pirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

Nuteistojo J. P. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, iÅ¡eiti į laisvę, negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesÄ , kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir bÅ«tų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie nuteistojo drausmines nuobaudas, požiÅ«rį į savo veiksmus (nuteistasis neigia kaltę dėl apiplėšimo organizavimo, ne visÄ bausmės atlikimo laikÄ pripažino kaltę, teigė, jog yra nuteistas per griežtai), duomenys apie didelę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarančius kriminogeninius dinaminius veiksnius, maÅ¾Ä atlygintÄ civilinio ieÅ¡kinio dydį, kuris atlyginamas tik priverstine tvarka, Å¡iuo metu nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis jau padarė iÅ¡vadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais.

Dėl to Å¡iuo metu sprendimas nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies bausme bÅ«tų per ankstyvas.

16. Atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jÄ keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo J. P. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023  m. spalio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Vitalija Norkūnaitė

Aiva Survilienė

Linas Šiukšta