43ea5044-e44a-493e-97e1-71d9f5d526c4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2797-208/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01390-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas R. M. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–8), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 3 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nepriimtinomis ir žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Tokį teiginį pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad jam kalint LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas.

Sanitarinis mazgas kamerose neturėjo atskiros ventiliavimo sistemos ir nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, sanitariniame mazge esantis asmuo buvo matomas kitiems asmenims, todėl atliekant gamtinius reikalus buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u tik kartÄ Ä¯ savaitę 15 minučių. PareiÅ¡kėjas serga odos liga (psoriazė) ir nuolat tepa kÅ«nÄ vaistiniu tepalu, todėl jam turėtų bÅ«ti suteikta galimybė dažniau naudotis duÅ¡u, tačiau visi jo praÅ¡ymai yra atmetami.

Tvirtina, kad odos ligos gydymui jam turėtų bÅ«ti skiriami veiksmingesni vaistai ir be Å¡alutinio poveikio, tačiau jam pasiÅ«lyta tokius vaistus nusipirkti pačiam. Pabrėžė, kad dėl iÅ¡raÅ¡yto netinkamo tepalo jam atsiranda žaizdos, naktimis jis negali ramiai miegoti, o prie kÅ«no limpa drabužiai, todėl jis patiria diskomfortÄ , yra kankinamas. Taip pat teigia, kad skambinant artimiesiems yra pažeidžiamas privatumas, nes telefonų aparatai įrengti labai arti vienas kito, girdisi net kitų asmenų pokalbiai.

Visa tai neigiamai atsiliepė pareiÅ¡kėjo sveikatai, jis jautėsi pažemintas ir sugniuždytas, todėl jam turi bÅ«ti atlyginta priteisiant neturtinę žalÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 20–28).Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normines ribas, tačiau stengiamasi, kad tokiomis sÄ lygomis asmenys bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.

Dėl kamerų inventoriaus paaiškino, kad visose kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų.

Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Dėl kamerų bÅ«klės ir Å¡varos palaikymo kamerose paaiÅ¡kino, kad už kamerų Å¡varÄ ir tvarkÄ yra atsakingi patys suimtieji / nuteistieji, kuriems Å¡varai kamerose palaikyti iÅ¡duodamas reikalingas inventorius. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir turimus materialinius resursus. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo, privatumo užtikrinimo ir kt. skundo argumentų paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ , o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Teismas k o n s t a t u o j a:            byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja LukiÅ¡kių TI-K, 3 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d.

LukiÅ¡kių TI-K jis buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, nes vienam asmeniui kamerose tenkantis minimalus plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, sanitarinis mazgas kamerose nebuvo izoliuotas nuo bendros gyvenamosios patalpos ir kt. Atsakovės atstovo LukiÅ¡kių TI-K į bylÄ pateiktoje medžiagoje (atsiliepime į skundÄ ir jo prieduose) (b. l. 20–28) esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpis Å¡ioje byloje yra nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d., už kurį nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju. CK 6.250 straipsnio 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taigi, sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma – 3,6 kv. m. vienam asmeniui.EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).Remiantis bylos duomenimis, sanitarinio mazgo patalpos LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima apie 0,56 kv. m (b. l. 22).

Atsižvelgiant į formuojamÄ administracinių teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų (b. l.

20) matyti, kad, apskaičiavus visÄ ginčo laikotarpį (2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d.) pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas iÅ¡ viso: 89 paras. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas visiÅ¡kai atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodytos minimalaus ploto.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeistas nebuvo. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpio metu taip pat nebuvo pažeistas ir Konvencijos 3 straipsnis. Akcentuotina tai, jog EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjo teigimu, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas neužtikrino privatumo.

Sanitarinio mazgo patalpos įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V - 82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-241 redakcija, galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.) 21 punkte nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Taigi, teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi bÅ«ti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo sistema. EŽTT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad vertinant kalinimo sÄ lygas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prasme, atsižvelgtina ir į tai, ar asmeniui sudaryta galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro, Å¡ilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas ir t. t. (2010 m. balandžio 1 d. sprendimas Gultyayeva prieÅ¡ RusijÄ , 67413/01 ir kt.).

EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .Atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara (b. l. 23–24).

Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, t. y. kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, pripažintina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiko teisės aktuose (Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., HN 76:2010 21 p.) nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, todėl skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, pasireiÅ¡kusių netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, iÅ¡ esmės yra pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju konstatavus teisės aktų dėl tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų pažeidimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos sistemos nebuvimo atskirai nenagrinėtini.              PareiÅ¡kėjas taip pat skundžia naudojimosi duÅ¡u tvarkÄ , nes jis serga odos liga (psoriaze) ir dėl naudojamų vaistinių tepalų pageidauja, kad bÅ«tų sudaryta galimybė bent du kartus per savaitę nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po karÅ¡tu vandeniu.             Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Atsakovės atstovės teigimu, pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymo „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatas, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas sutinka, kad kalinimo vietoje yra sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u 15 min. vienÄ kartÄ per savaitę.

Atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, o byloje nepateikti įrodymai, paneigiantys Å¡ias aplinkybes, LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmuose pažeidimų nenustatyta.Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad jam dėl to, jog serga odos liga, turėtų bÅ«ti suteikta iÅ¡imtinė galimybė naudotis duÅ¡u kasdien arba bent jau 2 kartus per savaitę, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato iÅ¡imčių nusiprausti duÅ¡e dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl to, kad bÅ«tų suteikta galimybė dažniau naudotis duÅ¡u pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovės atstovÄ , tačiau tiek 2017 m. gruodžio 7 d., tiek 2018 m. sausio 11 d. pareiÅ¡kėjas buvo apžiÅ«rėtas gydytojo dermatologo ir po Å¡ių apžiÅ«rų rekomendacijų dažniau maudytis po duÅ¡u su karÅ¡tu vandeniu gydytojas nepateikė. PareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 96-5735 ir 2018 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 96-643 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 2S-263 buvo atsakyta, kad teisės aktai nenustato galimybės naudotis duÅ¡u dažniau nei 15 min. vienÄ kartÄ per savaitę.

Tokios bÅ«tinybės nenurodė ir gydytojas dermatologas, apžiÅ«rėjęs pareiÅ¡kėjÄ (b. l. 10, 11, 15). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuos raÅ¡tus bÅ«tų skundęs. Teismas sutinka su atsakovės atstovo pozicija, kad iÅ¡imtis naudotis duÅ¡u dažniau nei 15 min. vienÄ kartÄ per savaitę gali bÅ«ti taikoma tik esant aiÅ¡kioms medicininėms, tačiau ne higieninėms priežastims, kai kitu bÅ«du negalima pasiekti reikiamo rezultato. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo higienines priežastis, bet ne mediciniÅ¡kai pagrįstus gydytojo nurodymus.

Kadangi byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjo liga yra paÅ«mėjusi (atsiradę nauji ligos židiniai, stipresnis odos niežėjimas ir kt.), t. y. iÅ¡ paminėtų sprendimų matyti, kad gydytojas, vertindamas medicinines indikacijas, ligos paÅ«mėjimo nekonstatavo, darytina iÅ¡vada, kad, esant bÅ«tinybei nusiprausti dar kartÄ per savaitę, asmuo tai gali padaryti pasiÅ¡ildęs vandens kameroje ar Å¡altu vandeniu, kuris tiekiamas į kameroje esančiÄ prausyklÄ arba naudoti kitas priemones (drėgnas servetėles) tepalo pertekliui nuo odos paÅ¡alinti.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti sudaryta iÅ¡imtis nusiprausti po duÅ¡u dažniau nei kartÄ per savaitę dėl medicininių priežasčių, nesant nustatytų aiÅ¡kių gydytojo nurodytų pagrįstų medicininių priežasčių dėl pareiÅ¡kėjo ligos, LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmuose pažeidimų nenustatyta.Dėl privatumo skambinant artimiesiems teismas pažymi, kad suimtųjų skambinimÄ telefonu reguliuoja Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172, kurių 74 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog suimtiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos paskambinti telefonu ir nustato taksofono kortelių įsigijimo tvarkÄ . Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nėra numatytas telefoninių pokalbių patalpų įrengimas. PareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jo atžvilgiu buvo pažeistas privatumas skambinant telefonu, nebuvo sudarytos sÄ lygos bendrauti telefonu be paÅ¡alinių asmenų, tačiau konkrečiai nenurodė, kada ir kokiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmais tokios galimybės jam buvo apribotos.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo, pareigÅ«nai privalo užtikrinti, jog nuteistieji nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. kad neskambintų neleistinais numeriais ir / ar asmenimis, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigÅ«nai ne tik turi teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, kam ir kada skambina pataisos įstaigoje esantys asmenys. Teismo vertinimu, nustatyta pareiga organizuoti ir užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos tinkamos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu nuteistiesiems LukiÅ¡kių TI-K yra sudaryta, o pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl privatumo pažeidimo vertintini kaip abstraktÅ«s ir neįrodyti.Teismo nustatytos aplinkybės, kad sanitarinis mazgas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Kita vertus, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie bÅ«tų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos bÅ«klę. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 800,00 Eur suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma priteisti 3 500,00 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                             Donatas Vansevičius