43e9a7d7-e23b-4e8e-b082-c50a63f4edef · Kauno apygardos teismas

ATP byla NrAdministracinio nusižengimo byla Nr. ATP-60-634/2017Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00241-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius EndriukaitisraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo D. S. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas n u s t a t ė : Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. S. suraÅ¡ytas dėl to, kad 2016 m. kovo 26 d. apie 16.05 val. Sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui G. V. ir sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui N. A. vykdant pasienio teisinio rėžimo kontrolę pasienio ruože (duomenys neskelbtini), vyresnysis pasienietis N. A. iÅ¡lipęs iÅ¡ tarnybinio visureigio Mitsubishi Pajero valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkėdamas Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę, stabdymo skrituliu modamas skersai važiuojamos dalies, taip iÅ¡reikÅ¡damas teisėtÄ reikalavimÄ sustabdyti transporto priemonę Volvo XC90 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stabdė vykstančiÄ nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Sustabdyto automobilio Volvo XC90 vairuotojas D. S. gim. (duomenys neskelbtini) pateikė tik vairuotojo pažymėjimÄ . Pareikalavus vairuotojo pateikti transporto priemonės registracijos liudijimÄ , privalomosios transporto priemonės techninės apžiÅ«ros dokumentÄ ir transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisÄ , nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti.

Ä®tarus, kad automobilio vairuotojas D. S. galimai yra neblaivus, jo buvo pareikalauta užgesinti jo vairuojamo automobilio variklį, iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio bei užvedimo raktelius duoti vyresniajam pasieniečiui N. A.. Tačiau, automobilio VOLVO XC90 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. S. nepakluso VSAT pareigÅ«no teisėtiems reikalavimams ir staiga, atlikdamas pavojingÄ manevrÄ , pradėjo važiuoti. Tarnybiniu automobiliu MITSUBISHI PAJERO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos ženklu, įjungus specialiuosius mėlynos spalvos Å¡vyturėlius ir garso signalus, per garsiakalbį kartojant automobilio VOLVO XC90 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui sustabdyti transporto priemonę, pradėjo persekioti sprunkantį vairuotojÄ D. S., tačiau automobilio vairuotojas pavojingai manevruodamas nepakluso teisėtiems VSAT pareigÅ«nų reikalavimams sustabdyti automobilį, t. y. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ .VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu D. S. pripažintas padaręs ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir jam paskirta 115 Eur bauda.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje, D.

S., VSAT pareigÅ«nui N. A. teisėtai pareikalavus užgesinti vairuojamo automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį, iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio bei užvedimo raktelius duoti jam (N. A.), Å¡iam reikalavimui nepakluso, nes iÅ¡ įvykio vietos Å¡iuo automobiliu nuvažiavo. Byloje įrodymų pagrindžiančių D. S. kaltę pakanka. D. S. pažeidimas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas teisingai.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, D. S. praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl buvo priimtas neteisėtas procesinis sprendimas.

Priimtame procesiniame sprendime teismas turėjo nagrinėti ne tik pažeidėjo kaltę patvirtinančius įrodymus, tačiau ir jo kaltę paneigiančius įrodymus, o to nepadarydamas jis pažeidė rungtyniÅ¡kumo principÄ . Apeliantas taip pat cituoja Kauno apylinkės teismo nutartį Nr. A2.6.-710-358/2013 ir nurodo, kad ne jis turi įrodinėti, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo, o nutarimÄ priėmusi institucija turi įrodyti pažeidimo padarymo faktÄ , kadangi galioja nekaltumo prezumpcija.

Šiuo atveju akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra visiškai neįrodyta ir neparemta jokiais objektyviais įrodymais.D. S. teigimu, apylinkės teismas rėmėsi vieninteliais įrodymais, t. y. pareigūnų paaiškinimais ir šių pareigūnų tarnybinių pranešimų pagrindu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Daugiau jokių įrodymų, jo kaltę pagrindžiančių duomenų byloje pateikta nebuvo. Nepaisant to, kad jis bei liudytojai byloje nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes, tačiau teismas nepagrįstai vadovavosi būtent pareigūnų paaiškinimais, kurie paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.

Tuo tarpu įvykį mačiusių liudytojų bei apelianto paaiškinimai visiškai paneigia pareigūnų nurodomas aplinkybes. Vienintelis teismo nurodytas argumentas dėl kokių priežasčių nėra vadovaujamasi liudytojų E. A. ir G. A. paaiškinimais yra tai, kad jie neva tai gyvena netoli apelianto.Pareigūnų parodymus apeliantas vertina kritiškai, kadangi jie yra analogiški, visas detales išdėstant vos ne žodis žodin. D. S. keista, jog po įvykio praėjus pusei metų, pareigūnai įsimena tokias smuklias detales, kaip įvykio metu važiavusio pro šalį automobilio markę ir tai, kad tas automobilis buvo su lenkiškais numeriais.

Akivaizdu, jog po tokio laiko tarpo ir esant tokiai ekstremaliai situacijai kaip nurodo pareigÅ«nai, jie tokių smulkmenų įsiminti negalėtų. Apelianto teigimu, pareigÅ«nai tokiÄ aplinkybę nurodė tik tam, kad patvirtintų, jog neva tai niekas įvykio matyti negalėjo ir tokios pareigÅ«nų nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių jų objektyvumu.Skunde taip pat nurodoma, jog už tuos pačius veiksmus D. S. baudžiamas antrÄ kartÄ . Dėl nagrinėjamų įvykių 2016 m. kovo 31 d.

VSAT prie VRM Lazdijų rintinės vado pavaduotojas J. S. yra priėmęs nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo D. S. pripažintas padaręs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 4 dalyje, taigi jis jau buvo nubaustas už tuos pačius veiksmus, todėl pakartotinai jo bausti nėra pagrindo.D. S. teigimu, nuo pat įvykio pradžios jis buvo nuoseklus ir nurodė, jog stabdomas pareigÅ«nų buvo sustojęs, tačiau Å¡iems patikrinus dokumentus ir gavus pastarųjų leidimÄ , jis nuvažiavo toliau.

PareigÅ«nai neprašė nei iÅ¡lipti iÅ¡ vairuojamos transporto priemonės, nei atiduoti automobilio raktelius, nei iÅ¡jungti variklį. Netgi jeigu jis ir nebÅ«tų pateikęs dokumentų, jo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi jis dokumentų neturėjo, nes buvo pamiršęs namuose.Atsiliepimų į D. S. skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : D. S. apeliacinis skundas netenkinamas.D. S. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , nurodydamas, jog administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra visiÅ¡kai neįrodyta ir neparemta jokiais objektyviais įrodymais, be to, jis už tuos pačius veiksmus yra baudžiamas antrÄ kartÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas, neiÅ¡eidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡imtinai rėmėsi tik pareigÅ«nų parodymais, atmesdamas kitų liudytojų parodymus, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad byloje yra pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog D.

S. padarė jam inkriminuotÄ nusižengimÄ . Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas.Nors D. S. neigia nepaklausęs pareigÅ«nų reikalavimams užgesinti automobilio variklį, iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir atiduoti jo raktelius, tačiau tokiÄ apelianto versijÄ paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nutarime faktinėms aplinkybėms nustatyti ir apelianto kaltei įrodyti rėmėsi policijos pareigÅ«nų parodymais. Liudytojai N. A. ir G. V., apklausiami pirmosios instancijos teisme, davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, jog vykdant pasienio teisinio režimo kontrolę buvo sustabdytas automobilis Volvo. Vairuotojo (D. S.) buvo papraÅ¡yta pateikti dokumentus, tačiau jis gana ilgai nieko nepateikė, Å¡iaip ne taip pavyko iÅ¡traukti vairuotojo pažymėjimÄ .

Jo buvo papraÅ¡yta pateikti visus kitus dokumentus, tačiau jų nepatiekė. Vairuotojas ir keleivis buvo neblaivÅ«s, nuo jų sklido alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti. Todėl jis vairuotojo paprašė užgesinti automobilio variklį, iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio bei paduoti automobilio užvedimo raktelius. Å iems jo teisėtiems reikalavimams vairuotojas nepakluso, todėl apie tai buvo informuota užkardos administracijÄ . Po to minėto automobilio vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos staiga, atlikdamas pavojingÄ manevrÄ , minėtu automobiliu, nuvažiavo.

O kai pareigÅ«nai jį vijosi, Å¡is didindamas greitį nuvažiavo (b. l. 44, 62). Å iuos liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojo E. C. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog vykdant pamainos vyresniojo tarnybÄ , per radijo ryšį jis iÅ¡girdo, kad sustabdytas automobilis Volvo XC90. Po kelių minučių buvo praneÅ¡ta, kad vairuotojas, nesulaukęs patikrinimo pabaigos, pasiÅ¡alino. Be to, vėliau buvo gautas praneÅ¡imas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Apie tai buvo informuota policija.

Grįžę pareigÅ«nai N. A. ir G. V. rašė tarnybinius praneÅ¡imus, pateikė D. S. vairuotojo pažymėjimÄ . IÅ¡ pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų jis suprato, kad Volvo automobilio vairuotojo buvo pareikalauta pateikti daugiau dokumentų, tačiau vairuotojas jų nepateikė. Be to, pareigÅ«nas minėto vairuotojo pareikalavo užgesinti automobilio variklį, iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir pateikti raktelius (b. l. 45). Minėtus liudytojų parodymus ir tuo pačių D. S. kaltę padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina ir byloje esantys liudytojų pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 2-4), pažeidimo įvykio schema (b. l. 5), ViÅ¡tyčio užkardos budėtojo darbo registro iÅ¡raÅ¡as (b. l. 57-60) bei kita bylos medžiaga.Nors D.

S. liudytojų pareigÅ«nų parodymus vertina kritiÅ¡kai, tačiau apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, konstatuoja, jog minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, vieni kitiems ir neprieÅ¡tarauja, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jais abejoti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Jokių duomenų apie tai, kad pareigÅ«nai siektų nepagrįstai apkaltinti D. S. nebÅ«to nusižengimo padarymu, byloje nenustatyta, todėl apelianto skundo argumentai, kad pareigÅ«nai siekia jį apkalbėti, vertintini tik kaip siekis Å¡velninti savo teisinę padėtį ir iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusižengimÄ .AukÅ¡tesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, kritiÅ¡kai vertina ir D.

S. skundo argumentus, jog įvykį mačiusių liudytojų bei apelianto paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai paneigia pareigÅ«nų nurodomas aplinkybes. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, liudytojų E. A. ir G. A. paaiÅ¡kinimai yra neįtikinantys, liudytojai gyvena netoliese D. S., be to, teismo neįtikino, kad paaiÅ¡kinimus teisme jie davė atsiliepdami į skelbimÄ laikraÅ¡tyje, kadangi nei vienas iÅ¡ jų tiksliai nenurodė kurios dienos laikraÅ¡tyje „S.“, kuriame Å¡io laikraščio puslapyje ir skyriuje buvo patalpintas skelbimas, be to negalėjo tiksliai nusakyti visų skelbimo detalių.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pagrindÄ abejoti minėtų liudytojų parodymais sudaro ir ankščiau minėto pareigÅ«no G. V. parodymai, kuris paaiÅ¡kino, jog paÅ¡alinių žmonių nematė, laukuose niekas nedirbo, traktorius keliu nepravažiavo. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas D. S. taip pat nenurodė tos aplinkybės, jog pro jį, tuo metu kai buvo sustabdytas pareigÅ«nų, pravažiavo traktorius. Taigi atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, liudytojų E. A. ir G. A. parodymus aukÅ¡tesnysis teismas vertina kaip siekį padėti pažįstamam asmeniui D.

S. iÅ¡vengti atsakomybės ir juos atmeta.IÅ¡ D. S. apeliacinio skundo taip pat matyti, kad jo nuomone, byloje pažeistas non bis in idem (lot. ne du kartus už tÄ patį) principas. Anot apelianto, už tuos pačius veiksmus jis yra baudžiamas antrÄ kartÄ , kadangi dėl to paties įvykio 2016 m. kovo 31 d. VSAT prie VRM Lazdijų rintinės vado pavaduotojo J. S. nutarimu jis pripažintas padaręs ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . AukÅ¡tesnysis teismas su Å¡iuo skundo argumentu nesutinka.Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iÅ¡ esmės nustatomas tada, kai asmuo antrÄ kartÄ nubaudžiamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (tÄ patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, 2AT-14-2012, EŽTT sprendimas S. Z. prieÅ¡ RusijÄ (S. Z. v.

Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82).Nors D. S. nurodo, kad pažeidimus jis padarė tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog 2016 m. kovo 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1485P-55818459-16 D. S. buvo suraÅ¡ytas už KET 16 punkto pažeidimÄ , t. y. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 4 dalyje padarymÄ , o bÅ«tent už nepaklusimÄ uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir administracinė nuobaudÄ paskirta tik už Å¡io pažeidimo padarymÄ .

Tuo tarpu dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo D. S. surašytas 2016 m. kovo 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1485P-55826181-16, už tai, kad D. S. nepakluso teisėtiems VSAT pareigūnų reikalavimams užgesinti vairuojamo automobilio variklį, išlipti iš automobilio bei užvedimo raktelius duoti vyr. patruliui N. A.. Nors nagrinėjamu minėti pažeidimai padaryti maždaug tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad D. S. iš pradžių nepakluso teisėtiems VSAT pareigūnų reikalavimams užgesinti vairuojamo automobilio variklį, išlipti iš automobilio bei užvedimo raktelius duoti vyr. patruliui N. A. (ATPK 187 straipsnio 2 dalis), o vėliau nuvažiavo ir tuomet nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (ATPK 130 straipsnio 4 dalis).

Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad D. S. antrÄ kartÄ baudžiamas už tuos pačius veiksmus. Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neiÅ¡tyrė ar kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta.

Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl D. S. kaltės padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ nekyla, todėl skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ D. S. atžvilgiu nutraukti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :              D. S. apeliacinio skundo netenkinti, VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                Giedrius Endriukaitis