2021-08-04 Nr. AB-15477-3-63-3-00469-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2276-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00469-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.2; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skortis“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skortis“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Studija 33“) dėl individualaus administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skortis“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą, kuriuo nepritarta 2020 m. balandžio 6 d. prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam statinio projektui (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti 2020 m. balandžio 6 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį pateikto projekto sprendinių atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 metais pradėjo rengti supaprastinto statinio – inžinerinio statinio, neturinčio stogo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektą (toliau – ir Projektas), tačiau atsakovas jo vis nederina, nurodydamas naujus ir nepagrįstus objektyviais duomenimis motyvus. Pareiškėjas pažymėjo, kad Projektas vykdomas pagal Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintą Palangos centrinės dalies detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Pareiškėjo teigimu, Projekte išlaikytas Detaliajame plane nustatytas privalomasis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: teritorijos naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorija, teritorijos naudojimo pobūdis – komercinis pastatas; statinio aukštis nedidinamas; užstatymo tankis nedidinamas; statinio tvirtinimui nenumatomi žemės judinimo darbai; statinys tvirtinamas prie esamų, Nekilnojamojo turto registre registruotų grindinio trinkelių ankeriniais varžtais; paliekama esama statybos linija. Inžinerinis statinys, neturintis stogo, statomas derinant statybos liniją prie jau susiklosčiusios gatvės užstatymo linijos, nes projektuojamas ant jau esančio kiemo statinio.

3. Pareiškėjas nurodė, kad techninį projektą parengė UAB „Studija 33“, prašymai ir paaiškinimai į atsakovo pastabas pateikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba“.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas sistemingai nederina Projekto, teikia naujus nederinimo motyvus ir argumentus, kurie nebuvo nepritarimo pagrindu iki tol buvusiuose sprendimuose, todėl tokie atsakovo veiksmai, vadovaujantis aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 19 punktu, yra nepagrįsti ir vertintini kaip Projekto derinimo procedūros vilkinimas ar neveikimas.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą suderinti Projektą, tačiau 2019 m. gegužės 27 d. nepritarus statinio projektui IS „Infostatyba“ buvo paskelbti atsakovo motyvai, nenurodant konkrečių pažeidimų, bet nurodant, kad nėra sprendinio dėl archeologinių tyrimų būtinybės prieš vykdant judinimo darbus; pagal Palangos miesto istorinės dalies (KVR 12613) Palangos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą yra saugomas esamas užstatymo tankumas, pagal Detalųjį planą užstatymo tankis ir intensyvumas nedidinamas, nėra užtikrinami šie teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.

Į šias pastabas buvo atsakyta 2019 m. gegužės 28 d. pataisius Projektą, nurodant, kad yra projektuojama pergolė – inžinerinis statinys, kuris turi transformuojamas viršutines žaliuzes, bet ne stacionarų stogą, neturi išorinių sienų, neformuoja patalpų. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39, 40 punktus, šis statinys nedidina sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo, ir buvo pateiktas naujas prašymas derinti Projektą. Tačiau 2019 m. birželio 12 d. atsakovas vėl nepritarė Projekto sprendiniams ir nurodė, kad yra projektuojamas inžinerinis statinys, turintis stogą, statinys padidina esamus užstatymo rodiklius.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad šiuo sprendimo motyvu buvo nurodyta nauja, po ankstesnio patikrinimo nepateikta pastaba: nepritarime atsirado sąvoka – statinio stogas. 2019 m. birželio 28 d. pareiškėjas atsakovui paaiškino, jog projektuojamas statinys yra be stogo ir išorinių sienų, tai įrodo projektinė dokumentacija, kuri buvo pataisyta pagal atsakovo pastabas ir jam pateiktas pataisytas Projektas. 2019 m. liepos 8 d. buvo pateiktas naujas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. 2019 m. rugpjūčio 1 d. iš atsakovo gautas nepritarimas pakoreguotam Projektui vėl pateikiant naujų, ankstesniuose patikrinimuose nebuvusių pastabų: abejones dėl tikslaus statinio priskyrimo pogrupiui, vartojamų sąvokų pagrindimo, dėl statinio priskyrimo inžineriniam statiniui; atsakovas nurodė, kad projektuojamas statinys padidina esamus užstatymo rodiklius, o tai prieštarauja kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d.

įsakymu Nr. ĮV-309 patvirtintam Palangos miesto istorinės dalies (KVR 12613) Palangos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos Specialiajam planui (toliau – ir Specialusis planas); Projekte nesivadovaujama Specialiojo plano sprendiniais, neišanalizuotas atitikimas Specialiojo plano sprendiniams. Pareiškėjo teigimu, 2020 m. vasario 10 d. į šias pastabas buvo motyvuotai atsakyta, panaikintos abejonės, nors, pareiškėjo teigimu, šis nepritarimas, kaip ir ankstesni atsakovo sprendimai yra nepagrįstas. 2020 m. balandžio 6 d. buvo pateiktas naujas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau Sprendimu atsakovas atsisakė derinti statinio projektą ir be anksčiau buvusių ir pataisytų pastabų nurodė kitus, anksčiau nenurodytus motyvus, t. y. jog Projektas neatitinka galiojančio Detaliojo plano sprendiniams, nustatytiems sklypui Nr. 2, esančiam kvartale U32;

Projekte nesivadovauta paveldosaugos reikalavimais, numatytais Specialiajame plane; Projektas neatitinka STR 1.05.01:2017 16 punkto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes nėra kultūros paveldo medžiagos.

6. Pareiškėjas atsakovo veiksmus, nederinant Projekto ir vis nurodant naujas pastabas, vertino kaip derinimo procedūros vilkinimą ir atsakovo neveikimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad derinimo eigoje aktualūs teisės aktai nesikeitė, todėl negalima situacija, kai specialistai kiekvieną sykį selektyviai nurodo ar nenurodo pastabų, atsižvelgdami į teisės aktų teisinį aiškinimą.

7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas ginčijamame sprendime nenurodė, kokie teisės aktų reikalavimai yra pažeisti, taip pat nepateikė pastabų, kurių pagrindu pareiškėjas turėtų galimybę Projektą koreguoti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Sprendimo pastaba Nr. 1 yra nauja, jos nebuvo ankstesniuose trejuose sprendimuose, neatitikimas Detaliajam planui nebuvo vertintas ir nebuvo motyvu iki tol pateiktose pastabose. Be to, pareiškėjo teigimu, toks reikalavimas yra nepagrįstas. Projektuojamas inžinerinis statinys neturi stogo, išorinių sienų ir neformuoja patalpų. Projekte taip pat nenumatytos jokios statinio atitvaros. Pagal Projekto sprendinius numatytos statinio konstrukcijos: kolonos, sijos ir pan. Pagal Projekto sprendinius nėra numatytos jokios patalpos. Pareiškėjo teigimu, aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – ir STR 2.04.01:2018) projektuojamam statiniui netaikomas, nes atitvarų neprojektuojama ir „atitvaros” sąvoka aiškinamajame rašte nevartojama. Projekte numatytas viršutinių statinio konstrukcijų apdailinimas aliuminio plokštėmis, kurios yra laikomos apdailos elementais.

8. Pareiškėjas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39, 40 punktais ir darė išvadą, kad inžinerinis statinys, neturintis stogo, neturi įtakos didinant sklypo užstatymo tankumą ir intensyvumą. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į projektuojamo inžinerinio statinio priskyrimą inžineriniam statiniui, neturinčiam stogo ir atitvarų, Projektas neprieštarauja pastabose nurodytam teisiniam reglamentavimui, o atsakovo pastabos prieštarauja STR 1.05.01:2017 16, 19 punktuose nustatytai projekto derinimo tvarkai ir yra nepagrįstos.

9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Sprendimo pastaba Nr. 2 yra nauja ir nesusijusi su projektuojamu inžineriniu statiniu, brėžinyje pažymėtu numeriu „1“. Atsakovo pozicija (pastaba Nr. 3), kad statinys prieštarauja teritorijos tvarkymo režimo reikalavimui, kuris nustato, jog paliekama esama užstatymo linija, o projektuojamas statinys keičia užstatymo liniją, yra nepagrįsta. Pareiškėjas paaiškino, kad projektuojamas statinys yra numatytas pastatyti ant jau esančio ir registruoto Nekilnojamojo turto registre inžinerinio statinio – kiemo aikštelės. Projektuojamas inžinerinis statinys nedidina kiemo aikštelės ribų, o kiemo aikštelė įregistruota 1984 metais, t. y. anksčiau nei priimtas Detalusis planas bei Specialusis planas.

10. Pareiškėjas nurodė, kad pastabų Nr. 4, 5 negalima įvertinti, nes pateiktos Detaliojo plano reglamentų citatos ir nenurodyta kokia apimtimi Projektas neatitinka reglamentavimo. Pastabose taip pat nenurodyta, kokių duomenų turi būti Projekto sudėtyje. Pareiškėjas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 17 straipsnio 2, 3 dalimis ir darė išvadą, kad pastaba Nr. 6 nepagrįsta. Pareiškėjo teigimu, pastabose turėtų būti nurodyta, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu vadovaujamasi būtent Specialiojo plano sprendiniais. Kadangi Detalusis planas yra parengtas, o teritorija priskiriama urbanizuotai, pareiškėjas nurodė, kad Specialiojo plano taikymas negalimas, o taikomas tik Detalusis planas.

11. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Sprendime nepasisakyta dėl UAB „Studija 33“ 2020 m. vasario 10 d. paaiškinimuose nurodytų argumentų, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą 4 straipsnio 5 punktą – žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentais (t. y. detaliuoju planu, o ne bendruoju ar specialiuoju planu). Pareiškėjas darė išvadą, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies, STR 1.05.01:2017 16, 19 punktų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

12. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad priimdamas Sprendimą, vadovavosi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skunde nurodytos neteisingos faktinės aplinkybės, kadangi užstatymo tankio ir statybos linijos, gatvės užstatymo linijos nebuvo nurodytos grafiniuose ir tekstiniuose Projekto sprendiniuose, kurie buvo patikrinti IS „Infostatyba“, 2020 m. balandžio 23 d. brėžinyje (171130-SPP-SP-01) nėra sutartiniuose žymėjimuose parodyta esama „Užstatymo linija“ pagal galiojantį Detalųjį planą. Nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais dėl Projekto sistemingo nederinimo, naujų nederinimo motyvų ir argumentų, kurie nebuvo nepritarimo pagrindu iki tol buvusiuose sprendimuose, teikimu, atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš esmės pakeitė Projekto sprendinius. 2019 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. IS „Infostatyba“ teikti prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o Sprendimas yra dėl kito, pakeisto projekto – „Inžinerinio statinio neturinčio stogo (duomenys neskelbtini), Palangoje statybos projekto“.

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad pastabos yra naujos ir nenurodyti pažeisti teisės aktai, nėra pastabų, kurių pagrindu reikia koreguoti Projektą, kadangi Sprendime nurodytos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos, pastabose detalizuoti ir plačiau paaiškinti motyvai dėl neatitikimo teritorijų planavimo dokumentams. Atsakovas paaiškino, kad vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pateikė nepritarimo motyvus dėl pastabos Nr. 4, siekdamas padėti suprasti Projekto vadovui kaip taisyti Projektą. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime buvo nurodyta, kas neatitinka Detaliajam planui. Atsakovas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 straipsnio 15 dalimi ir darė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai dėl nesivadovavimo specialiaisiais planais neatitinka teisės aktų ir viešojo intereso.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Skortis“ skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalimi, 24 straipsnio 10 dalimi ir darė išvadą, kad Departamentas privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tais atvejais, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jos apsaugos zonoje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose. Teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjas teikia prioritetą viešajam interesui, kultūros paveldo apsaugai.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad atsakovas Sprendime teikia naujus nederinimo motyvus ir argumentus, kurie nebuvo nepritarimo pagrindu iki tol buvusiuose sprendimuose, teismas atkreipė dėmesį, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog buvo nepritarta statybos projektui „Inžinerinio statinio neturinčio stogo (duomenys neskelbtini), Palangoje statybos projektas“, parengtam 2017 metais. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodyti IS „Infostatyba“ 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės d. 28 teikti prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra dėl projekto „Pergolės (duomenys neskelbtini), Palangoje statybos projektas“. Teismas darė išvadą, jog Sprendimas yra priimtas dėl kito (pakeisto) projekto, nei IS „Infostatyba“ 2019 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. teiktais prašymais prašomo derinti projekto, todėl teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su 2019 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. prašymais.

18. Teismas nustatė, kad atsakovo 2019 m. liepos 24 d. pastabos ir Sprendimo pastabos patvirtina, jog atsakovas nepriėmė pataisymų (pastabų) dėl pastabos Nr. 4. Teismas, įvertinęs Sprendimo pastabas, atsakovo 2019 m. liepos 24 d. sprendimo pastabas, UAB „Studija 33“ 2020 m. vasario 10 d. statybos projekto pakeitimo pataisymus (pastabas), darė išvadą, kad atsakovas Sprendime neteikė naujų Projekto nederinimo motyvų ir argumentų, bet iš esmės tik plačiau nurodė argumentus ir motyvus, dėl kokių priežasčių UAB „Studija 33“ 2020 m. vasario 10 d. pataisymai ir atsakymas į atsakovo 2019 m. liepos 24 d. sprendime nurodytą pastabą Nr. 4 yra nepriimtini.

19. Atmesdamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Projektui nėra taikomas Specialusis planas, teismas vadovavosi Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi ir darė išvadą, jog specialiojo planavimo dokumentuose, apsaugos reglamentuose įtvirtinti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi statinių ar įrenginių statybai, aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui.

20. Vertindamas Projekto sprendinius, brėžinį (171130-SPP-SP-01), teismas sutiko su atsakovu, kad užstatymo linija (užstatymo tankio ir statybos linijos, gatvės užstatymo linijos) nenurodyta grafiniuose ir tekstiniuose sprendiniuose.

21. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepaneigė Sprendime išdėstytų argumentų, nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nepritarė 2020 m. balandžio 6 d. prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas konstatavo, jog Sprendimas yra pakankamai motyvuotas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.).

III. 22. Pareiškėjas UAB „Skortis“ apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

23. Nesutikdamas su teismo pozicija netaikyti STR 1.05.01:2017 19 punkto, pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino projektą „Inžinerinio statinio neturinčio stogo (duomenys neskelbtini), Palangoje statybos projektas“ ir projektą „Pergolės (duomenys neskelbtini), Palangoje statybos projektas“, nes tai yra identiški projektai, tik po atsakovo 2019 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. birželio 12 d. nepritarimų pradinis projektas buvo pakoreguotas pagal nurodytas pastabas ir pakeistas jo pavadinimas, patikslinta Projekto antraštė, jog statoma pergolė. Nesutikdamas su teismo išvada, kad Sprendimas patikslina atsakovo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo turinį, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendime pateikti nauji argumentai, teigiant, jog Projekte nesivadovaujama Specialiojo plano sprendiniais ir atitikimas jiems nėra išanalizuotas Projekte. Nors 2020 m. vasario 10 d. į paminėtas pastabas buvo motyvuotai paaiškinta, 2020 m. balandžio 6 d. pateikus naują prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą atsakovas Sprendimu vėl atsisakė derinti Projektą, be anksčiau buvusių ir pataisytų pastabų pateikęs kitus, anksčiau nenurodytus motyvus. Atsakovo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendime nebuvo nurodyti neatitikimai Detaliajam planui, kurie nurodyti Sprendime. Pareiškėjas pažymi, kad inžinerinis statinys, neturintis stogo, neturi įtakos didinant sklypo užstatymo tankumą ir intensyvumą, todėl negali keisti ir užstatymo linijos.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog projektuojamas statinys yra numatytas pastatyti ant jau esančio ir registruoto Nekilnojamojo turto registre inžinerinio statinio – kiemo aikštelės. Projektuojamas inžinerinis statinys nedidina kiemo aikštelės ribų, o kiemo aikštelė įregistruota 1984 metais, t. y. anksčiau nei priimtas Detalusis planas bei Specialusis planas. Nesutikdamas su teismo išvada, jog rengiant Projektą privaloma vadovautis Specialiuoju planu, pareiškėjas vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 17 straipsnio 2, 3 dalimis ir pažymi, kad ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas, o Specialusis planas yra aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas. Taikomas Detalusis planas neprieštarauja ir nekeičia aktualių ginčui Specialiojo plano reglamentų. Pareiškėjo teigimu, tai, jog ankstesniuose atsakovo sprendimuose nebuvo reikalauta taikyti Detaliojo plano, o Sprendime atsirado naujas reikalavimas taikyti Detaliojo plano nuostatas, prieštarauja STR 1.05.01:2017 19 punktui bei atsakingo valdymo principui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pagal savo kompetenciją patikrino Projekto atitiktį teritorijų planavimo dokumentams, o atsakovo Sprendimas nederinti Projekto prieštarauja Palangos miesto savivaldybės administracijos priimtam sprendimui jį derinti.

25. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl teiktų projektų identiškumo ir nurodo, kad pareiškėjas teikė iš esmės skirtingų projektų sprendinius, kadangi 2019 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. IS „Infostatyba“ teikti prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o Sprendimas yra dėl kito, pakeisto projekto – „Inžinerinio statinio neturinčio stogo (duomenys neskelbtini), Palangoje statybos projekto“. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis teikdavo motyvuotus atsakymus dėl Departamento pateiktų pastabų Projektui, nes Sprendime nurodytos septynios pastabos, paaiškinančios, kodėl pateikti pataisymai ir 2020 m. vasario 10 d. atsakymas į pastabą Nr. 4 yra nepriimtinas.

27. Departamento teigimu, pareiškėjas nepaneigia Sprendime išdėstytų motyvų. Atsakovas vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 straipsnio 15 dalimi ir nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog nereikia vadovautis specialiaisiais planais, neatitinka teisės aktų ir viešojo intereso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo, pateikto IS „Infostatyba“, kuriuo nepritarta 2020 m. balandžio 6 d. prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam Projektui, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas byloje yra pareiškęs ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti 2020 m. balandžio 6 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį pateikto projekto sprendinių atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, netenkino pareiškėjo reikalavimų panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti 2020 m. balandžio 6 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam Projektui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog Sprendimas turėjo būti panaikintas, nes atsakovas Sprendimu nepritarė prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam Projektui, pastabose nurodydamas naujus, ankstesniuose savo sprendimuose, kuriais nepritarta pareiškėjo prašymams išduoti statybą leidžiantį dokumentą tam pačiam Projektui, nenurodytus ir nepagrįstus motyvus.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o jei tokio pobūdžio skundas buvo priimtas – byla nutraukiama (ABTĮ 103 1 p.) .

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021).

32. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Skundai gali būti teikiami tik dėl tokių tarpinio procedūrinio pobūdžio viešojo administravimo subjektų sprendimų, kurie sukelia konkrečias teisines pasekmes, t. y. užkerta kelia tolimesniam procedūros vykdymui ir galutinio sprendimo priėmimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-492/2016; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-520/2019).

33. Vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020).

34. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju sprendžiant, ar skundžiami aktai, dokumentai gali būti administracinės bylos dalyku, turi būti įvertinta, kokios procedūros metu jie priimti ir ar jais yra užkertamas kelias tolesnei procedūros eigai, t. y. ar jie yra tik tarpiniai procedūrinio pobūdžio dokumentai, ar jais užbaigiama atitinkama procedūra, sukeliamos teisinės pasekmės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-225-525/2021).

35. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. STR 1.05.01:2017 11 punkte nustatyta, kad norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį <...> savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas <...>. Statybos įstatymo 27 straipsnio 25 dalyje įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę teikti prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus per IS „Infostatyba“.

36. STR 1.05.01:2017 14 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius, kurie privalo pagal STR 1.05.01:2017 5 priede nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams. Pagal STR 1.05.01:2017 15 punktą, paskelbus statinio projektą privalančius patikrinti subjektus, per IS „Infostatyba“ kiekvienam subjektui automatiškai el. paštu siunčiamas pranešimas apie prievolę patikrinti statinio projektą. Gavęs šį pranešimą, subjektas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas paskelbia IS „Infostatyba“, kas konkrečiai tikrins šį statinio projektą. Statinio projektas tikrinamas per Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodytus terminus. STR 1.05.01:2017 16 punkte nustatyta, kad statinio projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodyto statinio projekto patikrinimo termino pabaigos IS „Infostatyba“ paskelbia pritarimą ar nepritarimą statinio projektui. Nepritarus statinio projektui, IS „Infostatyba“ paskelbiami motyvai nurodant konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą statinio projektui ir jo motyvus gauna per IS „Infostatyba“ iškart po jo paskelbimo IS „Infostatyba“.

37. Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad, gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per IS „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią IS „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.

38. STR 1.05.01:2017 19 punkte nustatyta, kad, jei per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs statinio projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus. Jei statinio projektui nepritariama, apie tai, pridėdamas visus nepritarimo motyvus, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po statinio projekto patikrinimo termino pabaigos, arba iki šio termino pabaigos, jei gauti visų statinio projektą privalėjusių patikrinti subjektų pritarimai / nepritarimai statinio projektui (STR 1.05.01:2017 20 p.).

39. Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad teisės aktai nenustato galimybės IS „Infostatyba“ nurodytas pastabas tiesiogiai ginčyti teismui, todėl teismui gali būti skundžiamas būtent administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės (sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, arba kitas nurodytus kriterijus atitinkantis sprendimas), ir pažymėjęs, jog suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir tuo pažeisti procedūrų operatyvumo reikalavimą (žr. 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020; kt.).

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Sprendimą, kuriuo Departamentas nepritarė 2020 m. balandžio 6 d. prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam statinio Projektui (akcentuotina, kad šio Sprendimo gavėja nurodyta Palangos miesto savivaldybės administracija). Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 6 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam statinio Projektui buvo pateiktas IS „Infostatyba“. Projektą tikrinanti institucija – Departamentas, prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam statinio Projektui Sprendimu nepritarė, nurodydamas tokios savo pozicijos motyvus pastabose. Taigi būtų galima daryti išvadą, jog Departamentas, priimdamas Sprendimą, įgyvendino jam STR 1.05.01:2017 16 punkte numatytus statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje atliekamus veiksmus. Tačiau būtent savivaldybės administracija, gavusi iš Projektą tikrinančio asmens – Departamento, nepritarimą Projektui, turi priimti individualų administracinį aktą dėl prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam Projektui netenkinimo, kuriame rengėjui turi būti nurodomos neišdavimo priežastys ir pateikiama nepritarimo (nepritarimų) kopija (kopijos) (Statybos įstatymo 27 str. 13 d., STR 1.05.01:2017 19 p.). Taigi šiuo atveju Departamento Sprendime pateiktas nepritarimas galėtų būti laikomas tik kaip Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo netenkinti prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam Projektui sudedamoji dalis, prielaida minėtam sprendimui priimti.

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimą, pateiktą tik Departamentui, neišsiaiškinęs ir nenustatęs ginčijamo Sprendimo pobūdžio (ar Sprendimas gali būti savarankišku šios administracinės bylos dalyku), ar institucija, kuriai pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą, yra priėmusi sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą, kurį būtent pareiškėjas ir turėtų ginčyti šioje byloje. Jei sprendimas neišduoti statybos leidimą yra priimtas ir jis grindžiamas Departamento nepritarimu, pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė skundo reikalavimą pareikšti Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Departamentui (Statybos įstatymo 27 str. 27 d.).

43. Kadangi byloje neišsiaiškintos šiai bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima tinkamai kvalifikuoti tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir tinkamai pritaikyti materialiosios ir proceso teisės normas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skortis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė