2022-07-13 Nr. AB-18625-3-61-3-01148-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3153-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01148-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. H. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. H. M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. H. M. A. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 21S35944 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Jis nurodė, kad prieš išvykimą iš kilmės valstybės gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas nurodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad egzistuoja grėsmė jo gyvybei, kadangi jo tėvas yra labai griežtas musulmonas fundamentalistas, kuris sužinojęs apie pareiškėjo kitokią (duomenys neskelbtini), jį nužudytų. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenė (duomenys neskelbtini) susiduria su žmogaus teisių pažeidimais, nepakantumu, jiems gresia persekiojimas ar susidorojimas. Užsienietis teigė, jog pareiškėjo kilmės šalis yra vidaus karinio konflikto teritorijoje, visoje šalyje ir (duomenys neskelbtini) agresyvią veiklą tebevykdo (duomenys neskelbtini), šalyje kritiška kriminogeninė situacija. Pareiškėjas manė, jog šios aplinkybės sudaro realią grėsmę pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini) nariui.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį, skirti papildomą apsaugą. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad pareiškėjo baimė nėra grindžiama konkrečiomis su prieglobsčio prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas nepagrindė prielaidos, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjui kylantį pavojų, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę. Prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, jog jam realiai grėsė (ir tebegresia) persekiojimo ir susidorojimo pavojus.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra priskirtinas padidintos grėsmės rizikos asmenų grupei dėl jo (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendime byloje Elgafaji pateiktą išaiškinimą dėl padidintos rizikos asmenų profilių. Jis nurodė, kad remiantis minėtu ESTT sprendimu, asmeniui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai, taikant ne tik vadinamąją „slankiojančią skalę“ asmenims, atitinkantiems ESTT įvardintus padidintos rizikos asmenų profilius, bet ir įvertinant situacijos individualias aplinkybes ir veiksnius, galinčius sukelti ar padidinti pavojų konkretiems asmenims. Taip pat turi būti įvertinamas prognozuotinos potencialios grėsmės tikėtinumo laipsnis.

5. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai vertino, kad dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų galinti kilti grėsmė nelaikytina kaip realiai egzistuojanti potenciali grėsmė pareiškėjui. Jis nurodė, kad atsakovas sprendimuose dėl prieglobsčio suteikimo ne kartą yra pažymėjęs, jog (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojos paaiškino, kad, Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenimis, (duomenys neskelbtini). Jis teigė, kad remiantis atsakovo surinktos informacijos pagrindu, darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) yra vidaus ginkluoto konflikto būsenoje ir dėl to šalyje yra kritinė situacija žmogaus teisių apsaugos ir nusikalstamumo požiūriu. Pareiškėjas nurodė, kad tai patvirtina žmogaus teises (duomenys neskelbtini) duomenys. Pareiškėjas teigė, kad atsižvelgiant į minėtas aplinkybes persekiojimo ar susidorojimo su pareiškėju, kuris priklauso padidintos grėsmės rizikos asmenų kategorijai, grėsmė laikytina realia ir pagrįsta.

6. Pareiškėjas manė, kad atsakovas siaurinančiai aiškina Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies normas, reikalaudamas neginčytinai įrodyti grėsmes, pateikiant konkrečius valdžios ir kitų asmenų smurtą prieš prieglobsčio prašytoją pagrindžiančius dokumentinius įrodymus. Pareiškėjo nuomone, konstatavus pareiškėją esant padidintos grėsmės rizikos asmeniu, reikalavimas pateikti įrodymus neturi būti taikomas griežtai, individuali grėsmė turėtų būti preziumuojama.

7. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė suteikti papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes vertindamas saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) iš esmės rėmėsi tik rekomendacinio pobūdžio EPPB ataskaita.

8. Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimas išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir neproporcingas. Jis nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus sprendimą nesuteikti prieglobsčio, nes pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, nepadarė jokių pažeidimų, prašymą suteikti prieglobstį įteikė pristatytas į užkardą pirmo kontakto su Lietuvos pareigūnais metu.

9. Pareiškėjo nuomone, atsakovo Sprendimas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra nepagrįstas ir neproporcingas, kadangi pareiškėjas bendradarbiavo su pareigūnais atliekant tyrimą, teikė tikrovę atitinkančią informaciją, nepiktnaudžiavo procesu.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo nurodytu teisės normų aiškinimu.

12. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti, nes, įvertinus pareiškėjo pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Nors pareiškėjas pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra išvaromas iš klano, tačiau dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvas bandė pareiškėją nužudyti ar grasino jam nužudymu, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo įvardijamas persekiotojas (tėvas) – nėra valstybinis subjektas, pirminė pareiga apsaugoti savo piliečius tenka kilmės valstybei, taigi vertintina, ar kilmės valstybė nevykdo šios pareigos. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjai apsaugą nuo tariamo persekiojimo. Atsakovas teigė, kad pagal Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją apie homoseksualių asmenų padėtį (duomenys neskelbtini) (kur gyveno pareiškėjas), valstybinės organizacijos gina bei atstovauja (duomenys neskelbtini) civilių piliečius dėl patiriamos diskriminacijos, susijusios su priklausymu (duomenys neskelbtini), todėl vertintina, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas galės sulaukti pagalbos dėl tariamai gautų grasinimų iš tėvo pusės, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas pažymėjo, kad į prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų neatitikimą Migracijos departamento turimai informacijai apie kilmės valstybę, turi būti atsižvelgiama vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumą.

13. Atsakovas teigė, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, nes tyrimo metu nenustačius realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, taip pat nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

14. Atsakovas vertino, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes tyrimo metu nenustatyta, kad smurtas vyktų tokiu lygiu, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas teigė, kad įvertinus surinktą informaciją konstatuotina, jog pareiškėjas priklauso vienai iš grupių, kurios, Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir ESPA) vertinimu, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, tačiau (duomenys neskelbtini) asmens gyvenimas (duomenys neskelbtini) nėra laikytinas beatodairiško smurto grėsmę bei pavojų sveikatai ar gyvybei keliančiu faktu, pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vietovė kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

15. Atsakovo teigimu, sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą.

16. Teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti, patvirtino apklausos metu nurodytus duomenis, pabrėžė, kad iš pareiškėjo šeimos narių kyla nužudymo grėsmė, prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

17. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodė, kad pareiškėjas savo homoseksualumo iš esmės nepagrindė. Persekiojimas, kurį tariamai vykdė pareiškėjo šeima, nelaikytinas valstybinio subjekto persekiojimu, nėra nuoseklumo pareiškėjo parodymuose, pavyzdžiui, iš pradžių teigė, kad telefonas tariamai liko pas pareigūnus, bet vėliau nurodė, kad telefonas likęs pas jo šeimą.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo M. H. M. A. skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą skundo dalį teismas atmetė.

19. Teismas nustatė, kad:

19.1. 2021 m. rugpjūčio 1 d. Švenčionių rajono savivaldybėje, Strūnaičio seniūnijoje, ties Ažuraisčio kaimu Švenčionių pasienio užkardos pareigūnas sulaikė 10 asmenų grupę. Nustatyta, kad šie asmenys Lietuvos Respublikos sieną kirto pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini) pusės neleistinoje vietoje. Sulaikyti asmenys prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais. Tarp sulaikytųjų buvo pareiškėjas, kuris pateikė (duomenys neskelbtini) pasą.

19.2. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

19.3. 2021 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu prieglobsčio prašytojas teigė, kad bėga iš kilmės šalies, nes yra homoseksualus ir dėlto jam nėra saugu gyventi kilmės šalyje. Jis nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Asmuo yra (duomenys neskelbtini), išpažįstantis (duomenys neskelbtini) tikėjimą. Taip pat jis nurodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad egzistuoja grėsmė jo gyvybei, kadangi jo tėvas yra labai griežtas (duomenys neskelbtini) fundamentalistas, kuris sužinojęs apie pareiškėjo kitokią (duomenys neskelbtini) pasikėsino į jo gyvybę, todėl pareiškėjas buvo priverstas bėgti nuo šeimos. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenė (duomenys neskelbtini) susiduria su žmogaus teisių pažeidimais, nepakantumu, jiems gresia persekiojimas ar susidorojimas. Pareiškėjas teigė, jog pareiškėjo kilmės šalis yra vidaus karinio konflikto teritorijoje, visoje šalyje ir (duomenys neskelbtini) agresyvią veiklą tebevykdo teroristinė (duomenys neskelbtini) grupuotė, šalyje kritiška kriminogeninė situacija. Jis manė, jog šios aplinkybės sudaro realią grėsmę pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariui. Jis nurodė, kad 2015 m. buvo nelegaliai nuvykęs į (duomenys neskelbtini), bėgdamas nuo pavojų, esančių (duomenys neskelbtini), tais pačiais metais (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, negavęs prieglobsčio (duomenys neskelbtini) buvo deportuotas į (duomenys neskelbtini).

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

21. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo (duomenys neskelbtini) ir jo užpuolimą yra abstraktus, nedetalus. Nors pareiškėjas teigė, kad turėjo ilgalaikius santykius su partneriu, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, ir kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini), nepateikė, nurodė, kad visi įrodymai buvo telefone, kurį atėmė jo šeima. Apklausos metu paklaustas, kodėl (duomenys neskelbtini) prašydamas prieglobsčio ir prieš deportaciją neteikė reikalavimo suteikti prieglobstį tuo pagrindu, kad priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, pareiškėjas nurodė, kad buvo jaunas, nedrįso pasakoti apie savo (duomenys neskelbtini), bijojo, kad apie tai sužinos šeima. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra išvaromas iš genties klano, tačiau dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvas bandė pareiškėją nužudyti ar grasino jam nužudymu, nepateikė. Teismo nuomone, pareiškėjo pateikti kiti rašytiniai ir vaizdiniai įrodymai yra bendro pobūdžio, neaiškus jų kontekstas, jie nepatvirtina persekiojimo pagrindo, persekiotojo ar jo motyvų bei grėsmės kilmės šalyje, taigi ir nepaneigia atsakovo išvadų. Teismas pažymėjo, kad kadangi pareiškėjo įvardijamas persekiotojas (tėvas) – nėra valstybinis subjektas, ir pirminė pareiga apsaugoti savo piliečius tenka kilmės valstybei, vertintina, ar kilmės valstybė nevykdo šios pareigos. Tačiau atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą nenustatyta, kad kilmės valstybė atsisakė imtis priemonių apsaugoti pareiškėją nuo minėtos grėsmės. Be to, pagal Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją apie homoseksualių asmenų padėtį (duomenys neskelbtini) (kur gyveno pareiškėjas), matyti, kad valstybinės organizacijos gina bei atstovauja (duomenys neskelbtini) civilių piliečius dėl patiriamos diskriminacijos, susijusios su priklausymu LGBT, todėl vertintina, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas galės sulaukti pagalbos dėl tariamai gautų grasinimų. Teismas laikė pagrįstu atsakovo vertinimą, kad pareiškėjo pasakojimas nėra paremtas objektyviais įrodymais, nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo, yra prieštaravimų, kurių pareiškėjas tinkamai nepaaiškino, pareiškėjas nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

22. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus. Teismo nuomone, iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko pakankamai aktualios informacijos apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje iš įvairių šaltinių, tinkamai vertino šią informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Teismas pažymėjo, jog vertindamas pareiškėjo situaciją, atsakovas rėmėsi įvairių publikacijų ir viešai prieinamų bei valstybinių šaltinių duomenimis, tarp kurių yra naujausi 2020–2021 m. EPPB duomenys, nevyriausybinių organizacijų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Junginių Valstijų Valstybės departamento publikuojama medžiaga. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, o pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ir priešingais įrodymais nepaneigė.

23. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnio įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies sąlygų papildomai apsaugai gauti. Atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, teismas vertino, kad nėra pagrindo nustatyti ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taigi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Taip pat teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, remdamasis EPPB išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), pagrįstai padarė išvadą, jog (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, taigi pareiškėjas taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

24. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas nesuteikdamas pareiškėjui laikotarpio savanoriškam išvykimui savo sprendimą motyvavo ir tinkamai taikė teisinį reglamentavimą.

25. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau nebe pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Atsižvelgdamas į padarytas išvadas, teismas pakeitė atitinkamą Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas sprendė, kad atitinkamai keistina ir Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (tris) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 26. Pareiškėjas M. H. M. A. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

28. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes jam gresia persekiojimas dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei.

29. Pareiškėjo pasakojimą, kad dėl (duomenys neskelbtini) jį smerkia šeima, patvirtina kilmės šalies informacija, kurioje nurodoma, kad pagal (duomenys neskelbtini) tradicijas (duomenys neskelbtini) smerkiami ir vertinami, kaip šeimos gėda, todėl pareiškėjui kyla garbės nusikaltimo grėsmė. (duomenys neskelbtini) yra paplitę garbės nusikaltimai, kuriuos įvykdo šeimos nariai vyrai, siekdami apginti savo šeimos garbę. Garbės nusikaltimus toleruoja visuomenė, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į garbės pažeidimus. Policija ir valstybės institucijos nesiima priemonių šiuos nusikaltimus užkardyti ir išaiškinti. Dažnai garbės nusikaltimai nuslepiami ir įforminami, kaip savižudybė arba nelaimingas atsitikimas. Pagal kilmės šalies informaciją, (duomenys neskelbtini) persekioja (duomenys neskelbtini). Grupė yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

30. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad LGBT asmenims (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, nes vyriausybinės saugumo pajėgos nesugeba ištirti diskriminacijos prieš LGBT veiksmų ir veiksmingai neužkerta kelio diskriminacijai prieš LGBT. Priešingai, vyriausybinės institucijos bei susijusios ginkluotos grupuotės yra atsakingos už 53 proc. nusikaltimų prieš LGBT asmenis. Ši aplinkybė patvirtina, kad LGBT asmenys ne tik, kad nėra ginami valstybės, bet priešingai, pati valstybė toleruoja ir didžiąja dalimi prisideda prie nusikaltimų prieš LGBT. Taigi šiuo atveju visiškai tikėtina, kad pareiškėjui kyla ne tik garbės nusikaltimo rizika bet ir (duomenys neskelbtini) persekiojimas.

31. Pagal ESTT praktiką pareiškėjui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus LGBT yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Į šiuos reikalavimus atsakovas neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė jam kylančios individualios grėsmės.

32. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Tačiau pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje.

33. Pareiškėjo vertinimu, kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

34. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

35. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

36. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37. Atsakovas nurodo, kad dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvas bandė pareiškėją nužudyti ar grasino jam nužudymu, pareiškėjas nepateikė. Dar daugiau, tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, kadangi pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – tėvas – nėra valstybinis subjektas. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgdamas į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie homoseksualių asmenų padėtį (duomenys neskelbtini) (kur gyveno pareiškėjas) ir nustatė, kad valstybinės organizacijos gina bei atstovauja (duomenys neskelbtini) civilių piliečius dėl patiriamos diskriminacijos, susijusios su priklausymu LGBT. Atsakovo nuomone, galima pagrįstai teigti, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas galės sulaukti pagalbos dėl tariamai gautų grasinimų iš tėvo pusės. Ginčijamame Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

38. Nei Įstatymas, nei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131(toliau – ir Tvarkos aprašas) neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, ir buvo įvertinta būtent pareiškėjo prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija.

39. Atsakovas akcentuoja, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis Migracijos departamentas. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad saugumo situacija kilmės šalyje pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jai patirti rimtą žalą. Be to, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

40. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Įvertinus surinktą informaciją, buvo konstatuota, kad asmuo priklauso vienai iš grupių, kurios, anot ESPA gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, tačiau šiuo atveju gyvenimas (duomenys neskelbtini) asmenims (duomenys neskelbtini) nėra laikytinas beatodairiško smurto grėsme bei pavojų sveikatai ar gyvybei keliančiu faktu, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Asmuo yra darbingo amžiaus jaunas vyras, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vietovė kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys. Pažymėtina, kad vadovaujantis ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

41. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o vertinama pareiškėjo individuali situacija jo nurodytų prieglobsčio prašymo motyvų kontekste.

42. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas.

43. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas.

44. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Kartu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21S35944, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

47. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingus terminus uždrausti pareiškėjui atvykti ir perspėjimo įvedimo į C.SIS II, todėl teismas minėtus terminus sutrumpino iki dvejų metų.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pagal (duomenys neskelbtini) tradicijas (duomenys neskelbtini) smerkiami ir vertinami, kaip šeimos gėda, todėl pareiškėjui kyla garbės nusikaltimo grėsmė. Įvairios grupuotės yra nusistačius prie LGBT bendruomenės narius. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad LGBT asmenims (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, nes vyriausybinės saugumo pajėgos nesugeba ištirti diskriminacijos prieš LGBT veiksmų ir veiksmingai neužkerta kelio diskriminacijai prieš LGBT.

51. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus.

52. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

53. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

54. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

55. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

56. Pagal Tvarkos aprašo (taikoma redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 25 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

57. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad yra persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini) (priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei). Pareiškėjas teigia, kad grėsmė jam kyla iš jo tėvo, kuris sužinojęs apie jo (duomenys neskelbtini) bandė jį nužudyti, tačiau motinai sutrukdžius tai padaryti, jam pavyko pabėgti. Taip pat kyla grėsmė iš įvairių grupuočių, kurios nusistačiusios prie (duomenys neskelbtini) bendruomenę.

59. Pareiškėjas apklausos metu nurodė pakankamai individualių faktinių aplinkybių (vardus, pavardes, vietoves), kurias atsakovo darbuotojai privalėjo sugretinti su jų turima informaciją apie kilmės šalį bei socialinės grupės, kuriai teigia priklausantis pareiškėjas, realią padėtį šioje šalyje. Ši pareiga, teisėjų kolegijos nuomone, buvo atlikta paviršutiniškai. Atsakovo Sprendime nurodyti argumentai apie baudžiamosios atsakomybės netaikymą užsieniečio kilmės šalyje už (duomenys neskelbtini) ar tokių asmenų teises ginančios organizacijos egzistavimą nepaneigia pareiškėjo nurodytų faktų apie jo asmeninį persekiojimą. Duomenų, kad pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, nesurinkta. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasakojimui turėtų būti taikoma abejonės privilegija.

60. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas vertino, kad atsakovas atliko išsamų tyrimą ir įvertino pareiškėjo situaciją individualiai. Visgi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neargumentavo tokių išvadų, kaip ir atsakovas, perkeldamas įrodinėjimo naštą vien pareiškėjui. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi tik EPPB išvadomis apie bendrą smurto lygį kilmės šalyje ir jos sostinėje bei atskirais duomenimis apie LGBT asmenų padėtį. Nors atsakovas pripažino, kad tokie asmenys kilmės šalyje diskriminuojami ir patiria persekiojimą, pareiškėjo pasakojimo nelaikė patikimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nebuvo pakankami Sprendimui priimti, o Migracijos departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas nebuvo visapusiškas. Nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų nepakako atsakovo išvadoms pagrįsti.

61. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (žr., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

62. Kaip matyti iš pareiškėjo apklausos transkripcijos, Migracijos departamento pareigūnas, apklausinėdamas pareiškėją turėjo išankstinę nuomonę apie pareiškėją bei ją apklausos metu reiškė, pvz. „Jūs esate tos kartos, kuri jau gimsta su „Windows“ instaliacija galvoje. Išverskite. Aš čia pajuokavau. Jūs puikia žinote, kad visos nuotraukos gali būti talpinamos jūsų paskyroje, ar tai „Google“, ar tai „AppleStore“ arba žiūrint kokį jūs naudojate, „Android“ arba „Apple“ sistemą, jūs galėjote viską išsaugoti. Mobilus telefonas prarandamas, o informacija tai išsaugojama, aš tai bent jau žinau. Tai kur jūsų įrodymai?“. Teisėjų kolegijos nuomone, toks prieglobsčio prašytojo apklausos vykdymas bei vėlesnis tyrimas negali būti pripažįstamas atitinkantis gero administravimo principo reikalavimus, nešališku ir objektyviu. Migracijos departamentas nerinko jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti pareiškėjo nurodytų įvykių buvimą.

63. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendime byloje F. prieš Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal, C-473/16, ECLI:EU:C:2018:36, išaiškino, kad kai valstybės narės vertina, ar prašytojas pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi savybę, dėl kurios priskiriamas prie tam tikros persekiojamos socialinės grupės, jei tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas. Tačiau prašymus nagrinėjantiems ir sprendimus priimantiems darbuotojams valstybės narės suteikia galimybę, kai būtina, tartis su ekspertais konkrečių sričių, kaip antai lyčių, klausimais, kurie, be kita ko, apima klausimus dėl lyties tapatybės ir seksualinės orientacijos. Vis dėlto tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus tokį prašymą individualiai, atsižvelgiant, be kita ko, į visus svarbius faktus, susijusius su prašytojo kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, jo pateiktą svarbią informaciją ir svarbius dokumentus, individualią padėtį ir asmenines aplinkybes. Prireikus kompetentinga institucija taip pat turi atsižvelgti į pateiktus paaiškinimus, kodėl nebuvo pateikti įrodymai, ir apskritai į tai, ar prašytoju galima tikėti.

64. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui.

65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo klausimą, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas – panaikinami Migracijos departamento Sprendimas, atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, siekiant surinkti daugiau naujų įrodymų bei priimti pakartotinį sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo arba nesuteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. H. M. A. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. H. M. A. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 21S35944 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. H. M. A. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė