2024-09-11 Nr. ANB-823-4-68-3-00757-2024-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-3367/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00757-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. atstovės advokatės Redos Kurlavičienės prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 22 d. nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Institucijos 2024 m. kovo 22 d. nutarimu G. S. (toliau – ir pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – 2024 m. kovo 22 d., 4 val. 04 min. nustatyta, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Institucijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311), už 2022 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., atitinkamai iki 2023 m. gegužės 2 d. Tokiais veiksmais, pareiškėjas, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo NR. IX-1007 (toliau – GPMĮ), 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis – gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, kurių pajamos viršijo vidutinio darbo užmokesčio (toliau ir – VDU), nustatytą dydį.

Taip pat nustatyta, kad 2024 m. kovo 22 d., 4 val. 04 min. pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Institucijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311) už 2021 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., atitinkamai iki 2022 m. gegužės 2 d. Tokiais veiksmais, pareiškėjas, pažeidė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis – gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, kurių pajamos viršijo VDU, nustatytą dydį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi G. S. skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. kovo 22 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. atstovės advokatės Redos Kurlavičienės apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis palikta nepakeista.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. atstovė advokatė R. Kurlavičienė prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 22 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pareiškėja nurodo, kad G. S. neveikimas buvo teisėtas ir neatitinka ANK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami bylai aktualius mokesčių teisės aktus, netinkamai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nėra absoliuti. G. S. atvejis atitinka visas GPMĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. imperatyviai įstatyme, nustatytas sąlygas, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos. VMI komentare pateiktas teisės neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos išaiškinimas neatitinka įstatymo leidėjo valios ir reiškia plečiamąjį teisės normos aiškinimą, kuris nepagrįstai apsunkina G. S. teisinę padėtį ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius. Apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis šiuo klaidingu išaiškinimu, juo labiau, kad jis tėra laikytinas antriniu teisės šaltiniu, neturinčiu įstatymo galios. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (ANK 567 straipsnis), nes G. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą konstatuota ne byloje surinktų įrodymų visuma, o subjektyviu vertinimu ir prielaidomis. G. S. neveikimas nebuvo nei tyčinis, nei neatsargus administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės prasme.

Atsisakytina priimti administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. atstovės advokatės Redos Kurlavičienės prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjos nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis grindžiamas subjektyviu bylos duomenų vertinimu bei pareiškėjos tvirtinimu, kad G. S. nepadarė administracinio nusižengimo numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje. Prašyme išdėstyti teiginiai suponuoja naują (pakartotinį) įrodymų vertinimą bei jų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių tikrinimą. Minėta, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalies nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato. Remdamasis būtent byloje nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų ir ar tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.

Pažymėtina, kad prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės akcentuojamos tos pačios aplinkybės, kurios buvo vertinamos tiek apylinkės, tiek apygardos teisme, ir dėl jų pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakyta, todėl vien tai, kad teismai padarė kitokias išvadas nei norėtų pareiškėja, nepagrindžia administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo pagrindų.

Atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3, 6 punktais, 6 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. atstovės advokatės Redos Kurlavičienės prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Rima Ažubalytė