Legislator Case Law & Legislation
43e1eb10-3f34-4501-aace-ec15ea45143e AI generated

43e1eb10-3f34-4501-aace-ec15ea45143e · Kauno apygardos teismas

Case Number 43e1eb10-3f34-4501-aace-ec15ea45143e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , atitinkančiÄ BK specialioje dalyje numatytÄ veikÄ ; veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo;

Legislator headnote

AI generated

43e1eb10-3f34-4501-aace-ec15ea45143e · Kauno apygardos teismas: Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, iÅ¡vadÄ , jog S. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d. , 140 str. 2 d. bÅ«damas nepakaltinamu, nes nei veikos padarymo metu, nei Å¡iuo metu S. V. negali suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir negali jų valdyti, pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, dėl to priimta nutartis iÅ¡ esmės yra teisėta ir pagrįsta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-674-530/2015;Teisminio proceso Nr.1- 01-1-00443-2015-2;Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                                                      1.1.14., 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2015 m. spalio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio KiÅ¡kio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, asmeniui, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininio pobÅ«džio priemonės, S. V. ir jo gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei, nukentėjusiajai S. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininio pobÅ«džio priemonės, S. V. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria S. V., padariusiam nepakaltinamumo bÅ«senoje baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., taikyta priverčiamoji medicininio pobÅ«džio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo skyriuje.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

S. V. skundžiama nutartimi pripažintas nepakaltinamu ir jam taikyta priverčiamoji medicininio pobÅ«džio priemonė dėl to, kad artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: 2015 m. sausio 2 d. apie 20.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nare - mažamete dukra D. V., gim. 2007 m., ir sutuoktine S. V. metu, tyčia sugriebęs ranka už mažametės nukentėjusiosios D.

V. kairės rankos plaÅ¡takos ir jÄ užsuko. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tyčia rankomis pastÅ«mė sutuoktinę S. V., po ko ji nukrito ant lovos. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tyčia koja sudavė ne mažiau penkių smÅ«gių nukentėjusiajai S. V. į abi kojas. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai mažametei D. V. fizinį skausmÄ , o nukentėjusiajai S. V. padarė minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus ir poodines kraujosruvas deÅ¡inės blauzdos vidiniame pavirÅ¡iuje ir deÅ¡inėje pėdoje bei kairės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d.S. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. M1-107-598/2015, pagal kuriÄ jis, padaręs įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., pripažintas nepakaltinamu ir jam pritaikyta priverčiamoji medicininio pobÅ«džio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo skyriuje, paskiriant jam priverčiamÄ jÄ medicininio pobÅ«džio priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .Skunde nurodė, kad jis pasižada lankytis pas gydytojus, vartoti paskirtus vaistus, nekonfliktuoti su S. V. ir savo nepilnamečiais vaikais.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu buvo nutraukta apelianto ir S. V. santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, jie gyvena atskirai, Å¡iuo metu tarpusavio konfliktų nėra. Po santuokos nutraukimo apeliantas yra įsipareigojęs mokėti iÅ¡laikymÄ dviems nepilnamečiams vaikams: D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, jų gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. V..

Kadangi apeliantas turi pareigÄ iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus, ieÅ¡ko darbo ir artimiausiu laiku ketina įsidarbinti, nori prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo. Mano, kad po santuokos nutraukimo, kas apeliantui sukėlė didelį stresÄ ir sveikatos pablogėjimÄ , jo bÅ«klė pagerės ir galės sėkmingai gydytis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kitų įstatymų pažeidimų, iÅ¡skyrus konfliktus su S. V., nėra padaręs. Nukentėjusioji S. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o nekeisti Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties.

Atsiliepime nurodė, kad S. V. jau du kartus buvo paskirta priverčiamoji medicininio pobÅ«džio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ baudžiamojoje byloje Nr. M1-100-559/2014 Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-05-08 ir 2015-02-09 nutartimis. Minėtoje byloje S. V. taip pat žadėjo gydytis ambulatoriÅ¡kai pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , jis kelis kartus lankėsi pas psichiatrÄ ir socialinius darbuotojus. Psichiatras paskyrė S. V. vaistus, bet jis atsisakė juos vartoti, nes teigia, kad jis sveikas ir vaistų gert nereikia.

Dirbti irgi nenori, o jeigu kur įsidarbina, ilgai nepadirba darbe, tam randa visokių pasiteisinimų. Su vaikais mažai bendrauja, kartais paskambina. Vaikai bijo savo tėvo, nes jis bÅ«na agresyvus, kalba nesuprantamus dalykus. 2013 metais S. V. smurtaudavo ir konfliktuodavo namuose, iÅ¡kviesdavo policijÄ , bet pareiÅ¡kimo neraÅ¡ydavo, nes nežinojo kodėl jis taip konfliktuoja ir kad serga psichine liga. Jis konfliktuoja ne tik su nukentėjusiÄ ja, bet ir su savo tėvais, su nukentėjusiosios seserimi ir jos Å¡eima, nukentėjusiosios mama ir kitais žmonėmis.Po skundžiamos nutarties priėmimo jis buvo atėjęs pas nukentėjusiosios mamÄ Ä¯ namus, užsipuolė seserį, norėjo jai trenkti į veidÄ , rėkė visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, ir trankė buto ir laiptinės duris.

S. V. po nukentėjusios langais šūkavo, nukentėjusiÄ jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais, įėjęs į laiptinę daužė buto duris. Ji iÅ¡kvietė policijÄ , bet S. V. jau buvo pabėgęs. S. V. nuo 2014 m. gruodžio mėn. nemoka alimentų, 2015 m. balandžio mėn. davė 10 Eur. Nuo 2014 metų gruodžio mėn. nedirba ir neieÅ¡ko darbo, iÅ¡ darbo biržos iÅ¡mestas.Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėja praÅ¡o tenkinti apeliacinį skundÄ . Prokuroras ir nukentėjusioji prašė netenkinti S. V. skundo.S. V., kuriam paskirtos priverčiamosios medicininio pobÅ«džio priemonės, apeliacinis skundas netenkintinas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde S. V. suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, iÅ¡reikÅ¡tų praÅ¡ymų konkretumo, aiÅ¡kumo, apibrėžtumo.Apeliantas S. V. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo, praÅ¡o tik pakeisti jam 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi skirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį iÅ¡ stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje -RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje - į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , manydamas, jog po santuokos nutraukimo, kas jam sukėlė didžiulį stresÄ ir sveikatos pablogėjimÄ , jo bÅ«klė pagerės ir galės sėkmingai gydytis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, iÅ¡vadÄ , jog S. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d. , 140 str. 2 d. bÅ«damas nepakaltinamu, nes nei veikos padarymo metu, nei Å¡iuo metu S. V. negali suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir negali jų valdyti, pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, dėl to priimta nutartis iÅ¡ esmės yra teisėta ir pagrįsta.

Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamÄ sias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra iÅ¡gydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jį prižiÅ«rint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustÄ veikÄ padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų.

Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimÄ , turi nustatyti sÄ lygas joms taikyti:

1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , atitinkančiÄ BK specialioje dalyje numatytÄ veikÄ ;

2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo;

3) veikÄ padaręs asmuo pagal veikos pobÅ«dį ir savo psichinę bÅ«senÄ yra pavojingas visuomenei. Pagrindinis kriterijus parenkant Å¡iÄ medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl Å¡iuo atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, iÅ¡vados ir rekomendacijos. Byloje esantis teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas Nr. 84TPK-30/2015 patvirtina, jog nusikalstamos veikos darymo metu S. V. diagnozuotas psichikos sutrikimas – paranoidinė Å¡izofrenija.

Å iuo metu jis taip pat serga psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija. S. V. nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Jam rekomenduojama paskirti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones – priverstinį gydymÄ specializuotoje RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis (T.1., b. l. 66-71). Taigi, Å¡iame akte konstatuota, jog S. V. diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas, dėl kurio jam reikalingas stacionarus priverstinis gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausta ekspertė J. Z. R.patvirtino, kad S. V. dėl psichikos sutrikimų negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų. 2013-09-05 S. V. taip pat smurtavo prieš savo šeimos narius. Tada jam buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir paskirtas ambulatorinis priverstinis gydymas, priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės Jonavos r. psichikos sveikatos centre. Tačiau Jonavos r. psichikos sveikatos centre S. V. praktiškai visai nesilankė ir jokių vaistų nevartojo.

Tada buvo kreiptasi į teismÄ ir pasiÅ«lyta teismui spręsti dėl priverčiamosios medicininės priemonės keitimo priverstinio stebėjimo ir gydymo stacionare. S. V. turi psichikos sutrikimų, t.y. mÄ stymas sutrikęs, asmenybė labai uždara, jokios kritikos neturi, nei savo ligos, savo elgesio, kritiÅ¡kai nevertina jokios situacijos. Todėl ekspertė sprendė, kad S. V. tikslinga skirti priverstinį gydymÄ - stacionarinį stebėjimÄ Â specializuotoje RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis (T.1, b.l. 19).Atsižvelgiant į ekspertizės akto iÅ¡vadas, ekspertės paaiÅ¡kinimus, nukentėjusiosios S. V. parodymus apie S. V. pykčio proveržius bei imant domėn, kad Jonavos apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-100-559/2014 S. V. jau buvo taikyta priverčiamoji medicininio pobÅ«džio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (T. 2, b.l. 33-34) ir to paties teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi pagal teikimÄ Nr. T-1-559/2015 pratęstas paskirtos priverčiamosios medicininio pobÅ«džio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminio psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ - teismo nutartys nebuvo vykdomos, nes po paskirto ambulatorinio priverstinio gydymo 2015-05-08 S. V. nesilankė ir nesigydė Jonavos psichikos sveikatos centre, nepaisant aktyvaus medicinos darbuotojų ir soc.darbuotojų kvietimo atvykti pas gydytojÄ psichiatrÄ (T.1, bl.75).

Ä®vertinus, jog S. V. padarė smurtinio pobÅ«džio įstatymu uždraustas veikas, kurios priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, bei vadovaudamasis BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas tinkamai nustatė skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Tokia priverčiamoji priemonė atitinka S. V. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ ir nustatytÄ jo socialinį pavojingumÄ sau ir visuomenei.Stacionarinis stebėjimas bet kuriomis stebėjimo sÄ lygomis vykdomas tik specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, todėl skirti stacionarinį stebėjimÄ S. V. pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra galimybės.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad S. V. pakaktų skirti ir ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, nes BK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja.Apelianto vertinimas, kad jam galima skirti ir ambulatorinį stebėjimÄ , yra subjektyvus, jis savo elgesį vertina iÅ¡ savo asmeninių pozicijų, todėl teisėjų kolegija, Å¡iuo atveju, atsižvelgia į specialistų (teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų) pateiktÄ S. V. psichinės bÅ«klės vertinimÄ , į jų iÅ¡vadas, nurodančias, kad dėl psichikos sutrikimų jam reikalingas priverstinis gydymas stacionare, o ne ambulatorinis stebėjimas.

S. V. pakartotini veiksmai rodo, kad S. V. yra pavojingas aplinkiniams, psichikos sveikatos centre lankosi nereguliariai, nevartoja vaistų, todėl abejotina, kad, pritaikius Å¡velnesnes priežiÅ«ros priemones, bus pasiektas tikslas neleisti S. V. padaryti naujų pavojingų veikų. Be to, taikant stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, užtikrinant nuolatinę priežiÅ«rÄ ir gydymÄ , tikėtinas ir sveikatos pagerėjimas. Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko.

Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Tačiau įstatymas įpareigoja teismÄ ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, todėl, pagerėjus S. V. psichikos sveikatos bÅ«klei, jam gali bÅ«ti pakeistos priverčiamųjų medicinos priemonių sÄ lygos iÅ¡ stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, arba Å¡ios priemonės taikymas panaikinamas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Nors S. V. skundžiama nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra taikomas asmenims, padariusiems baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei BPK 11, 44 straipsnių nuostatų. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat nepakankamu argumentu pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti  laiko aplinkybę jog S. V. turi dirbti ir mokėti savo nepilnamečiams vaikams alimentus.

Kolegija sutinka, jog apeliantas turi pareigÄ padėti iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau pažymėtina, jog visų pirma prioritetas Å¡ioje situacijoje yra teikiamas S. V. artimų žmonių apsaugai nuo smurto ir paties S. V. sveikatos bÅ«klei, ir tik po to galima reikalauti pareigų vykdymo iÅ¡ asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininio pobÅ«džio priemonės.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę pagal BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė, o nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, todėl apelianto skundÄ tenkinti ir nutartį keisti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Tačiau, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė: S. V. padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140str.2d., 140 str.3d. pripažinti nepakaltinamu ir taikyti jam priverčiamÄ jÄ medicininio pobÅ«džio priemonę. BPK 403str.1d.1p. nustato, jog iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima nutartį taikyti asmeniui priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę,- jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«damas nepakaltinamu.

Taigi įstatymo formuluotė nereikalauja tokį asmenį pripažinti nepakaltinamu, kÄ Å¡iuo atveju padarė teismas, tačiau bÅ«tina nustatyti jog baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ asmuo padarė bÅ«damas nepakaltinamumo bÅ«senoje. Kadangi pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , tačiau neteisingai suformulavo rezoliucinę nutarties dalį, klaida iÅ¡taisytina nekeičiant nutarties esmės. Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymas dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ S. V. kuriuo praÅ¡oma valstybei priteisti 48 Eur 29 ct.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybÄ , bylas, gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas. Tai reiÅ¡kia bÅ«tinÄ gynėjo dalyvavimÄ ir apeliaciniame procese.Kadangi, įgyvendinant asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra bÅ«tinas ir nepriklauso nuo Å¡io asmens valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkinamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

          baudžiamuoju įstatymu uždraustÄ veikÄ padariusio asmens S. V. apeliacinį skundÄ atmesti.          Nutarties rezoliucinę dalį vietoje „ S. V., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140str.2d., 140str.3d. pripažinti nepakaltinamu“ iÅ¡dėstyti taip:         „S. V., nepakaltinamumo bÅ«senoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje“. KitÄ nutarties dalį palikti tÄ pačiÄ .           Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Danutė Giačaitė Teisėjai:                                                                                                                             Jurgis Kiškis                                                                                                                         Valdas Vitunskas