2013-11-06 Nr. AB-7601-3-64-3-00202-2011-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-752/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00202-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1079-257/2012 pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. Š. kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1), kurį patikslino (1 t., b. l. 91–92, 107), į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas), 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu (2 t., b. l. 141–149) pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į būstą, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą atmetė.

Pareiškėjas 2013 m. balandžio 2 d. pateikė Šiaulių apygardos administraciniame teismui prašymus (t. II, b. l. 189, 192), kuriais prašė pradėti administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1872 straipsnį, dėl to, kad 2011 m. birželio 13 d. V. V. ir V. Č., būdami įspėti už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus. Pareiškėjas taip pat prašė pradėti administracinę bylą dėl to, kad 2012 m. lapkričio 21 d. V. C., būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus.

Pareiškėjas 2013 m. birželio 14 d. padavė teismui prašymą (t. II, b. l. 199) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo Šiaulių apygardos administraciniame teisme metu devyniolika kartų savo automobiliu vyko į teismą iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kuriame gyvena, todėl jam priteistinos 406,34 Lt išlaidos už kurą. Pareiškėjas taip pat teigė, jog turi būti atlygintos jo atstovo, kuris vyko į aštuonis teismo posėdžius, vykusius Šiaulių apygardos administraciniame teisme, kelionės išlaidos. Pareiškėjas taip prašė priteisti jam kelionės į Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vykusį teismo posėdį išlaidas – 187,96 Lt. Pareiškėjas mano, jog jam turi būti priteisti 104 Lt dydžio dienpinigiai, už aštuonias dienas, kai dalyvavo Šiaulių apygardos administraciniame teisme vykusiuose teismo posėdžiuose. Pareiškėjas taip pat tvirtino patyręs 3,55 Lt pašto išlaidų, kurias prašė atlyginti. Pareiškėjo manymu, jam turi būti priteistos 16 Lt dydžio išlaidos už dokumentų iš bylos kopijų darymą bei 16 Lt už pinigų pervedimą sumokėtų mokesčių. Viso pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, 762,15 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė atsiliepimą (t. II, b. l. 213-215), kuriuo prašė pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Nurodė, jog teismo sprendimu buvo patenkintas tik vienas iš trijų pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma proporcingai mažintina patenkintų skundų reikalavimų daliai. Mano, jog pareiškėjo pasirinktas procesinių dokumentų pateikimo teismui būdas yra neadekvatus, kadangi pareiškėjas šiuos dokumentus galėjo siųsti paštu, užuot pats vežęs juos į teismą. Pareiškėjo pasirinktą procesinių dokumentų pateikimo teismui būdą atsakovas vertino kaip per didelį ir nepagrįstą išlaidavimą. Atsakovas taip pat mano, jog pareiškėjui neturėtų būti atlygintos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kadangi jo apeliacinis skundas buvo atmestas. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo pateiktame pašto kvite gavėjais nurodyti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Lietuvos apeliacinis teismas, todėl šios išlaidos, nelaikytinos susijusios su nagrinėjama administracine byla.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą (t. II, b. l. 212), kuriuo prašė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo spręsti teismo nuožiūra.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 8 d. nutartimi (t. II, b. l. 218-223) pareiškėjo prašymus atmetė.

Įvertinęs tai, jog pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, buvo atmestas bei atsižvelgdamas į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies normą, teismas sprendė, jog pareiškėjas neturi teisės į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą. Teismas pažymėjo, jog prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje dalyje perdavė nagrinėti pareiškėjo prašymą apeliacinės instancijos teismui.

Teismas netenkino pareiškėjo 2013 m. balandžio 2 d. pareiškimų dėl administracinės bylos pradėjimo dėl to, jog 2011 m. birželio 13 d. V. V. ir V. Č. ir 2012 m. lapkričio 21 d. V. C., būdami įspėti už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus. Teismas sprendė, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas administracinių bylų pagal ATPK normas pradėjimas, todėl negali būti tenkintini pareiškėjo pareiškimai pradėti administracines pagal ATPK 1872 straipsnį pareiškėjo nurodytiems asmenims.

Teismas nurodė, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu, vertinant byloje surinkus įrodymus, nebuvo prieita prie išvados, jog būtų tikslinga priimti atskirąją nutartį ir informuoti atitinkamas institucijas dėl galimų įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų. Pažymėjo, jog pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl to, jog galimai 2011 m. birželio 13 d. V. V. ir V. Č. bei 2012 m. lapkričio 21 d. V. C., būdami įspėti už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus.

Pareiškėjas P. Š. pateikė atskirąjį skundą (t. II, b. l. 228-230), kuriuo prašė panaikinti

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį ir pareiškėjo prašymus tenkinti.

Pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai (2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-926/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-2551/2012).

Tvirtina, jog administracinėje byloje liudytojais apklausti V. V., V. Č. bei V. C., būdami įspėti už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo adekvačiai reaguoti į melagingų parodymų davimą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas turi imtis priemonių, kad melagingus parodymus davę asmenys neišvengtų atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą (t. III, b. l. 6-8), kuriuo prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas pakartoja ankstesniame savo atsiliepime išdėstytus argumentus. Sutinka su teismo išvada dėl atskirosios nutarties priėmimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą (t. III, b. l. 11-12), kuriuo prašė pareiškėjo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo P. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, atmetė pareiškėjo prašymą dėl administracinės bylos pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnį, dėl V. V., V. Č. ir V. C., kurie, pasak pareiškėjo, davė administracinėse bylose melagingus parodymus, pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundas buvo atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir sprendžia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtas galutinis teismo sprendimas buvo iš dalies palankus pareiškėjui. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti neteisėtais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmais padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog pareigūnas V.

V. kartu su kitais neetatiniais gamtos apsaugos darbuotojais 2008 m. spalio 12 d. apie 23 val., atlikdamas tariamai neteisėtos medžioklės tyrimo ir įforminimo veiksmus, pareiškėjo teigimu, neteisėtai ir savavališkai (be jo sutikimo) įsiveržė į jo privačią valdą – sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, filmavo jo nuosavybę, atliko jo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų kratą bei jam grasino. Bylos medžiaga patvirtina, jog galutiniu teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A143-877/2013) buvo pripažintas neturtinės žalos padarymo pareiškėjui faktas.

Bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas V. V. be pareiškėjo leidimo buvo užėjęs į jo būstą. Šis V. V. veiksmas laikytas neteisėtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Visi kiti pareiškėjo nurodyti kaip neteisėti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmai tiriant ir fiksuojant M. Š. ir B. K. (tuomet galbūt) padarytą medžioklės taisyklių pažeidimą, laikyti teisėtais veiksmais, o pareiškėjo nurodytas kratos padarymas ir grasinimai laikyti neįrodytais.

Įvertinusi Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno neteisėtą veiksmą visų pareiškėjo nurodytų kaip neteisėtų šio pareigūno veiksmų kontekste, teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo atveju tinkama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo priemonė yra teisės pažeidimo fakto konstatavimas. Atsižvelgdama į tai, jog galutiniu teismo sprendimu buvo pripažintas neturtinės žalos padarymo pareiškėjui faktas dėl vieno iš pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimo (teisės į būsto neliečiamumą pažeidimo), teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo materialinis reikalavimas buvo iš dalies (25 proc.) patenkintas, nepaisant to, kad buvo nuspręsta nevertinti patirtos neturtinės žalos pinigais.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai.

Pažymėtina, jog priteistinos tik tos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos, taip pat tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 762,15 Lt bylinėjimosi išlaidų: 405,34 Lt transporto išlaidų už atvykimą į pirmosios instancijos teismą nuosavu automobiliu (pirma, už atvykimą pateikti procesinius dokumentus, antra, už atvykimą į teismo posėdžius), 28,30 Lt už atstovo vykimą į teismo posėdžius maršrutiniu autobusu, 187,96 Lt transporto išlaidų už atvykimą į apeliacinės instancijos teismą nuosavu automobiliu, 104 Lt dienpinigių, 3,55 Lt pašto išlaidų, 32 Lt išlaidų už bylos medžiagos kopijų darymą ir mokesčius už mokėjimų pavedimus.

Įvertinusi bylos medžiagą bei pareiškėjo pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog ne visos pareiškėjo nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla, būtinos, pagrįstos bei realiai patirtos.

Konstatuotina, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad patyrė 3,55 Lt pašto išlaidų. Pareiškėjo pateiktame kvite (t. II, b. l. 201) gavėjais nurodyti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, todėl šios išlaidos laikytinos nesusijusios su nagrinėjama administracine byla.

Vertinant pareiškėjo prašomų priteisti transporto išlaidų pagrįstumo klausimą, pažymėtina, jog transporto išlaidomis laikytinos tiesioginės kelionės išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-70/2008, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-543/2011). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šioms išlaidoms pagrįsti nepakanka pateikti vien kelionės bilietų (jei vykta viešuoju transportu), būtina įrodyti, kad atitinkamos kelionės išlaidos susijusios būtent su tam tikru teismo procesu, t. y. vykta į konkretų teismo posėdį (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–32/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė viešojo maršruto bilietus (t. II, b. l. 205-206), kurie, anot jo, įrodo, kad jo atstovas vyko į teismo posėdžius, tačiau nepagrindė, jog šie bilietai buvo panaudoti būtent vykstant į teismo posėdžius, nėra duomenų apie šių bilietų panaudojimo datas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad neįrodyta, jog minėtos išlaidos yra susijusios būtent su šios administracinės bylos nagrinėjimu, todėl jos negali būti priteistos.

Pažymėtina, jog siekiant pagrįsti transporto išlaidas, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, teismui turi būti pateikti tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-180/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, būtinų transporto išlaidų apskaičiavimui, t. y. nenurodė nuvažiuoto atstumo. Pareiškėjo pateikti kuro kvitai (t. II, b. l. 202-204) nelaikytini tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo vykimą į 8 pirmosios instancijos teisme vykusius posėdžius. Iš kvitų matyti, jog kuras buvo pirktas 2012 m. lapkričio 12 d., 2012 m. gruodžio 21 d., 2013 m. balandžio 12 d., o teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme vyko 2011 m. gegužės 18 – 2012 m. gruodžio 4 dienomis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad esant galimybei procesinius dokumentus siųsti paštu, vykimo į teismą šiuo tikslu išlaidos negali būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis. Taigi laikytina, jog pareiškėjo transporto išlaidos nėra pagrįstos ir realiai įrodytos, todėl išlaidos už transportą neatlygintinos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių išlaidos priteisiamos tik tuomet, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o procesas pirmosios instancijos teisme vyko Šiaulių apygardos administraciniame teisme (Šiauliuose). Nustatyta, jog pareiškėjas dalyvavo aštuoniuose Šiaulių apygardos administracinio teisme vykusiuose teismo posėdžiuose (t. I, b. l. 93, 134, 172, 189, t. II, b. l. 45, 104, 124, 139), todėl jam yra priteistina 26 Lt (130 Lt MGL x 10 % x 8 / 25 % = 26 Lt) dienpinigių iš atsakovo.

Pareiškėjo prašymai dėl išlaidų už dokumentų kopijų darymą ir su mokėjimo pavedimų atlikimu susijusių išlaidų atlyginimo yra tenkinami, kadangi šios išlaidos susijusios su nagrinėjama byla ir pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje esantys duomenys (t. I, b. l. 80, 106, 150, 208) patvirtina, jog pareiškėjas patyrė 32 Lt išlaidų, susijusių su byloje esančių dokumentų kopijų darymu ir mokėjimo pavedimų atlikimu, todėl jam proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 8 Lt (32 Lt x 25 %) bylinėjimosi išlaidų suma.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Remdamasi nurodytais išaiškinimais, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai klausimą dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog nagrinėjant administracinę bylą buvo padarytas toks įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, dėl kurio reikėtų priimti atskirąją nutartį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų, patirtų pareiškėjo pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą, todėl šioje dalyje teismo nutartis keistina ir pareiškėjui priteistina 34 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Kita Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo ir šioje dalyje pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies – priteisti pareiškėjui P. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, 34 Lt (trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų. Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė