43e00561-02ae-4c19-aab5-7acae7bb990b · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Valius                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-187-125/2012Teisėjas Egidijus Mickevičius                                                   Proceso Nr. 2-06-3-04405-2011-8                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:  (S)                                                                                                      30.6; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Audriaus Saulėno, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

V. ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiasis asmuo A. V., dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pripažinimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pagal Butų privatizavimo įstatymo nuostatas pripažinti jai teisę privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Klaipėdos m. Darbo žmonių tarybos vykdomojo komiteto 1969-04-25 iÅ¡duoto orderio pagrindu jos tėvui A. G. buvo iÅ¡nuomota gyvenamoji patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Bute ji yra registruota su savo sÅ«numi A. V. ir jame gyvena nuo pat skyrimo – 1969-04-25 – kartu su tėvais A. G. (mirusiu 1999-03-23) ir motina Z. G. (mirusia 1999-03-22). 1999-04-19 su ja buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Ä®sigaliojus LR butų privatizavimo įstatymui, jos tėvai, bÅ«dami buto nuomininkai, 1992 m. kreipėsi į tuo metu buvusiÄ Butų Å«kio tarnybÄ su praÅ¡ymu privatizuoti nuomojamas patalpas, tačiau Butų Å«kio tarnyba dokumentų nepriėmė.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jos tėvams vėliau kreipusis į Butų Å«kio tarnybÄ , buvo pasakyta, kad reikia visų pilnamečių Å¡eimos narių sutikimo. Po kelių dienų ieÅ¡kovė su savo tėvais pateikė Butų Å«kio tarnybai visus reikiamus dokumentus dėl buto privatizavimo. Vėliau jai kreipusis į Butų Å«kio tarnybÄ , buvo paaiÅ¡kinta, kad priduotus buto privatizavimo dokumentus Butų Å«kio tarnyba persiųs į Klaipėdos miesto savivaldybę. Po kiek laiko nuvykus į Klaipėdos miesto savivaldybę, ji buvo informuota, kad privatizacija yra laikinai sustabdyta ir klausimas nėra sprendžiamas.

Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotoja nurodė, kad visi dokumentai, susiję su buto privatizavimu, yra nusiųsti į Vilnių ir viskÄ sprendžia Vilniuje esanti privatizavimo komisija. IeÅ¡kovė teigė, kad negalėjo privatizuoti buto ne dėl savo, o dėl kitų asmenų kaltės ir iki Å¡iol nėra priimtas sprendimas dėl jos nuomojamo buto privatizavimo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-28 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas nustatė, kad gin­Äo bu­to nuomininkas ieÅ¡kovės tėvas A.

G. (miręs 1999-03-23) 1969 m. balandžio 25 d. tapo nuomininku, t. y. iki Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo ieÅ¡­ko­vė nuo 1977-01-12 yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iame bute ir iki dabar yra Å¡io bu­to nuo­mi­nin­kė (1999-04-15 nuomos sutarties pagrindu), gy­ve­na ne­pri­va­ti­zuo­ta­me bu­te, ki­tos gy­ve­na­mo­sios pa­talpos nė­ra pri­va­ti­za­vusi. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, liudytojo ir trečiojo asmens             A.

V. parodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įstatymo nustatyta tvar­ka ir ter­mi­nais ieÅ¡kovė krei­pėsi į ins­ti­tu­ci­jas, įpa­rei­go­tas spręs­ti bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo klau­si­mus. Kadangi ieÅ¡kovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo teisę privatizuoti butÄ , ji buvo iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ dėl buto privatizavimo, ir Å¡i jos teisė įstatymo galiojimo metu nebuvo įgyvendinta ne dėl jos kaltės, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, ieÅ¡kovės įgyta teisė privatizuoti nuomojamÄ butÄ turi bÅ«ti ginama teismine tvarka, ir konstatavo, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pagrįstas.

Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-28 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad byloje nėra dokumentų, įrodančių, kad ieÅ¡kovė ar jos tėvas su pareiÅ¡kimu kreipėsi į institucijas įpareigotas spręsti gyvenamojo ploto privatizavimo klausimus, todėl per Butų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­me nustatytÄ terminÄ nesikreipus į atitinkamas institucijas, ieÅ¡kovė neįgijo teisės lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.

IeÅ¡kovė nepateikė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu bÅ«tino pateikti pareiÅ¡kimo kopijos ar kitų dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kimas Butų privatizavimo metu ir nustatyta tvarka buvo pateiktas. 2005-12-08 UAB „Pempininkų valdos“ raÅ¡tas Nr. 654 neturi bÅ«ti laikomas kaip įrodymas, pagrindžiantis faktÄ , kad minimas pareiÅ¡kimas buvo pateiktas, nes raÅ¡te nedviprasmiÅ¡kai paraÅ¡yta, kad ieÅ¡kovės tėvas kelis kartus žodžiu kreipėsi dėl buto privatizavimo ir kad jam buvo paaiÅ¡kinta, kokia tvarka ir kokių dokumentų reikia buto privatizavimui.

Duomenų, kad reikiamus dokumentus A. G. bÅ«tų pateikęs, nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad nustatytais terminais ieÅ¡kovės tėvas taip pat neatliko veiksmų, bÅ«tinų teisei privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas įgyti. Taip pat apeliantė pažymi, jog iÅ¡ Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnybos 2011-05-05 raÅ¡to Nr. D-960/33-372 nurodyta, kad pagal Seimo sudarytos komisijos dėl butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos protokolus sprendimas dėl A. G., Z. G., A. V. ir A. V. praÅ¡ymų privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis nebuvo priimtas.

Komisija bet kokiu atveju turi priimti sprendimÄ leisti arba neleisti privatizuoti, o Å¡iuo atveju toks klausimas nebuvo svarstomas, ir tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė ar jos Å¡eimos nariai nesikreipė į Seimo sudarytÄ komisijÄ . Todėl apeliantė teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė neįgijo teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.IeÅ¡kovė, trečiasis asmuo atsiliepimais į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-28 sprendimÄ .

Nurodo, kad nustatyta tvarka buvo kreiptasi dėl buto privatizavimo, dokumentai nebuvo iki galo baigti tvarkyti dėl savivaldybės darbuotojų kaltės, todėl kreipėsi į teismÄ apginti savo teises ir įstatymo nustatyta tvarka privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.  Apeliacinis skundas tenkintinas.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jai teisę privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, konstatavo, jog ieÅ¡kovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo teisę privatizuoti butÄ , ji buvo iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ dėl buto privatizavimo ir Å¡i jos teisė įstatymo galiojimo metu nebuvo įgyvendinta ne dėl jos kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir atkreipia dėmesį, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad ji Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis. 1991 metais sprendžiant valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo klausimus, buvo priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuris yra disponavimo valstybiniu turtu aktas ir kuriuo valstybė iÅ¡sprendė valstybinio ir visuomeninio turto įsigijimo asmeninėn nuosavybėn tvarkÄ . Å io įstatymo pagrindu buvo derinami ir ginami asmenų, gyvenusių valstybinėse gyvenamosiose patalpose, interesai ir teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Asmenys, turėję teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, tai galėjo padaryti iki 1992 m. gruodžio 1 d. Ä®statymo 1 straipsnyje buvo numatyta asmenims ne dėl savo kaltės nustatytu laiku nepadavusiems pareiÅ¡kimų kreiptis į Seimo sudarytÄ komisijÄ , kuri turėjo teisę leisti asmenims privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas (1993 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. I-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo tvarkos taikymo“). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ieÅ¡kovė turėjo pateikti duomenis, jog minėtų įstatymų nustatyta tvarka pateikė praÅ¡ymÄ dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog ieÅ¡kovė ar jos tėvas, kaip buvo teigiama, buvo pateikę praÅ¡ymus dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas. IÅ¡ 2005-12-08 UAB „Pempininkų valdos“ raÅ¡to Nr. 654 matyti, jog (duomenys neskelbtini) nuomininkas A. G. kelis kartus žodžiu kreipėsi dėl buto privatizavimo, jam buvo paaiÅ¡kinta, kokia tvarka ir kokių dokumentų reikia buto privatizavimui (b. l. 18). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja P. M., kuri tuo metu dirbo UAB „Pempininkų valdos“, taip pat negalėjo tiksliai patvirtinti, kad ginčo buto nuomininkai buvo pateikę raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , ji tik nurodė, kad buvo pokalbiai žodžiai, o jeigu buvo pateiktas praÅ¡ymas, tai jis buvo pateiktas privatizavimo tarnybai (b. l. 51).

IÅ¡ 2011-05-05 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnybos raÅ¡to Nr. D-960/33-372 nustatyta, jog nei vienas iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkų nesikreipė į Seimo komisijÄ dėl teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. Be to, minimame raÅ¡te paminėta, jog Seimo komisija, jeigu buvo kreipiamasi, visais atvejais priimdavo tik konkretų sprendimÄ leisti arba neleisti gyventojams privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas (b. l. 42). Todėl darytina iÅ¡vada, kad į Seimo komisijÄ nebuvo kreiptasi dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis.

Esant paminėtoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįgijo teisės lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, nes per įstatyme nustatytÄ terminÄ nei ji, nei kiti ginčo buto nuomininkai nepareiÅ¡kė noro pasinaudoti nurodyta teise (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas – ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovės A. V. ieÅ¡kinį atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                         Bronius Valius Kolegijos teisėjai                                                                                                   Albina Pupeikienė                                                                                                                              Audrius Saulėnas             Â