43dfbc1b-51fd-466d-b768-7e9a034fdf1c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-794-585/2012Proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 128.17.; 122.4. (S)                                                                   VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. gruodžio 6 d.     Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, sekretoriaujant M. Armalienei, dalyvaujant skolininkui J. G., skolininko atstovui advokatui Deividui Kursevičiui, pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc atstovei advokatei Editai Bartkevičiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininkų ir įkeisto turto savininkų J.

G. ir M. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo suinteresuotiems asmenims J. G. ir M. G., n u s t a t ė: Skolininkai J. G. ir M. G. su kreditoriumi Nordea Bank Finland Plc. 2009-08-07 sudarė sutartį, pagal kuriÄ jiems iki 2024-07-15 buvo suteiktas 97 312,33 Lt kreditas. Gauto kredito grÄ Å¾inimas užtikrintas hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120090014713, 2009-08-26 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitus skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ ¼ dalį žemės sklypo su priklausiniu (lauko virtuve), esančius (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (toliau – bankas arba kreditorius) kreipėsi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nurodė, kad skolininkai nevykdė įkeitimu užtikrintos prievolės – 2009-08-07 bÅ«sto kreditavimo sutarties Nr. BK09/07/19D, todėl bankas 2011-11-23 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė minėtÄ sutartį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-12-06 nutartimi areÅ¡tavo įkeistÄ J. G. ir M. G. turtÄ . IÅ¡aiÅ¡kino daiktų savininkams, kad areÅ¡tavus įkeistÄ turtÄ , jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, iÅ¡nuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę.

Ä®spėjo skolininkus, kad negrÄ Å¾inus kreditoriui skolos, t.y. 89 258,61 EUR negrÄ Å¾into kredito, 1773,67 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 366,73 EUR įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, 139 Lt žyminio mokesčio per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. PaaiÅ¡kino kreditoriui, jeigu skola per vienÄ mėnesį nuo įkeisto daikto areÅ¡to nutarties nuoraÅ¡o įteikimo skolininkams dienos negrÄ Å¾inta, kreditorius ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties įteikimo skolininkams turi pakartotinai kreiptis su pareiÅ¡kimu į hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Teismas, nustatęs, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigÄ praneÅ¡ti kitai sutarties Å¡aliai apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , skolininkai buvo tinkamai apie tai informuoti, neturėdamas byloje duomenų apie atliktus mokėjimus per papildomai skirtÄ laikÄ prievolei vykdyti, padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo laikantis joje nustatytos tvarkos. Skolininkai atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-12-06 nutartį panaikinti, motyvuodami tuo, kad sudarytos kreditavimo ir hipotekos sandoriai kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys, todėl sprendžiant klausimÄ dėl banko įvykdyto sutarties nutraukimo, turėjo bÅ«ti atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) 2011-06-15 nutartyje Nr. 3K-7-272/2011) suformuotÄ teisės taikymo praktikÄ .

Teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad kredito sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas yra beveik 15 metų, kreditas grÄ Å¾intinas nedidelėmis dalimis kas mėnesį. Todėl kredito sutarties 13.1 punktas, numatantis banko teisę įspėjus prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, jeigu kredito gavėjas negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito įmokos ir /ar priskaičiuotų palÅ«kanų ir neiÅ¡taiso pažeidimo per 10 kalendorinių dienų, bei po nutraukimo reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ kreditÄ , palÅ«kanas, kompensuoti reinvestavimo kaÅ¡tus bei sumokėti kitas sumas, yra nesÄ Å¾ininga, nes pažeidžia Å¡alių pusiausvyrÄ ir todėl yra negaliojanti.

Taip pat nurodė, kad jiems banko nustatytas 10 dienų terminas pažeidimams paÅ¡alinti yra neprotingas, formalus, taikytinas visiems banko klientams, todėl turėjo bÅ«ti prailgintas. Be to, pradelstų mokėjimų suma yra 2 759,62 EUR, kas sudaro neženkliÄ dalį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 6.209 str. 4 d., kuri numato, kad netgi per papildomÄ terminÄ skolininkams nepadengus įsiskolinimo, bankas negali nutraukti sutarties. Apeliantai teismui pateikė duomenis, kad 2012-03-01 ir 2012-03-16 grÄ Å¾ino kreditoriui visus pagal paskolos grÄ Å¾inimo grafikÄ pradelstus mokėjimus, moka juos ir toliau, kreditorius pinigus priėmė, kas reiÅ¡kia, jog apeliantai prievolės nevengia ir jÄ stengiasi įvykdyti, nors ir praleidę terminÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu skolininkas bei jo atstovas papildomai nurodė, kad turi bÅ«ti ginami vartotojo interesai, nes už suteiktÄ kreditÄ pirktas sklypas su statiniu, pritaikytu gyventi. Pirkimo metu skolininkų Å¡eima gyveno skolininkei M. G. priklausančiame bute, kurį Å¡eima siekia realizuoti ir gyventi įgytame statinyje. Taip pat paaiÅ¡kino, kad nors banko praneÅ¡imas skolininkams apie sutarties nutraukimÄ datuotas 2009-11-08, o iÅ¡siųstas 2009-11-10, skolininkas jį gavo tik 2009-11-18, todėl praneÅ¡ime nustatytas papildomas terminas įsipareigojimui įvykdyti yra per trumpas, dėl ko sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu.

Kreditorius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skolininkų atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta ne po pirmojo skolininkų kredito sutarties pažeidimo, bet skolininkams sistemingai iÅ¡ eilės keturis kartus pažeidus mokėjimo prievoles, kreditoriaus nuomone, Å¡ioje byloje nėra pagrindo remtis apelianto nurodoma LAT 2011-06-15 nutartimi Nr. 3K-7-272/2011, neatsižvelgus į kitas aplinkybes. Kredito sutarties nutraukimo sÄ lygos turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į abiejų kredito sutarties Å¡alių elgesį ir visas konkrečias tiek sandorio sudarymo, tiek vykdymo aplinkybes.

Skolininkai akivaizdžiai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kredito sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos ir kad vienaÅ¡alis Å¡ios sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Kreditoriaus nuomone, skolininkai atskirajame skunde tik deklaratyviai teigia, kad jiems buvo duotas vos 10 dienų terminas pažeidimams paÅ¡alinti. PrieÅ¡ingai, bankas daugiau negu 4 mėnesius laukė, ragino, kad bÅ«tų padengta skola ir tik tada, kai tapo aiÅ¡ku, kad skolininkai sutarties nevykdys, ji buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.

Skolininkų padarytas pažeidimas atitinka visus CK 6.217 str. 2 d. nurodytus kriterijus ir todėl hipotekos skyrius pagrįstai nustatė, kad bankas teisėtai nutraukė sutartį. Tuo atveju, kai yra nustatomas esminis sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimas, CK 6.209 str. 3 ir 4 dalys nėra taikomos, todėl atmestinas skolininkų teiginys, jog kadangi pradelsta prievolė sudaro neženkliÄ dalį netgi per papildomÄ terminÄ skolininkams nepadengus įsiskolinimo, bankas negali nutraukti sutarties. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu banko atstovė papildomai nurodė, kad praneÅ¡imas apie kredito sutarties nutraukimo buvo įteiktas skolininkei M.

G., kad pagal CK 6.874 str. kreditorius gali reikalauti visos paskolos grÄ Å¾inimo skolininkui pradelsus bent vienÄ Ä¯mokÄ , tačiau bankas laukė 4 mėnesius, tikėdamasis, kad skolininkai pradės mokėti pagal grafikÄ , galiausiai, mokėjimai iÅ¡ viso nutrÅ«ko. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Kadangi pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto sprendė pagal procesinės ir materialiosios teisės normas, galiojusias iki 2012-07-01, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ , taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso ir materialiosios teisės normos, reglamentavusios priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras.

Hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygos numatytos skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusiame CPK 558 str. Pagal tuo metu galiojusias civilinio proceso kodekso nuostatas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdomas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo buvo pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatyta tvarka pateiktas hipotekos kreditoriaus pakartotinis pareiÅ¡kimas – pagrindas perduoti įkeistÄ ir jau areÅ¡tuotÄ turtÄ realizuoti arba administruoti.Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumo.

Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c .b.

Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-201/2007 ir kt.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal naujai formuojamÄ teismų praktikÄ hipotekos bylÄ nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, turi pareigÄ ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja vieÅ¡ojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis Nr. 3K-3-433/2010). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus ir Å¡i teismo pareiga turi bÅ«ti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedÅ«roje teisėjas priima su tokių sÄ lygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2011 konstatavo, kad Å¡i taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sÄ lygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ nustatančios sÄ lygos), yra sÄ Å¾iningos ir ar nėra CK 6.188 str. numatytų sÄ lygų, kurioms esant atskiros sutarties nuostatos ar net visa sutartis negalioja.Kadangi apeliantai skundžiamos nutarties neteisėtumÄ motyvuoja be kita ko, ir jų kaip vartotojų teisių pažeidimu, apeliacinis instancijos teismas pasisako ir dėl Å¡alių sudarytų kreditavimo sutarties ir hipotekos sutarties priskirtinumo prie sutarčių, kylančių iÅ¡ vartojimo teisinių santykių. 2009-08-07 Å¡alių sudarytos bÅ«sto kreditavimo sutarties, 2009-08-18 hipotekos sutarties analizė, kiti byloje surinkti duomenys teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo ir skolininkų sudarytos sutartys kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys.

Suteikiamo kredito paskirtis nurodyta ¼ žemės sklypo ir lauko virtuvės, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimas. Tiek iÅ¡ nurodytų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 9-15), tek iÅ¡ 2011-12-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (b. l. 46-52) matyti, kad skolininkų nupirktas ir bankui įkeistas pastatas – lauko virtuvė – yra iÅ¡ rÄ stų pastatytas pagalbinio Å«kio paskirties pastatas. IÅ¡ paties skolininko apeliacinio teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų seka, kad sklypas su pastatu įsigytas skolininkų asmeninių poreikių tenkinimui - poilsiui.

Skolininkų atstovo paaiÅ¡kinimais taipogi nustatyta, kad skolininkai (sutuoktiniai) gyvena vienam iÅ¡ jų (M. G.) nuosavybės teise priklausančiame bute. Tai, kartu su apeliantų pateiktais paaiÅ¡kinimais apie turto įsigijimo tikslÄ , parodo, kad apeliantų teisių, susijusių su teise į bÅ«stÄ klausimas Å¡ioje byloje nenagrinėjamas.Apeliantai pagrįstai nurodė, kad sutarties sÄ lyga dėl vienkartinio prievolės periodiniais mokėjimais grÄ Å¾inti kreditÄ pažeidimo, nesumokant vienos periodinės įmokos, sutarčiai esant ilgalaikei, o vienkartinei įmokai esant santykinai labai mažai, lyginant su visu sutartiniu įsipareigojimu, yra neproporcingai griežta skolininkui.

Todėl kredito sutarties 13.1 punktas, numatantis banko teisę įspėjus prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, jeigu kredito gavėjas negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito įmokos ir /ar priskaičiuotų palÅ«kanų ir neiÅ¡taiso pažeidimo per 10 kalendorinių dienų, bei po nutraukimo reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ kreditÄ , palÅ«kanas, kompensuoti reinvestavimo kaÅ¡tus bei sumokėti kitas sumas, ypač vertinant, kad nėra prieÅ¡prieÅ¡inės skolininkų teisės vienkartinio kreditoriaus sutartinės prievolės pažeidimo atveju, o sutartis sudaryta skolininkų prisijungimo bÅ«du ir jos sÄ lygos nėra Å¡alių individualiai aptartos, yra nesÄ Å¾ininga, nes aiÅ¡kiai pažeidžia sutarties Å¡alių teisių pusiausvyrÄ ir neatitinka ilgalaikio kredito sutarties tikslų, akivaizdžiai nepagrįstai pažeidžia skolininkų teisėtÄ interesÄ , kad dėl santykinai nereikÅ¡mingų pažeidimų nenutrÅ«ks ilgalaikis kreditavimo santykis, todėl tokia sÄ lyga yra negaliojanti (CK 6.188 str. 1 d.).

Tačiau sutarčiai esant nutrauktai dėl esminio jos pažeidimo, sutarties 13.1 p. tampa nereikÅ¡mingas nagrinėjamos bylos iÅ¡sprendimui, Å¡io sutarties punkto nuostatų taikymas sutarties Å¡alims nebegalimas, todėl tokio negaliojimo konstatavimas teisiÅ¡kai yra nereikÅ¡mingas ir teismas daugiau dėl jo nepasisako. Net ir pripažinus Å¡alių sudarytas sutartis vartojimo sutartimis, nėra pagrindo konstatuoti, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant kreditavimo sutartį, kreditoriaus elgesys buvo nesÄ Å¾iningas ir kad kreditavimo sutartis nutraukta neteisėtai.

IÅ¡ pateiktų bylos duomenų seka, ir skolininkai to neginčija, kad nuo 2011 m. liepos J. G. ir M. G. visiÅ¡kai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (laiku nemokėjo priklausiančių įmokų). Bankas nustatė skolininkams papildomÄ (įspėjimo) terminÄ Ä¯sipareigojimams pagal minėtÄ paskolos sutartį įvykdyti, tačiau ir per šį terminÄ skolininkai mokėjimų neatliko. Todėl kreditorius 2011-11-23 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė paskolos sutartį ir pateikė hipotekos skyriui praÅ¡ymÄ pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Ä®spėjimas (praneÅ¡imas) apie sutarties nutraukimÄ buvo suraÅ¡ytas 2011-11-08 data ir jame nurodytas terminas prievolėms pagal kreditavimo sutartį įvykdyti – iki 2011-11-23 (b. l. 35). Nurodytas praneÅ¡imas buvo įteiktas per pasiuntinių paÅ¡tÄ skolininkei M. G. pasiraÅ¡ytinai jos gyvenamosios vietos adresu ne vėliau kaip 2011-11-09 (b. l. 36). Todėl atmestini apelianto ir jo atstovo pateikti argumentai, kad nurodytas banko praneÅ¡imas skolininkus pasiekė tik 2011-11-18. Kredito gavėjų sistemingas prievolių nevykdymas laikytina esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu.

Nors vartotojų teisių apsauga skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, todėl griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P. v AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Nagrinėjamu atveju skolininkams sistemingai nevykdant prievolės mokėti įmokas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankas įgijo teisę prieÅ¡ laikÄ nutraukti pagrindinę sutartį bei pradėti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras iÅ¡ įkeisto turto.Nustačius, kad sutarties nutraukimo momentu skolininkų vykdytas sutartinių prievolių pažeidimas buvo tinkamai įvertintas kaip esminis sutarties pažeidimas ir nebuvo pakankamų duomenų apie galimÄ skolininkų mokumo atkÅ«rimÄ bei tolesnį jų piniginių prievolių vykdymÄ iki sutarties nutraukimo, skolininkų vėliau, po sutarties nutraukimo vykdomi skolos mokėjimai gali tapti pagrindu naujam susitarimui atkuriant Å¡alių nutrauktÄ sutartį, jeigu Å¡alys suderintų dėl to bendrÄ valiÄ , tačiau negali bÅ«ti vertinami kaip aplinkybės, dėl kurių sutarties nutraukimas galėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu.Apeliantai atskirÄ jį skundÄ grindžia ir tuo, kad pradelsta skola bankui sudarė neženkliÄ visos suteiktos paskolos dalį, todėl taikytina CK 6.209 str. 4 d. nuostata, o sutarties nutraukimas pripažintina nepagrįstu.

Nustatant sutarties pažeidimo pobÅ«dį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį buvimÄ , visuma. IÅ¡ pateikto J. G. kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo grafiko matyti, kad kredito sutarties pažeidimai prasidėjo nuo 2009-07-15 ir reguliariai tęsėsi per visÄ laikotarpį iki kredito sutarties nutraukimo. Toks sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindÄ kreditoriui nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.

Bankas negali bÅ«ti įpareigojamas delsti ir nenutraukti sutarties, kol susidarys pagal skolininkų vertinimÄ Å¾enkli pradelstų sutartinių prievolių dalis visos paskolos mastu, kadangi pusės metų ar ilgesnio termino vykdyti sutartį pradelsimo pateisinimas nenutraukiant sutarties bÅ«tų neprotingai ilgas. Nagrinėjamu atveju prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytÄ kreditavimo sutartį skolininkai neįvykdė, su banku neatsiskaitė santykinai ilgÄ laikÄ , sutarties nutraukimo momentu kreditorius turėjo pakankamai duomenų apie skolininkų prievolių nevykdymÄ ir skolininkai niekaip nepaÅ¡alino kreditoriaus pagrįstos abejonės dėl tokio nevykdymo tolesnės trukmės, kreditorius tinkamai sutarties pažeidimÄ Ä¯vertino kaip esminį sutarties pažeidimÄ , todėl, realizuodamas jam, kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jam įkeisto turto, o skundžiama teismo nutartis yra iÅ¡ esmės teisėta ir pagrįsta, netgi konstatavus, kad aukščiau nurodyta kredito sutarties 13.1 p. nuostata nepagrįstai ir neteisėtai teismo savo iniciatyva nebuvo pripažinta negaliojančia.

Dėl to atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamÄ teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kreditorius Nordea Bank Finland Plc praÅ¡o, atmetus atskirÄ jį skundÄ , jo naudai priteisti patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 3 067,35 Lt, kurias patvirtina 2012-01-24 ir 2012-10-24 sÄ skaitos-faktÅ«ros bei atitinkami iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ banko sÄ skaitų. Å is kreditoriaus praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies. LR Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr.1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p. numatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamas paslaugas yra 1.5 MMA, t.y. 1200 Lt.

Todėl tokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidos iÅ¡ skolininkų kreditoriui ir priteisiamos (CPK 93 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 dalies 1 p., teismas nutarė: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ solidariai J. G. ir M. G. 1200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas Nordea Bank Finland Plc. naudai. Teisėjas                                                                              Vytautas Zelianka