2019-11-06 Nr. AB-21317-3-62-3-00106-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4690-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00106-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir 2019 m. kovo 25 d. prašyme nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK ne visada gaudavo higienos priemones (tualetinį popierių, muilą, skalbimo miltelius, skutimosi peiliukus, antiperspirantą). Teigė, kad higienos priemonės jam nebuvo išduotos 2017 m. birželio–rugpjūčio mėn., 2018 m. vasario–liepos ir gruodžio mėn. Atsisakymas išduoti higienos priemones buvo motyvuojamas tuo, kad sąskaitoje turėjo piniginių lėšų, tačiau jų pareiškėjas turėjo ne visada. Teikė prašymus dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jie nebuvo registruojami, dingdavo. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, realų gyvenimo kokybės pablogėjimą, pažeminimą, išskyrimą iš kitų nuteistųjų, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 2 400 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą higienos priemonėmis aprūpinami tik nemokūs nuteistieji. Iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas iki 2018 m. gegužės mėn. dirbo ir turėjo darbinių pajamų, taip pat gavo lėšų iš trečiųjų asmenų (taip pat matoma, kad pareiškėjas pirko tabako gaminius). Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 27 d. buvo pateikęs prašymą dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau higienos priemonės jam nebuvo išduotos, nes jis asmeninėje sąskaitoje turėjo pinigų. Pareiškėjui higienos priemonės buvo išduotos 2018 m. lapkričio 13 d. pagal jo 2018 m. spalio 23 d. prašymą. Daugiau prašymų išduoti higienos priemones ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo pateikęs. Pareiškėjo skundo argumentai dėl tariamai padarytos žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis, todėl jų pagrindu neturtinė žala negali būti priteista.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neaprūpinant jo higienos priemonėmis 2017 m. birželio–rugpjūčio mėn., 2018 m. vasario–liepos ir gruodžio mėn.

6. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui higienos priemonės nebuvo išduotos 2017 m. birželio–rugpjūčio mėn., taip pat 2018 m. vasario–liepos ir gruodžio mėn. (b. l. 17–18). Pareiškėjo parašai Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje Nr. 8834 patvirtina, kad už kitus ginčui aktualius laikotarpius (2017 m. sausio–gegužės mėn., 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 2018 m. sausio mėn., 2018 m. rugpjūčio–lapkričio mėn.) pareiškėjui higienos priemonės buvo išduotos (b. l. 17–18). Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių aplinkybių dėl jam neišduotų konkrečių higienos priemonių 2017 m. sausio–gegužės mėn., 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 2018 m. sausio mėn., 2018 m. rugpjūčio–lapkričio mėn., todėl sprendė, kad byloje ginčo dėl pareiškėjui galimai neišduotų tam tikrų higienos priemonių aukščiau nurodytais laikotarpiais nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, ar pareiškėjui pagrįstai 2017 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais, taip pat 2018 m. vasario–liepos ir gruodžio mėn. nebuvo išduotos higienos priemonės.

7. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), nustatė, kad siekdamas gauti higienos priemones, nuteistasis turi pateikti rašytinį prašymą bei būti nemokus. Atsakovo atstovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas buvo pateikęs 2018 m. spalio 22 d. ir 2018 m. lapkričio 27 d. prašymus dėl higienos priemonių išdavimo (b. l. 16, 31). Pareiškėjo 2018 m. spalio 22 d. prašymo pagrindu higienos priemonės jam buvo išduotos (b. l. 30–31), 2018 m. lapkričio 27 d. prašymo pagrindu higienos priemonės nebuvo išduotos pagrįstai, nes pareiškėjas nebuvo nemokus Aprašo 13 punkto prasme, kadangi asmeninėje sąskaitoje nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. turėjo 37,23 Eur (b. l. 16). Papildomuose paaiškinimuose atsakovo atstovas nurodė, kad kitų prašymų išduoti higienos priemones byloje nagrinėjamu ginčo laikotarpiu pareiškėjas pateikęs nebuvo (b. l. 29).

8. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl prašymų neregistravimo, jų dingimo yra hipotetinio pobūdžio, nes šių aplinkybių nedetalizavo, t. y. konkrečiai nenurodė, koks konkretus jo prašymas dėl higienos priemonių išdavimo ir kada nebuvo registruotas ar dingo. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl konkretaus prašymo neregistravimo ar dingimo atsakovo atstovui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstas teiginys dėl prašymų neregistravimo ir dingimo nesudaro pagrindo tikėti tokiu pareiškėjo tvirtinimu ir neįrodo, kad pareiškėjas ginčo mėnesiais buvo teikęs prašymus Pravieniškių PN-AK dėl higienos priemonių išdavimo, o dėl šių prašymų neregistravimo ar dingimo higienos priemonės jam nebuvo išduotos.

9. Teismo nuomone, nesant pareiškėjo prašymų dėl higienos priemonių išdavimo 2017 m. birželio–rugpjūčio mėn., 2018 m. vasario–liepos ir gruodžio mėn., Pravieniškių PN-AK neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui higienos priemones aukščiau nurodytais mėnesiais, todėl byloje atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, neišduodant pareiškėjui higienos priemonių 2017 m. birželio–rugpjūčio mėn., 2018 m. vasario–liepos ir gruodžio mėn., nekonstatuotini (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

III. 10. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad kiekvieną mėnesį pateikdavo prašymus būrio viršininkui, tačiau prašymai ne visada buvo registruojami (ypatingai 3-iame sektoriuje). Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 6 d. 3-iame sektoriuje pateikė prašymą dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau prašymas dingo. Pareiškėjas tiek dėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymo, tiek dėl kitų dingusių prašymų rašė skundus, atsakovo atstovo atsakymus apskundė Kalėjimų departamentui, kuris nurodė atsakovo atstovui į pareiškėjo prašymus atsakyti iš naujo. Šiuo metu pareiškėjas dėl netinkamų pareigūnų veiksmų registruojant prašymus yra pateikęs skundą Seimo kontrolieriui.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodo, kad:

11.1. Apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę, teismas tinkamai padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Pareiškėjui, be kita ko, nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.

11.2. Pareiškėjo pateikiami nauji įrodymai turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ne apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pateikti įrodymai turėtų būti atmesti ir nevertinami. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui ir būtent jis privalo pagrįsti bei įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo ir neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, elgesys su pareiškėju vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

11.3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad kiekvieną mėnesį būrio viršininkui teikdavo prašymus dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau prašymai nebuvo registruojami. Pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kiekvieną mėnesį pateikdavo prašymus būrio viršininkui, tačiau prašymai ne visada buvo registruojami (ypač 3-iame sektoriuje). Pareiškėjas pažymi, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. teikė prašymą dėl higienos, tačiau šis prašymas dingo. Pareiškėjas dėl prašymų dingimo rašė skundus. Be to, pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovo atsakymus apskundė Kalėjimų departamentui, yra pateikęs skundą Seimo kontrolieriui dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiklos tyrimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl prašymų neregistravimo yra hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas Kalėjimų departamentui ar Seimo kontrolieriui.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad analogiška byla buvo nagrinėjama Kauno apygardos administraciniame teisme (bylos Nr. I-1553-414/2018), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla neturi reikšmės nagrinėjamam ginču ir negali būti precedentu šioje byloje. Pastebėtina, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė