43dd85ef-e162-4575-b148-b3a683084219 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Donatas Jatužis

Teisėjas Donatas Jatužis                                                  Baudž.

byla Nr. 1A-49-349/2011

                                                                                         Procesinio

sprendimo kategorija 2.4.2

 (S)

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Arnoldo

Šukaičio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant Ritai

Padvilikienei,

dalyvaujant

prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, Â

gynėjams advokatams

Antanui Cemnolonskui, Rimai Keblienei,

nuteistajam R. T.,

teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos

prokuratūros prokurorės Nidos Grunskienės ir nuteistojo R. T. apeliacinius

skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. T.:

– nuteistas

pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,

– išteisintas

pagal BK 214 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar

baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Š. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. 14 MGL (1830 Lt) dydžio bauda. Į

paskirtÄ bausmę įskaičius vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ parÄ , galutinė bausmė

nustatyta – 12 MGL, t. y. 1560 Lt dydžio bauda.

Teisėjų

kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

N U S T A T

Ė:

R. T. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė

narkotines ir psichotropines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), metamfetaminÄ ,

2-CB (4-bromo-2,5- dimetoxyphenylethylamine, MFT) o būtent:

ikiteisminio

tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , valandÄ , nenustatytoje vietoje, tyrimo metu

nenustatytomis aplinkybėmis įgijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 5,064 gramų metamfetamino, 1,785 gramų kanapių (ir jų dalių), 0,683 gramų 2-CB (4-bromo-2,5- dimetoxyphenylethylamine, MFT), kurių dalį – 0,118 g psichotropinės medžiagos metamfetamino – gabeno ir laikė su savimi iki 2010 m. kovo 2 d. apie 19 val., kuomet prie mieste, 0,118 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino

už 40 litų pardavė R. G.;

kitÄ dalį psichotropinių

medžiagų – 0,009 g metamfetamino gabeno ir laikė su savimi iki 2010 m. vasario mėnesio, kuomet tyrimu nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , nenustatytoje vietoje psichotropinę

medžiagÄ â€“ 0,009 g metamfetamino už 40 litų pardavė A. Å .;

kitÄ dalį psichotropinės

medžiagos – 0,522 g metamfetamino gabeno ir laikė su savimi iki 2010 m. kovo 3 d., 10.20 val., kuomet asmens kratos metu 0,522 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino rado ir paėmė policijos pareigūnai;

kitÄ dalį psichotropinės

medžiagos – 0,552 g metamfetamino ir 0,720 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) gabeno ir laikė automobilyje „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. kovo 3 d., 12.10 val., kuomet 0,552 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,720 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė policijos

pareigūnai;

kitÄ dalį

psichotropinių medžiagų – 3,332 g metamfetamino ir 0,061 g 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethylamine, MFT) gabeno ir laikė savo garaže Nr. 27,

esančiame garažų bendrijoje, iki 2010 m. kovo 3 d., 14.10 val., kuomet kratos

metu psichotropines medžiagas – 3,332 g metamfetamino ir 0,061 g 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethylamine, MFT) rado ir paėmė policijos pareigūnai;

 kitÄ dalį psichotropinių medžiagų – 0,531 g metamfetamino ir 0,622 g 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethylamine, MFT) gabeno ir laikė

sodo namelyje Nr. 175, priklausančiame A. G., iki 2010 m. balandžio 21 d., 9.34 val., kuomet kratos metu psichotropines medžiagas – 0,531 g metamfetamino ir 0,622 g 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethylamine, MFT) rado ir paėmė

policijos pareigūnai.

A. Å . nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario mėnesį, tyrimu nenustatytÄ dienÄ

ir valandÄ , nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar

kitaip platinti, iš  R. T. įgijo 0,009 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei iš nenustatyto asmens, tyrimo nenustatytu laiku

ir vietoje įgijo 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias

parsigabeno į namus ir laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame mieste,

iki 2010 m. kovo 3 d., 13 val. 40 min., kuomet neteisėtai įgytos ir laikomos 0,009 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų

dalių) kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį:

pripažinti R. T. ir A. Š. atsakomybę

sunkinančia aplinkybe tai, kad jie veikÄ padarė apsvaigę nuo psichotropinių

medžiagų, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir R. T. pagal BK 260 str. 1 d. skirti laisvės atėmimÄ 5 metams

9 mėnesiams, o            A. Š. pagal BK 259 str. 2 d. – 20

MGL dydžio baudÄ .

Prokurorė skunde teigia, kad teismas nepripažinimÄ Å¡ios aplinkybės

sunkinančia nuteistųjų atsakomybę motyvavo tuo, kad jie šias medžiagas vartojo

2010-03-02 naktį, tai patvirtina jų organizme rastas amfetaminas ir

metamfetaminas, bet jas buvo įsigiję anksčiau, todėl nėra duomenų apie nuteistųjų

apsvaigimÄ Ä¯gijimo metu. Tačiau nuteistieji pripažinti kaltais ne tik dėl

įgijimo, bet ir dėl kitų BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. numatytų

alternatyvių veikų, todėl teismas turėjo pripažinti, kad nuteistieji

nusikalstamas veikas padarė apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų. Prokurorė

nurodo, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Byloje

nustatyta, kad nuteistieji psichotropines medžiagas vartojo naktį iš 2010-03-02

į 2010-03-03, buvo sulaikyti 2010-03-03, kratų metu R. T. automobilyje,

garaže, sodo namelyje rastos psichotropinės ir narkotinės, o A.

Å . namuose – psichotropinės medžiagos. Prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad

nustatyta, jog A. T. laikė, gabeno bei pardavė

psichotropines medžiagas, o A. Š. laikė psichotropines

medžiagas, apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų. Nuteistieji nusikalstamas

veikas padarė, būdami apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, tai turėjo įtakos

veikų padarymui, todėl ši BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta aplinkybė turi būti

pripažinta sunkinančia jų atsakomybę. Nustačius nuteistųjų atsakomybę

sunkinančiÄ aplinkybę, R. T. skirtina didesnė nei

sankcijoje numatytas vidurkis bausmė, o A. Š. paskirtos

baudos bausmės dydis didintinas iki artimo bausmės vidurkiui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. praÅ¡o jo veikÄ

iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. ir skirti bausmę,

nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.

Skunde teigia įsigijęs, gabenęs ir laikęs visas pas jį rastas

psichotropines ir narkotines medžiagaa, tačiau jų neplatinęs ir neturėjęs

tikslo to daryti, nes pats vartoja šias medžiagas. Teismas jo kaltę dėl

metamfetamino pardavimo R. G. grindė tik liudytojo R. G. parodymais, kurie yra nepatikimi, nes liudytojas jį

apkalbėjo, siekdamas sušvelninti savo padėtį. Apelianto teigimu, tai patvirtina

aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl R. G. buvo

iÅ¡skirtas į atskirÄ ir užbaigtas baudžiamuoju įsakymu R. G. paskiriant

baudÄ , o tai rodo nuolaidžiavimÄ R. G., nes BK 259 str. 2

d. sankcijoje numatytos ir kitos rūšies bausmės nei bauda. Apeliantui kelia

abejonių R. G. teiginiai, kad jis parodymus ikiteisminio

tyrimo metu davė savo noru, nes R. G. parodė buvęs

sulaikytas 19 val. ir iki 24 ar 1 val. tardomas pareigūnų, todėl neaišku, kam

tiek laiko apklausinėti savanoriškai parodymus duodantį asmenį. Apeliantas

teigia nesuprantantis, kodėl teismas rėmėsi tik dalimi R. G. parodymų,

nes šis liudytojas teigė narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijęs apie

10 kartų, tačiau nuteistas tik už vienÄ Ä¯sigijimÄ . Apeliantui neaiÅ¡ku ir tai,

kodėl policijos pareigūnai, žinodami, kad jis (R. T.)

platina narkotines medžiagas, po tariamo metamfetamino perdavimo sulaikė tik R. G., o nesulaikė jo.

Apeliantas teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl metamfetamino

perdavimo A. Š., rėmėsi tik šio nuteistojo ikiteisminio

tyrimo teisėjui duotais parodymais. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu A. Š. parodė jį apkalbėjęs, nes pareigūnai jį pažadėjo

paleisti iš sulaikymo, jei ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodys narkotines

medžiagas įgijęs iš R. T.. Tai pavirtina šio nuteistojo

paleidimas iÅ¡ sulaikymo po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Apeliantas teigia manantis, kad netgi pripažinus įrodyta, kad jis A. Š. pardavė 0,009 g amfetamino, jo veika turėtų būti

vertinama kaip mažareikšmė, nes nuo tokio kiekio apsvaigti neįmanoma. Be to,

teismas jam skyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, nes neatsižvelgė į jo Å¡eimines

aplinkybes, tariamai platintų psichotropinių medžiagų kiekį.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokurorė prašė

prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo R. T. apeliacinį

skundÄ atmesti, nuteistasis           R. T. ir jo gynėjas

prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo                    R. T. skundÄ tenkinti, nuteistojo A. Å . gynėja

prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

 Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Prokurorė skunde teisingai teigia, kad, nuteistuosius pripažinus kaltais

dėl kelių iš atitinkamo straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, yra

pagrindas svarstyti dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo, jiems padarant

kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių veikų. Å iuo požiÅ«riu teismo bausmių skyrimo motyvuose

išdėstyti argumentai, jog nėra duomenų, kad nuteistieji dalį veikų, t. y.

įgijimÄ , padarė bÅ«dami apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, todėl negalima

pripažinti jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir dėl kitų veikų, nėra

tiksli. Å ioje byloje nustatyta, kad A. T. narkotines ir

psichotropines medžiagas laikė, gabeno ir dalį pardavė R. G.,

o A. Å . psichotropinę medžiagÄ laikė, bÅ«dami vartoję

psichotropinių medžiagų, nes kitÄ dienÄ po Å¡ių veikų padarymo jų organizme rastas

psichotropinių medžiagų (3 t., 103–104, 158–159 b. l.), be to, jie patys

patvirtino 2010-03-03, t. y. sulaikymo dienÄ , vartoję Å¡ių medžiagų. Tačiau

skunde prašoma pripažinti nuteistųjų atsakomybę sunkinanti BK 60 str. 1 d. 9 p.

numatyta aplinkybė tokia pripažįstama tik nustačius, jog apsvaigimas turėjo

įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šioje byloje tokių duomenų nepakanka. Iš

A. Š. ir R. T. įvykio vietoje

sulaikiusių policijos pareigūnų T. G., I.

L., A. M., taip pat sulaikymo dienÄ juos mačiusios

pareigūnės J. Z. parodymų matyti, kad sulaikomųjų išvaizda

kėlė įtarimų dėl apsvaigimo, jie buvo sumišę, tačiau elgėsi adekvačiai, ramiai,

atsakė į pareigÅ«nų užduotus klausimus. Å ie parodymai suteikia pagrindÄ teigti,

kad galutinė teismo išvada dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės

nuteistųjų veiksmuose nepripažinimo, nes apsvaigimas neturėjo įtakos jų nusikalstamų

veiksmų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo, laikymo, o R. T. – ir pardavimo padarymui, yra teisinga ir pagrįsta

bylos įrodymais, todėl tenkinti prokurorės skundÄ ir pripažinti BK 60 str. 1 d.

9 p. aplinkybę sunkinančia nuteistųjų atsakomybę bei dėl to griežtinti jiems paskirtas

bausmes nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo R. T. apeliacinio skundo

R. T. skunde ginčija liudytojų R.

G. ir kito nuteistojo – A. Š. parodymų, kurie buvo

vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių, pripažįstant R. T. kaltu

dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Apeliantas, skunde darydamas iÅ¡vadÄ dėl liudytojo R. G. parodymų

nepatikimumo, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ motyvuoja įvairiomis su liudytoju atliktų procesinių

veiksmų ir priimtų sprendimų aplinkybėmis. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija

liudytojo parodymų jų turinio nuoseklumo požiūriu, nes šie parodymai proceso

metu nesikeitė: liudytojas teigė 2010 m. kovo mėn. Panevėžyje, prie prekybos

centro ,,Maxima“, iš anksto susitaręs su R. T., iš jo už

40 Lt nusipirkęs 1 g amfetamino. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad R. G. bylos iÅ¡skyrimas į atskirÄ bylÄ ir proceso užbaigimas R. G. nuteisimu baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d.

reiÅ¡kia nuolaidžiavimÄ liudytojui, nes asmens nuteisimo faktas negali bÅ«ti

vertinamas kaip jo teisinės padėties palengvinimas. Panevėžio apygardos

prokurorės 2010-05-17 nutarime atskirti ikiteisminį tyrimÄ dėl R.

G. veikos nurodyti aiškūs tokio sprendimo pagrindai: tyrimas dėl kitų

įtariamųjų nebaigtas, nes negautos specialisto iÅ¡vados, o tyrimas dėl R. G. baigtas, be to, jis prašė baigti bylÄ , nes nuo

2010-05-31 ruoÅ¡iasi dirbti Olandijoje (2 t., 195 b. l.). ProcesÄ užbaigus

baudžiamuoju įsakymu, R. G. paskirta vienintelė tokiame

procese galima bausmės rūšis – bauda, todėl apelianto skundo teiginiai apie R. G. galimas skirti griežtesnes bausmės rūšis yra teisiškai

nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. laikinai

sulaikytas 2010-03-02, 20 val. 35 min. (2 t., 147 b. l.), pagal paties

liudytojo parodymus, kelias valandas bendravo su pareigūnais ir į areštinę

nuvestas apie 24 val. Å iuo laikotarpiu R. G., kaip

kiekvienas sulaikytasis, privalomai daktiloskopuotas, paimti biologiniai pavyzdžiai

genetiniams tyrimams, jis surašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , kuriame, be kita ko,

nurodė ir savo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (2 t. 145–146 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas nurodė, kad sulaikymo metu pareigūnai jam

nedarė jokio psichologinio poveikio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto

skunde esantys teiginiai apie liudytojui pareigÅ«nų esÄ darytÄ poveikį

vertintinos kaip apelianto pastangos pagrįsti savo versijÄ dėl liudytojo

parodymų neobjektyvumo, kurios jokie bylos duomenys nepatvirtina. Apeliantas

liudytojo parodymų nepatikimumÄ motyvuoja ir tuo, kad, pagal paties R. G. parodymus, jis iÅ¡ apelianto psichotropinių ir narkotinių

medžiagų pirko apie 10 kartų, tačiau teismas patikėjo tik tais liudytojo

parodymais, kurie susiję su vieninteliu pirkimo atveju, už kurį nuteistas

apeliantas. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes, pirmiausia, tiek

nagrinėjamos, tiek bylos, kurioje R. G. nuteistas pagal BK

259 str. 2 d., dalyku buvo tik 2010-03-02 epizodas, kuomet R.

G. iš R. T. nusipirko 0,118 g metamfetamino. Be to, tokia apelianto argumentacija prieštarauja jo paties gynybinei

pozicijai, nes jis teigia R. G. psichotropinės medžiagos

nepardavęs, tačiau netiesiogiai siūlo atsižvelgti į žymiai platesne apimtimi jį

kaltinančius R. G. parodymus. Nors šie liudytojo parodymai

apie ankstesnius narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimus iš R. T. neturėjo įtakos nei apelianto kaltinimo apimčiai, nei

veikos kvalifikavimui, tačiau jie buvo reikšmingi, patvirtinant kitas liudytojo

parodymuose nustatytas aplinkybes – tai, kad liudytojas jau anksčiau buvo

pažįstamas su apeliantu – tai įrodo iš liudytojo ir apelianto paimtų telefonų

apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad jie bendravo tarpusavyje jau iki

nusikalstamos veikos (1 t., 17–21, 161–184 b. l.). Be šių įrodymų, liudytojo R. G. parodymus apie jo ankstesnių ryšių su apeliantu pobūdį –

tai, kad liudytojas apeliantui kaip užstatÄ už skolon įsigytÄ amfetaminÄ paliko

banko mokėjimo kortelę patvirtina Å¡ios kortelės radimas pas apeliantÄ (2 t., 28–29

b. l.). Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad policijos pareigūnai jį

sulaikė vėliau, o ne po metamfetamino pardavimo liudytojui, yra pareigūnų

pasirinktos tyrimo taktikos dalykas, todėl liudytojo parodymų vertinimui reikšmės

neturi. Taigi liudytojo R. G. parodymų patikimumÄ

patvirtina jų nuoseklumas, kiti šiame sprendime aptarti bylos įrodymai, todėl

abejoti jų objektyvumu nėra jokio pagrindo.

Apeliantas skunde ginčija ir kito nuteistojo – A. Š. parodymų

leistinumÄ ir patikimumÄ , teigdamas, kad nuteistasis, duodamas parodymus apie

jam apelianto parduotÄ psichotropinę medžiagÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui, jį

apkalbėjo, o teisme, atsisakydamas Å¡ių parodymų, sakė tiesÄ .

Teismų

praktikoje asmens parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai jie, nepažeidžiant

įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos

teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-28 apžvalgos „Dėl Baudžiamojo proceso

kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje“ iÅ¡vadų

4 p.). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvus, kuriais

remdamasis atmetė A. Š. parodymus, duotus teisme, ir

rėmėsi jo parodymais, duotais apklausiant jį ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokį

teismo sprendimÄ lėmė tai, kad nuteistasis neįvardijo jam poveikį esÄ dariusių

pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu apklausose dalyvavęs A. Š.

gynėjas jokių pažeidimų dėl apklausos atlikimo nepareiškė, o teisminio

nagrinėjimo metu apklausti policijos pareigūnai           J.

Z., T. G., I. L., A.

M. paneigė nuteistojo teiginius apie jam esÄ darytÄ poveikį. BÅ«tent A. Å . ikiteisminio tyrimo teisėjui duot parodymai apie

neteisėtai iš R. T. įgyto metamfetamino kiekį, o ne

apelianto skunde minimas pareigūnų poveikis šiam nuteistajam lėmė jo veikos

perkvalifikavimÄ pagal BK 259 str. 2 d. ir paleidimÄ iÅ¡ sulaikymo, nes

griežčiausia kardomoji priemonė įtariamam baudžiamojo nusižengimo padarymu

asmeniui negali būti taikoma. Todėl A. Š. parodymai, duoti

ikiteisminio tyrimo teisėjui, yra įrodymų šaltinis, atitinkantis įrodymams

keliamus leistinumo ir patikimumo kriterijus, nes gauti baudžiamojo proceso

įstatymo nustatyta tvarka, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir patikrinti,

palyginus juos su kitais įrodymais.

Apelianto

skundo praÅ¡ymas pripažinti jo veikÄ dėl 0,009 g metamfetamino pardavimo A. Å . mažareikÅ¡me dėl nedidelio psichotropinės medžiagos kiekio negali

bÅ«ti tenkinamas, nes baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ disponavimÄ Å¡ia

medžiaga iškyla nepriklausomai nuo turimo jos kiekio, be to, šiuo atveju

svarbiausia tai, kad šis epizodas yra vienos tęstinės veikos dalis, todėl

epizodo pavojingumas vertinamas ne atskirai, o pagal viso padaryto nusikaltimo

pavojingumÄ .

Nuteistojo

tikslÄ platinti psichotropines ir narkotines medžiagas patvirtina ne tik

aptarti tiesioginiai įrodymai – R. G. ir A.

Š. parodymai, bet ir netiesioginiai įrodymai – tai, kad jis, nedirbdamas ir

gaudamas tik bedarbio paÅ¡alpÄ , įsigijo nemažus Å¡ių medžiagų kiekius, jas laikė

ne tik su savimi, bet ir savo negyvenamose vietose – garaže, savo močiutės A. G. sodo namelyje, taip pat policijos pareigūnų I. L. ir              T. G. parodymai

apie turėtÄ informacijÄ dėl R. T. platinamų narkotinių

medžiagų.Â

Apibendrinant

daroma išvada, kad apelianto veika atitinka BK 260 str. 1 d. dispozicijoje

numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl tenkinti jo skundo praÅ¡ymÄ ir veikÄ

perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. nėra pagrindo.

Teismas,

skirdamas apeliantui bausmę, t. y. parinkdamas vienintelės BK 260 str. 1 d.

numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo trukmę, teisingai taikė BK 54 str. 2

d. nuostatas ir išdėstė pakankamai išsamius bausmės skyrimo motyvus, kuriuose,

be kitų aplinkybių, atsižvelgė ir į apelianto skunde minimÄ Å¡eiminę padėtį. Apelianto

skunde nurodoma antra aplinkybė – narkotinių ir psichotropinių medžiagų,

kuriomis jis neteisėtai disponavo, kiekis, įvertinus šių medžiagų svorį ir

įvairovę – tris rÅ«Å¡is – rodo didelį apelianto veikos pavojingumÄ ir nesuteikia

jokio pagrindo švelninti bausmę. R. T. paskirta bausmė

tinkamai individualizuota, ji nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

N U T A R Ė :

Panevėžio

apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistojo R. T. apeliacinius

skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                          Â

Arnoldas Å ukaitis

                                                       Â

                    Â

 Teisėjai                                                                                               Â

 Bronė Vidzėnienė

   Sigitas Bagdonavičius