2017-08-02 Nr. AB-14844-3-65-3-00077-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-685-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00077-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. O. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. O. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto Nr. 10000248384; 2) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo Nr. 3PM190408; 3) atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų akcizo delspinigių, pridėtinės vertės mokesčio delspinigių ir delspinigių už nesumokėtus muitus.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui, taip pat pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. O. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto Nr. 10000248384, panaikino ir pareiškėjo skundo dėl šio reikalavimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

III. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 10000248384 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto atsisakė priimti nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, apie mokestinę prievolę sumokėti muito, akcizo, pridėtinės vertės mokesčius ir delspinigius jam tapo žinoma tik 2016 m. gegužės 18 d., kai gavo Kauno teritorinės muitinės 2016 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (9.44)-1B-6063 pateiktus 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 3PM190408 „Dėl mokestinės prievolės įregistravimo“ ir su juo susijusių dokumentų kopijas. Be to, D. O. skunde nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto Nr. 10000248384 jis gavo tik 2017 m. vasario 17 d., pareikalavus pareiškėjo atstovui. Kauno teritorinė muitinė patvirtino, kad 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto Nr. 1000024838 aukščiau minėtu raštu nebuvo išsiųstas.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 29 straipsnis nustato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo.

Kauno teritorinės muitinės pateikti duomenys patvirtina, kad D. O. į jo gyvenamąją vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (11.66/2)-1B-13738 buvo išsiųstas 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto Nr. 10000248384. Registruotą korespondenciją pašto įstaiga grąžino Kauno teritorinei muitinei, nurodžiusi, kad D. O. jos neatsiėmė. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad aukščiau minėtą gyvenamosios vietos adresą pareiškėjas nurodė ir teismui pateiktame skunde, sprendė, kad viešojo administravimo subjektas Kauno teritorinė muitinė tinkamai atliko pareigą pranešti asmeniui apie jam pareigas nustatantį individualų administracinį aktą.

Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto Nr. 10000248384 Kauno teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr.(11.66/2)-1B-13739 buvo pateiktas antstolio S. R. kontorai vykdyti. Vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą iš mokesčių mokėtojo turto, 2013 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktu buvo areštuoti (duomenys neskelbtini) esantys D. O. priklausantys nekilnojamojo turto objektai - 0,15 ha ploto žemės sklypas ir 1/20 dalis gyvenamojo namo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio turto arešto juridinis faktas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2013 m. rugpjūčio 13 d. Be to, 2014 m. lapkričio 26 d. buvo parengtas patvarkymas areštuoti lėšas, esančias dviejose banko sąskaitose ir 2015 m. gegužės 4 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus mokamų išmokų. Bylos duomenimis, antstolis S. R. 2013 m. lapkričio 15 d. parengė patvarkymą dėl išlaidų išieškojimo Nr. S-3.5-14003 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Apie šių dokumentų įteikimą asmeniškai pareiškėjas D. O. 2013 m. gruodžio 13 d. patvirtino savo parašu (vykdomoji byla Nr. 0102/13/01911, b. l. 34). Minėto patvarkymo dėl išlaidų išieškojimo turinys patvirtina, kad jame yra nurodyti duomenys apie teisines pasekmes sukeliantį individualų teisės aktą: jį priėmusi institucija (Kauno teritorinė muitinė), administracinio akto priėmimo data (2013 m. rugpjūčio 9 d.), administracinio akto numeris (10000248384) ir jo esmė (37 168 Lt skola muitinei). Analogiški duomenys apie individualų administracinį aktą buvo nurodyti ir antstolio pareiškėjui išsiųstuose patvarkymuose areštuoti lėšas ir dėl skolos išieškojimo.

Teismas, remdamasis nustatytais duomenimis, sprendė, kad pareiškėjui D. O., kuris teismo nuosprendžiu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalį už neteisėtai įgytų akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, gavus 2015 m. gegužės 4 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-3.5-4218, tapo žinoma apie jo turtui (žemės sklypui, gyvenamojo namo daliai ir piniginėms lėšoms) nustatyta tvarka antstolio taikytus apribojimus ir suvaržymus. Kaip matyti iš pareiškėjui pateiktų antstolio dokumentų, juose yra nurodyta aiški antstolio veiksmų, su kuriais nesutinka skolininkas, apskundimo tvarka. Duomenų, patvirtinančių, jog D. O. nustatyta tvarka skundė antstolio patvarkymus ir taikytą turto areštą, nėra pateikta. Be to, nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. O. dar 2013 m. gruodžio 13 d., kai jis gavo antstolio 2013 m. lapkričio 15 d. patvarkymą dėl išlaidų išieškojimo Nr. S-3.5-14003, tapo žinomi Kauno teritorinės muitinės priimto individualaus administracinio akto pagrindiniai duomenys, pakankami kreiptis su skundu į teismą dėl galimo asmens teisių pažeidimo. Teismo vertinimu, nustatyti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas D. O. elgėsi nerūpestingai, nebuvo aktyvus, operatyviai nesidomėjo ir nesirūpino savo galimai pažeistų teisių gynyba nustatyta tvarka. Apibendrinęs pareiškėjo prie skundo pridėtų, vykdomosios bylos Nr. 0102/13/01911 ir Kauno teritorinės muitinės pateiktų dokumentų duomenis, kaip įrodymais nepagrįstą vertino D. O. skundo teiginį, kad apie 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto Nr. 10000248384 jam tapo žinoma tik 2017 m. vasario 17 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas D. O. skundą teismui 2017 m. kovo 14 d. padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ nustatytą terminą, skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

IV. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino skundui paduoti, pirmiausiai turėjo nustatyti, ar skundo padavimo terminas yra siejamas su akto paskelbimu ar įteikimu, t. y. ar skundžiamas aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar įteiktas suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas jam turėjo būti įteiktas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė tinkamai atliko pareigą pranešti asmeniui apie jo pareigas nustatantį individualų teisės aktą. Kauno teritorinė muitinė, siųsdama pareiškėjui sprendimą registruotu laišku, pasirinko Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą dokumentų įteikimo būdą, kurių įteikimo tvarką reglamentuoja MAĮ 164 straipsnio 3 dalis. Remiantis šiuo MAĮ straipsniu, sprendimas registruotu laišku pareiškėjui turėjo būti siunčiamas dviem adresais: pareiškėjo nurodytu adresu korespondencijai gauti, o jei jis nenurodytas – mokesčių mokėtojų registre nurodytu mokesčių mokėtojo adresu. Kadangi pareiškėjas muitinei nebuvo nurodęs jokio adreso korespondencijai gauti, Kauno teritorinė muitinė skundžiamą sprendimą turėjo siųsti adresu, nurodytu gyventojų registre, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje tokių duomenų nėra, todėl mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką. Kauno teritorinė muitinė sprendimą išsiuntė baudžiamajame įsakyme nurodytu adresu, nors kitu adresu sprendimą galėjo išsiųsti tik tuomet, jeigu būtų neįteiktas skundžiamas sprendimas MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė su skundžiamo individualaus administracinio teisės akto įteikimu susijusias proceso teisės normas, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, todėl neteisingai nustatė termino skundui paduoti eigos pradžią. Pareiškėjo teigimu, jis skundžiamą sprendimą gavo beveik po keturių metų, t. y. 2017 m. vasario 17 d. ir tik advokatui pareikalavus. Apie šio sprendimo priėmimą jam nebuvo žinoma ir jis apie tai nebuvo informuotas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad antstolis, vykdydamas sprendimą, yra pateikęs pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą, įteikęs turto arešto aktą, todėl nepagrįstas ir teismo motyvas, kad iš antstolio priimtų dokumentų pareiškėjui buvo žinoma apie priimtą skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas apie sprendimą sužinojo tik 2016 m. gegužės 18 d. gavęs atsakovo raštą Nr. (9.44)-1B-6063, kuomet pats kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę išsiaiškinti dėl pareiškėjui skaičiuojamų delspinigių už laiku neįvykdytą mokestinę prievolę.

Pareiškėjas pažymi, kad Kauno teritorinė muitinė, kaip viešojo administravimo subjektas, nepaisė viešojo administravimo nuostatų aiškiai ir konkrečiai nurodyti susidariusią teisinę situaciją, kad iš pateikto rašto pareiškėjas būtų supratęs visuomeninių santykių esmę. Nebūdamas teisininku ir turėdamas tik vidurinį išsilavinimą, nesant atsakovo išaiškinimo pareiškėjui rūpimais klausimais, jis kreipėsi pagalbos į advokatą, ir tik jam paprašius raštu, sužinojo ir apie priimtą sprendimą dėl nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo turto. Faktinė skundžiamo sprendimo įteikimo pareiškėjui diena yra 2017 m. vasario 17 d., todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas terminas skundui dėl atsakovo sprendimo paduoti. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo teismų praktiką, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nepagrįstai vadovavosi kriterijais, siejamais su akto paskelbimu, todėl neteisingai ir nepagrįstai skaičiavo terminą skundui paduoti atsižvelgdamas į aplinkybes, kad apie sprendimo turinį pareiškėjui turėjo būti žinoma dar 2013 metais iš antstolio patvarkymų, nepagrįstai sprendė, kad jis buvo nerūpestingas ir nebuvo aktyvus, operatyviai nesidomėjo ir nesirūpino galimai pažeistų teisių gynimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas skundo padavimo terminas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 10000248384. Skunde nurodė, kad šį sprendimą gavo tik 2017 m. vasario 17 d., kai jo atstovas kreipėsi su prašymu į Kauno teritorinę muitinę.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2013 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 10000248384, kuriame nurodė, kad D. O. neįvykdė 37 168 Lt mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 3PM190408, todėl nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką ir pareiškėjo turto. Šis sprendimas pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu buvo išsiųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė”. Sprendimas taip pat buvo perduotas vykdyti antstolio S. R. kontorai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimui paduoti, todėl atsisakė priimti jo skundą. Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus apie skundžiamo sprendimo sužinojimą teismas vertino kritiškai, remdamasis bylos duomenimis teismas konstatavo, kad pareiškėjui apie skundžiamo sprendimo priėmimą tapo žinoma dar 2013 m. gruodžio 13 d., kai jis gavo antstolio 2013 m. lapkričio 15 d. patvarkymą dėl išlaidų išieškojimo. Teismas vertino, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, nebuvo aktyvus, nesidomėjo ir nesirūpino savo galimai pažeistų teisių gynyba.

Pareiškėjas atskirajame skunde su teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad praleistas terminas skundui paduoti, nesutinka ir teigia, jog teismas nepagrįstai vertino, kad Kauno teritorinė muitinė tinkamai įvykdė pareigą informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas sprendimą išsiuntė pažeisdamas MAĮ 164 straipsnio reikalavimus, o skundžiamą Kauno teritorinės muitinės sprendimą jis gavo tik 2017 m. vasario 17 d. jo atstovui pareikalavus, todėl terminas skundui paduoti nėra praleistas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Kauno teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo išsiuntimo ir įteikimo pareiškėjui aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pagrįstai vertino, kad terminas skundui dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo yra praleistas.

Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad Kauno teritorinė muitinė netinkamai įvykdė MAĮ nustatytą pareigą išsiųsti pareiškėjui priimtą sprendimą, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui apie Kauno teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš jo turto, tapo žinoma pasirašytinai 2013 m. gruodžio 13 d. gavus antstolio S. R. 2013 m. lapkričio 15 d. patvarkymą Nr. S-3.5-14003, kuriame nurodyta antstolio vykdomo sprendimo, t. y. Kauno teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo numeris, skolos suma, todėl pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir kreiptis į Kauno teritorinę muitinę, tačiau to iki 2017 m. vasario mėn. nepadarė.

Pabrėžtina, jog įstatyme nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs aptartas faktines aplinkybes, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų. Pareiškėjas iki 2016 m. gegužės mėn. į Kauno teritorinę muitinę su prašymu suteikti informaciją apie jam priskaičiuotą skolą muitinei nesikreipė. Netgi gavęs Kauno teritorinės muitinės 2016 m. gegužės 18 d. raštą, kuriuo jam suteikiama informaciją į 2016 m. gegužės 3 d. prašymą, kuriame be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjui laiku neįvykdžius mokestinės prievolės, buvo pradėtas jos išieškojimas, pareiškėjas savo teisių gynimo prasme buvo pasyvus ir vykdoma mokestine procedūra iki 2016 m. gegužės mėn. visiškai nesidomėjo. Akivaizdu, kad protingo termino kreiptis teisminės gynybos šioje byloje buvo nepaisoma. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, nebuvo aktyvus ir operatyviai nesidomėjo savo galimai pažeistų teisių gynimu, praleido terminą skundui dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo paduoti, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, kiti argumentai, susiję su atsakovo veiksmais, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. O. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė