43dc00ba-bb13-4385-a7c2-191f2f475b79 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? NuoraÅ¡as Byla Nr. 1-2196-486/2021 Proceso Nr. 1-01-1-18298-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos \ 1.2.25.6.; 1.1.6.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski, sekretoriaujant AuÅ¡rai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui, kaltinamajam S. S., laiduotojai J. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto sav., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., (duomenys neskelbtini) , dirba UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : S. S. 2021 m. birželio 7 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini) , Nemenčinės plente, ties pastatu numeris (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Å iais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, dėl įvykdyto nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Parodė, kad tÄ vakarÄ jis buvo savo sodyboje, gėrė alų, nes buvo karÅ¡ta. Po to nutarė važiuoti namo, nes kitÄ dienÄ , pirmadienį jam reikėjo į darbÄ . Kaltinamasis jautėsi gerai, net nepagalvojo, kad tiek pripÅ«s promilių.

Jis automobilį vairuoja virÅ¡ (duomenys neskelbtini) metų, pažeidimų nebuvo. PraÅ¡o nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduodant dukros J. B. atsakomybėn pagal laidavimÄ . Kaltinamasis S. S., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, Å¡i baudžiamoji byla nagrinėtina iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Kaltinamasis S. S. kaltė, be jo visiÅ¡ko prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK rinktinėje „Vytis“ vyriausiuoju patruliu. 2021 m. birželio 6 d. jo darbo pamaina truko nuo 18.30 val. iki 2021 m. birželio 7 d., 06.30 val. Pamainos metu dirbo kartu su vyriausiÄ ja patrule E. J. V 9011 ekipaže. 2021 m. birželio 7 d., apie 00.20 val., patruliuodami Vilniaus mieste Nemenčinės pl., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiavo sulėtinęs greitį, vingiavo tarp pirmos ir antros juostos.

Kadangi automobilio vairuotojo veiksmai jiems sukėlė įtarimÄ , nusprendė minėtÄ automobilį sustabdyti patikrinimui. Automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, Nemenčinės pl., ties pastatu Nr.

2. Priėjus prie automobilio paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., kuris automobilyje važiavo vienas. Bendraujant su automobilio vairuotuoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausė vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus. Šis atsakė, kad nevartojo alkoholio. Jam buvo paaiškinta, kad su alkoholio kiekio matuokliu bus pamatuotas alkoholio kiekis jo iškvėptame ore. Vairuotojas sutiko. Jam, apie 00.19 val., buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas.

Apie 00.35 val., antru pÅ«timu buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko. Vairuotojui buvo paaiÅ¡kinta, kad dėl vairavimo neblaiviam bus sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus VPK OVS. Automobilis iÅ¡vežtas į saugomÄ aikÅ¡telę EiÅ¡iÅ¡kių pl. 127. Ä®vykis filmuotas tarnybai iÅ¡duota kÅ«no kamera BODY 9007 (b. l. 46-47). IÅ¡ 2021 m. birželio 7 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. birželio 7 d., 00.36 val., S. S. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba.

Ä®vertinus bendrÄ asmens bÅ«klę nustatyta, jog eiti tiesia linija jis negali; S. S. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ 3 valandas, buvo atliktas tikrinimas prietaisu; pirmasis tikrinimas atliktas 00.20 val., nustatytas 1,81 promilių girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 00.34 val., kurio metu nustatytas 1,67 promilių girtumas (b. l. 12). Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0090“ rodmenų duomenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad S. S. 2021 m. birželio 7 d., 00.21 val., nustatytas 1,81 promilių girtumas, 2021 m. birželio 7 d., 00.35.10 val., nustatytas 1,67 promilių girtumas; prietaisas yra metrologiÅ¡kai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 13-16).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra S. S. (b. l. 28). Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2021 m. birželio mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė 2003 m. gamybos automobilio „Toyota Avensis 2.0 D4D Wagon“, kategorija M1-AC, universalo, kaina Lietuvoje su PVM yra 2480 eurų (b. l. 27).

Ä®rodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas. Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis S. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iÅ¡kvėptame ore nustatytas 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo S. S. kaltė visiÅ¡kai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojo A. Z. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos medžiaga. IÅ¡ esmės visi surinkti duomenys, alkotesterio rodmenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus.

S. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 1 straipsnio 1 dalį. S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teisme buvo gautas kaltinamojo S. S. praÅ¡ymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį dukros J. B. atsakomybėn pagal laidavimÄ .

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos. Kaltinamasis S. S. anksčiau neteistas, iki Å¡iol 2 kartus baustas administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus (2015 ir 2017 m.), paskirtas baudas yra sumokėjęs, dirba, duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nusižengia taip griežtai pirmÄ kartÄ , todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals.

Tačiau vien Å¡ių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimÄ dėl laidavimo taikymo laiduotojÄ vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , neÅ¡aliÅ¡kai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimÄ pagrįstu. Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. IÅ¡ gautų duomenų matyti, kad laiduotoja yra kaltinamojo dukra, charakterizuojama teigiamai, dirba (duomenys neskelbtiÅ«ni) teismo posėdžio metu nurodė, kad studijuoja (duomenys neskelbtini). Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo tėvui.

Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad J. B. objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ . Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir S. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad yra visos sÄ lygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato.

Esant įstatyme numatytoms sÄ lygoms, baudžiamoji byla S. S. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ar panaÅ¡iai) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali bÅ«ti skiriami kartu su bausme.

Å iuo atveju S. S. vairavo transporto priemonę bÅ«damas akivaizdžiai neblaivus, kai jo iÅ¡kvėptame ore nustatyta 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija (vidutinis girtumo laipsnis), todėl siekiant užtikrinti tinkamÄ elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.

Analizuojamu atveju kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas neblaivus kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 1 metų ir 6 mėnesių teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prašė skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminÄ , tačiau nemano, kad dar trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bei visuomenės saugumas, kadangi kaltinamasis vairavo nakties metu, judrioje gatvėje, tik atsitiktinumo dėka iÅ¡vengta rimtesnių pasekmių.

Tokiais savo neapgalvotais veiksmais jis kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams. Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens interesai iÅ¡vengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatÅ«s padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminÄ .

Dėl automobilio konfiskavimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis TOYOTA AVENSIS, VIN: (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , yra nusikalstamos veikos priemonė, VÄ® „Regitra“ duomenimis jis priklauso kaltinamajam, todėl privalo bÅ«ti konfiskuojamas.

Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. S. į automobilį TOYOTA AVENSIS, VIN: (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas perduoti VÄ® „Regitra“. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : S. S., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos J.

B. atsakomybėn pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams, be užstato. BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-2196-486/2021 S. S. atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. birželio 7 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti S. S. priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) .

LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ automobilį TOYOTA AVENSIS, VIN: (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ ir specialiosios teisės sustabdymÄ S. S. palikti nepakeistas iki nuosprendžio dienos, Å¡iam įsiteisėjus, panaikinti. N. S. S. vairuotojo pažymėjimÄ perduoti VÄ® „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras Teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski