43dbf8f7-3b32-4cf8-b652-e54f50310fe4 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-300/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1., 1.2.4.6.8., 1.2.26.2.1., 2.4.7.

 (S)

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 30 d.

Å iauliai

            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei, gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių rajono apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir D. J. skirta galutinė 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, skiriant D. J. per 10 mėnesių atlikti 80 val. nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį darbÄ , apribojant jo elgesį 12 mėnesių ir įpareigojant D. J. dirbti, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymÄ prižiÅ«rinčios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Priteista iš D. J. nukentėjusiajam

R. B. 8 000,00 Lt (aštuoni tūkstančiai litų) neturtinės žalos.

Priteista iš D. J. Valstybinei ligonių kasai 10 752,00 Lt (dešimt tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt du litai).

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas E. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

D. J. nuteistas už tai, kad kartu su E. J. 2008-05-17 apie 1 val. prie parduotuvės, esančios S. D. ir S. G. g. (duomenys neskelbtini) r., vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o bÅ«tent, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. Z. sveikatÄ - E. J. stumdė

G. Z. ir tampė jį už rūbų, po to E. J. sudavė

galva vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam G. Z. į veido sritį, D. J. sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam G. Z. į deÅ¡inę galvos pusę, po ko nukentėjusysis G. Z. nugriuvo ant žemės ir, pastarajam besikeliant nuo

žemės, abu kumščiais sudavė jam ne mažiau deÅ¡imties smÅ«gių į nugarÄ ir Å¡onus, po to, nukentėjusiajam G. Z. bėgant link netoliese esančio parkelio, D. J. jį pasivijo ir sudavė ne mažiau trijų smÅ«gių kumščiu į pakaušį ir ne mažiau kaip du smÅ«gius į nugarÄ , tokiu bÅ«du bendrais veiksmais ne mažiau kaip septyniolika smÅ«gių į veidÄ , į pakaušį,

į dešinę alkūnę, į kairę nugaros pusę, į juosmens dešinę pusę ir į dešinės

pėdos iÅ¡tiesiamÄ jį pavirÅ¡ių padarė nukentėjusiajam G. Z. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: nubrozdinimus deÅ¡iniame smilkinyje, pakauÅ¡io kairėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inėje pėdoje, kraujosruvas nugaroje, juosmenyje.

Be to, D. J. nuteistas už tai, kad 2008-05-17 apie 1 val. prie parduotuvės, kuri yra S. D. ir S. G. g. (duomenys neskelbtini) r., dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė

nukentėjusiojo D. V. sveikatÄ - D. J. tampė nukentėjusįjį D. V. už rÅ«bų, po to trenkė kumščiu vienÄ kartÄ jam į veidÄ , o, nukentėjusiajam D. V. nugriuvus ant žemės, sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam D. V. į veidÄ , tokiu bÅ«du ne mažiau kaip keturiais smÅ«giais į veidÄ , padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: nosies kaulų pakartotinį lūžį, muÅ¡tinę žaizdÄ nosyje, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, nubrozdinimÄ apatinio žandikaulio kairiame kampe, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl nosies kaulų pakartotinio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, D. J. nuteistas už tai, kad 2008-01-08 apie 16 val., J. E. priklausančiame gyvenamajame name, kuris yra (duomenys neskelbtini) r., tyčia dėl asmeninių paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatÄ - metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam R. B. ne mažiau kaip tris kartus į galvÄ , tokiu bÅ«du ne mažiau kaip trimis smÅ«giais į galvÄ padarė nukentėjusiajam R. B. sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: galvos muÅ¡tines žaizdas, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , atvirÄ kairio smilkinkaulio - momenkaulio įspaustinį lūžį, kraujo susikaupimÄ virÅ¡ kietojo dangalo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo panaikinti

Å iaulių rajono apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl veikų pagal LR BK 135 str. l d.,

BK 284 str. l d., BK 138 str. 2 d. 8 p. Atmesti R. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos - 8000 Lt sumoje. Atmesti Å iaulių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro civilinį ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ priteisti Valstybinei ligonių kasai 10 752.00 lt.

Skunde nurodo, kad nesutinka su Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir mano, jog dėl visų nusikalstamų veikų yra neteisingai

pripažintas kaltu ir nuteistas. Taipogi nurodo, kad teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie yra prieštaringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja vieni kitiems. Be kita ko apeliantas nurodo, jog teismo posėdžių metu nebuvo pašalinti prieštaravimai ir jis pripažintas kaltu remiantis spėliojimais ir abejotinais kitų proceso dalyvių parodymais, todėl, nuteistojo nuomone, toks teismo nuosprendis laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį D. J. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiųjų R. B.,

D. V., G. Z., liudytojų J. G., A. J., S. M.,

R. Ž., J. E., kitų liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, įvykio vietos apžiÅ«ros, akistatos protokolais, kitais iÅ¡tirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad D. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra teismo prerogatyva. Pagal Å¡iÄ normÄ teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Å ioje byloje

apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡dėstė kaltinančius D. J. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė kaltinamojo

parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų R. B.,

D. V., G. Z., liudytojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo

A. P. parodymais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamÄ dėmesį skyrė situacijų analizei, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad D. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 138 str.

2 d. 8 p., 284 str. 1 d. , dėl ko visiÅ¡kai pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu ir nuteisė.

Apeliantas D. J. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo ir prašo jį išteisinti. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys prieštarauja apelianto skundo argumentams ir jo deklaruojamam nekaltumui.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, paneigia pirminiai, netrukus po įvykio, praėjus dvejoms dienoms, o būtent 2008-01-10 ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo J. G. parodymai, kuriuose jis parodė, jog R. B. metaliniu strypu smogė D.

J. (1 t. b. l. 63), be to, J. G. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietÄ , kur D. J. sudavė R. B. metaliniu strypu (1 t. b. l. 65-70). Paminėtina tai, kad toje pačioje vietoje, kaip nurodė J. G., nukentėjusįjį rado J. E. (3 t. b. l. 36) bei, kaip parodė pats nukentėjusysis R. B., jis atsipeikėjo koridoriuje,

ties krosnimi (3 t., b. l. 178), taigi toje pačioje vietoje kaip nurodė J. G. ir J. E.. Ir nors vėlesnėse

apklausose ir pirmosios instancijos teisme liudytojas J. G. pakeitė parodymus (1 t., b. l. 72, 74, 77, 79, 2 t., b. l. 178), nurodydamas, jog apklausos protokolÄ pasirašė neperskaitęs bei teigdamas tai, jog apklausoje jis nesakęs, kad D. J. sumušė R. B., tačiau minėti liudytojo J. G. parodymai atmestini, kadangi tokius jo parodymus paneigia liudytojo A. J. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ kurių matyti,

jog J. G. apklausos protokolas buvo surašytas iš J. G. žodžių, liudytojas parodymus davė savo noru, po

apklausos protokolÄ pats perskaitė ir pasirašė (1 t., b. l. 89, 2 t., b. l. 179). Netikėti liudytojo A. J. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viskÄ susieja į vienÄ bendrÄ grandinę, į aplinkybių visetÄ , prieÅ¡ingai nei nuteistojo ir vėlesni liudytojo J. G. parodymai, kurie prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kas rodo, J.

G. bandymÄ suklaidinti teismÄ , nurodant nebÅ«tas aplinkybes, siekiu suÅ¡velninti D. J. teisinę padėtį ir D. J. siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo D. J. parodymus, kuriais jis neigia kaltę, vertina kaip jo pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , kaip jo teisę duoti vienokius ar kitokius parodymus. Be kita ko, tai, kad nuteistasis D. J. sunkiai

sutrikdė R. B. sveikatÄ patvirtina ir nukentėjusiojo R. B. parodymai, kuriuose jis parodė, kad jį sužalojo D. J., ir nors jis nurodė to nematęs, tačiau taip pat parodė

tai, kad tai jam papasakojo J. G. (1 t., b. l. 29, 48, 51, 54).

Taigi, analizuojant minėtas aplinkybes ne atskirai, o jų visumÄ , susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas, kad nuteistasis

D. J. tyčia dėl asmeninių paskatų metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam R. B. į galvÄ ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatÄ .

Dėl Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

Kitus nuteistojo teiginius, kuriais jis neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., paneigia nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiojo D.

V. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 122, 149, 151, 153-157, 2 t., b. l. 19, 36), tiek apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 176), kur nukentėjusysis parodė, kad D. J. trenkė jam vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ bei pirminiai paties nuteistojo parodymai, kuriuose jis parodė, kad sudavė D. V. kumščiu du smÅ«gius į veido sritį (2 t., b. l. 29) ir nors vėliau nuteistasis D. J. neigė kaltę (2 t., b. l. 27, 32, 26) bei teisiamojo posėdžio metu parodė, kad protokolÄ pasirašė neskaitęs (3 t., b. l. 34-35), tačiau tokius jo parodymus paneigia pirminiai E. J. parodymai, kuriuose jis parodė, jog D. J. trenkė vienÄ kartÄ kumščiu D.

V. į veidÄ (2 t., b. l. 19) bei nukentėjusiojo G. Z. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 160, 163), tiek apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (2 t. b. l. 176-177), kuriuose jis nuosekliai parodė, kad jį sumušė E. J. kartu su D. J.. Be to, liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. buvo muÅ¡tynių vietoje ir nusivijo link parko bėgantį G. Z. (1 t., b. l. 177-178, 179-183) ir nors pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojas M.

V. parodymus pakeitė, nurodydamas, kad įvykio vietoje D. J. nematė (2 t., b. l. 127-128), tačiau tokius liudytojo parodymus paneigė teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai L. Š. ir A. T. (3 t. b. l. 33), kurie priešingai nei teisme teigė M. V., parodė, jog liudytojas parodymus davė savo noru, niekieno neverčiamas, apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokolus pats perskaitė ir pasirašė, pastabų nepareiškė. Teismas atmeta nuteistojo D. J. parodymus, kuriais jis neigia kaltę ir vertina juos kaip apelianto siekį sušvelninti savo teisinę padėtį, kaip jo teisę duoti vienokius ar kitokius parodymus. Priešingai nei nuteistojo parodymai, nukentėjusiųjų parodymai teismui abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie siejasi su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurių išdavoje susidaro išsamus

nusikalstamos veikos vaizdas, t. y., kad D. J., kartu su E. J. vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams

ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent, dėl chuliganiškų paskatų

nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. Z. sveikatÄ bei, kad D. J. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė

nukentėjusiojo D. V. sveikatÄ .

Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl D. J. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo D. J. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d.

8 p., 284 str. 1 d.

       Â

Dėl įrodymų vertinimo.

Apeliantas teigia, kad teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieÅ¡tarauja vieni kitiems, jog nebuvo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai ir jis pripažintas kaltu remiantis spėliojimais ir abejotinais kitų proceso dalyvių parodymais, todėl, nuteistojo nuomone, toks teismo nuosprendis laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir Å¡iuos nuteistojo teiginius laiko nepagrįstais dėl ko juos atmeta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ klausimÄ , ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali

teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant

įrodymus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo byloje esančius teisėtais būdais bei baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautus įrodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti nukentėjusieji R. B., D. V., G. Z., liudytojai J. G., A. J., S. M., J. L., R. Ž.,

J. E., A. P., A. T. ir kt. bei pats nuteistasis D. J., buvo perskaityti dokumentai, turintys reikšmės bylai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek D. J. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama apelianto kaltė, taip pat ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pakankamai išsamiai pasisakė dėl kiekvienos nusikalstamos D. J. veikos ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl D. J. kiekvienos nusikalstamos veikos padarymo ir jo pripažinimo kaltu.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu sutinka. Â

Pažymėtina tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nenurodyti jokie konkretÅ«s teisiniai argumentai, kuriais remiantis galima bÅ«tų spręsti apie pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ . Apelianto nesutikimas su apylinkės teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu ir atitinkamų iÅ¡vadų padarymu, negali bÅ«ti siejamos su priimto teismo nuosprendžiu pagrįstumu ar teisėtumu. Nuosprendžio neteisėtumas gali bÅ«ti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo padarytų iÅ¡vadų neatitikimÄ bylos medžiagai, ko Å¡iuo atveju nėra. Dėl to apelianto teiginys, kad teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieÅ¡tarauja vieni kitiems, jog nebuvo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai ir jis pripažintas kaltu remiantis spėliojimais ir abejotinais kitų proceso dalyvių parodymais, nenurodžius teisinių argumentų, laikytinas deklaratyviu ir visiÅ¡kai nepagrįstu.

            Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vertindama įrodymus nagrinėjamoje byloje, patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

        Dėl paskirtos bausmės.

        Kolegija nenustatė Lietuvos Respublikos BK nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nuteistajam D. J..

        Skirdamas D. J. laisvės atėmimo bausmes ir parinkdamas jų dydį, mažesnį nei nusikalstamų veikų sankcijose, kurių padarymu pripažintas kaltu ir nuteistas apeliantas, nustatyti vidurkiai, teismas atsižvelgė į:

1) padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarė tris nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkių, kitas apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

2) kaltės formÄ ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia (BK 54 straipsnio

2 dalies 2 punktas);

3) padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikalstamų veikų motyvas – chuliganiškos paskatos (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas);

4) nusikalstamų veikų stadijas – nusikalstamos veikos baigtos (BK 54 straipsnio 2 dalies

4 punktas);

5) kaltininko asmenybę – D. J. teistas, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikoje apibÅ«dinamas kaip problemiÅ¡kas, sunkų nusikaltimÄ padarė bÅ«damas nepilnametis (BK

54 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes – konstatuota viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Taipogi teismas, konstatavęs, kad D. J. socialinė branda prilygsta nepilnamečiui bei atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, seniÅ«nija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi, po paskutinių nusikaltimų 2008-05-17 naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu pradėta nėra, taikė jo atžvilgiu BK numatytos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo klausimus pirmosios instancijos teisme teisės taikymo klaidų nepadaryta. Bausmė apeliantui paskirta išsamiai išnagrinėjus bei įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

           Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kinio dėl nukentėjusiajam R. B. padarytos neturtinės žalos klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 str. ir CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir CK 6.282 nurodytais kriterijais.

Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taipogi, bÅ«tina pažymėti tai, neturtinę žalÄ galima įvertinti tik sÄ lygiÅ¡kai, todėl tokio atlyginimo paskirtis tik kompensacinė ir čia negali bÅ«ti taikomas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. B. dėl padaryto sužalojimo kelis kartus po keletÄ savaičių gydėsi ligoninėje, jam buvo atliktos kelios operacijos, dėl ko jis kentė skausmÄ , nepatogumus, kelias savaites po įvykio buvo praradęs galimybę kalbėti, negali dirbti sunkaus darbo, Å¡iuo metu jo darbingumas 55 %, dėl ko Å¡iuo metu negauna darbo, nuolat vartoja vaistus nuo skausmo ir nemigos.

Taigi, iÅ¡ paminėto akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė tiek dvasinį ir fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalÄ padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nustatyta, kad nukentėjusiajam R. B. sužalojimai padaryti tyčiniais nuteistojo D. J. veiksmais, todėl nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis yra realus ir priteistas pagrįstai.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Taipogi teismas pagrįstai, tenkino Å iaulių rajono apylinkės prokuratÅ«ros civilinį ieÅ¡kinį, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir priteisė iÅ¡

D. J. Valstybinei ligonių kasai 10 752,00 Lt (dešimt tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt du litus).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo D. J. su nusikalstamų veikų padarymu susijusios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

           Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros

paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Nuteistojo D. J. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudžetui buvo padaryta 10 752,00 Lt žala, nes už R. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta 10 451,70 Lt, o už D. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta 300,30 Lt. Tokiu būdu, iš nuteistojo

D. J. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistos 10 752,00 Lt gydymo išlaidos teisėtai ir pagrįstai.

Kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, dėl ko buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis D. J. atžvilgiu dėl jam pareikštų kaltinimų nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK

135 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl ko nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad kaltinamųjų, liudytojų, kitų proceso dalyvių parodymai ar teiginiai negali bÅ«ti („kritikuotini“ ar „kritiÅ¡kai vertintini„ 3 t. b. l. 50), parodymai ar teiginiai turi bÅ«ti motyvuotai atmetami arba jais remiamasi, o nuosprendyje minėti iÅ¡sireiÅ¡kimai nevartotini. Paminėtina ir tai, jog Å¡is pirmosios instancijos teismo pažeidimas nėra esminis, ir jis nesutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                     Â

              Vidmantas Mylė

Teisėjai                                                                                                          Â

Irena Ivanovienė

                                                                                          Â

                             Nijolė

Matuzevičienė                                                                                                                                                      Â

                                                         Â