2025-11-05 Nr. AB-18354-3-61-3-09856-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-702-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09856-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Didneriai“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Didneriai“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Albagira“), dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Didneriai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 32890 (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš VDI bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Nutarime konstatuota, kad Bendrovė įdarbino asmenį, nesudariusi su juo darbo sutarties ir nepranešusi Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), už šį pažeidimą paskirta subendrinta 868 Eur bauda. Tačiau Nutarimas VDI surašytas kerštaujant pareiškėjui už jo teismui pateiktą skundą dėl kito VDI nutarimo, VDI siekė nepagrįstai įrodyti, kad pareiškėjas yra sistemingas įstatymo pažeidėjas.

2.2. Dėl žmogiškosios klaidos darbo sutarties darbdavio egzemplioriuje nebuvo uždėtas darbuotojo parašas, tačiau darbo sutarties sudarymą patvirtina ne vien tik parašas ant darbo sutarties, tačiau ir kiti faktiniai duomenys, pvz., 2022 m. liepos 13 d. pranešimo teikimas VSDFV, apdraustajam darbuotojui suteiktas asmens socialinio draudimo numeris, darbo užmokesčio ataskaita ir mokesčių už įdarbintą darbuotoją sumokėjimas.

2.3. Bendrovė 2020 m. gruodžio 30 d. sutarties pagrindu yra perdavusi UAB „Albagira“ pareigų, susijusių su VSDFV informavimu, dokumentų (ir pranešimų) teikimu vykdymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes neatitinka administracinės atsakomybės subjekto požymių.

2.4. VDI nepagrįstai nurodė, kad Bendrovės darbuotojas buvo nelegaliai įdarbintas, nes neturėjo leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje. VDI nesikreipė į Lietuvos Respublikos migracijos departamentą prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dėl ginčui aktualių aplinkybių. VDI byloje teismui pateikus tyrimo medžiagą ir bus aišku, ar tyrimas buvo išsamus (visapusiškas) bei objektyvus.

2.5. Nėra aišku, kodėl atsakovas sprendė, jog Nutarime nurodyto darbuotojo darbo funkcija nelaikytina tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija. Minėtas asmuo turėjo teisę dirbti Lietuvoje ir teisėtai įsidarbino Bendrovėje, jeigu būtų priešingai, VSDFV jam net nebūtų suteikusi asmens socialinio draudimo numerio.

2.6. Dėl Nutarime minimų pareiškėjo laiku neteiktų pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius nurodė, kad visi Nutarime minimi užsieniečiai buvo įdarbinti turint tam teisinį pagrindą bei Migracijos departamentui turint duomenis apie jų darbą. Visų jų įdarbinimą buvo informuota ir VSDFV, už darbuotojus buvo mokami atitinkami mokesčiai.

2.7. VDI atliktas tyrimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) įtvirtintų bylos nagrinėjimo principų.

2.8. Bendrovė nėra prisipažinusi dėl pažeidimo padarymo, todėl Nutarime nepagrįstai nurodyta priešingai.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė ginčui aktualias faktines aplinkybes ir rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Bendrovės pateikta darbo sutartis nebuvo pasirašyta darbuotojo, kuris, be kita ko, 2023 m. rugsėjo 4 d. skunde VDI nurodė, kad tarėsi dėl didesnio nei 3 000 Eur darbo užmokesčio. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės) ir darbo sutartis sudaroma raštu, dviem egzemplioriais. Pasirašyta vienos iš darbo sutarties subjektų darbo sutartis gali būti traktuojama kaip niekinė ir neatitinkanti rašytinės formos. Be to, iš pateiktos sutarties neįmanoma nustatyti, kada ją pasirašė Bendrovės direktorius.

4.2. LAT pareiškėjo nurodytoje administracinio nusižengimo byloje akcentavo, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl asmens kaltės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, būtent – dėl atsakomybėn traukiamo subjekto, turi būti įvertinama visuma faktinių aplinkybių, susijusių su pareigos informuoti VSDFV turiniu. Nurodytoje byloje buvo įrodyta, kad darbdavys ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta pareiga informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią. Darbdavio veiksmai (sprendimai), kuriais šis įgalioja kitą asmenį atlikti įstatyme įtvirtintą pareigą, turi būti nekeliantys abejonių ir būti realūs, o ne deklaratyvūs. Bendrovė nepateikė įrodymų, jog laiku informavo buhalterinę įmonę, t. y. UAB „Albagira“ apie darbuotojo įdarbinimą, pateikė tik sutartį dėl atlygintinų paslaugų teikimo, taip bandydama perkelti atsakomybę.

4.3. UAB „Albagira“ atstovė VDI raštu nurodė, kad nerado informacijos dėl Nutarime nurodyto asmens, pažymėjo, kad „<...> Dabar sunku atstatyti tų dienų įvykius. <...> Yra dar vienas variantas kaip buhalterijoje galėjo atsirasti informacija apie <...> priėmimą į darbą. UAB „Didneriai“ bendrovės administratorius kiekvieną pirmadienį atveža į buhalteriją pirminius dokumentus, prašymus atostogoms, prašymus atleidimui ir įdarbinimui (tai būna apie 250-300 dokumentų). Jeigu žiūrėti į kalendorių, tai liepos 11 dieną buvo pirmadienis, todėl galėjo būti, kad dokumentai buvo perduoti fiziškai, bet nei teigti, nei neigti tokius faktus negalima. Niekas negalvojo, kad kažkada atsiras problemos, o laikyti galvoje visus įvykius su daugiau nei 100 fizinių asmenų (tiek darbuotojų dirba per visas aptarnaujamas bendroves) paprastai neįmanoma“.

4.4. Bendrovės direktorius 2023 m. balandžio 20 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už 6 nelegaliai dirbančius darbuotojus ir dėl to buvo priimta 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuri įsiteisėjo.

4.5. Krovininių automobilių vairuotojo – ekspeditoriaus profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, todėl, prieš įsidarbinant, turėjo būti gautas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) leidimas dirbti, todėl Bendrovė turėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą, jog ji išduotų leidimą (sprendimą) dirbti, o ne į Migracijos departamentą.

4.6. Argumentai, kad apie užsieniečių įdarbinimą buvo pranešta VSDFV, informaciją turėjo Migracijos departamentas ir buvo mokami mokesčiai, neturi teisinės reikšmės, kadangi teisinis reguliavimas nenustato galimybės darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EDAS) teikti kitą, nei Lietuvoje dirbančių užsieniečių (toliau – ir LDU), pranešimo formą.

4.7. Pareiškėjo argumentai dėl ANK nuostatų taikymo neturi teisinės reikšmės, nes baudos (finansinės sankcijos už padarytą nusižengimą) paskyrimą reglamentuoja Užimtumo įstatymas.

4.8. Tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Vien asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų nuobaudai keliamų tikslų. Prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, Bendrovė privalėjo įvertinti tai, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką.

4.9. Nutarimas yra pagrįstas, motyvuotas, proporcingas ir teisėtas.

II

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė

6. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

6.1. Baltarusijos pilietis VDI 2023 m. rugsėjo 4 d. skyriui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. liepos mėnesį buvo priimtas į darbą Bendrovėje krovininio automobilio vairuotoju; priimant į darbą buvo aptarta sutartis, kurios pagrindu Bendrovė užsienietį įdarbino ir „atidarė“ jam leidimą gyventi. Nesulaukęs abiejų šalių pasirašytos sutarties kopijos, pradėjo vykdyti savo pareigas su viltimi, kad artimiausiomis dienomis Bendrovės vadovas pateiks sutartį. Pirmą darbo mėnesį Bendrovės vadovas asmeniui sumokėjo grynais 2 100 Eur. Asmuo paprašė padaryti banko kortelę, į kurią būtų pervedamas atlyginimas, tačiau buvo pasakyta, kad baltarusiams atsidaryti sąskaitą Lietuvos banke su leidimu gyventi užtrunka labai ilgai, o dėl karo gali iš viso jos neatidaryti, todėl pinigai nukeliaus į kortelę, kurią turi Bendrovės vadovas, vadovas išims grynųjų ir duos darbuotojui. Tokiu būdu iki 2023 metų kovo mėn. darbuotojas grynaisiais gaudavo iš Bendrovės vadovo pinigus. 2023 m. balandžio 22 d. dėl traumos užsieniečiui buvo suteiktas nedarbingumo lapas, kurį perdavė Bendrovės vadovui; Bendrovės vadovas prašė parašyti prašymą dėl atostogų savo lėšomis, kurį užsienietis parašė. Tačiau už 2023 m. kovo – balandžio mėn. darbo užmokesčio / pinigų nedarbingumo atostogų metu negavo. 2023 m. rugpjūčio 17 d. gavo be Bendrovės vadovo parašo 2023 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą dėl atleidimo, kuriame Bendrovės vadovas nurodė tikrovės neatitinkančias priežastis.

6.2. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas, 2023 m. rugsėjo 8 d. pavedimu atlikti patikrinimą, pavedė VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei atlikti Įmonės patikrinimą.

6.3. Bendrovės vadovas 2023 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu paštu informavo VDI, kad, kadangi užsienietis nebuvo pateikęs asmeninės banko sąskaitos, kurią atidaryti buvo ragintas ne vieną kartą, atlyginimas jam nebuvo išmokėtas. Pažymėjo, kad dėl padarytos žalos Bendrovei ir kitoms įmonėms užsieniečiui bus pateikti reikalavimai kompensuoti padarytą žalą. Nurodė, kad šiuo metu vyksta teisminiai procesai, kuriuose užsienietis piktybiškai nedalyvauja. Vairuotojo tachografo kortelės duomenys buvo saugomi automobiliuose, kuriuos vairavo minėtas darbuotojas, tačiau jie neišsisaugojo, nes užsienietis duomenis sunaikino paaiškėjus apie jo padarytą žalą.

6.4. VSDFV 2023 m. spalio 11 d. raštu VDI nurodė, kad draudėjas 2022 m. liepos 15 d. pateikė Bendrovės vadovo įgalioto asmens pasirašytą 1-SD pranešimą apie apdraustojo (skundą VDI pateikusio užsieniečio) valstybinio draudimo pradžią 2022 m. liepos 13 d., kurio duomenys automatiniu būdu įrašyti į Registro duomenų bazę. Taip pat atsakyme nurodyta, kad duomenų apie draudėjo Bendrovės teiktą LDU pranešimą apie apdraustąjį (užsienietį) nėra.

6.5. VDI vyriausioji darbo inspektorė 2023 m. spalio 18 d. surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0463-0446 (toliau – ir Aktas).

6.6. Vyriausioji darbo inspektorė 2023 m. spalio 25 d. surašė UĮ pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0463-0054 (toliau – ir Protokolas), kuriuo Bendrovė patraukta administracinėn atsakomybėn už tyrimo metu nustatytus pažeidimus.

6.7. VDI 2023 m. lapkričio 10 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo:

6.7.1. Konstatuota, kad esant darbo sutarties požymiams, Bendrovė nesudarė rašytinės darbo sutarties su darbuotoju ir apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir negavus leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, leido asmeniui dirbti nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. Bendrovės naudai krovininių automobilių vairuotoju-ekspeditoriumi. 2023 m. spalio 11 d. VSDFV Vilniaus teritorinis skyrius pateikė duomenis apie minėto darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią, iš kurių nustatyta, kad VSDFV teritoriniam skyriui pranešimas apie darbuotoją socialinio draudimo pradžią buvo pateiktas pažeidžiant teikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad buvo pažeistas UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

6.7.2. Konstatuota, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m, spalio 17 d. laiku neteikė LDU pranešimų. VDI nustatė, kad Bendrovė nepateikė LDU pranešimų apie 5 įdarbintus užsieniečius (tarp kurių ir pareiškėjas). Tokiais veiksmais (neveikimu) Bendrovė padarė UĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Nutarime nurodyta, kad Bendrovė pripažino padariusi pažeidimą, padėjo VDI inspektoriui (-iams) ar kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą (lengvinanti aplinkybių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta).

6.7.3. Už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą pažeidimą skirta 868 Eur bauda. Už UĮ 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą pažeidimą skirta 200 Eur bauda. Skirta galutinė subendrinta 868 Eur bauda.

6.8. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2023 m. gruodžio 4 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Albagira“ pateikė prašymą pateikti informaciją, kada Bendrovės atstovai teikė trečiajam suinteresuotam asmeniui informaciją apie Nutarime minėto asmens įdarbinimą pateikiant tai įrodančius dokumentus, į kurį minėtos bendrovės atstovė atsakė 2023 m. gruodžio 8 d. raštu, be kita ko, nurodydama, kad informacijos dėl minėto darbuotojo nerado.

7. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytoja, UAB „Albagira“ darbuotoja, apskaitą tvarkantis asmuo, paaiškino, kad jeigu atsitiko „vienkartinis momentas“, nereikia bausti Bendrovės, kuri turi nemažai darbuotojų, kuriems reikia mokėti atlyginimą, neturi kitų nusižengimų. Liudytojai Nutarime nurodytas darbuotojas asmuo žinomas; liudytoja paaiškino, kad jis pridarė daug problemų; jis Bendrovėje jau seniai nedirba, dėl jų inicijuotos bylos teismuose. Dėl asmens teikė informaciją ir dėl priėmimo, ir dėl atleidimo. Klausimas, ar informacija apie asmenį buvo pateikta laiku ar ne laiku, iškilo lapkričio ar spalio mėnesį, o jis buvo įdarbintas anksčiau; ar informacija buvo pateikta laiku – negalėjo atsiminti, tačiau anksčiau su tuo nebuvo jokių problemų. Visi mokesčiai yra sumokėti. UAB „Albagira“ nepateikė įrodymų į bylą, nes registracijos dokumentų gavimo neveda. Būna ir taip, kad VSDFV darbas sutrinka.

8. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi UĮ (56 str. 1 d. 1–2 p., 2 d., 56 str. 5 d. 4 p., 57 str. 2 d., 57 str. 3 d., 60 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ; 571 str. 1, 6 d., 58 str. 11 p., 62 str. 8 d.), Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395, (toliau – ir Aprašas; 7 p.), DK (21 str. 1 d., 23 str. 1 d., 32 str. 1 d., 34 str. 1 d., 42 str. 1, 2 d.), ANK (95 str.), nuostatomis.

9. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės pateiktoje 2022 m. liepos 12 d. darbo sutartyje yra tik Bendrovės (darbdavio) vadovo parašas. Rašytinė darbo sutartis (darbuotojo ir darbdavio susitarimas) laikoma sudaryta tuo atveju, kai ją pasirašo abi šalys, o ne viena iš jų. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad „per neapsižiūrėjimą“ darbo sutarties darbdavio egzemplioriuje nebuvo uždėtas darbuotojo parašas. Teismas nurodė, kad „neapsižiūrėjimas“ negali būti vertinamas kaip pagrįstas, objektyvus argumentas, pateisinantis sutarties nepasirašymą, kadangi darbo sutarties patvirtinimas šalių parašais yra viena esminių sąlygų tam, kad rašytinė sutartis būtų sudaryta, taip pat vėliau siekiant įrodyti, kad sutarties šalys pasirašė rašytinę darbo sutartį, kad buvo susitarta, buvo išreikšta abiejų darbo sutarties šalių valia dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Be to, darbo sutarties pakeitimas (dėl darbuotojo mokamo atlyginimo pasikeitimo nuo 2023 m. sausio 1 d.) taip pat yra pasirašytas tik Bendrovės vadovo, darbuotojo parašo nėra, todėl tiek darbo sutarties, tiek jos vėlesnio pakeitimo pasirašymas tik Bendrovės (darbdavio) negali būti pateisinamas „neapsižiūrėjimu“. Be to, iš byloje esančios 2022 m. liepos 12 d. darbo sutarties nėra aišku, kada darbo sutartį, jos pakeitimą pasirašė Bendrovės vadovas. Todėl teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad Bendrovė ir darbuotojas sudarė rašytinę darbo sutartį. Be to, įdarbinant užsienietį turėjo būti laikomasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatų, reglamentuojančių darbo sutarties sudarymą.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Bendrovė negali būti laikoma subjektu, kuris gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn; kad VDI neturėjo teisinio priimti Nutarimo. Teismas pažymėjo, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kuris nagrinėjamoje byloje netaikomas, bauda skiriama darbdaviui ar kitiems įgaliotiems asmenims, o pagal UĮ 56 straipsnį, kuris aktualus nagrinėjamai bylai, bauda skiriama darbdaviui.

11. Teismas pažymėjo, kad liudytoja (UAB „Albagira“ darbuotoja) nepateikė paaiškinimų, patvirtinančių bylai reikšmingas aplinkybes, tokių aplinkybių nenurodyta ir byloje esančiame minėtos bendrovės atsakyme VDI. Taip pat iš pareiškėjo pateiktos užpildytos 2022 m. liepos 13 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (1-SD) formos, nėra aišku, ar ji realiai, faktiškai buvo pateikta VSDFV, o jeigu buvo pateikta, kada. Iš EDAS ekrano nuotraukoje esančios informacijos taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad 1-SD forma apie darbuotoją buvo pateikta 2022 m. liepos 13 d. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 11 d. rašte pateiktą informaciją, kad draudėjas per EDAS 2022 m. liepos 15 d. pateikė Bendrovės vadovo įgalioto asmens saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įrangą ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu pasirašytą 1-SD pranešimą Nr. 2022/07PR2 apie apdraustojo darbuotojo valstybinio draudimo pradžią 2022 m. liepos 13 d. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad VDI Nutarime pagrįstai konstatuotas UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Nutarime nurodytas asmuo buvo teisėtai įdarbintas ir dirbo Bendrovėje, apie jo įdarbinimą buvo pranešta teisės aktų tvarka ir nėra aišku, kodėl asmens darbo funkcija nelaikytina tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija:

12.1. Pareiškėjas tik abstrakčiai paaiškino, kad Nutarime nurodyta, jog užsienietis ne visada privalo gauti Užimtumo tarnybos leidimą dirbti, nes UTPĮ numato ir atvejus, kada užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti, tačiau pats pareiškėjas nenurodė nė vieno UTPĮ 58 straipsnyje nurodyto atvejo, kuriuo galėtų remtis arba remiasi nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjo pateiktoje 2022 m. liepos 12 d. darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojo darbo funkcija – krovininių automobilių vairuotojas-ekspeditorius. Pareiškėjas į bylą nepateikė šios darbo sutarties pakeitimų, kad minėta darbo funkcija buvo pakeista.

12.2. Migracijos departamentas neišduoda leidimų dirbti. Darbdavys / laikinojo įdarbinimo įmonė, ketinantis įdarbinti užsienietį, kreipiasi į Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriui (PUS), pateikdamas nustatytos formos prašymą ir kitus dokumentus elektroniniu paštu (pasirašytus darbdavio / laikinojo įdarbinimo įmonės vadovo (ar darbdavio fizinio asmens) ar jų įgalioto asmens elektroniniu parašu) arba paštu (pasirašytus darbdavio / laikinojo įdarbinimo įmonės vadovo (ar darbdavio fizinio asmens) ar jų įgalioto asmens parašu).

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad visi Nutarime minimi užsieniečiai buvo įdarbinti turint tam teisinį pagrindą bei Migracijos departamentui turint duomenis apie jų darbą, taip pat apie visų jų įdarbinimą buvo informuota ir VSDFV; kad už įdarbintus Nutarime minimus užsieniečius buvo mokami mokesčiai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo teikti pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU pranešimus), tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad šią savo pareigą įvykdė. UĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. LDU pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Pareiškėjo priešingų teisei veiksmų pasekmė – netinkamai apskaičiuotas įdarbintų užsieniečių kiekis ir dėl to netinkamai apskaičiuotas kvotų išnaudojimas. Teismas sutiko su VDI pozicija, kad aptariami pareiškėjo argumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi teisinis reguliavimas nenustato galimybės darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, per EDAS informaciją teikti kita, nei LDU pranešimo, forma.

14. Todėl teismas sprendė, kad Nutarime pagrįstai konstatuotas UĮ 57 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

15. Dėl argumento, kad Nutarime neteisingai ir nepagrįstai nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas prisipažino dėl pažeidimo padarymo, teismas pažymėjo, kad šis argumentas nesudaro pagrindo panaikinti Nutarimo. Teismas taip pat sprendė, kad skirta galutinė subendrinta 868 Eur bauda yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui. Sankcija turi turėti atgrasantį poveikį.

III

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m gegužės 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, bei pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi įtakos asmens(-ų), kuris(-e), kaip nurodė teismas, nelegaliai dirbo Bendrovės naudai, teisėms ir pareigoms. Tai lemia, kad teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Tačiau, net apeliacinės instancijos teismui vertinant priešingai, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, kadangi yra nepagrįstas.

17.2. Teismas pareiškėjui perkėlė įrodinėjimo pareigos dėl teisės pažeidimo padarymo / nepadarymo naštą, teismas ignoravo imperatyvius teisinius principus.

17.3. Teismui kartu su skundu buvo pateikta Bendrovės su darbuotoju sudaryta rašytinė darbo sutartis. Todėl nepagrįsta teigti, kad darbdavys su darbuotoju nesudarė rašytinės darbo sutarties. Per „neapsižiūrėjimą“ darbo sutarties darbdavio egzemplioriuje nebuvo uždėtas darbuotojo parašas, tačiau teisiniu požiūriu darbo sutarties sudarymą patvirtina ne vien tik parašas ant darbo sutarties, tačiau ir kiti faktiniai duomenys. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais, tikėtina, VSDFV turėtų grąžinti Bendrovei už darbuotoją sumokėtus mokesčius.

17.4. Už pranešimą VSDFV apie darbuotoją buvo atsakinga UAB „Albagira“, o ne pareiškėjas. UAB „Albagira“ atstovė patvirtino, kad būtent jį teikė VSDFV informaciją apie Nutarime nurodytą darbuotoją (nors negalėjo prisiminti, kada konkrečiai), kad visi mokesčiai yra sumokėti, taip pat ji patvirtino, kad dėl darbuotojo darbdaviui kilo daug problemų. Taip pat liudytoja pažymėjo, kad kartais sutrinka VSDFV sistema. Šių teiginių pirmosios instancijos teismas neįvertino, nors jie sudaro pagrindą abejoti, ar ginčo pažeidimas buvo padarytas. Pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kad atsakovas tik praėjus daugiau nei metams nuo darbuotojo įdarbinimo pradėjo aiškintis jo įdarbinimo aplinkybes. Pareiškėjo nenaudai neturi būti traktuojamos dėl tokio uždelstai pradėto tyrimo susiklostančios aplinkybės, t. y. kad nebegalima tiksliai nustatyti tam tikrų faktinių aplinkybių (pvz.„ kada tiksliai pareiškėjas perdavė UAB „Albagira“ informaciją apie įdarbintą darbuotoją). Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas į UAB „Albagira“ dėl Nutarime nurodyto darbuotojo kreipėsi jau po Nutarimo priėmimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad visi neaiškumai turėtų būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

17.5. Aplinkybė, kad Bendrovė su UAB „Albagira“ sudarė sutartį duomenų apie darbuotojų įdarbinimą teikimą (ir kitų su tuo susijusių veiksmų atlikimą), yra reikšminga ne tik atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį taikymui, bet ir atsakomybės pagal UĮ taikymui. Jeigu pažeidimą (dėl VSDFV informavimo apie įdarbinimą) padaro ne darbdavys, o paslaugas teikiantis asmuo, darbdaviui neturi būti taikoma atsakomybė pagal UĮ. Šiuo aspektu pareiškėjas remiasi LAT 2023 m. kovo 23 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-697/2023.

17.6. Nutarime nurodytas darbuotojas Bendrovėje buvo įdarbintas krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais transporto priemonės vairuotojo pareigoms. Ši profesija buvo įtraukta į profesijų sąrašą, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, todėl nėra pagrįsta teismo išvada, jog prieš įsidarbinant darbuotojas turėjo gauti leidimą dirbti (UTPĮ 58 str. 11 d.). Be to, jeigu iš tiesų Bendrovėje įdarbintas darbuotojas nebūtų turėjęs teisės dirbti Lietuvoje, VSDFV jam nebūtų suteikusi asmens socialinio draudimo numerio.

17.7. Pareiškėjas nesutinka, kad yra padaręs Nutarime nurodytą pažeidimą, tačiau, net jeigu pareiškėjas ir būtų padaręs minėtą pažeidimą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir mažareikšmiškumą, jam neturėtų būti taikoma nuobauda.

17.8. Nutarime nurodyto darbuotojo VDI pateikta informacija yra nepatikima, pateikta tik po to, kai dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo Bendrovė su juo nutraukė sudarytą darbo sutartį. Darbuotojas siekė nepagrįstai apkaltinti Bendrovę ir tokiu būdu pateisinti paties atliktus pažeidimus. Be to, šis asmuo net nebuvo apklaustas liudytoju nei teisme, nei VDI tyrimo metu.

18. Atsakovas atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl pareiškėjo į bylą pateiktos darbo ir sutinka su teismo išvadomis šiuo aspektu.

19.2. Nutarime nurodyto darbuotojo darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jis priimamas dirbti krovininių automobiliu vairuotojas-ekspeditorius, nurodant profesijos kodą 8332, tačiau šis kodas nėra pilnas ir pats pareiškėjas, teikdamas VDI dokumentus nurodė, kad vairuotojas nevažiavo į užsienį ir jam nebuvo skaičiuojami dienpinigiai, šis faktas buvo patvirtintas ir teismo posėdžio metu. Krovininių automobilių vairuotojo – ekspeditoriaus profesija (kodas 832204) nėra įtraukta į Profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, todėl prieš įsidarbinant, turėjo būti gautas Užimtumo tarnybos leidimas (sprendimas) dirbti. Į sąrašą įtraukta Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija (kodas 833209). Kadangi asmuo pagal darbo sutartį buvo priimtas dirbti krovininių automobilių vairuotoju ir jam nebuvo mokami dienpinigiai, Bendrovė turėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą, todėl teismas pagristai ir teisėtai nusprendė, kad darbuotojas (Baltarusijos pilietis) buvo įdarbintas nelegaliai.

19.3. Pareiškėjo akcentuojamos LAT nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos – minėtoje byloje buvo įrodyta, kad darbdavys, t. y. įmonės vadovė ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta pareiga informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad laiku informavo finansinės apskaitos įmonę, t. y. UAB „Albagira“, apie asmens įdarbinimą. Pareiškėjas pateikė sutartį dėl atlygintinų paslaugų teikimo, taip nepagrįstai bandydamas perkelti atsakomybę finansinę apskaitą tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamos bylos dalykas – VDI Nutarimo, kuriuo konstatavus, kad Bendrovė įdarbino asmenį, nesudariusi su juo darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV, paskirta subendrinta 868 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Nutarime nurodyta, kad esant darbo sutarties požymiams, darbdavys UAB „Didneriai“ nesudarė rašytinės darbo sutarties su įdarbintu asmeniu ir apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir negavus leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, leido asmeniui dirbti nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Didneriai“ naudai krovininių automobilių vairuotoju-ekspeditoriumi. 2023 m. spalio 11 d. VSDFV Vilniaus teritorinis skyrius pateikė duomenis apie minėto darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią, iš kurių nustatyta, kad VSDFV teritoriniam skyriui pranešimas dėl darbuotojo socialinio draudimo pradžią nuo 2022 m. liepos 13 d. buvo pateiktas 2022 m. liepos 15 d. (pažeidžiant teikimo tvarką). VDI nurodė, kad Krovininių automobilių vairuotojo-ekspeditoriaus profesija (kodas 832204) nėra įtraukta į Profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, todėl prieš įsidarbinant Bendrovėje, turėjo būti gautas leidimas dirbti. Už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisės pažeidimą skirta 868 eurų bauda; Už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą skirta 200 eurų bauda. Subendrinta bauda – 868 Eur.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus ir aktualų teisinį reguliavimą, pripažino Nutarimą pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas pasisakė dėl bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pareiškėjo argumentus, netinkamai perskirstė įrodinėjimo pareigą bei priėmė nepagrįstą ir neteisėta sprendimą.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, kt.). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. UĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

26. UĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma UTPĮ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

27. Pagal UTPĮ 58 straipsnio 11 punktą užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį. Pabrėžtina, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus (UTPĮ 62 str. 3 d.).

28. UTPĮ 62 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per VSDFV informacinę sistemą VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 7 punktą Darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

30. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtu pagrindu, įvertinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2284/2014; kt.).

31. Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų teismo sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, o vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta, teismo sprendimu nebuvo modifikuota asmens teisinė padėtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta (nuspręsta) dėl asmens(-ų), kuris(-e), kaip nurodė teismas ar atsakovas, nelegaliai dirbo Bendrovės naudai, teisių ir pareigų (nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) šių asmenų materialiosios teisės ar pareigos), t. y. teismo sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai nepripažįstami pagrįstais.

32. Nutarime yra nurodytos ginčui aktualios faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas, t. y. nurodyta, kokius būtent pažeidimus atliko Bendrovė, pateiktas jų vertinimas ir su tuo susijusios išvados. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pareiškėjui perkėlė įrodinėjimo naštą.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl į bylą Bendrovės pateiktos darbo sutarties – ši sutartis yra nepasirašyta, o „neapsižiūrėjimas“ negali patvirtinti jos teisėtumo ginčui aktualių teisės nuostatų prasme. Aplinkybė, kad asmuo dirbo, nesant tinkamai įformintos darbo sutarties, tik patvirtina neteisėto darbo faktą. Pareiškėjo argumentai dėl sumokėtų mokesčių (jų gražinimo), nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. Nutarimo pagrįstumu ir teisėtumo, todėl plačiau negali būti vertinami. Todėl argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino (netinkamai įvertino) aplinkybes dėl darbo sutarties, ir kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisės principai, atmestini.

34. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kuri pagrįsta byloje pateiktais ir teismo sprendime įvertintais duomenimis, kad Bendrovė neįvykdė pareigos pranešti asmens įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nelegaliu darbu laikomi atvejai, kai VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešta apie su bendrovės vadovu sudarytą darbo sutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-608-1188/2025). Pareiškėjas tvirtina, kad apie pranešimų apie darbuotojų Bendrovėje įdarbinimą teikimą (ir kitų su tuo susijusių veiksmų atlikimą), buvo atsakinga kita bendrovė ir šiuo aspektu remiasi LAT 2023 m. kovo 23 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-697/2023. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nesutampa nagrinėjamos ir pareiškėjo nurodytos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), kadangi pareiškėjo minėtoje byloje buvo nustatyta, kad darbo sutartys su įdarbintais asmenimis buvo sudarytos, tačiau apie jų įdarbinimą tinkamai nebuvo pranešta VSDFV. Taip pat pažymėtina, kad LAT šioje nutartyje pabrėžė, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl atsakomybėn traukiamo subjekto, turi būti įvertinama visuma faktinių aplinkybių, susijusių su pareigos informuoti VSDFV turiniu. Darbdavio veiksmai (sprendimai), kuriais šis įgalioja kitą asmenį atlikti įstatyme įtvirtintą pareigą, turi būti nekeliantys abejonių ir būti realūs, o ne deklaratyvūs. Nurodytoje byloje, priešingai, nei nagrinėjamu atveju, buvo įrodyta, kad darbdavys, t. y. įmonės vadovė, ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta pareiga informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinoje byloje nustatytas aplinkybes, o taip pat ir liudytojo paaiškinimus, bei priėjo prie pagrįstų išvadų, kurių nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad krovininių automobilių vairuotojo-ekspeditoriaus profesija nebuvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 metams, patvirtintą Užimtumo tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-457, todėl prieš įsidarbinant Bendrovėje asmeniui turėjo būti išduotas leidimas dirbti. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad asmuo buvo įdarbintas būtent krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į minėtą sąrašą), o sudarytoje darbo sutartyje nurodyto profesijos kodo pirmieji keturi skaičiai sutampa su tarptautiniais maršrutais važiuojančių vairuotojų profesijos kodo skaičiais. Šie argumentai vertintini kaip Bendrovės gynybinė pozicija ir atmestini.

36. Pareiškėjas teigė, kad Nutarimas yra nepagrįstas, kadangi priimtas remiantis Bendrovėje anksčiau dirbusio darbuotojo, kuris siekė pakenkti Bendrovei, nurodytais duomenimis, tačiau šiuo atveju VDI tinkamai įvertino nagrinėjamam atvejui aktualias aplinkybes ir tinkamai pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Aptarti pareiškėjo hipotetinio pobūdžio argumentai taip pat vertintini kaip gynybinė pozicija, kuri nepaneigia Nutarime nustatytų aplinkybių.

37. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl skirtos baudos proporcingumo (dydžio), pažymėtina, kad, pagal UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, VDI (UĮ 55 str.), nustačiusi, kad darbdavys padarė Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, skiria baudą darbdaviui nuo 868 Eur iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pagal UĮ 57 straipsnio 3 dalį, VDI, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Atsakovas, vadovaudamas ANK 38 straipsnio 2 dalimi (kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų <...>), paskyrė subendrintą 868 baudą.

38. Teisėjų kolegija vertina, kad priimant Nutarimą buvo atsižvelgta į visas reikšmingas baudos individualizavimui aplinkybės, įvertinti padaryti pažeidimai, jų galimos pasekmės (be kita ko, užsieniečių kvotų skaičiavimui), todėl paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui. Aplinkybė, kad Nutarime atsakomybę švelninančia aplinkybe buvo nurodyta tai, kad pareiškėjas prisipažino padaręs pažeidimą, laikytina techninio pobūdžio klaida, kuri nepaneigia Nutarimo pagrįstumo ir neturi (neigiamos) įtakos pareiškėjo individualiai situacijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nepateikta pagrįstų argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju turėtų būti mažinama (arba iš viso neskiriama) Nutarimu paskirta bauda.

39. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

40. Likusieji ginčo šalių argumentai nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų ir argumentų, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma, konstatuojant, kad VDI Nutarimas yra teisėtas, o jame išdėstytas nustatytų aplinkybių vertinimas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas. VDI rėmėsi ginčui aktualiais ir nenuginčytais įrodymais. Taigi, tiek VDI, priimdamas ginčijamą Nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas jo teisėtumą, vadovavosi aktualių teisės aktų nuostatomis ir priėjo prie pagrįstų išvadų.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42. Galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Didneriai“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė