2019-10-23 Nr. AB-20934-3-62-3-01531-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1126-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01531-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VKA paslaugos“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VKA paslaugos“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2017 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-423 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „VKA paslaugos“ priklausančioje viešojo maitinimo vietoje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo įsitikinimu, draudimas jam priklausančioje viešojo maitinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kavinė), prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. yra nepagrįstas ir sukelia jam didelius nuostolius (leidžiant prekiauti tik 4 valandas per parą ir tokiu metu, kai faktiškai nėra jokio alkoholio vartojimo, Bendrovei nebelieka pagrindinio pajamų šaltinio). Šis Sprendimas priimtas remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos (toliau – ir Eigulių seniūnija) 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. 08-12-26, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. 20-S-72554(1.16E) ir 2017 m. liepos 7 d. raštu Nr. 20-S-74612(1.16E), tačiau šie raštai pareiškėjui nebuvo įteikti kartu su Sprendimu, taip pat jie nesusiję su pareiškėjo padarytais pažeidimais, nes jis niekada nebuvo baustas dėl tokio pobūdžio pažeidimų, jokie administracinio teisės pažeidimo protokolai nebuvo surašyti. Bendrovei 2013 m. kovo 28 d. išduota licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais (prekybos laikas: 0–24 val.) nepanaikinta ir galiojanti. Pareiškėjo vertinimu, tam, kad būtų apribotas prekybos alkoholiu laikas, nepakanka vien argumento, jog teisė ribojama siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.), todėl laikytina, kad Sprendimas yra be motyvų. Pareiškėjas tvirtino, kad Kavinėje vykdoma prekybos alkoholiniais gėrimais veikla nedaro jokio neigiamo poveikio bendruomenei bei nesukelia neigiamų padarinių, o Bendrovės darbuotojai atsakingai užtikrina tvarką, iš aplinkinių namų gyventojų nėra gauta skundų dėl triukšmo ar kitų viešosios tvarkos pažeidimų. Taigi, Sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir neadekvačiai riboja pareiškėjo vykdomą ūkinę veiklą, neatitinka Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 9 dalies nuostatų. Pareiškėjas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad Taryba buvo priėmusi analogiško turinio 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. T-607, kuris panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu.

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

4. Atsakovas apžvelgė teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusius su savivaldybės teise riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, ir teigė, kad, priimdama tokio pobūdžio sprendimą, savivaldybė neprivalo remtis visais Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, bet į minėtus kriterijus turi atsižvelgti tiek, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju Taryba, priimdama Sprendimą, priešingai nei tvirtinama skunde, neturėjo jokio pagrindo vertinti, ar pareiškėjas buvo baustas dėl pažeidimų, numatytų Įstatyme, nes užtenka viešojo intereso pažeidimo, o Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis savivaldybių taryboms suteikia plačią diskrecijos teisę.

Teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, skirta riboti alkoholio prieinamumą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, o ne nustatyti teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Sprendimas nemotyvuotas, ir akcentavo, jog ginčijamame administraciniame akte nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautais, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi, t. y. Kauno AVPK pateikta informacija, kuri tiesiogiai susijusi su Bendrovės vykdoma veikla: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. dėl Kavinės ir jos prieigų policijoje registruota 385 iškvietimų, iš jų 48 kartus – dėl įvykių, susijusių su prekybos vietos veikla (viešosios tvarkos pažeidimų, girtų, neadekvačiai besielgiančių asmenų, kūno sužalojimų, vagysčių, muštynių ir kt.), dauguma iškvietimų, susijusių su prekybos vieta, gauti nakties metu.

Sprendžiant iš Kauno AVPK pateiktų duomenų, darytina išvada, jog alkoholio prieinamumas Kavinėje tuo metu, kai kitos įmonės neturi teisės prekiauti alkoholiu arba tiesiog nedirba, įtakoja kriminogeninės padėties pablogėjimą rajone, Kavinės prieigos tampa nesaugiomis visuomenei. Kauno AVPK 2017 m. birželio 30 d. rašte Nr. 20-S-72554(1.16E) nurodytą informaciją patvirtina Eigulių seniūnijos 2017 m. liepos 5 d. rašte Nr. 08-12-26 nurodytos aplinkybės, be kita ko, seniūnijos gyventojų, bendruomenių ir seniūnaičių nusiskundimai dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais vadinamuosiuose „pseudo baruose“, kurie savo veiklą dažniausiai vykdo šalia daugiabučių namų, kur didesnis gyventojų tankumas; paprastai klientai į tokius barus vyksta kaip į naktines alkoholio parduotuves, o vėliau pramogauja šalia laiptinių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose linksmybėms nepritaikytose vietose, kelia triukšmą, trikdo viešąją tvarką.

Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde leidžia suprasti, jog jo vykdoma veikla nepriekaištinga, tai neatitinka realybės, nes Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusi neplaninį patikrinimą naktį iš 2017 m. birželio 28 d. į 29 d., Kavinėje nustatė įvairius pažeidimus, tarp jų – remonto poreikis, tvarkant maistą susidaranti kryžminė tarša, maisto produktai su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu be įsigijimą patvirtinančių dokumentų; iš prekybos išimti alkoholiniai gėrimai su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsniu, surašytas šio įstatymo pažeidimo protokolas (2017 m. birželio 30 d. raštas Nr. 33S(33.6)-561).

Teismui pateiktos nuotraukos patvirtina, kad pareiškėjo pagrindinis tikslas nėra Kavinėje sudaryti estetiškas sąlygas kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip ugdant atsakingo alkoholinių gėrimo vartojimo kultūrą; esančios sąlygos (įskaitant grotomis užtvertą alkoholio lentyną) skatina nusipirktą alkoholį išsinešti ar vartoti baro prieigose. Atsižvelgiant į Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos konstatuotas aplinkybes, atsakovui kilo abejonių, ar Bendrovė išvis gali teikti viešojo maitinimo paslaugas, ir jis teigė, kad Bendrovė, prisidengdama viešojo maitinimo įmonės statusu, faktiškai dažniausiai prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui.

Bendrovės skatinama greito vartojimo kultūra pritraukia atitinkamą klientų kontingentą, kuris nesugeba vartoti saikingai ir kultūringai. Tai dažnai būna priklausomybę nuo alkoholio turintys asmenys, kurie, žinodami kur bet kuriuo paros metu įsigyti alkoholinius gėrimus, ima būriuotis aplink esančių namų kiemuose, juose dergti ir triukšmauti. Pareiškėjo vykdoma alkoholinių gėrimų prekybos veikla turi tiesioginę įtaką padaromų nusikaltimų skaičiui, sunkioms fizinėms ir turtinėms pasekmėms, neigiamam miesto įvaizdžiui, neigiamai veikia visuomeninio gyvenimo sritis ir mažina gyventojų saugumą.

Atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti proporcingumo, objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principai, kadangi Sprendimas priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, kurios dėl savo pobūdžio (daromų viešosios tvarkos pažeidimų alkoholinių gėrimų pardavimo vietose, smurtinių nusikaltimų ir pan.) nebeleido Kauno miesto savivaldybei nereaguoti ir nepriimti jokių sprendimų. Priešingai, tiek visuomenės atstovų kreipimaisi, tiek policijos pranešimai įpareigojo atsakovą imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant didesnio visuomeninio gėrio, kas, pasinaudojant Įstatyme suteikta teise, ir buvo padaryta.

Pareiškėjas savalaikiai buvo informuotas apie Sprendimo priėmimą, o atsakovas neturėjo pareigos jį informuoti apie ketinamą priimti sprendimą. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus apie Sprendimo sukeliamas neigiamas pasekmes jo verslui, pabrėžė, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, o Sprendimu nėra apribojamos pareiškėjo galimybės užsiimti kitokia veikla, be kita ko, viešojo maitinimo veikla. Atsakovas taip pat paaiškino, kad Sprendimas nėra diskriminuojamojo pobūdžio, nes Taryba, palaipsniui įgyvendindama Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus ir veikdama šio įstatymo 18 straipsnio 9 dalis sąlygomis, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti atitinkamais požymiais apibrėžtą subjektų ratą, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais, ir riboti jų prekybos alkoholiu laiką.

Šioje byloje yra pakankamai duomenų apie su pareiškėjo vykdoma veikla susijusius teisės pažeidimus bei vietinės bendruomenės noras, kad šioje vietoje būtų išspręsta problema dėl prekybos alkoholiniais gėrimais, priešingai nei buvo Tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. T-607, todėl aplinkybė, kad Taryba pralaimėjo ginčą dėl ankstesnio sprendimo, nepatvirtina ginčijamo Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „VKA paslaugos“ skundą, t. y. panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-423.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (įskaitant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas), gero administravimo principo turinį (atkreiptas dėmesys į Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), nuostatas), taip pat teismų praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju atsakovo sprendimas dėl apribojamo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas toks sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko sutrumpinimą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančioje Kavinėje nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjui. Iš viešai prieinamos oficialios informacijos matyti, kad Kauno miesto mero 2017 m. liepos 4 d. potvarkiu Nr. M-150 sudaryta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo Kavinėje nagrinėjimas nebuvo įtrauktas. Tik 2017 m. liepos 11 d. posėdžio metu į darbotvarkę įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių – ir sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo Kavinėje projekto svarstymas (2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolas Nr. TP-7). Ginčijamo Sprendimo projekte Nr. TR-569, taip pat 2017 m. liepos 5 d. aiškinamajame rašte Nr. 27-19-53, kurie pateikti svarstyti Tarybai 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val. Atitinkamai ir aiškinamasis raštas buvo parengtas (jame aptartos reikšmingos aplinkybės) dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Tik Tarybos posėdžio metu nemotyvuotai pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas balsavimu nusprendė pritarti šiam siūlymui ir priėmė ginčijamą Sprendimą.

8. Teismo vertinimu, priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, realiai nesudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos Sprendimo priėmimui. Taigi, atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus (taip užkertant galimybę jam būti išklausytam) ir pastatomas jau prieš įvykusį faktą – esminį jo veiklos apribojimą (pagal pateiktus duomenis, iš prekybos alkoholiu gaunama pagrindinė Bendrovės pajamų dalis) be jokio pereinamojo laikotarpio. Tokie atsakovo teisiškai netikėti veiksmai realiai užkirto kelią pareiškėjui pasiruošti veiklos esminiam ribojimui ir tai akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia (be kita ko, įskaitant) pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, akivaizdžiai nesilaikė Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 (toliau – ir Reglamentas), reikalavimų. Tarybos posėdžio metu pateikto pasiūlymo apriboti prekybos alkoholiu laiką pareiškėjui nuo 14 val. iki 10 val. negalima laikyti teikiamomis pataisomis dėl į darbotvarkę tik tarybos posėdžio pradžioje įtraukto sprendimo projekto (Reglamento 78 p.), kadangi šiuo siūlymu iš esmės pakeistas pateikto sprendimo projekto turinys – vietoj numatyto apriboti prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val. pareiškėjui teisiškai netikėtai buvo priimtas sprendimas dvigubai prailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.). Šis siūlymas turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui, kuris turėjo būti parengtas Reglamento 98 punkte įtvirtinta tvarka. Ginčo situacijoje tai nebuvo padaryta. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, todėl negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu.

10. Teismui (taip pat pareiškėjui) visiškai neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta pirminiame Sprendimo projekte. Iš Tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 turinio nėra galimybės spręsti dėl Sprendimo priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis. Atsakovas teismui nepateikė pakankamų įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl Kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu. Nėra duomenų, kad pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) arba Kavinės darbuotojai buvo daug kartų bausti dėl Įstatymo nustatytų ribojimų pažeidimų. Ginčo atveju nepateikta viseto objektyvių faktinių duomenų, kuriais grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nesuderinamas su visuomenei reikšmingomis vertybėmis, t. y. viešosios rimties trikdymas, saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų neužtikrinimas gyventojams, todėl visuomenės bei verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas negalėjo būti nustatytas.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jį priimant pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose, 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. Šie trūkumai yra esminiai ir pakankami, todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsniams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).

III. 12. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo UAB „VKA paslaugos“ skundą.

13. Atsakovo nuomone, priešingai nei konstatavo teismas, Sprendimas priimtas laikantis jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, viešojo administravimo principų ir tinkamai motyvuotas. Atsakovas Sprendimą priėmė atsižvelgdamas į objektyvius faktinius duomenis, t. y. Kauno AVPK 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. 20-S-72554(1.16E) ir 2017 m. liepos 7 d. raštą Nr. 20-S-74612(1.16E) bei Eigulių seniūnijos 2017 m. liepos 5 d. raštą Nr. 08-12-26. Šiuo atveju būtent teismas sprendimą priėmė netirdamas byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas neanalizavo minėtuose raštuose pateiktų duomenų, kurie tiesiogiai susiję su Bendrovės veikla, bei ignoravo Kauno AVPK 2017 m. spalio 22 d. rašte Nr. 20-S-104404(1.16E) užfiksuotą aplinkybę, jog, sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Kavinėje, kriminogeninė situacija, turėjusi lemiamą reikšmę Sprendimo priėmimui, iš esmės pasikeitė, t. y. įvykių, susijusių su Bendrovės vykdoma veikla, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 12 d. nebuvo registruota, taip pat nevertino atsakovo pateiktų nuotraukų, patvirtinančių, jog Kavinėje nėra sukurta jauki ir kultūringa aplinka viešojo maitinimo paslaugoms teikti. Atsakovas pakartoja, kad Sprendimas priimtas išsamiai ištyrus faktines aplinkybes, kuriose dėl savo pobūdžio, t. y. daromų viešosios tvarkos pažeidimų alkoholinių gėrimų pardavimo vietose, smurtinių nusikaltimų ir pan., nebeleido nereaguoti ir nepriimti sprendimo. Tiek visuomenės atstovų kreipimaisi, tiek policijos pranešimai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant didesnio visuomeninio gėrio.

14. Atsakovas pakartotinai pažymi ir tai, jog Viešojo administravimo įstatymas neįpareigoja individualų administracinį aktą priimančią instituciją informuoti apie ketinamus priimti sprendimus. Teismas nenurodė jokios konkrečios teisės akto normos (įstatyminio pagrindo), dėl kurios pažeidimo Sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu, o Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta tik pareiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto priėmimo raštu pranešti apie individualaus administracinio akto priėmimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie tolimesnius būtinus atlikti veiksmus – pateikti licenciją patikslinimui, jam nurodyti terminai. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybes pertvarkyti savo veiklą taip, kad patirtų kuo mažiau neigiamų padarinių. Be to, atsakovo nuomone, teismas tendencingai vertino Sprendimą kaip turintį lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo veiklai, o faktas, kad prekyba alkoholiniais gėrimais iš esmės ir sudarė Bendrovės veiklą, patvirtina, jog, kaip atsakovas jau minėjo atsiliepime į skundą, Bendrovė teikė ne viešojo maitinimo paslaugas, bet faktiškai vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais visą parą. Atsakovo pareiškėjui pritaikyta priemonė neturėjo turėti jokios lemiamos ar neproporcingai didelės reikšmės bendrovei, teikiančiai viešojo maitinimo paslaugas.

15. Atsakovas nesutiko su teismo išvada, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Reglamento reikalavimus, nes pasiūlymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. nelaikytinas alternatyviu pasiūlymu, kuriam taikoma Reglamento 98 punkte nustatyta tvarka. Frakcijų pasiūlymas tik numatė kitą ribojimo intervalą, tačiau nepakeitė Sprendimo projekto esmės, todėl toks pasiūlymas laikytinas patikslinančiu. Frakcijų pasiūlytos pataisos apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. negali būti laikomos pateiktomis pažeidžiant Reglamente nustatytas procedūras dar ir todėl, kad klausimai dėl, be kita ko, ginčijamo Sprendimo projektų į 2017 m. liepos 11 d. posėdžio darbotvarkę buvo įtraukti likus 24 val. iki posėdžio, vadovaujantis Reglamento 966 punktu. Tarybos nariai, išklausę Kauno AVPK atstovės pranešimą apie „pseudo barų“ veiklą ir prekybos alkoholiu poveikį visuomenės saugumui, kriminogeninei situacijai ir t. t., posėdyje pirmiausiai balsavo už pasiūlymus ir tik po to už visą sprendimą, kaip tai nurodyta Reglamente.

16. Pareiškėjas UAB „VKA paslaugos“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Pareiškėjas teismo sprendimą laiko teisėtu ir pagrįstu, o apeliacinį skundą – grindžiamu bendrais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas nepritaria atsakovo pozicijai, kad teismas nenurodė jokios konkrečios teisės akto normos, dėl kurios pažeidimo Sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu, kadangi teismas nustatė individualaus administracinio akto trūkumus Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių prasme, kurie yra esminiai ir pakankami, todėl Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nebuvo tinkamai motyvuotas, todėl jį priimant pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose, 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. Atsakovas, reikšdamas nesutikimą su tokiomis teismo išvadomis, nepateikė jas paneigiančių argumentų, nepaisant to, kad šios išvados, pareiškėjo vertinimu, yra pagrįstos daugybe motyvų, su kuriais pareiškėjas sutinka.

Pareiškėjo nuomone, teismas, konstatavęs, jog Sprendimas iš esmės prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, ir šis esminis pažeidimas yra pakankamas Sprendimui panaikinti, visiškai pagrįstai nepasisakė dėl likusių atsakovo argumentų, susijusių su Kauno AVPK ir Eigulių seniūnijos raštuose nurodytomis aplinkybėmis. Šiame kontekste pareiškėjas pakartoja savo argumentus, jog nė vienas iš atsakovo pateiktų raštų nepatvirtina konkretaus Bendrovės padaryto pažeidimo, bei tvirtina, jog šiuose raštuose pateikti duomenys jam neaiškūs, pavyzdžiui, nurodoma, jog Kavinės prieigose per pusantrų metų dėl įvykių, susijusių su prekybos vietos veikla, užregistruoti 48 policijos iškvietimai, bet nepaaiškinama, kas yra „įvykiai, susiję su prekybos vietos veikla“, bei kokiu perimetru atsakovas vertino Kavinės „prieigas“.

Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gatvė ir aplinkinės gatvės yra tankiai apgyvendintos, jose įsisteigusios daug įmonių, todėl visus šioje gatvėje ir jos „prieigose“ įvykdytus nusižengimus ir nusikaltimus priskirti Bendrovei dėl jos vykdomos veiklos prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams. Atsakovas nepateikė jokių kitų objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą laikyti, kad iškilo būtinumas apriboti prekybos alkoholiu Kavinėje laiką.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu Kavinėje nagrinėjimą ir jam nebuvo sudaryta reali galimybė teikti paaiškinimus ar pasiruošti galimiems ribojimams, kurie turi lemiamą reikšmę pareiškėjo veiklai. Pareiškėjas šiuo aspektu sutinka su teismu, kuris atsakovo ginčijamą imperatyvią pareigą (informuoti apie ketinamus priimti sprendimus) kildino iš Tarybai kaip viešojo administravimo subjektui Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytų objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, pareiškėjo teisės būti išklausytam bei atsakingo valdymo (gero administravimo) principo.

19. Pareiškėjas prieštarauja atsakovo teiginiui, kad pasiūlymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. laikytinas patikslinančiu sprendimo projektą, ir tvirtina, kad toks teiginys nesuderinamas su paties atsakovo patvirtinto Reglamento nuostatoms. Tokiu siūlymu iš esmės buvo pakeistas pateikto sprendimo projekto turinys, dvigubai prailginant prekybos alkoholiu laiko apribojimą, todėl toks pasiūlymas vertintinas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui, kuris turėjo būti rengiamas pagal Reglamento 98 punktą. Sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, o pareiškėjui neaišku, kokiais pagrindais prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta pirminiame Sprendimo projekte.

20. Pareiškėjas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, kuriais kritikuojama jo vykdoma veikla, akcentuoja, jog jis niekada neneigė, kad užsiima tiek viešo maitinimo, tiek prekybos alkoholiu veikla. Licenciją, leidžiančią vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais Kavinėje, jam išdavė pati Kauno miesto savivaldybė. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu laikosi nuoseklios pozicijos, kad jam pritaikytas apribojimas turės neproporcingą poveikį jo veiklai, galintį lemti Bendrovės bankrotą. Tai, kad Bendrovė pagrindinę dalį pajamų gauna iš prekybos alkoholiu, savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio veikla prieštarauja viešajam interesui, juolab kad daugelis kitų ūkio subjektų pagrindines pajamas taip pat gauna iš prekybos alkoholiu (naktiniai klubai, barai ir pan.). Pareiškėjas pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba buvo priėmusi analogiško turinio 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. T-607, kuris panaikintas teismo sprendimu, o po šio teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė jokios aplinkybės, dėl kurių atsakovas būtų galėjęs taikyti minėtą apribojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais pareiškėjui priklausančioje Kavinėje laiko apribojimo, įtvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendime Nr. T-423, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

24. Pastebėtina, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 11 d. priėmė kelis ginčijamam Sprendimui tapačius sprendimus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo, grindžiamus tais pačiais Kauno AVPK raštais ir Eigulių seniūnijos ar kitos atitinkamos seniūnijos raštais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1132-629/2019 ir 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1402-629/2019 jau yra konstatavęs, kad tokie sprendimai naikintini. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; <...> Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

25. Mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).

26. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (skundžiamo Sprendimo priėmimo pagrindas) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

27. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo tikėtinų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016).

28. Remiantis teismų praktika, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, o byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti teismas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl skunde pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo veiklai (tokio pobūdžio pažeidimai sietini su gero administravimo principo pažeidimu), o nepaisant to, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte Nr. TR-569, taip pat 2017 m. liepos 5 d. aiškinamajame rašte Nr. 27-19-53, kurie pateikti svarstyti Tarybai 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val., posėdžio metu nemotyvuotai pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas balsavimu (balsų dauguma) pritarė šiam siūlymui ir priėmė Sprendimą, šio siūlymo nemotyvavęs bei nepagrindęs. Iš byloje surinktų duomenų taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo (prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apriboti būtent nuo 14 val. iki 10 val.) priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis, o atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu.

Pastebėtina ir tai, kad pačiame Sprendime tik paminimi Kauno AVPK ir Eigulių seniūnijos raštai, kuriais rėmėsi atsakovas, priimdamas Sprendimą, tačiau neatskleistas nei šių raštų turinys, nei tai, kaip ir kodėl šiuose raštuose nurodytas aplinkybes vertina atsakovas. Pareiškėjas teigia, kad kartu su Sprendimu minėti raštai jam nebuvo įteikti, o iš skundo turinio matyti, kad šiuose raštuose nurodytos aplinkybės pareiškėjui nebuvo žinomos, todėl dėl tokio trūkumo, kuris laikytinas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimu, pareiškėjui buvo sudarytos kliūtys pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisminę gynybą.

Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų ar reikšmingų argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, o nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai bei pakankami tokiam aktui panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė