43d5cd39-2cf6-4e1a-a223-66a4c5e31089 · Vilniaus apygardos teismas

?(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. R.- C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. R. - C. (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui P. C., kuriuo praÅ¡o nutraukti Å¡alių (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iÅ¡spręsti pavardžių klausimÄ po santuokos nutraukimo, nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus N. J.

C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ , mokamÄ 1200 Eur dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei 14 d. terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Dėl dokumentų vertimų.

3. IÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Å¡alys tarpusavyje bendrauja anglų kalba, taigi atsakovas, labai tikėtina, nemoka ir nesupranta lietuvių kalbos. Atsakovas ir jo atstovai taip pat yra nurodę, kad atsakovas nesupranta pakankamai angliÅ¡kai, kad galėtų suprasti teismo procesÄ , jei dokumentai bÅ«tų verčiami į anglų kalbÄ , ir pageidauja dokumentų vertimo į jo gimtÄ jÄ (duomenys neskelbtini) kalbÄ .

4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalimi, 113 straipsnio 3 dalimi, 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.  1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 8 straipsnio reikalavimais pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė turėtų pateikti teismui ieÅ¡kinio ir jo priedų vertimus į (duomenys neskelbtini) kalbÄ , kad dokumentai galėtų bÅ«ti tinkamai įteikti atsakovui. Dėl įrodymų, dokumento originalo.

5. Pirmos instancijos teismas išaiškino, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, patvirtinantys procesiniame dokumente dėstomas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

6. Pirma, nutraukdamas santuokÄ , teismas iÅ¡sprendžia sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis), iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia teismui nutraukus santuokÄ arba kitais įstatymo nustatytais pagrindais (CK  3.100 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad santuokos nutraukimo byloje teismas turi teisę ir pareigÄ padalyti sutuoktinių nepadalintÄ , bendrosios jungtinės nuosavybės teise jų turimÄ turtÄ .

Pagal CPK 786 straipsnį iÅ¡imtinai tik Lietuvos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. 6.1. IeÅ¡kovė teigia, kad turtiniai klausimai spręstini vadovaujantis Å¡alių sudaryta povedybine sutartimi (duomenys neskelbtini) teismuose, tačiau nepateikia teismui povedybinės sutarties kopijos, kuri patvirtintų ieÅ¡kovės teiginius. Sutartis (su vertimu į valstybinę kalbÄ ) turėtų bÅ«ti teismui pateikta. 6.2. IeÅ¡kovė taip pat turėtų pateikti teismui duomenis iÅ¡ valstybės įmonės „Regitra“, kurie patvirtintų, kad Å¡alys neturi Lietuvos Respublikoje registruotų santuokos metu įgytų transporto priemonių arba pagrįsti, kad Lietuvos Respublikoje Å¡alių vardu registruoti automobiliai (jei tokių yra) Å¡ioje byloje nedalintini.

7. Antra, remiantis CPK 382 straipsnio 8 punktu, kreipiantis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo į bylÄ betarpiÅ¡kai turi bÅ«ti pateiktas santuokos liudijimo (santuokos sudarymo įraÅ¡Ä liudijančio dokumento) originalas. Byloje yra pateikta tik dokumento kopija, todėl ieÅ¡kovė įpareigotina šį dokumentÄ betarpiÅ¡kai pateikti teismui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliantė G. R. - C. (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pripažinti, kad atsakovui P. C. skirti procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. e2-7991-1102/2021 gali bÅ«ti teikiami anglų kalba.

9. Nesutikimo su nutartimi motyvus apeliantė grindžia sekančiomis aplinkybėmis.

10. Atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė teismui, kad jo anglų kalbos žinios neleidžia jam suprasti ieÅ¡kinio vertimo į anglų kalbÄ . Atsakovas nuslėpė nuo teismo, kad jis puikiai moka anglų kalbÄ . 10.1. Atsakovas Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju specialistu. (duomenys neskelbtini) įsidarbinimo sÄ lygose (kurios vieÅ¡ai skelbiamos internete1) nurodoma, kad aplikuojant į tarnybÄ , „[v]isi kandidatai privalo pademonstruoti savo anglų kalbos žinias, kadangi Å¡i kalba yra pagrindinė (duomenys neskelbtini) bendravimo kalba bei yra naudojama įdarbinimo metu.“. 10.2.

Atsakovas, kandidatuodamas į darbo pozicijÄ (duomenys neskelbtini), savo pareiÅ¡kime nurodė, kad lengvai (t. y. gerai) anglų kalba skaito, raÅ¡o, kalba ir supranta. 10.3. Atsakovas, apraÅ¡ydamas kaip jis susipažino su ieÅ¡kove, pats nurodo, kad „IeÅ¡kovė čia dirbo ir papildomai (duomenys neskelbtini) universitete studijavo ir siekė įgyti magistro laipsnį duomenų apsaugos ir visuomenės (angl. Data Science and Society) srityje. Tuo tarpu Atsakovas tame pačiame universitete bei įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo kaip duomenų apsaugos ir pažangiosios analizės docentas (angl. associate professor of Data Science and Advanced Analytics)“.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad kai ji susipažino su Atsakovu, jis dėstė (duomenys neskelbtini) universitete anglų kalba bei dirbo tarptautinėje įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje darbo kalba buvo tik anglų kalba. Be to, netgi pats atsakovas savo procesiniame dokumente ne kokia kita, bet anglų kalba nurodo kokios buvo jo pareigos, anglų kalba nurodo kÄ studijavo ieÅ¡kovė. 10.4. Atsakovas yra parašęs ne vienÄ straipsnį anglų kalba. Atsakovas veda seminarus anglų kalba. Be to, pats atsakovas savo teikiamais dokumentais teismui patvirtina, kad naudoja anglų kalbÄ , nes su 2021 m. gegužės 10 d. atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio pateikimo taikymo, jis pateikė priedÄ Nr. 6 – savo profilio iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ socialinio tinklo linkedin.

Å is dokumentas pateiktas anglų kalba. 10.5. Atsakovas su ieÅ¡kove povedybinę sutartį pasirašė anglų kalba. Vadinasi jis suprato ir teisinę anglų kalbÄ , prieÅ¡ingai, nei teigia savo el. laiÅ¡ke teismui. 10.6. Atsakovas su ieÅ¡kove visada bendravo tik anglų kalba. TÄ patvirtina paties jo į bylÄ su 2021  m.  gegužės 10 d. atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio pateikimo taikymo.

11. Apeliantės nuomone, atsakovas jau patvirtino teismui, kad procesinių dokumentų vertimas į anglų kalbÄ jam yra priimtinas, kadangi jis teismui pateikė 2021 m. gegužės 10 d. atsiliepimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio pateikimo taikymo. Å iuo procesiniu dokumentu atsakovas atsiliepė į ieÅ¡kovės 2021  m. balandžio 14 d. PraÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį ieÅ¡kovė teismui pateikė lietuvių kalba su vertimu į anglų kalbÄ . Apeliantės teigimu, atsakovas negali reikalauti, kad procesiniai dokumentai bÅ«tų iÅ¡versti į jo gimtÄ jÄ kalbÄ , nes jie jau iÅ¡versti į jam suprantamÄ kalbÄ .

12. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas savo iÅ¡vadÄ dėl įpareigojimo ieÅ¡kovei patiekti ieÅ¡kinio vertimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kalbÄ Nutartyje argumentavo 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas) 8 straipsniu, kuris numato, kad adresatas gali atsisakyti priimti įteikiamÄ dokumentÄ , jeigu jis nėra parengtas viena iÅ¡ Å¡ių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kuriÄ iÅ¡ Å¡ių kalbų:

a) kalba, kuriÄ supranta adresatas arba b) valstybės narės, į kuriÄ kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalba ar viena iÅ¡ oficialių įteikimo vietos kalbų. Apeliantė pateikia nesutikimo su Å¡ia teismo iÅ¡vada argumentus: 12.1. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas panaÅ¡iÄ situacijÄ dėl procesinių dokumentų vertimo į užsienio kalbÄ yra pasisakęs, kad „[n]agrinėjamu atveju Reglamentas adresatui nesuteikia absoliučios teisės pasirinkti, kuria kalba jis pageidautų gauti dokumentus – jam suprantama ar valstybės, kurioje turi bÅ«ti įteikti dokumentai, oficialia kalba, juolab kad valstybės oficiali ir suprantama adresatui kalbos nebÅ«tinai turi sutapti.

Vadinasi, adresatas pagrįstai pasinaudoja savo teise atsisakyti priimti dokumentus tik tada, kai dokumentai, kuriuos siekiama jam įteikti, nėra parengti nė viena iÅ¡ Å¡ių kalbų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-464/2018). Atsižvelgiant į tai, toks vertinimas suponuoja nacionalinio teismo pareigÄ atsižvelgti į visus bylos dokumentus bei aspektus, kad, viena vertus, nustatytų dokumento adresato kalbines žinias ir, kita vertus, nuspręstų, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo dokumento pobÅ«dį, reikalingas jo vertimas (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2015 m. rugsėjo 16 d.

Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C-519/13, 42 punktas ir jame nurodyta teismo praktika)“. 12.2. Taigi, Reglamentas nesuteikia teisės adresatui pasirinkti, kokia kalba jis pageidauja gauti procesinius dokumentus. Ä®statymas nenumato, kad kalbos supratimas turi bÅ«ti toks, kad adresatas suprastų bÅ«tent teisinės tematikos dokumentus. Pakanka, kad adresatas (Å¡iuo atveju – atsakovas) gautų teismo siunčiamus dokumentus tokia kalba, kuriÄ jis supranta.

13. Anot apeliantės, atsakovas yra atstovaujamas netgi dviejų profesionalių teisininkų. Jei atsakovas teigia, kad teisiniais klausimais jis gali bendrauti tik (duomenys neskelbtini) kalba, tuomet ir su savo atstovais jis turėtų bendrauti (duomenys neskelbtini) kalba. Tačiau abu atsakovo atstovai (duomenys neskelbtini) kalba nekalba: advokatas Romualdas DrakÅ¡as nurodo, kad kalba lietuvių, anglų, rusų, vokiečių kalbomis, o advokato padėjėja Simona AmbroziÅ«naitė – lietuvių ir anglų kalbomis. Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teisine tematika jis su savo atstovais bendrauja anglų kalba.

14. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo įvertinti, ar atsakovo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį gali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir ar dokumento vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbÄ tikrai bÅ«tinas, atsižvelgiant į adresato kalbines žinias ir į tai, kad atsakovas jau yra priėmęs procesinį dokumentÄ anglų kalba ir į jį pateikęs atsiliepimÄ . Vadovaujantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais byloje Nr. C- 384/145, bylÄ nagrinėjantis nacionalinis teismas, nustatęs, jog atsisakymas priimti procesinius dokumentus dėl kalbos nemokėjimo buvo nepagrįstas, nulemtas siekio vilkinti procesÄ , gali imtis visų priemonių, įtvirtintų nacionalinėje teisėje, siekiant užkirsti keliÄ tolesniam proceso vilkinimui.

15. Atsakovas P. C. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ir nurodė, kad pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė ieÅ¡kovei procesinius dokumentus iÅ¡versti į (duomenys neskelbtini) kalbÄ . Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės atskirojo skundo motyvai yra pateikti ir interpretuojami vien tik ieÅ¡kovės pozicijai pagrįsti naudinga linkme, tačiau visiÅ¡kai neįrodo to, kad atsakovas geba skaityti dokumentus teisine anglų kalba, juo labiau teisinius dokumentus verstus iÅ¡ sudėtingos lietuviÅ¡kų sakinių struktÅ«ros į anglų kalbÄ . Atsakovo vertinimu ieÅ¡kovė Å¡iuo atskiruoju skundu siekia įgyti procesinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ atsakovÄ , jam teikiant dokumentus tokia kalba, kuriÄ suprasti atsakovui reikės papildomų pastangų, darantis vertimus į (duomenys neskelbtini) kalbÄ ir tokiu bÅ«du prarandant laikÄ pasiruoÅ¡iant efektyviai gynybai.

16. Atsakovas pažymi, kad įstatymas ir teismų praktika numato, kad atsakovui procesiniai dokumentai privalo bÅ«ti pateikti į jam geriausiai suprantamÄ kalbÄ . Todėl, tokiu atveju reikia nustatyti, kuriÄ iÅ¡ kalbų adresatas supranta geriausiai ir kuri jam leistų geriausiai pasinaudoti efektyvia teismine gynyba. Anot atsakovo, akivaizdu, kad procesiniai dokumentai atsakovui turi bÅ«ti siunčiami geriausiai jam suprantama kalba, Å¡iuo atveju jo gimtÄ ja (duomenys neskelbtini) kalba, o ne anglų kalba, kuri nėra jo gimtoji ir dėl to atsakovas nėra pajėgus suprasti į Å¡iÄ kalbÄ iÅ¡verstų procesinių dokumentų, nes juose yra naudojama teisinė kalba.

17. Atsakovas pažymi, kad pagal ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pateiktÄ 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje byloje C-384/14 nors Reglamentas įtvirtina spartesnes teismines procedÅ«ras teisminių ir neteisminių dokumentų perdavimui tarp valstybių, tačiau tai negali susilpninti dokumentų adresatų teisės į gynybÄ , kylančios iÅ¡ Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje ir 1950  m. lapkričio 4 d. Romoje pasiraÅ¡ytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .

Todėl niekaip negali bÅ«ti ribojama Reglamento 8 straipsnyje įtvirtinta teisė atsisakyti priimti dokumentus, jeigu jie pateikti ne suinteresuotam asmeniui suprantama kalba. Atsižvelgiant į tai, ESTT minėtoje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad „[k]albant konkrečiau, jeigu prieÅ¡ pradedant dokumento įteikimo procedÅ«rÄ bylÄ nagrinėjantis teismas atlieka pirminį adresato kalbinių žinių vertinimÄ , kad kartu su ieÅ¡kovu nustatytų, ar bÅ«tina pateikti dokumento vertimÄ , sprendimas nereikalauti parengti tokio vertimo neturi jokios įtakos nei adresato teisės atsisakyti priimti šį dokumentÄ buvimui, nei jos įgyvendinimui.

Kitaip tariant, net jei Å¡is teismas Å¡iuo etapu jau įsitikino, kad adresatas supranta kalbÄ , kuria parengtas dokumentas, todėl jo vertimas nereikalingas, jis iÅ¡ to negali daryti iÅ¡vados, kad suinteresuotasis asmuo negalės teisėtai ginčyti įteikimo procedÅ«ros, ir taip neleisti jam pasinaudoti Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta jo teise atsisakyti priimti šį dokumentÄ , nes kitaip bÅ«tų pažeista jo teisė į gynybÄ .“ 18. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad moka anglų kalbÄ , tačiau jo anglų kalbos žinių lygis nėra pakankamas suprasti teisinės anglų kalbos terminologijÄ bei jam nežinomÄ Lietuvos teisinę sistemÄ .

19. Atsakovas taip pat pripažįsta, kad tarp Å¡alių bendravimas tikrai vyko anglų kalba, atsakovas anglų kalbÄ taip pat naudoja ir savo darbinėje veikloje, tačiau atsakovas yra (duomenys neskelbtini), o ne anglas, todėl Å¡i kalba atsakovui nėra gimtoji. Kas atitinkamai reiÅ¡kia, kad atsakovo anglų kalbos žinios ir naudojama terminija yra tokio lygio, tiek atsakovas yra iÅ¡mokęs per savo gyvenimÄ ir kiek iki Å¡iol naudojo buityje ir savo darbe. Kadangi kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų atsakovas nėra teisininkas jis teisinės anglų kalbos iki Å¡iol niekada nėra naudojęs ir vartojęs nei buitinėje nei darbinėje veikloje, dėl ko jis teisinės anglų kalbos nežino ir nemoka.

Todėl ir teismo siųstų procesinių dokumentų iÅ¡verstų į anglų kalbÄ naudojant teisinius terminus atsakovas nėra pajėgus suprasti. Tokių duomenų, kad atsakovo anglų kalbos žinios bÅ«tų tokio lygio, kad jis galėtų skaityti ir suprasti teismo siųstus procesinius dokumentus nepateikė ir ieÅ¡kovė.

20. Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovės teismui teikiami procesiniai dokumentai yra parengti profesionalių teisininkų, ginčo atveju advokato, dėl ko Å¡ių dokumentų turinys net ir lietuvių kalba yra ir ateityje bus sudėtingos teisinės konstrukcijos. Dėl ko ir Å¡ių dokumentų vertimai į anglų kalbÄ yra atliekami ne paprasta buitine ir atsakovui suprantama anglų kalba, o naudojant sudėtingos teisinės anglų kalbos konstrukcijas. Be to, lietuvių ir anglų kalbos sakinių struktÅ«ra yra labai skirtinga, dėl ko net ir teisės profesionalui yra sunku skaityti ir suprasti teismo dokumentus iÅ¡verstus iÅ¡ lietuvių į anglų kalbÄ , kÄ jau kalbėti apie paprastÄ Å¾mogų.

Jeigu teismo procesiniai dokumentai bÅ«tų rengiami anglų kalba, o ne daromi vertimai iÅ¡ lietuvių kalbos, tuomet tokių dokumentų anglų kalbos sakinių konstrukcija taptų paprastesnė ir galbÅ«t atsakovui bÅ«tų labiau suprantama. Tuo tarpu ir kiti ieÅ¡kovės nurodyti argumentai to fakto, kad atsakovas supranta anglų kalbÄ tokiu lygiu, kad galėtų skaityti ir suprasti iÅ¡ lietuvių į anglų teisinę kalbÄ verstus procesinius dokumentus nepatvirtina.

21. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad darbe (duomenys neskelbtini) tikrai turi naudoti anglų kalbÄ , tačiau čia atsakovui reikalingos anglų kalbos žinios yra labai aiÅ¡kiai apibrėžtoje srityje – konkrečiai jo pareigoms vykdyti pagal jo įgytÄ profesijÄ . Atsakovas yra vyresnysis (duomenys neskelbtini) „didžiųjų duomenų“ ir dirbtinio intelekto specialistas (angl. Senior Big Data and Artificial Intelligence specialist). Akivaizdu, kad atsakovo profesinė sritis niekaip nesisieja su teisininko profesine sritimi ar filologija, o yra iÅ¡skirtinai techninė, todėl einant atitinkamas pareigas yra naudojama tos srities terminologija.

Tad yra visiÅ¡kai klaidinga teigti, kad vien darbo pareigų ėjimas pozicijoje, kuriai reikalingos konkrečios techninės srities anglų kalbos žinios, suponuoja iÅ¡vadÄ apie atsakovo anglų kalbos žinių lygį kaip pakankamÄ efektyviai gintis teisminiame procese. Taigi, vien tai, kad atsakovas dirbdamas (duomenys neskelbtini) turi tam darbui reikalingÄ profesinės anglų kalbos žinias, tai jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad atsakovas geba skaityti dokumentus teisine anglų kalba.

22. Anot atsakovo, ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovas dirbo tarptautinėje įmonėje (duomenys neskelbtini), kur naudojo darbinę anglų kalbÄ , ir kad (duomenys neskelbtini) universitete dėstė anglų kalba, patvirtina analogiÅ¡kÄ aplinkybę, kad atsakovo anglų kalbos žinios jo profesinėje srityje yra pakankamos. Tačiau jokiu bÅ«du atsakovo anglų kalbos žinių konkrečioje srityje lygis negali bÅ«ti tapatinamas su jo gebėjimu suprasti procesinių dokumentų turinį teisine anglų kalba. Juo labiau, kai atsakovas neturi teisinių žinių, pakankamų suprasti jam svetimos Å¡alies teisinę sistemÄ ir iÅ¡ jos iÅ¡plaukiančias jo teises ir pareigas.

23. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovės argumentas apie atsakovo publikuotus straipsnius anglų kalba arba kad atsakovo LinkedIn profilio informacija yra skelbiama anglų kalba, nepatvirtina, kad atsakovas geba suprasti teisinę anglų kalbÄ bei tai negali bÅ«ti siejama su jo anglų kalbos žinių lygiu teisinėje srityje. Pažymi, kad vieÅ¡ai publikuojami atsakovo profesiniai straipsniai anglų kalba yra rengiami gan ilgai bei yra derinami su anglų kalbos specialistais ir vertėjais. Tuo tarpu socialiniuose tinkluose (LinkedIn) informacija yra skelbiama tokia kalba, kuriÄ suprastų potencialÅ«s darbdaviai dėl ko vien iÅ¡ socialiniame tinkle pateiktos Å¡abloniÅ¡kos informacijos negali bÅ«ti daromos jokios iÅ¡vados apie atsakovo anglų kalbos žinių lygį.

24. Atsakovas teigia, kad jo su ieÅ¡kove sudaryta povedybinė sutartis anglų kalba taip pat nepavirtina to, kad ji moka teisinę anglų kalbÄ . Kadangi anglų kalba buvo ir yra vienintelė bendra kalba, kuria kalba abi Å¡alys povedybinė sutartis buvo sudaryta Å¡ia kalba. Pažymi, kad bÅ«tent Å¡ios sutarties tekstÄ derino ne atsakovas, o ieÅ¡kovė, pats sutarties tekstas buvo apie (duomenys neskelbtini) teisinį reglamentavimÄ , kur atsakovas gyvena ne vienerius metus, sutarties tekstas Å¡alims papildomai buvo paaiÅ¡kintas profesionalių (duomenys neskelbtini) teisininkų.

25. Atsakovo teigimu, jis Lietuvoje dalyvauja teisminiame procese (savo skyrybų byloje), kuris yra labai asmeniÅ¡kas ir jam jautrus, dėl ko informacijÄ kita nei gimtoji kalba, atsakovas gali suprasti klaidingai ir dėl patiriamo streso. Todėl atsakovui yra itin svarbu procesinius dokumentus gauti gimtÄ ja (duomenys neskelbtini) kalba. Pažymi, kad atsakovas savo norÄ gauti teisinius dokumentus (duomenys neskelbtini), o ne anglų kalba dėl kalbos barjero yra iÅ¡reiÅ¡kęs dar prieÅ¡ pradėtÄ teismo procesÄ . 2021 m. balandžio 1 d. atsakovas su ieÅ¡kove dalyvavo susitikime su vaiko teisių apsaugos specialistais, kur buvo sprendžiamas atsakovo ir sÅ«naus bendravimo klausimas jam bÅ«nant Lietuvoje.

Susitikimas vyko anglų kalba. Po Å¡io susitikimo atsakovas jautėsi labai prastai, nes ieÅ¡kovė atsisakė, kad susitikimo metu dalyvautų atsakovo atstovė advokato padėjėja Simona AmbroziÅ«naitė, o pats atsakovas viso susitikimo metu jautė kalbos barjerÄ , negalėjo pilnai iÅ¡reikÅ¡ti anglų kalba savo minčių. Dėl ko atsakovo atstovė advokato padėjėja Simona AmbroziÅ«naitė po sutikimo vaiko teisių apsaugos specialistų paprašė iÅ¡versti suraÅ¡ytÄ protokolÄ ne į anglų kalbÄ , o į atsakovo gimtÄ jÄ (duomenys neskelbtini) kalbÄ .

26. Pažymi, kad atsakovo pateiktas atsiliepimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jokia forma neįrodo atsakovo sutikimo, kad dokumentai jam bÅ«tų verčiami į anglų, o ne (duomenys neskelbtini) kalbÄ . PaaiÅ¡kina, kad gavęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas iÅ¡ karto 2021 m. balandžio 28 d. el. laiÅ¡ku nurodė pirmos instancijos teismui, kad jis nesupranta atsiųsto dokumento turinio ir paprašė iÅ¡versti minėtÄ praÅ¡ymÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kalbÄ .

Atitinkamai siekiant nevilkinti proceso, nes dokumentų vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbÄ bÅ«tų užtrukęs, o teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo iÅ¡spręsti skubiai, buvo sutarta, kad atsiliepimas bus parengtas nepaisant to, kad pats praÅ¡ymas buvo iÅ¡verstas į anglų, o ne (duomenys neskelbtini) kalbÄ ir dėl to atsakovas nesupranta pilnai jo turinio. Tam, kad atsakovas suprastų pareikÅ¡to praÅ¡ymo turinį buvo papildomai naudojamos vertėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kalbos paslaugos, nes atsakovo atstovai (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka.

Dėl ko iki Å¡io momento tam, kad atsakovas galėtų tinkamai suprasti vykstantį procesÄ yra naudojamos vertėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kalbos paslaugos, nes atsakovo atstovai patys nemokėdami (duomenys neskelbtini) kalbos, o atsakovui nesuprantant teisinės anglų kalbos terminijos, jam tinkamai be vertėjo pagalbos nesugeba paaiÅ¡kinti vykstančio proceso. Dėl ko, Å¡iai dienai teisės normų ir procesinių veiksmų paaiÅ¡kinimas atsakovui trunka labai ilgai ir visada tik su vertėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kalbos pagalba.

IeÅ¡kotis atstovo Lietuvoje, kuris mokėtų lietuvių ir (duomenys neskelbtini) kalbÄ atsakovas nepageidauja, nes teisės specialistų, kurie dirbtų su tarptautinėmis Å¡eimos bylomis mažai, dėl ko atsakovui net ir radus tokį atstovÄ , kuris kalba lietuvių ir (duomenys neskelbtini) kalba, jis nebÅ«tų užtikrintas Å¡io atstovo kvalifikacija atstovauti jį santuokos nutraukimo byloje Lietuvoje. Atsakovas savo atstovus susirado pagal rekomendacijÄ , žino, kad jie dirba bÅ«tent su tarptautinėmis Å¡eimos bylomis, todėl vien todėl, kad ieÅ¡kovė nenori versti procesinių dokumentų į (duomenys neskelbtini) kalbÄ , savo atstovų atsakovas keisti neketina.

27. Taip pat atsakovas papildomai pažymi, kad Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) yra pradėta jo ir ieÅ¡kovės santuokos nutraukimo byla, dokumentai (duomenys neskelbtini) teismui buvo pateikti Å¡ios Å¡alies (olandų) kalba, dėl ko atsakovas taip pat turėjo iÅ¡versti ieÅ¡kovei savo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį į jai suprantamÄ kalbÄ . Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė taip pat moka anglų kalbÄ , ieÅ¡kinys jai buvo iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ , taip siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovei nekils sunkumų susipažįstant su Å¡io dokumento turiniu.

28. Papildomai atsakovas nurodė, kad 2021 m. gegužės 3 d. advokatui dr. Romualdui DrakÅ¡ui teikiant praÅ¡ymÄ dėl prieigos prie civilinės bylos Nr. e2-7991-1102/2021 suteikimo kartu buvo pateiktas ir praÅ¡ymus visus su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus siųsti pačiam atsakovui, o ne jo atstovams. Toks praÅ¡ymas buvo pateiktas dėl to, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini), jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini). Dėl specifinių teisinių terminių naudojimo atsakovas nėra pajėgus suprasti vykstančio teismo proceso anglų kalba, jo atstovai (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka, todėl visus esminius teismo dokumentus atsakovas pageidavo gauti pats asmeniÅ¡kai iÅ¡verstus į (duomenys neskelbtini) kalbÄ . Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338  straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329, 338 straipsniai). Dėl bylos aplinkybių 30. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis dalyje, kuria ieÅ¡kovei (apeliantei) nustatytas terminas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus – pateikti ieÅ¡kinį bei jo priedus iÅ¡verstus į (duomenys neskelbtini) kalbÄ .

31. Apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi dalyje dėl įpareigojimo pateikti teismui procesinius dokumentus, skirtus įteikti atsakovui, iÅ¡verstus į (duomenys neskelbtini) kalbÄ . Jos nuomone, toks teismo nurodytas trÅ«kumas yra perteklinis, kadangi, jos teigimu, atsakovas klaidinÄ teismÄ ir piktnaudžiauja teise, nes jis supranta, kalba, skaito ir raÅ¡o ne tik buitine anglų kalba, bet supranta ir teisinę kalbÄ .

32. Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymima, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo bÅ«do (2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau asmens teisė bÅ«ti informuotam apie teismo procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam yra viena iÅ¡ asmens teisės į teisingÄ teismÄ garantijų. Teisė į teisingÄ teismÄ â€“ ir Konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija.

Bendrasis teisės į teisingÄ teismÄ principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principÄ , reikalauja, kad visos Å¡alys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtakÄ teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieÅ¡ kurį yra pradėtas teismo procesas, turi bÅ«ti informuotas apie šį faktÄ (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr.  53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr.  38840/08, par. 35).

33. Teisė bÅ«ti informuotam apie teisminį procesÄ yra neatsiejamai susijusi su teise bÅ«ti informuotam asmeniui suprantama kalba. CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi bÅ«ti pateikti Å¡ių dokumentų vertimai į jiems suprantamÄ kalbÄ .

Jeigu pateikiami dokumentai Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi bÅ«ti iÅ¡versti į užsienio kalbÄ , dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ spendimÄ .

Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti Å¡iuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e2-44-241/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018). Aptartas teisinis reguliavimas bei nacionalinių ir tarptautinių teismų jurisprudencija teikia apeliacinės instancijos teismui pagrindÄ pripažinti, kad ieÅ¡kinio turinio elementai, skirti užtikrinti tinkamÄ bylos Å¡alių informavimo pareigÄ , yra bÅ«tinieji, o tokie ieÅ¡kinio trÅ«kumai, kurie neleidžia teismui Å¡ios pareigos įgyvendinti, yra esminiai, kliudantys vykti bylos procesui ir priimti joje sprendimÄ dėl ginčo esmės. Kaip minėta, tik tuo atveju, kai Å¡alis yra tinkamai informuojama apie prieÅ¡ jÄ prasidėjusį procesÄ , toks procesas bus laikomas teisėtu.

Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste tai reiÅ¡kia, kad tik tinkamai ieÅ¡kinyje nurodžius procesinių dokumentų gavėjÄ , jo adresÄ bei pateikus reikalingus informavimo pareigai įvykdyti dokumentus (aktualios CPK nuostatos, susijusios su procesinių dokumentų kalba), bÅ«tų užtikrinta prieÅ¡ingos Å¡alies teisė pagal įstatymÄ bÅ«ti informuotai apie procesÄ ir, atitinkamai, jos teisė pateikti savo pozicijÄ dėl ginčo esmės.

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovui procesiniai dokumentai siųstini įteikti vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.  1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas) 5 ir 8 straipsniais, kurie numato, kad užsienio valstybėje narėje įteikiami procesiniai dokumentai turi bÅ«ti iÅ¡versti į kalbÄ , kuriÄ supranta adresatas arba į valstybės narės, į kuriÄ kreipiamasi, oficialiÄ kalbÄ . PrieÅ¡ingu atveju, adresatas turi teisę pasinaudoti Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta teise atsisakyti priimti siunčiamus procesinius dokumentus. Å iuo atveju, bÅ«tina užtikrinti, kad siunčiami dokumentai atsakovui bÅ«tų iÅ¡versti į jo gimtÄ jÄ arba jam suprantamÄ kalbÄ .

35. ESTT, aiÅ¡kindamas Reglamento 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pasisakęs dėl bylÄ nagrinėjančio nacionalinio teismo veiksmų tuo atveju, jeigu įteikiant dokumentÄ kitos valstybės narės teritorijoje gyvenančiam adresatui, nėra laikomasi reglamento 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kalbinio reikalavimo:

1) nacionalinis teismas turėtų įsitikinti, kad naudojant Å¡io reglamento II priede pateiktÄ tipinę formÄ adresatui tinkamai praneÅ¡ta apie jo teisę atsisakyti priimti šį dokumentÄ ;

2) neįvykdžius šio reikalavimo, šis teismas turi ištaisyti procedūros trūkumus laikydamasis reglamento nuostatų;

3) bylÄ nagrinėjantis teismas negali kliudyti adresatui pasinaudoti teise atsisakyti priimti šį dokumentÄ ;

4) tik adresatui faktiÅ¡kai pasinaudojus teise atsisakyti priimti dokumentÄ bylÄ nagrinėjantis teismas gali vertinti Å¡io atsisakymo pagrįstumÄ ; Å¡iuo tikslu Å¡is teismas turi atsižvelgti į visÄ svarbiÄ bylos medžiagÄ , kad nustatytų, ar adresatas supranta kalbÄ , kuria parengtas dokumentas;

5) minėtam teismui konstatavus, kad adresatas nepagrįstai atsisakė priimti dokumentÄ , jis iÅ¡ esmės galės taikyti tokiu atveju jo nacionalinėje proceso teisėje numatytus padarinius su sÄ lyga kad bus užtikrintas Reglamento Nr.  1393/2007 veiksmingumas (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties Alta Realitat SL prieÅ¡ Erlock Film ApS ir Ulrich Thomsen, C-384/14, 89 punktas).

36. Reglamentas adresatui nesuteikia absoliučios teisės pasirinkti, kuria kalba jis pageidautų gauti dokumentus – jam suprantama ar valstybės, kurioje turi būti įteikti dokumentai, oficialia kalba, juolab kad valstybės oficiali ir suprantama adresatui kalbos nebūtinai turi sutapti. Vadinasi, adresatas pagrįstai pasinaudoja savo teise atsisakyti priimti dokumentus tik tada, kai dokumentai, kuriuos siekiama jam įteikti, nėra parengti nei viena iš šių kalbų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-464/2018).

37. Be to, pažymėtina, kad CPK 7 ir 8 straipsniuose įtvirtinta, kad teismas imasi Å¡iame Kodekse nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkint. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Be to, teismui numatytas įpareigojimas bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti įvertintos dokumento adresato (Å¡iuo atveju atsakovo) kalbinės žinios.

38. IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , nustatyta, kad atsakovas;

1) Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)) vyresniuoju specialistu. (duomenys neskelbtini) įsidarbinimo sÄ lygose nurodoma, kad aplikuojant į tarnybÄ , „[v]isi kandidatai privalo pademonstruoti savo anglų kalbos žinias, kadangi Å¡i kalba yra pagrindinė (duomenys neskelbtini) bendravimo kalba bei yra naudojama įdarbinimo metu.“;

2)  kandidatuodamas į darbo pozicijÄ (duomenys neskelbtini), savo pareiÅ¡kime nurodė, kad lengvai (t. y. gerai) anglų kalba skaito, raÅ¡o, kalba ir supranta;

3) savo teismui pateiktuose dokumentuose naudoja anglų kalbÄ , nes su 2021 m. gegužės 10 d. atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio pateikimo taikymo, jis pateikė priedÄ Nr. 6 – savo profilio iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ socialinio tinklo linkedin. Å is dokumentas pateiktas anglų kalba;

4) aprašydamas kaip jis susipažino su ieškove, atsakovas nurodo, kad „Ieškovė čia dirbo ir papildomai (duomenys neskelbtini) universitete studijavo ir siekė įgyti magistro laipsnį duomenų apsaugos ir visuomenės (angl. Data Science and Society) srityje. Tuo tarpu atsakovas tame pačiame universitete bei įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo kaip duomenų apsaugos ir pažangiosios analizės docentas (angl. associate professor of Data Science and Advanced Analytics)“;

5) ir kt.

39. Sutiktina su apeliantės skundo argumentais, jog byloje esantys dokumentai ir nustatytos aplinkybės iÅ¡ esmės yra pakankami nuspręsti, jog atsakovas P. C. supranta anglų kalbÄ pakankamai gerai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad Å¡aliai turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti teise pateikti dokumentus viena kalba, o paaiÅ¡kėjus, kad įteikimo galimybės nėra, teismas galėtų įpareigoti Å¡alį pateikti atitinkamo procesinio dokumento vertimÄ (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-270-823/2017;

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-688-330/2018). Tačiau, kaip matyti ir iÅ¡ bylos medžiagos, teise pateikti procesinius dokumentus atsakovui anglų kalba ieÅ¡kovė jau pasinaudojo ir, pirmos instancijos teismas, atlikęs pirminį atsakovo kalbinių žinių vertinimÄ , susipažinęs su gautais praÅ¡ymais, priėjo iÅ¡vados, kad atsakovo anglų kalbos žinios nėra pakankamos suprasti procesinių dokumentų turinį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , neturi pagrindo nesutikti su Å¡ia teismo iÅ¡vada.

40. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r ė : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovei G. R.- C. nustatyti papildomÄ 14 dienų terminÄ nutarties trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teisėja Ramunė Mikonienė