2026-01-28 Nr. AB-2070-3-61-3-06108-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1520-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06108-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4, 8.6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. M. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 24S97330, kuriuo nuspręsta jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas priimdamas Sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas). Įstatymo 133 straipsnis numato tik atsakovo teisę asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikindamas leidimas laikinai gyventi, o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai, t. y. šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti atsakovo Sprendimą.

2.2. Sprendimas prieštarauja bet kokiems teisiniams principams, kadangi visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, tačiau suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalis, nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių dėl kurių atsakovo Sprendimas galėtų likti galioti. Pareiškėjas nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tuo metu aktualią informaciją apie darbdavį ir atlyginimą. Sprendimas nėra proporcingas, t. y. atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas.

2.3. Įvedant perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS), taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS II (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-1044-789/2024). Nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo teisės priimti Sprendimą, kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui bei nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl pareiškėjo grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimą judėti ES teritorijoje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą išduoti Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (ketinant dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. lapkričio 6 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. lapkričio 6 d. (toliau – ir LLG), Užsieniečiui įteiktas 2023 m. lapkričio 16 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Migracijos departamento duomenimis, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kamida“ (toliau – ir Bendrovė) darbo sutarties su Užsieniečiu nesudarė (2024 m. vasario 2 d. gautas Bendrovės pranešimas Nr. 2402-PRNŠ-0448, kad Užsienietis atsisakė įsidarbinti). Pareiškėjas šiuo metu nedirba jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenimis, Užsienietis atvyko į Lietuvą 2023 m. gruodžio 24 d. Pareiškėjui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje nėra duomenų apie Užsieniečio darbą Lietuvoje. Taigi, Užsienietis neturi ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą panaikinti LLG, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau darbo sutarties su Bendrove nesudarė) ir Užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2024 m. vasario 28 d. sprendimas). Migracijos departamento 2024 m. vasario 28 d. sprendimas nebuvo skųstas, yra įsiteisėjęs. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą.

4.2. Migracijos departamentas priima sprendimus įvertinęs individualias su užsieniečiais susijusias aplinkybes, o ne vien todėl, kad priimamas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Nurodydamas kaip pagrindą sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimą Migracijos departamentas vertina, kad pareiškėjas, atsiėmęs LLG ir nesudaręs darbo sutarties su darbdaviu, siekė įteisinti savo buvimą Šengeno acquis teritorijoje, priešingai nei nurodė, prašydamas leidimo laikinai gyventi. Priimdamas 2024 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti LLG, kurio pareiškėjas neskundė, Migracijos departamentas vertino turimą informaciją, pateiktą teikusios Bendrovės, kuri informavo, kad pareiškėjas atsisakė įsidarbinti.

4.3. Individualiu pareiškėjo atveju Sprendimas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė. Sprendime yra nurodytos jo priėmimui turėjusios įtakos aplinkybės bei motyvai, teisinis ir faktinis pagrindas. Kadangi pareiškėjas LLG gavo pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, LLG panaikinimas yra pakankamas pagrindas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

4.4. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas 1 dalies a punktas susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS reglamente yra palikta galimybė vertinti ne vien sunkias nusikalstamas veikas ar tokias nusikalstamas veikas, už kurias baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bet ir atskirai išskirti bandymai apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę, o būtent ši aplinkybė ir yra reikšminga pareiškėjo atveju. Pareiškėjo veiksmai vertintini kaip bandymas apeiti Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimą joje, todėl Sprendimas priimtas pagrįstai.

4.5. Migracijos departamentui priėmus Sprendimą, 2024 m. rugsėjo 11 d. buvo gauta Portugalijos SIRENE biuro N forma, jog pareiškėjas su 2023 m. lapkričio 16 d. įteiktu leidimu laikinai gyventi, 2024 m. vasario 6 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Taip pat, 2025 m. sausio 20 d. buvo gauta Portugalijos SIRENE biuro M forma, jog pareiškėjui dar nėra išduotas leidimas laikinai gyventi. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų išduota kitos Šengeno acquis teritorijos valstybės viza ar leidimas gyventi, o pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, nepaisydamas įtraukto SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir panaikinto LLG, sąmoningai ir toliau yra Portugalijoje bei naudojasi Lietuvos Respublikos išduotu ir panaikintu LLG, taip apeidamas Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką po ginčijamo sprendimo gauta informacija SIRENE formos dėl bandymo gauti vizą ar leidimą gyventi kitoje Šengeno acquis teritorijos valstybėje turi būti vertinama ir pagrindžia aplinkybę, jog užsienietis piktnaudžiavo procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje. Todėl pareiškėjui SIS perspėjimas turi likti galioti.

4.6. Sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant pagrindams. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateikęs prašymą išbraukti duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir NAS) ir atšaukti SIS perspėjimą, tačiau jis nebuvo tenkintas. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą Regionų administraciniam teismui, kuris jo skundą tenkino. Migracijos departamentui pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025 Migracijos departamento apeliacinį skundą tenkino ir pareiškėjo skundą atmetė.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dėl kurio Migracijos departamentas 2023 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

6.2. Užsieniečiui 2023 m. lapkričio 6 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. lapkričio 6 d., įteiktas 2023 m. lapkričio 16 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Jungtiniuose Arabų Emyratuose. VSAT informacinės sistemos duomenimis, Užsienietis atvyko į Lietuvą 2023 m. gruodžio 24 d.

6.3. UAB „Kamida“ Migracijos departamentui pateikė 2024 m. vasario 2 d. pranešimą Nr. 2402-PRNŠ-0448, kuriame nurodė, kad: „užsienietis neįdarbintas“ bei „atsisakė įsidarbinti“.

6.4. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą panaikinti LLG, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau darbo sutarties su Bendrove nesudarė) ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

6.5. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 11 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), SIS reglamento nuostatomis, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl Migracijos departamento diskrecijos nagrinėjamu atveju, kuri yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje.

8. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė įvertinęs, jog pareiškėjo LLG buvo panaikintas. Sprendime nurodyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, Užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau darbo sutarties su Bendrove nesudarė) ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje). Kadangi pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, Migracijos departamentas Sprendime padarė išvadą, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą yra pagrindas uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Taip pat Sprendime įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Nustatyta, jog Užsienietis neturi ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyta ir tai, kad yra pagrindas įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti bei apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas iš esmės vadovaujantis Migracijos departamento 2024 m. vasario 28 d. sprendimu, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo LLG ir kurio pareiškėjas neskundė. Atsižvelgęs į Migracijos departamento 2024 m. vasario 28 d. sprendime nurodytus LLG panaikinimo pagrindus (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2 p., 50 str. 1 d. 6 p.), teismas sprendė, jog Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktas ir NAS taisyklių 15 punktas iš esmės sudaro pagrindą taikyti 3 metų draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti atitinkamą perspėjimą į SIS.

9. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog ne darbdavys nesudarė su pareiškėju darbo sutarties, o pats pareiškėjas nebuvo suinteresuotas pradėti dirbti UAB „Kamida“ (Bendrovė pranešime atsakovui nurodė „pareiškėjas atsisakė įsidarbinti“), jog pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką 2023 m. gruodžio 24 d., 19.59 val. per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išvykęs iš Lietuvos Respublikos, kirsdamas išorinę Europos Sąjungos sieną (grįžęs į kilmės šalį). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, o byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs LLG Lietuvoje darbo pagrindu, nesudarė darbo sutarties su UAB „Kamida“ ir nepradėjo vykdyti darbo veiklos, nes pareiškėjas neturėjo ketinimo įmonėje dirbti. Teismas nustatė, jog pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta dėl darbdavio kaltės. Atvykęs į Lietuvos Respubliką ir nesudaręs darbo sutarties, pareiškėjas neišvyko į savo kilmės valstybę, o pasiliko Šengeno erdvėje, todėl teismas sprendė, jog buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

10. Nustatęs, jog pareiškėjas LLG gavo pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis bei atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, teismas vertino, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Teismas pažymėjo, jog, priimant Sprendimą, buvo įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, t. y. nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat nenustatyta jokių ekonominių ryšių, Užsieniečiui anksčiau nebuvo išduoti leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza, VSDFV duomenimis, asmuo Lietuvos Respublikoje nebuvo įdarbintas. Teismas 3 metų draudimo atvykti laikotarpį įvertino kaip atitinkantį Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, adekvatų ir protingą bei nepažeidžiantį pareiškėjo skunde minimo proporcingumo ir kitų principų.

11. Dėl perspėjimo į SIS įvedimo teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis, susijusius su Portugalijos SIRENE biuro N ir M formomis ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, nepaisydamas įtraukto SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir panaikinto LLG, sąmoningai ir toliau yra Portugalijoje bei naudojasi Lietuvos Respublikos išduotu ir panaikintu LLG, taip apeidamas Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę. Įvertinęs Sprendimo dalį dėl draudimo įvedimo į SIS, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas palikti galioti draudimą atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, nes pareiškėjas, gavęs LLG, nesudarė darbo sutarties su UAB „Kamida“, nors teikdamas prašymą dėl leidimo išdavimo nurodė ketinantis dirbti šioje Bendrovėje, o tai rodo, kad jis nevykdė leidimo išdavimo sąlygų ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, turėdamas LLG, Portugalijoje 2024 m. vasario 6 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Šių aplinkybių visumą teismas įvertino kaip pareiškėjo sąmoningą piktnaudžiavimą migracinėmis procedūromis, pagrindą jam taikyti atitinkamas teisines priemones, todėl sprendimą dėl perspėjimo įvedimo į SIS 36 mėnesiams (3 metams) pripažino teisėtu ir pagrįstu.

12. Teismas nenustatė pagrindo vadovautis pareiškėjo cituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nenustatė Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė, o taip pat netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su gero administravimo principu, suabsoliutinta atsakovo teise (diskrecija) priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas ES šalis, net nenustačius pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovo Sprendimas turėtų likti galioti, nepagrįstu atsisakymu panaikinti neteisėtai įtrauktą įspėjimą, teisingumo ir teisinės valstybės principais, kurie reikalauja proporcingų (adekvačių) poveikio priemonių padarius teisės pažeidimą, ir nurodo, jog:

14.1. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė Įstatyme įtvirtintas teisės normas, SIS reglamentą. Teismas taip pat netinkamai taikė šias teisės normas, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, kadangi jie buvo vertinami atskirai, tik siekiant motyvuoti neteisėtą teismo sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

14.2. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė tik todėl, kad pareiškėjas turėjo įrodyti, jog darbo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jo kaltės, t. y. pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismas visiškai nelogiškai nurodė, kad visiškai nesvarbu dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta darbo sutartis, kadangi tai negali būti pagrindas priimti sprendimą dėl judėjimo ribojimų. Byloje buvo pateiktas pareiškėjo darbdavio pranešimas, kad pareiškėjas neatvyko dirbti, tačiau tai yra netiesa. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas buvo atvykęs į Lietuvą, o tai įrodo, kad jis ketino dirbti. Jeigu pareiškėjo tikslas būtų kitas (ne darbas), jis nebūtų atvykęs į Lietuvą. Atsakovas turi pareigą prieš išduodant leidimus laikinai gyventi patikrinti ar įmonė, kuri įdarbina užsienietį, iš tiesų galės jį įdarbinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atvyko į Lietuvą ir laukė Lietuvoje apie 3 savaites, kol jam bus suteiktas darbas, tačiau darbas taip ir nebuvo suteiktas. Kadangi pareiškėjui nebuvo mokamas atlyginimas, jis neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik išvykti iš Lietuvos. Teismas neteisingai nurodė, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis vien dėl to, kad nebuvo sudaryta darbo sutartis. Nors visiškai nesvarbu dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta darbo sutartis, tai bet kuriuo atveju nėra pagrindas priimti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi asmuo turi teisę pasirinkti darbą, teisę į apsisprendimo laisvę ir kitas tarptautiniu lygiu ginamas asmens teises ir laisves, kurios negali būti ribojamos atsakovo visiškai nepagrįstai.

14.3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokios kategorijos bylose (2024 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024, 2025 m. gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1881-525/2025). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką darbo sutarties nesudarymas, neatvykimas dirbti pagal išduotą leidimą laikinai gyventi negali būti pagrindas įspėjimo į SIS sistemą įtraukimui.

14.4. Pareiškėjas nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tuo metu aktualią informaciją. Šiuo metu jis negali gauti kitos ES valstybės leidimo laikinai gyventi arba vizos, kadangi kitos šalys mato Lietuvoje įvestą draudimą atvykti į ES, taip pat Portugalija ir kitos ES šalys mato, kad pareiškėjas neturi galiojančio LLG, todėl teismo nepagrįsti teiginiai, kad pareiškėjas naudojasi užsienyje negaliojančiu LLG. Skundžiamas teismo sprendimas neproporcingas, t. y. atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas, o teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo argumentais ir paliko galioti nepagrįstai įvestą draudimą atvykti į ES. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, negalėjo vertinti 2024 m. rugsėjo 11 d. ir 2025 m. sausio 20 d. aplinkybių.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, o taip pat aplinkybes, susijusias su gautomis SIRENE formomis, netenkintu pareiškėjo prašymu išbraukti duomenis iš NAS bei atšaukti SIS perspėjimą, ir akcentuoja, kad:

16.1. Sprendimas priimtas atsižvelgus į aplinkybes, dėl kurių buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, o ne dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo fakto. Migracijos departamento 2024 m. vasario 28 d. sprendimas nebuvo skųstas ir įsiteisėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1503-789/2025; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1137-822/2025; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-629/2025).

16.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eA-1873-624/2025 ir Nr. eA-2135-624/2025 nurodė, jog po ginčijamo sprendimo gauta informacija SIRENE formos dėl bandymo gauti vizą ar leidimą gyventi kitoje Šengeno acquis teritorijos valstybėje, turi būti vertinama ir pagrindžia aplinkybę, jog užsienietis piktnaudžiavo procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje.

16.3. Pareiškėjas, neteisėtai būdamas Šengeno erdvėje, neįgyja laisvo judėjimo teisės, todėl nėra ir pagrindo teigti, kad jam buvo pritaikyti kokie nors judėjimo ribojimai. Sprendimu, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, siekiama teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą. Pareiškėjas įstatymų nesilaikė, nors leidimo laikinai gyventi išdavimas suponuoja trečiosios šalies piliečio pareigą laikytis šalies, suteikusios leidimą laikinai gyventi, įstatymų. Pareiškėjas naudojosi Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams suteikiama laisvo judėjimo teise neteisėtai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo – trečiosios šalies piliečio, neteisėtai esančio Šengeno erdvėje – teisės buvo nepagrįstai apribotos.

16.4. Sprendimas priimtas nustačius konkrečius migracijos procedūrų pažeidimus ir įvertinus galimą nelegalios migracijos grėsmę. Nelegalios migracijos grėsmė Europos Sąjungoje pripažįstama visuotinai, todėl jai taikytinas visuotinai žinomos aplinkybės kriterijus ir ji neturi būti įrodinėjama. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas išvyko iš Šengeno erdvės. Taigi, pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras, ir dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės pareiškėjui buvo uždrausta atvykti, įtraukiant perspėjimą į SIS. Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, jis pakankamai motyvuotas, priimtas individualiai įvertinus svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 24S97330, kuriuo nuspręsta pareiškėjui B. M. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl Migracijos departamentas, įvertinęs individualias aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Teismas vertino kaip svarbią aplinkybę po Sprendimo priėmimo gautą informaciją iš Portugalijos SIRENE biuro dėl bandymo gauti vizą ar leidimą gyventi kitoje Šengeno acquis teritorijos valstybėje ir priėjo prie išvados, jog yra teisinis pagrindas palikti galioti draudimą atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, nes pareiškėjas sąmoningai piktnaudžiavo migracinėmis procedūromis, jo veiksmai sudaro pagrindą vertinti jį kaip keliantį grėsmę migracijos kontrolės sistemai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas, apeidamas nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos reikalavimus dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją bei kitas Šengeno erdvės valstybes, piktnaudžiavo migracinėmis procedūromis, o tai sudaro pagrindą taikyti atitinkamas teisines priemones.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neištyrė visų su byla susijusių aplinkybių, suabsoliutino atsakovo diskrecijos teisę uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką visais atvejais, kai yra panaikinamas LLG, netinkamai įvertino atsakovo teisę priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo į SIS, nesant nustatytos pareiškėjo keliamos grėsmės.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė įvertinęs, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, nes kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, jis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau darbo sutarties su Bendrove nesudarė) ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza nebuvo išduoti, kad pareiškėjas neturi ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, Migracijos departamentas Sprendime padarė išvadą, kad yra pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Taip pat Sprendime nurodyta ir tai, kad yra pagrindas įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti bei apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), pažymėjus, jog asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, atsižvelgus į draudimo atvykti instituto tikslą.

22. Byloje skundžiamas atsakovo Sprendimas grindžiamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, NAS taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais.

23. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

24. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 p.); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 p.); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 p.); užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 p.). Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktas nustato, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra pažymėjęs, kad įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1869-1047/2025). Šios institucijos diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios yra detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; ir kt.).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; ir kt.).

27. Tais atvejais, kai sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo vertinamas teismo, ir administracinėje byloje yra vertinamas tik sprendimo uždrausti atvykti ir / ar įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje, teisėtumas ir pagrįstumas, teismas taip pat vertina Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1701-525/2025; 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1762-602/2025; 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2697-415/2025).

28. Bylos duomenimis pareiškėjui 2023 m. lapkričio 6 d. išduotas LLG, kuris įteiktas 2023 m. lapkričio 16 d., Migracijos departamento 2024 m. vasario 28 d. sprendimu buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 punkto pagrindais, motyvuojant tuo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui 2023 m. gruodžio 24 d. atvykus į Lietuvos Respubliką, nebuvo sudaryta darbo sutartis.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju be faktų, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau nesudarė su Bendrove darbo sutarties, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar ) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pats nepranešė apie darbo sutarties nesudarymą Migracijos departamentui. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025 sprendė dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 25S22097, kuriuo atsisakyta išbraukti pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl draudimų panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo ir nusprendė pareiškėjo skundą atmesti, nes nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei atšaukti perspėjimą, įvestą į SIS. Kaip pagrįstai pabrėžia atsakovas, pareiškėjas, turėdamas LLG Lietuvoje, nesudaręs darbo sutarties ir apie tai nepranešęs Migracijos departamentui, Portugalijoje 2024 m. vasario 6 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, 2024 m. rugsėjo 11 d. gauta Portugalijos SIRENE biuro N forma. Šių faktinių aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju yra pakankamas ir objektyvus pagrindas pripažinti pagrįstu atsakovo argumentą, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

30. Kaip jau buvo minėta, Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 str. 8 d.), kurios yra detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Taigi kiekvienas atvejis ginčui aktualiais klausimais vertinamas individualiai (ABTĮ 56 str.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; ir kt.).

31. Atsižvelgusi į tai, jog atsakovas pagrįstai sprendė dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo panaikindamas pareiškėjui išduotą LLG, taip pat įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025 nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, byloje įrodyta, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas ir atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas.

32. Sprendimu taip pat buvo nuspręsta į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

33. Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

34. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė, kad nagrinėjamoje byloje analizuojamas pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo motyvai dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsti individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio (pareiškėjo) asmeninių aplinkybių bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinių vertinimą, nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši skundžiamo Sprendimo dalis atitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimus, yra proporcinga.

38. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose, tačiau pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose (2024 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024, 2025 m. gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1881-525/2025) buvo kitokios faktinės aplinkybės ir skirtingi ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog vien darbo sutarties nesudarymas ir dėl to leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas negali būti absoliutus pagrindas taikyti užsieniečiams judėjimo ribojimus tokiais atvejais, kai darbo sutartis nesudaroma dėl nuo užsieniečio nepriklausančių aplinkybių, kai nėra nustatytų aplinkybių, įrodančių, jog asmuo piktnaudžiauja migracijos procedūromis, neteisėtai lieka Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje ir pan., be to, kiekvienas atvejis ginčui aktualiais klausimais vertinamas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2620-552/2025). Nagrinėjamu atveju remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas, rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis