43d1770d-0ec0-408f-a4e3-52bd2bef11e1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1A-142/2012         Proceso Nr. 1-05-1-02031-2010-6          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)          1.1.8.1.1; 1.2.17.1; 2.1.7.4;         2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU       2012 m. kovo 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Aloyzo Kruopio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei,                            dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai, gynėjams: Gediminui Skaisčiui, R. K., Mindaugui RepÅ¡ui, Algirdui Gurauskui, Gintarei LeÅ¡kevičienei, nuteistiesiems: J. I., A. V., G. K., V. B., T. G., K. P., D. J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. I., G. K., V. B., T. G., K. P., D. J. ir nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo:J.

I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;V.

B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;T. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;K. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;D.

J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ D. J., V. B., G. K., A. V., T. G., R. N., J. I. ir K. P. konfiskuota po 13 585,07 Lt į valstybės biudžetÄ .IÅ¡ D. J., V. B., G. K., A. V., T. G., R. N., J. I. ir K. P. priteista po 136,49 Lt proceso iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Tuo pačiu nuosprendžiu R. N. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė :                                                    D.

J., V. B., G. K., A. V., T. G., J. I., K. P. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su R. N., iÅ¡vengdami muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , o bÅ«tent:D. J., V. B., G. K., A. V., T. G., J. I., K. P., veikdami bendrininkų grupe su R. N., turėdami tikslÄ iÅ¡ Rusijos Federacijos į Lietuvos RespublikÄ kontrabanda pargabenti cigarečių, 2010 m. liepos 19 d. apie 6.13 val. laivu „xxx“, valst. xxxx, nuosavybės teise priklausančiu AB „SEB lizingas“, iÅ¡ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto per Lietuvos Respublikos teritorinę jÅ«rÄ , esančiÄ Baltijos jÅ«roje, iÅ¡plaukė į Lietuvos Respublikos iÅ¡skirtinės ekonominės zonos dalį.

Po to apie 17 val. bÅ«dami Lietuvos Respublikos iÅ¡skirtinės ekonominės zonos dalyje, nuo Lietuvos Respublikos pakrantės nutolę apie 20 jÅ«rmylių, laivo kapitonui J. I. valdant laivÄ , D. J., V. B., G. K., A. V., T. G., R. N., K. P., veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais iÅ¡ jÅ«ros iÅ¡traukė tyrimo metu nenustatytų asmenų iÅ¡ Rusijos Federacijos atplukdytas dėžes su cigaretėmis, kuriose buvo 6 117 Lt vertės 1 000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George lights“, 322 786 Lt vertės 45 250 vnt. pakelių cigarečių „Viceroy Red“ ir 313 869 Lt vertės 44 000 vnt. pakelių cigarečių „Viceroy Blue“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, tada nuo dėžių nupjaustė virves, kuriomis jos buvo suriÅ¡tos, ir dėžes su cigaretėmis paslėpė įvairiose laivo patalpose, t. y. kajutėje, maÅ¡inų skyriuje, tualete bei pagalbinėse patalpose.

Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , laivu „xxx“, valst. xxx, nuosavybės teise priklausančiu AB „SEB lizingas“, kuriame buvo paslėptos cigaretės, iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡skirtinės ekonominės zonos dalies, kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , per teritorinę jÅ«rÄ 2010 m. liepos 19 d. apie 21 val. atplaukė į Klaipėdos valstybinį jÅ«rų uostÄ ir gabenamų daiktų, t. y. cigarečių, nepateikė muitinės kontrolei. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nams prie Kopgalio užkardos, esančios Klaipėdoje, Smiltynės pl. 2A, atliekant laivo patikrinimÄ , jame paslėptos cigaretės surastos ir paimtos.

Tokiu bÅ«du          D. J., V. B., G. K., A. V., T. G., J. I., K. P., veikdami bendrininkų grupe su R. N., iÅ¡vengdami muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno 1 000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George lights“, 45 250 vnt. pakelių cigarečių „Viceroy Red“ ir 44 000 vnt. pakelių cigarečių „Viceroy Blue“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė 642 772 Lt. Nuteistojo A. V. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, iÅ¡vadas grindė prielaidomis bei nesančiais liudytojų parodymais, neteisingai kvalifikavo kaltinamųjų veiksmus ir pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Taip pat teismas pažeidė su įrodinėjimu susijusias procesines teisės normas, nemotyvuotai atmetė gynybos praÅ¡ymus, darydamas iÅ¡vadas rėmėsi nepatikrintais duomenimis, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas, turėjusias esminės reikÅ¡mės neteisingam nuosprendžiui priimti.              Sprendžiant kaltės klausimÄ , pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, t. y., ar atlikti neteisėti veiksmai, uždrausti atitinkamu teisės aktu ir numatyti atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicijoje.

Teismas nuosprendyje nurodė, jog pažeisti 2000 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo         8 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimai. Neteisėti nuteistųjų veiksmai pasireiškė tuo, kad Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos dalyje, veikdami bendrininkų grupe, iš jūros ištraukė iš Rusijos Federacijos atplukdytas dėžes su cigaretėmis, nuo dėžių nupjaustė virves ir dėžes paslėpė įvairiose laivo patalpose.

Gynėja atkreipia dėmesį, jog minėtas įstatymas teismo nurodytų veiksmų nereglamentuoja (uždraudžia) kaip neteisėtos veikos. Ä®statyme nepasakyta apie draudžiamus atlikti veiksmus Lietuvos Respublikos iÅ¡skirtinės ekonominės zonos dalyje. Jame pasisakyta dėl draudimų kertant valstybės sienÄ bei plaukiant iki atvirų tarptautinei prekybai Lietuvos Respublikos jÅ«ros uostų, kuriuose yra pasienio kontrolės punktai. Pramoginis laivas, iÅ¡ kurio žvejojama, nuolat stoja, jame organizuojamos kitos pramogos – maudynės, tempimas laivu su pripučiama spec.

įranga ir pan. Å iuo atveju minėtas įstatymo draudimas, apimantis draudžiamus atlikti veiksmus (sustoti, įlaipinti ar iÅ¡laipinti žmones, iÅ¡krauti arba pakrauti prekes), negali bÅ«ti taikomas, laivui „xxx“ bÅ«nant Lietuvos Respublikos iÅ¡skirtinės ekonominės zonos dalyje, kur vyko žvejyba bei kitos pramogos. Dėl to nuteistojo veiksmus pakraunant į laivÄ jÅ«roje rastas dėžes teismas nepagrįstai įvertino kaip neteisėtus ir pažeidžiančius minėto įstatymo reikalavimus.

         A. V. ir kiti nuteistieji pripažino, kad rastos dėžės su cigaretėmis buvo pakrautos į laivÄ , tačiau nesuvokė, jog Å¡ie veiksmai neteisėti, uždrausti teisės akto ir juo labiau gali užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.A. V. į atvirÄ jÅ«rÄ plaukė kaip keleivis. Jam netaikomos pareigos, nustatytos laivo kapitonui ar įgulos nariui. Jis nežinojo, kaip elgtis jÅ«roje radus krovinį, todėl, net jei krovinio paėmimas ar nepraneÅ¡imas apie radinį yra neteisėti veiksmai, už juos gali atsakyti tik laivo kapitonas, kuris pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymÄ vadovauja laivui vienvaldiÅ¡kai, jam pavaldÅ«s laivo įgulos nariai ir keleiviai. Nuteistųjų veikÄ kvalifikavęs kaip kontrabandÄ , teismas nepagrįstai nustatė, kad nusikaltimas baigtas nuo daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas.

Teismas neteisingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus, nenustatė kontrabandos dalyko gabenimo bÅ«do, t. y. nei prekių gabenimo per muitinę fakto, nei prekių nepateikimo muitinės kontrolei fakto, nei atitinkamo leidimo neturėjimo fakto. Teismas konstatavo tik nepraneÅ¡imÄ apie gabenamÄ cigarečių krovinį. Å is neveikimas negali bÅ«ti laikomas kontrabanda, kadangi nepadaryti veiksmai, užtraukiantys baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 199 straipsnį. Nuosprendyje teismas nurodė, jog cigarečių krovinys buvo gabenamas, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ per teritorinę jÅ«rÄ , tačiau teismas nenustatė: gabenimo ne per muitinę; gabenimo per muitinę, tačiau nedeklaruojant kontrabandos objekto, nerodant muitinio tikrinimo metu.

Gabenimas ne per muitinę nenustatytas, nes laivas „xxx“ grįžo į Klaipėdos valstybinį jÅ«rų uostÄ ir priplaukė prie pasienio kontrolės punkto Kopgalio užkardos. Nebuvo vengimo priplaukti prie kontrolės punkto, bandymo iÅ¡vengti patikrinimo. Visi byloje apklausti VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nai teisme patvirtino, kad laivas „xxx“ priplaukė prie krantinės, kurioje yra pasienio kontrolės punktas, pareigÅ«nai pakilo į laivo denį, apžiÅ«rėjo laivÄ ir rado krovinį – dėžes su cigaretėmis.

Niekas iÅ¡ pareigÅ«nų neparodė, jog krovinys buvo slepiamas.Byloje nustatyta, kad valstybės siena kirsta atviroje jÅ«roje, t. y. 12 jÅ«rmylių pločio Baltijos jÅ«ros vandenų juostoje, kur nėra nei muitinės, nei pasienio posto. JÄ gali nustatyti tik specialių žinių turintis laivo kapitonas. Muitinės postas yra Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste. Prekės iÅ¡ laivo nebuvo iÅ¡krautos ar kitaip perduotos į krantÄ be muitinės ar kitų tarnybų žinios ar leidimo. Kapitonas su pareigÅ«nais apžiÅ«rėjo laivÄ bei krovinį.

Taip pat prekės nebuvo slepiamos specialiai tam įrengtose slėptuvėse, jokiais aktyviais veiksmais nuteistieji nedarė kliūčių patikrinti laivÄ bei krovinį, nevengė patikrinimo. Vienintelis galimas pažeidimas, pasireiÅ¡kęs neveikimu, kurį padarė laivo kapitonas ir apie kurį A. V. sužinojo tik teisme – tai Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiÅ«rimose uosto komplekso zonose taisyklių (toliau – Taisyklės) 24 punkto reikalavimų nevykdymas: laivo kapitonas privalėjo, prieÅ¡ laivui įplaukiant į Klaipėdos valstybinį jÅ«rų uostÄ , praneÅ¡ti Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei joms priimtinu bÅ«du apie iÅ¡gelbėtÄ jÅ«roje rastÄ krovinį.

Tačiau už šį pažeidimÄ neatsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnį, nes neatlikti veiksmai – prekių gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip Å¡ios kontrolės iÅ¡vengiant arba neturint leidimo gabenti. Už Taisyklių reikalavimų nevykdymÄ laivo kapitonui nebuvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jo veiksmai nebuvo niekaip įvertinti ir kvalifikuoti. Teisme kaip liudytojai apklausti VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nai patys negalėjo atsakyti į klausimÄ , kaip turi elgtis radęs krovinį jÅ«roje laivo kapitonas, negalėjo paaiÅ¡kinti, kam ir kada tai reikia praneÅ¡ti, koks teisės aktas Å¡iÄ tvarkÄ reglamentuoja.

Tokia aplinkybė patvirtina, jog situacija buvo nestandartinė ir pareigÅ«nams. Laivo kapitonas J. I. teisme paaiÅ¡kino nežinojęs tvarkos, kaip turėjo elgtis Å¡ioje situacijoje, pirmÄ kartÄ jÅ«roje radęs krovinį. Byloje liudytojų parodymais nustatyta, kad kapitonas pranešė VSAT Pasienio apsaugos rinktinei apie valstybės sienos kirtimÄ , bÅ«damas 12 jÅ«rmylių nuo kranto. AntrÄ kartÄ jis pranešė VSAT Pasienio apsaugos rinktinei apie įplaukimÄ Ä¯ Klaipėdos valstybinį jÅ«rų uostÄ .

Laivui įplaukus į uostÄ , VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nai paprašė priplaukti prie pasienio kontrolės punkto Kopgalio užkardos krantinės, kapitonas Å¡iam reikalavimui pakluso. Ä® laivÄ pakilę VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo laivÄ , rado krovinį, pranešė muitinei, iÅ¡kvietė pastiprinimÄ ir sulaikė keleivius bei įgulÄ . Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos. Esminė aplinkybė yra ta, jog krovinys nebuvo iÅ¡krautas iÅ¡ laivo be muitinės leidimo, nebuvo siekiama iÅ¡vengti muitinės kontrolės, jis nepateko į laisvÄ apyvartÄ , nebuvo pateikta žinomai neteisinga deklaracija apie laive esantį krovinį ar kitaip suklaidinti muitinės pareigÅ«nai.

JÅ«roje rasto krovinio iÅ¡gelbėjimas nelaikytinas neteisėtais veiksmais, kaip ir jo pakrovimas į laivÄ , virvių nupjaustymas. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad              A. V. bei kiti nuteistieji negabeno prekių ne per muitinę arba per muitinę jų nedeklaruodami ir/ar neturėdami leidimo. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog atlikti neteisėti veiksmai, sudarantys kontrabandos objektyviÄ jÄ pusę. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad jÅ«roje rastos dėžės su cigaretėmis buvo paslėptos įvairiose laivo patalpose.

Laive nebuvo įrengtos iÅ¡ anksto paruoÅ¡tos slėptuvės. Dėžės sukrautos laivo patalpose, nes ant denio nebuvo vietos. Dėl bangavimo jos bÅ«tų iÅ¡kritusios, be to, laivo denyje negalėtų judėti keleiviai ir įgulos nariai. Å iai aplinkybei patikrinti teisme gynėjai prašė atlikti eksperimentÄ , tačiau teismas be jokių motyvų praÅ¡ymÄ atmetė, pažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 270 straipsnio nuostatas. Tokiu bÅ«du nuteistieji neturėjo galimybės visapusiÅ¡kai įgyvendinti savo teisės į gynybÄ nuo pareikÅ¡tų kaltinimų.

Liudytojų R. B., V. M., A. V. ir D. J. (D. J.) parodymai patvirtina, jog dėžės su cigaretėmis nebuvo slepiamos, buvo užrakinta tik viena kajutės patalpa, nuo kurios kapitonas nerado rakto, tačiau tai nesutrukdė rasti dėžes kitose laivo vietose. Ä®vertinus Å¡ių liudytojų parodymus apie keleivių ir įgulos elgesį darytina iÅ¡vada, kad atliktas įprastinis laivo patikrinimas. Nė vienas iÅ¡ jų nepasakė, jog dėžės su cigaretėmis buvo paslėptos taip, kad jų nebÅ«tų galima pamatyti apžiÅ«rint laivÄ .

Keleivių elgesys, kurį apibÅ«dino pareigÅ«nai, buvo pakankamai adekvatus. Apie gabenamÄ krovinį, jÅ«roje įvykusius incidentus pareigÅ«nai klausė laivo kapitono, su juo apžiÅ«rėjo laivÄ , o keleivių neapklausė, neprašė jų paaiÅ¡kinimų ir pan. Radę cigaretes pareigÅ«nai iÅ¡kvietė pastiprinimÄ ir tik tada atlikti procesiniai veiksmai. NelogiÅ¡ka manyti, jog keleiviai turėjo aktyviai dalyvauti apžiÅ«rint laivÄ arba siekė nuslėpti jÅ«roje rastÄ krovinį akivaizdžiai matydami ir suprasdami, kad apžiÅ«rint laivÄ neslepiamos dėžės bus rastos.

Nei keleiviai, nei įgulos nariai nebandė iÅ¡vengti patikrinimo, bėgti, klaidinti pareigÅ«nų meluodami, nesudarė kliūčių laivÄ patikrinti ir pan. Taigi teismo iÅ¡vados dėl dėžių su cigaretėmis tariamo slėpimo pagrįstos tik prielaidomis.Visi nuteistieji duodami parodymus teisme patvirtino, jog jų tikslas buvo žvejyba ir pramogos, todėl neteisinga teismo iÅ¡vada, kad jų tikslas buvo ne tik žvejyba jÅ«roje, bet ir iÅ¡ jÅ«ros iÅ¡traukti dėžes su cigaretėmis. Susidariusios dvi nuteistųjų kompanijos, jų susidarymo aplinkybės (gimtadienis, giminaičiai, atsitiktinis iÅ¡vykimas) neturi bendrininkų grupės, susibÅ«rusios daryti sunkų nusikaltimÄ , požymių.

Nė vienas asmuo anksčiau neteistas, nėra duomenų juos buvus policijos įskaitoje, darius nusikaltimus ar pan. Taigi teismas nepagrįstai pasisakė dėl nuteistųjų nusikalstamo tikslo, neįvertino iÅ¡dėstytų aplinkybių, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas.IÅ¡vadÄ apie nuteistųjų žvejybos tikslÄ ir iÅ¡ankstinį susitarimÄ teismas padarė, remdamasis vienintele aplinkybe – nuteistojo D. J. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau D. J. vėliau ikiteisminio tyrimo metu Å¡ių parodymų atsisakė paaiÅ¡kinęs, jog buvo pasimetęs, jam darė spaudimÄ .

Teisme jis taip pat patvirtino buvęs psichologiškai paveiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Teismas atmetė tokius D. J. paaiškinimus motyvuodamas, kad pareigūnai negalėjo žinoti aplinkybių, kurias kaltinamasis nurodė apklausoje. Šis teiginys akivaizdžiai neteisingas: D. J. nurodė vienintelę aplinkybę G. K. jam sakius, jog reikės iškrauti dėžes iš jūros, tačiau pareigūnams buvo žinoma, kad dėžės ištrauktos iš jūros. D. J. nurodyta aplinkybė G. K. sakius, jog uždarbį pasiūlė klaipėdiečiai, taip pat nelaikytina aplinkybe, kurios pareigūnai negalėjo žinoti.

Byloje nėra jokių duomenų apie uždarbio žadėjimÄ , susitarimÄ ar mokėjimÄ . Å iuos parodymus kategoriÅ¡kai paneigė nuteistasis G. K., neigęs tokio turinio pokalbį su D. J. Jokių kitų kaltinimui reikÅ¡mingų aplinkybių apklausiamas D. J. nenurodė, jo parodymų nepatvirtino nė vienas nuteistasis. Nurodytos aplinkybės yra tik bendro pobÅ«džio informacija, akivaizdžiai žinoma pareigÅ«nams. Nuteistojo D. J. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui yra prieÅ¡taringi, nekonkretÅ«s, juose kalbama apie jo manymÄ , suvokimÄ , o ne faktų žinojimÄ , jų nepatvirtina kiti įrodymai.

D. J. nurodytų aplinkybių apie tariamÄ pokalbį su G. K. negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir jie nepatikrinti, todėl Å¡ie duomenys negali bÅ«ti pripažinti įrodymais. D. J. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti kitiems kaltinamiesiems ir jų gynėjams, užduoti klausimus. Tai neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje bei BPK 44 straipsnyje garantuojamų teisių į teisingÄ procesÄ , užduoti klausimus kaltinimo liudytojams.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartÄ pasisakė, kad žmogaus teisės pažeidžiamos tada, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuteisiamas, remiantis vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimų, parodymais arba kai tokie parodymai žymia dalimi lėmė asmens pripažinimÄ kaltu, arba remiantis vien kito kaltinamojo parodymais.Teisme duotus D. J. parodymus teismas nepagrįstai atmetė, nes jis paaiÅ¡kino, jog ikiteisminio tyrimo metu jam darė spaudimÄ ir psichologinį poveikį: asmuo pirmÄ kartÄ sulaikytas, anksčiau neturėjo reikalų su teisėsauga, įtariamas padaręs sunkų nusikaltimÄ , jį apklausė parÄ nemiegojus, neraÅ¡ant protokolo ir nedalyvaujant gynėjui, siÅ«lė iÅ¡leisti iÅ¡ areÅ¡tinės už „reikiamus“ parodymus, ribojo teisę paskambinti advokatui, apklausiant teisėjui dalyvavo VSAT pareigÅ«nai (stovėjo už nugaros).

Å ios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti apie dėl spaudimo duotus parodymus, kurie negali bÅ«ti pripažinti įrodymu.Teismas nuosprendyje nurodė, kad D. J. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, įrodantys kaltinamųjų nusikalstamÄ veikÄ : už kelionę laivu 1 400 Lt sumokėjo A. V. pagal 2010 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvitÄ , nors už žmogų reikėjo mokėti 200 Lt, ir jis teisme negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl sumokėjo daugiau;

„Sodros“ duomenys patvirtina, jog kaltinamieji niekur nedirba arba nedirbo; kaltinamieji neturėjo pinigų sumokėti už žvejybÄ . Daugiau duomenų teismas nenurodė, o Å¡ios aplinkybės yra tik prielaidos, kurių negalima pripažinti įrodymais pagal BPK 20 straipsnį ir kurios nepatvirtina D. J. parodymų. Visas Å¡ias aplinkybes nuteistieji logiÅ¡kai paaiÅ¡kino. Dėl sumokėjimo už kelionę. Nuteistasis A. V. sumokėjo už kelionę laivu, nes jis užsakė laivÄ ir taip buvo susitaręs su kapitonu.

Kaina priklausė nuo plaukimo laiko ir kur plaukiama. Sumokėjo žvejybos dienÄ , buvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos dokumentas, pinigai priimti. Sumokėta laivo kapitonui grįžtant iÅ¡ jÅ«ros, įplaukiant į uostÄ . Visi keleiviai buvo sulaikyti, todėl nelogiÅ¡ka, kad A. V. turėjo reikalauti, jog su juo atsiskaitytų kartu vykę keleiviai. Nuteistasis G. K. paaiÅ¡kino, kad bÅ«tų sumokėjęs grįžęs į krantÄ . Mokėjimo faktÄ patvirtinantis kasos dokumentas rodo tarp A. V. ir J. I. buvus dalykinius oficialius santykius ir nebuvus jokių kitų susitarimų dėl atlygio.Dėl tariamo negalėjimo paaiÅ¡kinti, kodėl sumokėjo 200 Lt daugiau.

A. V. teisme paaiÅ¡kino duodamas parodymus susipainiojęs. Sumokėtos sumos dydį patvirtina buhalterinis dokumentas, o mokėtina suma priklausė nuo žvejybos laiko, nuplaukto atstumo, žvejybos sėkmės (sugautos žuvies).Dėl to, kad kaltinamieji niekur nedirba. Žvejyba vyko 2010 m. liepos 19 d., pirmadienį, todėl joje galėjo dalyvauti tik nedirbantys arba atostogaujantys asmenys. IÅ¡vyka laivu buvo           A. V. gimtadienio dovana V. B. Be to, A. V. teisme paaiÅ¡kino, jog pardavė turėtÄ verslÄ , todėl turi pinigų bei turto ir gali sau leisti nedirbti.

Tai patvirtina pateiktos deklaracijos. G. K. paaiÅ¡kino dirbęs Norvegijoje, todėl pinigų taip pat turi, gali pramogauti, ir bÅ«tent jis turėjo atsiskaityti su A. V. už kitus keleivius.Dėl to, kad kaltinamieji su savimi neturėjo pinigų. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, remdamasis asmenų kratų protokolais ir kratos G. K. automobilyje protokolu, tačiau už kelionę laivu A. V. sumokėjo grįžtant į uostÄ , o G. K. teisme paaiÅ¡kino turėjęs pinigų banke ir automobilyje, tik pareigÅ«nai jų nerado.

Teismas neįvertino gynybos argumentų ir pačių nuteistųjų paaiÅ¡kinimų: kraunant dėžes iÅ¡ jÅ«ros, prie laivo „xxx“ buvo priplaukęs karinis laivas, kuris turėjo matyti kaltinamųjų veiksmus ir tai praneÅ¡ti atitinkamoms tarnyboms, o kaltinamieji suprato, jog uoste jų lauks pareigÅ«nai, kuriems bus perduotas rastas krovinys; jie nevengė patikrinimo ir neslėpė dėžių su cigaretėmis; nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų neturėjo kontaktų telefonu su Rusijos piliečiais, kad suderintų dėžių su cigaretėmis paėmimÄ , taip pat nenustatyti ryÅ¡iai su galimai krante laukiančiais asmenimis, turėjusiais paimti krovinį; taikant operatyvinės veikos metodus bei priemones, negauta jokių ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingų duomenų; nė vienas kaltinamasis neteistas, kiekvienas logiÅ¡kai paaiÅ¡kino vykimo tikslus ir aplinkybes; laivo stovėjimo vieta, į kuriÄ po plaukiojimo grįžta laivas, yra atvira, Å¡alia pėsčiųjų tako, apÅ¡viestoje ir gerai aplinkiniams (praeiviams) matomoje vietoje, todėl didelio kiekio dėžių iÅ¡krovimas nebÅ«tų nepastebėtas.PareigÅ«nų įtarimai negali bÅ«ti pripažinti įrodymu, nes jie tebuvo prielaidos, kuriomis remiantis patikrino iÅ¡ jÅ«ros grįžtantį laivÄ .

Taigi teismas tik deklaratyviai konstatavo, jog kaltinamųjų kaltė neginčijamai įrodyta teisme iÅ¡tirtų įrodymų visetu, pakankamai nemotyvavo ir nepagrindė iÅ¡vados, kad kaltinamųjų veika atitinka inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį.             Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog dėžės su cigaretėmis atgabentos iÅ¡ Rusijos Federacijos. Nė vienas pareigÅ«nas, stebėjęs laivo judėjimÄ radiolokacinėmis sistemomis, nefiksavo valstybės sienos kirtimo fakto, laivo „xxx“ kontaktų su kitu laivu.

Dėžių su cigaretėmis kilmę teismas grindė prielaidomis (cigaretės buvo su rusiÅ¡komis banderolėmis), rėmėsi pareigÅ«nų nepatvirtina informacija. Visi kaltinamieji teismui paaiÅ¡kino, kad karinis pakrančių apsaugos laivas prie laivo „xxx“ priplaukė tada, kai buvo kraunamos dėžės. Jie pagalvojo, jog iÅ¡ laivo matė juos bei rastÄ krovinį, ir tikėjosi, kad apie tai praneÅ¡ atitinkamoms tarnyboms uoste, todėl nesitikėjo iÅ¡vengti patikrinimo grįžus į uostÄ .

Å ioms aplinkybėms patikrinti gynėjai prašė teisme apklausti karinio laivo įgulos narius, tačiau teismas nemotyvavęs praÅ¡ymÄ atmetė, tuo pažeidęs BPK 270 straipsnio nuostatas. Teismas nepasinaudojo BPK 287 straipsnio 1 dalyje teismui suteiktomis teisėmis ir galimybėmis iÅ¡siaiÅ¡kinti kiek įmanoma visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingam nuosprendžiui priimti. Pareiga praneÅ¡ti apie krovinį nustatyta laivo kapitonui. Laivo keleiviai neturėjo net objektyvios galimybės to padaryti: jie nežino, kaip naudotis ryÅ¡io priemonėmis, kokiu bangų dažniu informacija perduodama, kam praneÅ¡ti, ar bÅ«tina tai praneÅ¡ti ir kada.

A. V. buvo įsitikinęs, jog laivo kapitonas J. I. atliko visus privalomus veiksmus. J. I. savo veiksmus (neveikimÄ ) paaiÅ¡kino tvarkos nežinojimu, tikėjimu, kad karinis laivas apie rastas dėžes jau pranešė, taip pat savo sveikatos problemomis, dideliu susijaudinimu. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nai parodė, jog laivo kapitonas mažiausiai du kartus ryÅ¡io priemonėmis susisiekė su uosto tarnyba, pranešė apie valstybės sienos kirtimÄ , įplaukimÄ Ä¯ uostÄ , tačiau neinformavo apie rastÄ krovinį.

Pokalbiai ryÅ¡io priemonėmis neįraÅ¡omi, todėl negalima patikrinti, kÄ kapitonas pranešė, o ko – ne. Toks nepraneÅ¡imas negali bÅ«ti kontrabandÄ kvalifikuojantis požymis, kadangi kontrabanda padaroma tik aktyviais veiksmais tiesiogine tyčia. Teismas nuosprendyje visai nepasisakė dėl kaltinamųjų subjektyviosios pusės turinio, neindividualizavo kiekvieno nuteistojo veiksmų ir jų psichinio santykio su atliktais veiksmais, nenustatė tiesioginės tyčios požymių ir jų nepagrindė jokiais įrodymais.

Teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo iÅ¡vadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Nagrinėjamu atveju teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prieÅ¡taringais įrodymais, nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų, tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų, įrodymus vertino atsietai vienÄ nuo kito.

Tuo teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimÄ Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ.Nuteistojo A. V. gynėja apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl A. V. nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis J. I. apeliaciniame skunde dėsto tuos pačius argumentus, kokie iÅ¡dėstyti nuteistojo A. V. gynėjos apeliaciniame skunde, todėl jie nekartojami.

Papildomai apeliantas nurodo, kad net pripažinus jį kaltu teismas paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, nes įstatymas numato ir baudÄ . Jis neteistas, dirba, iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , serga sunkia liga. Aptikus atviroje jÅ«roje plaukiančias dėžes, apeliantas neleido jų krauti į laivÄ , tačiau iÅ¡kylautojai jo nepaklausė. Teismo motyvas, jog neigdamas savo kaltę jis trukdė tyrimui, niekuo nepagrįstas, juo tik buvo grindžiama su laisvės atėmimu susijusi skiriama bausmė.Nuteistasis J.

I. apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde dėsto analogiškus argumentus, kaip ir nuteistojo A. V. gynėja, todėl jie nekartojami. Papildomai apeliantas nurodo, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog jo veiksmai yra nusikalstami, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Įvykio metu jis buvo stipriai apgirtęs ir neprisimena, kada ir kokius veiksmus atliko, todėl daugelio aplinkybių negali nei patvirtinti, nei paneigti.

Dėl to savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis nekeitė parodymų, neklaidino pareigÅ«nų ir teismo. Apeliantas nebuvo Å¡ios iÅ¡vykos organizatorius, už niekÄ niekam nemokėjo. Jis neteistas, turi Å¡eimÄ , tris nepilnamečius vaikus, vienam iÅ¡ jų ima reikÅ¡tis ligos požymiai; dirba dviejose darbovietėse, kad iÅ¡laikytų Å¡eimÄ . Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas galėjo skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ .Nuteistasis V.

B. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti arba skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ .                          Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, iÅ¡vadas grindė prielaidomis bei nesančiais liudytojų parodymais, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus ir pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Be to, teismas pažeidė su įrodinėjimu susijusias procesines teisės normas, nemotyvuotai atmetė gynybos praÅ¡ymus, darydamas iÅ¡vadas rėmėsi nepatikrintais duomenimis, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas, turėjusias esminės reikÅ¡mės neteisingam nuosprendžiui priimti.Nuosprendyje teismas nurodė, kad pažeisti 2000 m. gegužės 9 d.

Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo reikalavimai. Apeliantas nepripažįsta pažeidęs šį įstatymÄ . Bet to, jeigu ir buvo įstatymo pažeidimas, jis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės laivo keleiviui, juo labiau dėl kontrabandos. Teisme visi nuteistieji patvirtino vykę į žvejybÄ bei atÅ¡vęsti V. B. gimtadienį. Tai buvo ne pirma apelianto žvejyba jÅ«roje 2010 m. su kapitonu J. I. ir A. V.. Jis nežino, kas pamatė plaukiojančias dėžes. Dėžes su cigaretėmis krovė visi bendrai ir nesitarė, kÄ su radiniu daryti.

Pripažįsta aplinkybę, jog rastos dėžės su cigaretėmis pakrautos į laivÄ nesuvokiant, kad Å¡ie veiksmai neteisėti, juos draudžia teisės aktas ir juo labiau gali užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Teismas padarė nepagrįstÄ ir neargumentuotÄ iÅ¡vadÄ , jog jų tikslas buvo ne tik žvejyba, bet ir iÅ¡ jÅ«ros iÅ¡traukti dėžes su cigaretėmis, už tai pažadėtas užmokestis. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindė ,,Sodros“ duomenimis, kad apeliantas, T. G., V. B., K.

P., A. V., R. N. tam tikrÄ laiko tarpÄ niekur nedirbo. Å i aplinkybė nėra priežastis pripažinti jį padarius kontrabandÄ . NeaiÅ¡ku, kodėl pinigų pas nuteistuosius neradimÄ teismas irgi pripažino kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų padarius nusikalstamÄ veikÄ , nes teismas pripažino, jog už žvejybÄ jÅ«roje sumokėjo A. V. Tai patvirtina buhalteriniai dokumentai. Pasienio pareigÅ«nui įtarimÄ sukėlė tai, kad laivu į žvejybÄ plaukti 6 žmonėms brangu, įprastai plaukia 10-14, tačiau iÅ¡ apžiÅ«rėto Kopgalio užkardos žurnalo matyti, jog laivu „xxx“ į žvejybÄ 6 ir net 2 asmenys plaukė net penkis kartus.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad cigaretės laive „xxx“ buvo paslėptos.

Priešingai, visi pareigūnai parodė, jog cigarečių dėžių buvo prikrauta visame laive – tualete, triume, mašinų skyriuje. Dėžės su cigaretėmis nebuvo užkrautos kokiais nors rakandais, uždangstytos ar kitaip apsunkinta jas rasti. Vien ta aplinkybė, kad kapitonas nerado rakto nuo kajutės ir duris reikėjo laužti, neduoda pagrindo teigti, jog cigaretės slėptos. Dėžės buvo sukrautos laivo patalpose, kadangi ant denio nebuvo vietos. Dėl bangavimo laivui plaukiant jos būtų iškritusios, be to, laivo denyje nebūtų galėję judėti keleiviai ir įgulos nariai.

Å iai aplinkybei patikrinti teisme gynėjai prašė atlikti eksperimentÄ , ar laivo denyje bÅ«tų tilpusios dėžės, ir tuo paÅ¡alinti abejones dėl dėžių slėpimo, tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė. ApžiÅ«rėjus laivÄ ,,xxx“ nenustatyta, kad jis kaip nors perdarytas, padarytos specialios sunkiau aptinkamos ertmės ar patalpos kontrabandinėms prekėms vežti. ApžiÅ«rėtas apelianto automobilis, tačiau nenustatyta, jog ir jis kaip nors perdarytas ar pritaikytas kontrabandai vežti.

Rasto krovinio neslėpus galėjo patvirtinti karinio laivo, kuris buvo priplaukęs prie laivo „xxx“, kai buvo kraunamos cigaretės, įgulos nariai. Teismas Å¡ių liudytojų neapklausė ir nepaneigė nuteistųjų parodymų juos galvojus, kad apie rastÄ krovinį pareigÅ«nams praneÅ¡ karinio laivo įgula. Net jei apeliantas kaip laivo keleivis bÅ«tų suvokęs, jog apie radinį reikia praneÅ¡ti, bÅ«damas jÅ«roje to padaryti nebÅ«tų galėjęs, nes nežino, kaip naudotis ryÅ¡io priemonėmis, kokiu bangų dažniu informacija perduodama, kam ir kada reikia praneÅ¡ti.

Ä® atvirÄ jÅ«rÄ jis vyko kaip keleivis, jam netaikomos laivo kapitonui ar įgulos nariui nustatytos pareigos. Jis nežinojo, kaip elgtis jÅ«roje radus krovinį. Teisme to negalėjo pasakyti ir kaip liudytojai apklausti VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nai. Å i aplinkybė patvirtina, kad situacija buvo nestandartinė ir jiems. Byloje nustatyta, jog valstybės siena kirsta atviroje jÅ«roje, 12 jÅ«rmylių pločio Baltijos jÅ«ros vandenų juostoje, kurioje nėra nei muitinės, nei pasienio posto.

Be to, Å¡i juosta vizualiai nematoma, jÄ gali nustatyti tik laivo kapitonas pagal laive esančius navigacinius įrenginius, jÅ«rinius žemėlapius. Muitinės postas yra Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste. Joks teisės aktas laivo keleivio neįpareigoja priimti sprendimo dėl rasto jÅ«roje krovinio gelbėjimo, jo pakrovimo į laivÄ , praneÅ¡ti apie atviroje jÅ«roje įvykusį incidentÄ (krovinio iÅ¡gelbėjimÄ ) Klaipėdos teritorinei muitinei ir VSAT Pakrančių apsaugos rinktinei.Nė vienas keleivis ar įgulos narys nebandė iÅ¡vengti patikrinimo, bėgti, nesudarė kliūčių laivÄ patikrinti, nebandė klaidinti pareigÅ«nų meluodami krovinio nebuvus ir pan.

Laivui įplaukus į uostÄ , pareikalavus priplaukti prie pasienio kontrolės krantinės patikrinimui, kapitonas Å¡iam reikalavimui iÅ¡ karto pakluso. Keleivių neapklausė, neprašė duoti paaiÅ¡kinimų ar pan. Radę cigaretes pareigÅ«nai iÅ¡kvietė pastiprinimÄ , po to atliko kitus procesinius veiksmus. NelogiÅ¡ka manyti, kad keleiviai turėtų aktyviai dalyvauti apžiÅ«rint laivÄ arba jog jie siekė nuslėpti jÅ«roje rastÄ krovinį akivaizdžiai matydami ir suprasdami, kad apžiÅ«rint laivÄ neslepiamos dėžės bus rastos.Teismas rėmėsi liudytojų, konkrečiai neįvardytų pareigÅ«nų, parodymais ir konstatavo, jog toje vietoje, kur plaukė laivas „xxx“, Å¡alia buvo Rusijos žvejybinis laivas.

Apelianto nuomone, teisme Å¡i aplinkybė nenustatyta, o teismas iÅ¡vadÄ padarė iÅ¡ prielaidų. Liudytojas A. G. parodė, kad 2010 m. liepos 19 d. radarai užfiksavo du objektus – laivÄ â€žxxx“ ir karinį laivÄ , trečias objektas nebuvo užfiksuotas. Radarai neužfiksavo ir valstybės sienos kirtimo. TÄ patvirtina oficiali pažyma. PareigÅ«nai R. B., V. M. teisme pasakė tik savo įtarimus dėl Å¡alia laivo „xxx“ plaukiančio žvejybinio laivo. Liudytojas A. G. patvirtino, jog valstybės siena nebuvo kirsta.

Nuosprendyje teismas aprašė VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų įtarimus, kuriais pagrindė nuosprendį, tačiau įtarimai negali bÅ«ti pripažinti įrodymu.Teismas nuosprendyje rėmėsi mobiliųjų telefonų apžiÅ«ra ir telefonų iÅ¡klotinių analize, tačiau ji nieko neįrodo, tik patvirtina faktÄ , kad nuteistieji pažįstami ir tarėsi dėl 2010 m. liepos 19 d. vyksiančios žvejybos. To niekas niekada neneigė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kontroliuojami telefoniniai pokalbiai, tačiau negauta duomenų, jog nuteistieji užsiima neteisėta veikla.

Teismas nurodė, kad cigarečių krovinys gabentas, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ per teritorinę jÅ«rÄ , tačiau nenustatė gabenimo ne per muitinę ar per muitinę, tačiau nedeklaruojant kontrabandos objekto, fakto. Teisme ne tik nuteistieji, bet ir kaip liudytojai apklausti pareigÅ«nai patvirtino, jog laivas „xxx“ grįžo į Klaipėdos valstybinį jÅ«rų uostÄ ir priplaukė prie pasienio kontrolės punkto Kopgalio užkardos krantinės. Nebuvo vengiama priplaukti prie kontrolės punkto ar bandoma iÅ¡vengti patikrinimo.

PareigÅ«nai pakilo į laivo denį, patikrino dokumentus, apžiÅ«rėjo laivÄ . Teismas visai nevertino aplinkybės, kad krovinys nebuvo iÅ¡krautas iÅ¡ laivo be muitinės leidimo, nebuvo siekiama iÅ¡vengti muitinės kontrolės, krovinys nepateko į laisvÄ apyvartÄ , nebuvo pateikta žinomai neteisinga deklaracija apie laive esantį krovinį ar kitaip suklaidinti muitinės pareigÅ«nai. JÅ«roje rasto krovinio iÅ¡gelbėjimas nelaikytinas neteisėtu veiksmu, taip pat ir jo pakrovimas į laivÄ , virvių nupjaustymas.Teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais D.

J. parodymais, kuriuos jis paneigė jau kitos apklausos metu nurodęs, jog buvo pasimetęs, jam darė spaudimÄ . Tie jo parodymai akivaizdžiai prieÅ¡taringi, nekonkretÅ«s, tai jo manymas, suvokimas, jų nepatvirtina kiti įrodymai.Be to, įvertinęs apelianto veiksmus kaip nusikalstamus, teismas paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, nes ji turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

BK 199 straipsnio 1 dalies sankcija yra alternatyvi, t. y. kaltininkui gali bÅ«ti skiriama arba bauda, arba laisvės atėmimas iki 8 metų. Tuo atveju, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato alternatyvias kitų rÅ«Å¡ių bausmes, pirmiausia turi bÅ«ti svarstoma galimybė kaltininkui skirti nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu bausmę, o laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi bÅ«ti motyvuotas.

Apeliantas nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad iÅ¡ dalies prisipažindamas klaidino teismÄ , siekė iÅ¡vengti atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė. Tai jo neapibÅ«dina blogai. Apeliantas turi draugę, su kuria augina dvejų metų sÅ«nų, 2011 m. rugpjūčio 4 d. įsidarbino UAB „Raseinių statyba“. Močiutė yra Å«kininkė, tėvas ir senelis mirę. Nei močiutė, nei mama dėl amžiaus ir sveikatos bÅ«klės negali prižiÅ«rėti Å«kio, todėl apeliantas visÄ savo laisvalaikį skiria darbui močiutės Å«kyje.

SeniÅ«nija jį charakterizuoja gerai, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Gabentas krovinys paimtas, todėl neatsirado ypatingų pasekmių valstybės ekonomikai ar verslo tvarkai. Skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes ir skirti nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu bausmę, t. y. baudÄ .Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.                                       Nuteistasis D.

J. apeliaciniame skunde nurodo motyvus, analogiÅ¡kus nuteistojo G. K. apeliacinio skundo motyvams, todėl jie nekartojami. Papildomai apeliantas nurodo, jog teismas turėjo remtis jo parodymais, duotais teisme, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie yra nekonkretÅ«s, prieÅ¡taringi, jų nepatvirtina kiti įrodymai. Po sulaikymo buvo pasimetęs, jam darė psichologinį spaudimÄ , ikiteisminio tyrimo teisėjui iÅ¡sakė tik savo samprotavimus. Tuo metu buvo sulaikytas, norėjo iÅ¡eiti į laisvę, o viena iÅ¡ sÄ lygų buvo duoti parodymus, kokių pageidavo pareigÅ«nai.

Pas teisėjÄ apklaustas su antrankiais, už nugaros stovėjo pasienio pareigÅ«nai. Papildomai apklaustas patikslino savo parodymus ir atsisakė ankstesnių parodymų. Akistatų su kitais nuteistaisiais metu patvirtino tik faktÄ , kad pamatę dėžes visi nusprendė jas iÅ¡traukti, pasiskirstė darbus – kas trauks, kas pjaustys virves, kas dėžes neÅ¡ios. Nuo 2011 m. liepos 4 d. dirba pagal verslo liudijimÄ , turi turtinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ ir Raseinių kredito unijai, juos vykdo, mama turi Å«kį, kuriame pagrindinius darbus dirba jis, nes tėvas miręs. SeniÅ«nija charakterizuoja gerai, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka.

Dėl to teismas galėjo skirti baudÄ .Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde nurodo motyvus, analogiÅ¡kus nuteistojo G. K. apeliacinio skundo motyvams, todėl jie nekartojami. Papildomai apeliantas nurodo, jog tai buvo jo pirma žvejyba jÅ«roje. Pusbrolis G. K. už žvejybÄ už jį žadėjo sumokėti 200 Lt, o jis už tai turėjo iÅ¡valyti žuvį. Pinigų neturėjo, todėl valė žuvį.

Nuo 2011 m. gegužės 5 d. dirba pagal verslo liudijimÄ , turi turtinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo. Jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, gerai charakterizuojamas. Dėl to teismas galėjo skirti baudÄ .Nuteistasis K. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis T. G. apeliaciniame skunde nurodo motyvus, analogiÅ¡kus nuteistojo G. K. apeliacinio skundo motyvams, todėl jie nekartojami. Papildomai apeliantas nurodo, kad turi draugę, su kuria augina 4 metų dukrÄ , 2011 m. rugpjūčio 4 d.

įsidarbino UAB „Raseinių statyba“, turi neįgalų tėvÄ , todėl padeda tėvams prižiÅ«rėti Å«kį. Blogai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Dėl to teismas galėjo skirti baudÄ .Nuteistasis T. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Teismo posėdyje nuteistieji J. I., A. V., G. K., V. B., T. G., K. P. ir D. J. bei jų gynėjai praÅ¡o nuteistųjų ir A.

V. gynėjos apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė praÅ¡o visus skundus atmesti.Nuteistųjų J. I., G. K., V. B., T. G., K. P., D. J. ir A. V. gynėjos apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Teisėjų kolegijos nuomone, visų nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl kontrabandos padarymo bÅ«do.

Be to, skirdamas nuteistiesiems bausmes, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl to paskyrė aiÅ¡kiai per griežtas bausmes.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais kitiems nuteistiesiems, nuosprendį keičia ir R. N. dėl kontrabandos padarymo bÅ«do bei paskirtos aiÅ¡kiai per griežtos bausmės.                                                                 Dėl įrodymų vertinimo ir esminių BPK pažeidimų Esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylÄ nenustatyta.

Apeliantai apeliaciniuose skunduose teigia, jog teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė klaidingas išvadas, turėjusias esminės reikšmės neteisingam nuosprendžiui priimti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, tirdamas ir vertindamas įrodymus.BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Kita sÄ lyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu.

Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir       4 dalyse.Apeliantai skunduose teigia, kad teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais D. J. parodymais ir juos laikyti įrodymu, nes jie yra prieÅ¡taringi, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys.Toks skundų argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kaltinamojo, liudytojo ar nukentėjusiojo parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.BPK 189 straipsnio nuostatos numato, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis gali bÅ«ti apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti duotus parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa svarbi tuo, jog toks įtariamojo parodymų procesinis įforminimas turi reikÅ¡mės tokių parodymų įrodomajai galiai ir iÅ¡ esmės prilygsta parodymų, duotų teismo proceso metu, įrodomajai galiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2008, 2K-412/2008 ir kt.). Jeigu asmuo teismo posėdžio metu pakeičia parodymus ir jie iÅ¡ esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tada ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teismo posėdyje tiriami ir vertinami, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetÄ .PrieÅ¡ingai, nei skunde teigia nuteistojo A.

V. gynėja, iÅ¡ minimo procesinio dokumento matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai apklausiant kaip įtariamÄ jį D. J. dalyvavo gynėjas, prokuroras, teismo posėdžio sekretorius fiksavo apklausÄ ir surašė apklausos protokolÄ , kurį visi dalyvavę asmenys pasirašė, dėl protokolo turinio niekas pastabų nepareiÅ¡kė (5 t., 151–152 b. l.). Å iuos parodymus D. J. patvirtino akistatose su A. V. (5 t., 153–154 b. l.) bei V. B. (5 t., 156 b. l.). IÅ¡ esmės panaÅ¡ius parodymus D. J. davė, apklausiamas ir pirmÄ kartÄ kaip įtariamasis (5 t., 147–148 b. l.).Taigi ikiteisminio tyrimo metu D.

J. net kelis kartus esmines įvykio aplinkybes nurodė vienodai, o parodymus pakeitė tik po keturių mėnesių.Byloje nėra jokių duomenų, jog D. J. būtų kaip nors neteisėtai paveiktas, kad duotų tokio turinio parodymus, kurie užfiksuoti jo ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausos protokole.D. J. parodymus dėl jam pareigūnų daryto psichologinio spaudimo teismas pagrįstai atmetė, nes pareigūnai negalėjo žinoti aplinkybių, kurias jis nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjos atliekamoje apklausoje.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos nuteistasis D.

J. parodė, jog G. K. pasiÅ«lė važiuoti į žvejybÄ ir padirbėti už 300 Lt. G. K. šį uždarbį pasiÅ«lė klaipėdiečiai. JÅ«roje klaipėdiečiai Vytenis (V. B.) ir ArÅ«nas (A. V.) davė nurodymus, kad reikia traukti dėžes iÅ¡ vandens (5 t., 151–152 b. l.).Nors Å¡ios apklausos metu faktas, jog dėžės su cigaretėmis buvo iÅ¡trauktos iÅ¡ jÅ«ros, jau buvo nustatytas, tačiau pareigÅ«nai negalėjo žinoti, kad bÅ«tent G. K., o ne kuris nors kitas nuteistasis D.

J. pasiÅ«lė tokį uždarbį. Aplinkybės, jog šį uždarbį G. K. pasiÅ«lė klaipėdiečiai, pareigÅ«nai taip pat negalėjo žinoti ir tariamai nurodyti D. J.Taigi iÅ¡dėstytas aplinkybes pareigÅ«nai sužinojo tik pirmÄ kartÄ nuteistÄ jį D. J. apklausę ikiteisminio tyrimo metu, kur jis davė iÅ¡ esmės panaÅ¡ius parodymus.Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. J. parodymus davė savo noru, jo parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausos protokole užfiksuoti teisingai.

Beje, apie jokį psichologinį spaudimÄ jis neužsiminė ir po keturių mėnesių, kai nurodė vienintelę savo parodymų pakeitimo priežastį, jog buvo pasimetęs (5 t., 159 b. l.).Nepagrįstas apeliantų skundų argumentas, kad D. J. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti kitiems kaltinamiesiems ir jų gynėjams, užduoti klausimus.BPK 189 straipsnis, reglamentuojantis ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos įtariamojo apklausos tvarkÄ , nenumato, jog toje apklausoje turi teisę dalyvauti kiti įtariamieji ir jų gynėjai.

Ä®tariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamose liudytojo bei nukentėjusiojo apklausose (BPK 184 straipsnio 4 dalis, 185 straipsnis).Atsižvelgdama į BPK 189 straipsnyje iÅ¡dėstytus reikalavimus ir į tai, kad bylÄ nagrinėjant teisme visiems kaltinamiesiems bei jų gynėjams nebuvo atimta ar suvaržyta teisė užduoti klausimus D. J., teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, jog, ikiteisminio tyrimo teisėjai D. J. apklausiant jiems nedalyvaujant, padarytas esminis pažeidimas, pažeidęs Konvencijos 6 straipsnio bei BPK 44 straipsnio nuostatas.

             Apeliantai skunduose teigia, kad D. J. ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausoje nurodytų aplinkybių apie tariamÄ pokalbį su G. K. negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, duomenys nepatikrinti, todėl jie negali bÅ«ti pripažinti įrodymais.Toks apeliacinių skundų argumentas nepagrįstas.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymais gali bÅ«ti tik įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant iš skirtingų šaltinių gautus duomenis. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai, tiek teisme duotus D. J. parodymus, juos sugretino tarpusavyje, atskleidė jų esminius prieštaravimus, palygino su kitų nuteistųjų, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga ir pagrįstai pripažino patikimais ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus D. J. parodymus bei jais vadovavosi. Ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti D.

J. parodymai teisme tinkamai įvertinti pagal jų nuoseklumÄ , patikimumÄ ir atsižvelgiant į kitų bylos duomenų visumÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus D. J. parodymus kaip tinkamÄ Ä¯rodymÄ ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.Apeliantai skunduose teigia, jog teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, kurios neva patvirtina D. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus, yra tik prielaidos, kurių negalima pripažinti įrodymais.Toks skundų argumentas taip pat atmetamas.Å iame nuosprendyje jau minėta, kad pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, ir tai yra jo teisė bei pareiga.

Jeigu apeliantai ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, dėl to nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Tokie motyvai skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti.Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visetu, patvirtinusiu D. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus, leidusiu padaryti iÅ¡vadÄ , jog jie yra teisingi.Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti D. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, kurių turinys bus analizuojamas, aptariant nuteistųjų kaltę.Apeliantai skunduose nurodo, kad teismas rėmėsi liudytojų, konkrečiai neįvardytų pareigÅ«nų, parodymais ir konstatavo, jog toje vietoje, kur plaukė laivas „xxx“, Å¡alia buvo Rusijos žvejybinis laivas.

Apeliantų nuomone, Å¡i aplinkybė byloje nenustatyta, o teismas iÅ¡vadÄ padarė, remdamasis VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų A. G., R. B., V. M. ir A. G. įtarimais, kurie negali bÅ«ti pripažinti įrodymu.Apeliacinių skundų argumentas, kad negalima pripažinti patikimais įrodymais pareigÅ«nų parodymų, nes niekas iÅ¡ jų nematė rusų žvejybinio laivo, yra nepagrįstas.Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu.

Teismo iÅ¡vadų apie įrodymų vertinimÄ pateikimas nuosprendyje negali bÅ«ti laikomas tik samprotavimais ir įtarimais vien dėl to, jog turimi įrodymai byloje nėra tiesioginiai.Pažymėtina, kad įrodymu gali bÅ«ti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikÅ¡mingÄ aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas.Ä®statymas neteikia pirmenybės nė vienai įrodymų grupei pagal jų klasifikavimÄ (pirminiai ir iÅ¡vestiniai, tiesioginiai ir netiesioginiai, etc.).

Visi įrodymai įvertinami bendra tvarka ir pagal jų visumÄ daromos atitinkamos iÅ¡vados.Jau minėta BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Dėl to teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. G., R. B., V. M. ir A. G. parodymais, juos susiejęs nuoseklia bei logiÅ¡ka grandine su kitais įrodymais ir laikęs tinkamu įrodymu, patvirtinančiu nuteistųjų kaltę.IÅ¡dėstyti argumentai paneigia apeliacinių skundų deklaratyviÄ nuorodÄ Ä¯ EŽTT praktikos nesilaikymÄ .

Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė gynybos pateiktus praÅ¡ymus, todėl atlikdamas įrodymų tyrimÄ padarė esminių BPK pažeidimų.Su tokiais skundų argumentais nėra pagrindo sutikti.Pagal BPK 270 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių praÅ¡ymus ir iÅ¡siaiÅ¡kinęs, ar pateikti praÅ¡ymai turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui, objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotÄ nutartį.Atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių praÅ¡ymų ir tokia teismo pozicija negali bÅ«ti vertinama kaip galimybės gintis nuo kaltinimo neužtikrinimas (BPK 10 straipsnio 2 dalis).

Svarstydamas praÅ¡ymus bei dėl jų nuspręsdamas, teismas turi laikytis esminio reikalavimo – iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes  (BPK 20 straipsnio 5 dalis).IÅ¡ pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad baigdamas įrodymų tyrimÄ teisėjas klausė nagrinėjimo teisme dalyvių, ar jie turi praÅ¡ymų. Kaltinamieji bei jų gynėjai savo teise pasinaudojo ir prašė byloje atlikti eksperimentÄ , jog bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar dėžės laive buvo slepiamos, taip pat iÅ¡kviesti ir apklausti karinio laivo įgulos narius, kurie neva matė, kaip kaltinamieji krovė cigarečių dėžes į laivÄ (7 t., 81 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių nuomonės dėl pateiktų praÅ¡ymų, juos atmetė nenurodęs jokių motyvų. Reikia pripažinti, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas praÅ¡ymus iÅ¡sprendė, nesilaikydamas BPK 270 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, tačiau Å¡ie procesiniai pažeidimai nelaikomi esminiais, kadangi juos iÅ¡taisė apeliacinės instancijos teismas. Proceso Å¡alims pareiÅ¡kus analogiÅ¡kus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismas juos iÅ¡nagrinėjo ir atmetė motyvuodamas tuo, jog eksperimento atlikti netikslinga, nes esmė ne tai, kad laivo denyje cigarečių dėžės galėjo netilpti.

Å iuo atveju svarbu, jog kaltinamieji geranoriÅ¡kai nesudarė sÄ lygų pareigÅ«nams apžiÅ«rėti laivo. Karinio laivo įgulos narių apklausų pripažinti bÅ«tinomis nėra pagrindo, nes jie negalėtų nurodyti su įvykiu susijusių reikÅ¡mingų bylos aplinkybių.Apeliantai skunduose teigia, kad atmesdamas jų praÅ¡ymus teismas nepasinaudojo           BPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis.Atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog BPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytÄ proceso veiksmÄ nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek konkretÅ«s proceso veiksmai turi įtakos bylos aplinkybių tyrimo iÅ¡samumui.Kita vertus, Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato, kiek ir kokių rÅ«Å¡ių įrodymų turi bÅ«ti, kad teismas galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , jog padaryta nusikalstama veika ir tÄ veikÄ padaręs asmuo yra kaltas.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas įrodymus vertina laisvai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ä®rodymų pakankamumo reikalavimas reiÅ¡kia, jog baudžiamajame procese neturi bÅ«ti įrodinėjama iki begalybės.Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktų duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog apeliantų skunduose minimų aplinkybių tyrimas teismui leistų padaryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ dėl nusikaltimo aplinkybių ir nuteistųjų kaltės.Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamajame procese numatytų įrodymų tyrimo taisyklių ir, kaip to reikalauja                        BPK 301 straipsnio nuostatos, apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Ä®rodymų vertinimo aspektu byloje nepažeistas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkto iÅ¡aiÅ¡kinimas.                                                                                            Dėl nuteistųjų kaltės ir veikos kvalifikavimo Apeliantų skundų argumentai, jog jų veikoje nėra kontrabandos sudėties, atmetami kaip nepagrįsti.

BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamojo įstatymo numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicija nustato kontrabandos nusikaltimo sudėtį: ,,Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip Å¡ios kontrolės iÅ¡vengė <...>“.Kontrabandos objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tik aktyviais veiksmais, t. y. neteisėtai gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ .Byloje surinktais ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtais įrodymais nustatyta, jog nuteistieji laivu ,,Wismar“ iÅ¡ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto per Lietuvos Respublikos teritorinę jÅ«rÄ , esančiÄ Baltijos jÅ«roje, iÅ¡plaukė į Lietuvos Respublikos iÅ¡skirtinės ekonominės zonos dalį ir, bÅ«dami Lietuvos Respublikos iÅ¡skirtinės ekonominės zonos dalyje, veikdami bendrai, iÅ¡ jÅ«ros iÅ¡traukė dėžes su cigaretėmis.

Po to iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡skirtinės ekonominės zonos dalies, kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , per teritorinę jÅ«rÄ atplaukė į Klaipėdos valstybinį jÅ«rų uostÄ .Taigi nustatyta faktinė aplinkybė – dėžių su cigaretėmis gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ â€“ atitinka BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytÄ objektyvųjį veikos požymį.Apeliantai Å¡ios nustatytos faktinės aplinkybės neginčija, tačiau ypač akcentuoja skundžiamame nuosprendyje nurodytÄ 2000 m. gegužės 9 d.

Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų pažeidimÄ , kuris, jų nuomone, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.Minėto įstatymo norma nustato, kad laivams ir kitoms plaukiojimo priemonėms, kertančioms valstybės sienÄ , plaukiančioms iki atvirų tarptautinei laivybai Lietuvos Respublikos jÅ«ros, vidaus vandenų uostų, kuriuose yra pasienio kontrolės punktai, ar atgal draudžiama sustoti, iÅ¡laipinti arba įlaipinti žmones, iÅ¡krauti arba pakrauti prekes (daiktus) ir kitas vertybes tam nenustatytose vietose arba nustatytose vietose be reikiamo leidimo, nuleisti į vandenį plaukiojimo priemones, leisti pakilti ar priimti į laivÄ orlaivius ir kitus skraidymo aparatus.Nuteistojo A.

V. gynėja skunde teigia, jog įstatyme nepasakyta apie draudžiamus atlikti veiksmus Lietuvos Respublikos iÅ¡skirtinės ekonominės zonos dalyje.Atkreipiamas dėmesys, kad Å¡i įstatymo norma siejama su laivais ir kitomis plaukiojimo priemonėmis, kertančiomis valstybės sienÄ .Pagal 1997 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos jÅ«ros aplinkos apsaugos įstatymo       Nr. (duomenys neskelbtini) 3 straipsnio 16 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos iÅ¡skirtinė ekonominė zona – už teritorinės jÅ«ros ribų esanti Baltijos jÅ«ros dalis, kurioje Lietuvos Respublika turi tam tikras suverenias teises, jurisdikcijÄ ir pareigas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinius susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninėmis valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautiniai susitarimai bei visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai ir normos.IÅ¡skirtinė ekonominė zona pagal tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį nėra Lietuvos valstybės teritorijos dalis.Byloje nustatyta, jog nuteistieji, laivu ,,xxx“ įplaukdami į iÅ¡skirtinę ekonominę zonÄ , kirto Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ .

Vadinasi, laivas ,,xxx“, kirtęs valstybės sienÄ ir bÅ«damas Lietuvos Respublikos iÅ¡skirtinėje ekonominėje zonoje, privalėjo laikytis minėtu įstatymu nustatytų draudimų.Gynėja skunde teigia, kad laivas, iÅ¡ kurio žvejojama, nuolat stoja, jame organizuojamos kitos pramogos – maudynės, tempimas laivu su pripučiama specialia įranga ir pan.Atkreipiamas dėmesys, jog nuosprendyje teismas nenurodė laivÄ ,,xxx“ pažeidus Å¡iuos gynėjos paminėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laivas ,,xxx“ pažeidė draudimÄ pakrauti daiktus (prekes) tam nenustatytose vietose.Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistieji, iÅ¡skirtinės ekonominės zonos dalyje pakraudami iÅ¡ jÅ«ros į laivÄ ,,xxx“ dėžes su cigaretėmis, pažeidė minėto 2000 m. gegužės 9 d.

įstatymo Nr. VIII-1666 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimÄ .Apeliantai skunduose nurodo, jog minėto įstatymo pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tačiau tuo jie nei buvo kaltinami, nei už tai nuteisti.Neteisėtu laikomas toks prekių ar daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , kai yra požymių, nurodytų BK 199 straipsnyje. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalyje pateiktus alternatyvius objektyviosios pusės požymius Å¡ioje byloje nagrinėjamu atveju kontrabanda gali bÅ«ti padaroma gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir:

1) nepateikiant jų muitinės kontrolei arba 2) kitaip iÅ¡vengiant Å¡ios kontrolės.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistieji kontrabandÄ padarė abiem bÅ«dais.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistieji kontrabandÄ padarė, iÅ¡vengdami muitinės kontrolės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kitokiu muitinės kontrolės iÅ¡vengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus, suklastotos muitinės deklaracijos, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedÅ«rai atlikti, pateikimas.

Tai apima ir daiktų deklaravimÄ Å¾odžiu arba veiksmu, taip pat deklaravimo naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis atvejus.Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas, jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytÄ kontrabandos gabenimo bÅ«dÄ â€“ ,,iÅ¡vengdami muitinės kontrolės“.

Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas, iÅ¡ jo apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinant šį veikos objektyviosios pusės požymį.Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytÄ kitÄ kontrabandos gabenimo bÅ«dÄ , kad nuteistieji, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabendami privalomus pateikti muitinei daiktus (cigaretes), kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , nepateikė jų muitinės kontrolei.Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 2 dalies 2.2 punkto iÅ¡aiÅ¡kinimas).Nuteistųjų veiksmuose esant šį kontrabandos objektyvųjį požymį teismas motyvavo nepraneÅ¡imu apie gabenamÄ cigarečių krovinį prie jų priartėjusiam Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų laivui ir kertant Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ bei nepateikimu muitinės kontrolei, atplaukus į Klaipėdos valstybinį jÅ«rų uostÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka tik iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, jog valstybės siena kirsta atviroje jÅ«roje, 12 jÅ«rmylių pločio Baltijos jÅ«ros vandenų juostoje, kurioje nėra nei muitinės, nei pasienio posto.

Å i juosta vizualiai nematoma, jÄ gali nustatyti tik laivo kapitonas pagal laive esančius navigacinius įrenginius, jÅ«rinius žemėlapius.Nuteistojo A. V. gynėja skunde cituoja Taisyklių 24 punktÄ , kuriame nurodoma, jeigu jÅ«roje bÅ«ta kontaktų ne vien su Bendrijos žvejybos laivais arba kitų muitinės priežiÅ«ros požiÅ«riu reikÅ¡mingų įvykių (laivas buvo įplaukęs į trečiosios valstybės uostÄ , iÅ¡gelbėtas jÅ«roje rastas krovinys), apie tai laivo kapitonas, prieÅ¡ laivui įplaukiant į Klaipėdos valstybinį jÅ«rų uostÄ , praneÅ¡a Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei joms priimtinu bÅ«du.Gynėja teisi, kad pagal Taisyklių 24 punktÄ pareiga praneÅ¡ti apie jÅ«roje rastÄ krovinį nustatyta tik laivo kapitonui.

Å iose Taisyklėse tokia pareiga nenumatyta laivo keleiviui.Vadinasi, laivo ,,xxx“ kapitonas J. I., prieÅ¡ įplaukdamas į Klaipėdos valstybinį jÅ«rų uostÄ , privalėjo praneÅ¡ti apie iÅ¡ jÅ«ros iÅ¡trauktÄ ir gabenamÄ cigarečių krovinį.Teisėjų kolegijos nuomone, nepraneÅ¡imas apie gabenamÄ krovinį prie laivo ,,xxx“ priartėjusiam pareigÅ«nų laivui taip pat turi bÅ«ti siejamas tik su laivo kapitonu, nes neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du keleiviai bÅ«tų galėję tai padaryti.Nuteistojo J.

I. aiÅ¡kinimas nežinojus tvarkos atmetamas kaip neįtikinamas, nes asmuo, turintis laivavedžio liudijimÄ , privalo žinoti ne tik teises, bet ir savo pareigas.Be to, teisme jis paaiÅ¡kino, jog praneÅ¡ti pasieniečiams negalėjo dėl sveikatos bÅ«klės, nežino, kodėl taip nepadarė. Tai rodo jį žinojus savo pareigas.Apeliantai skunduose nurodo, kad pokalbiai ryÅ¡io priemonėmis neįraÅ¡omi, todėl negalima patikrinti, kÄ kapitonas pranešė, o ko – ne.Neprasmingas apeliantų bandymas įtikinti teismÄ , jog kapitonas galėjo ir praneÅ¡ti apie krovinį, nes jis pats teisme pripažino to nepadaręs.Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad visi nuteistieji, bÅ«dami jÅ«roje, privalėjo praneÅ¡ti apie gabenamÄ krovinį.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors pareiga praneÅ¡ti apie iÅ¡trauktÄ iÅ¡ jÅ«ros krovinį nustatyta laivo kapitonui, J.

I. tokie veiksmai neinkriminuoti.Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad laivui ,,xxx“ priplaukus prie pasienio kontrolės punkto Kopgalio užkardos krantinės ir į laivÄ pakilus VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nams apžiÅ«rėti laivÄ , nuteistieji nepateikė cigarečių muitinės kontrolei.Å iame nuosprendyje jau minėta, jog nepateikimas muitinės kontrolei reiÅ¡kia, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, privalantys raÅ¡tu ar žodžiu deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės.Byloje nustatyta, jog laivas ,,xxx“, grįžęs į Klaipėdos valstybinį jÅ«rų uostÄ , VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų nurodymu priplaukė prie pasienio kontrolės punkto Kopgalio užkardos.

Laivo įgula ir keleiviai nei raÅ¡tu, nei žodžiu nedeklaravo gabenantys cigarečių krovinį, t. y. nė vienas iÅ¡ jų pareigÅ«nams nepasakė neva radę dėžes jÅ«roje, kol patys pareigÅ«nai jų nesurado laive.Å iuo atveju nepateikimas muitinės kontrolei pasireiÅ¡kė tuo, kad nuteistieji iki tikrinimo pradžios žodžiu ar raÅ¡tu nedeklaravo gabenantys cigaretes, to nepadarė ir vėliau pareigÅ«nams pradėjus tikrinti visÄ laivÄ .Skunduose nurodoma aplinkybė, jog nebuvo vengimo priplaukti prie kontrolės punkto, bandymo iÅ¡vengti patikrinimo, nepaneigia bet kurio nuteistojo pareigos praneÅ¡ti apie gabenamÄ krovinį, kadangi pagal krovinio pobÅ«dį, kiekį, patekimo į laivÄ aplinkybes, atsižvelgus į nuteistųjų iÅ¡silavinimÄ , gyvenimo patirtį, visi jie neabejotinai suprato krovinį esant kontrabandinį, o nuteistųjų elgesys rodė juos neketinus nieko praneÅ¡ti pareigÅ«nams. Kontrabandos sudėtis yra formali, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei nepateikimo ar kitokio jos iÅ¡vengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo.

Å io nusikaltimo baigtumo momentas priklauso nuo jo padarymo formos: kai privalomi deklaruoti daiktai gabenami per muitines, bet nepateikiami muitiniam tikrinimui ar kitaip iÅ¡vengiama muitinės kontrolės, kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai asmeniui atsirado pareiga gabenamus daiktus pateikti muitinei, bet jis to nepadarė; kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento.Å iame nuosprendyje patikslinus kontrabandos padarymo bÅ«dÄ , tikslinamas ir kontrabandos baigtumo momentas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kontrabanda buvo baigta tada, kai nuteistiesiems atsirado pareiga cigaretes pateikti VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nams, tačiau jie to nepadarė.Nepateikimu muitinės kontrolei laikomas ir kontrabandos dalyko gabenimas, slepiant specialiai įrengtose slėptuvėse arba kitose sunkiai prieinamose vietose.

Tai reiškia, jog jo reikia specialiai ieškoti.Iš įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų (1 t., 7–10 b. l.) matyti, kad dėžės su cigaretėmis sukrautos laivo ,,xxx“ priekyje ir gale esančiuose triumuose, kajutėje, tualeto patalpoje bei laivo variklių skyriuje.Apeliantai skunduose tvirtina, jog dėžes su cigaretėmis sukrovė įvairiose laivo patalpose, nes ant denio jos būtų netilpusios, patiems būtų sunku judėti, be to, dėl bangavimo dėžės būtų iškritusios.Tokie skundų teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.Byloje nustatyta, kad laive ,,xxx“ iš viso buvo paslėpta 180,5 dėžių su cigaretėmis (1 t., 5–6 b. l.).Galima sutikti, jog visos dėžės su cigaretėmis ant laivo denio galėjo netilpti, tačiau bent dalis dėžių tikrai nebūtų trukdžiusios.

Nuteistieji dėžių nekrovė matomose laivo vietose (pavyzdžiui, dalį ant denio, dalį – kajutėse ant gultų), kur jos apžiÅ«rint laivÄ bÅ«tų iÅ¡ karto vizualiai matomos. Nuteistieji dėžes sÄ moningai sukrovė tokiose vietose, kuriose iÅ¡ karto jų nebuvo galima pastebėti.Negalima sutikti su apeliacinių skundų teiginiu, kad bent dalis sukrautų dėžių ant denio bÅ«tų trukdžiusios judėti. Nuteistieji D. J. ir R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iÅ¡traukę iÅ¡ jÅ«ros dėžes jie plaukė į uostÄ .

Taigi sukrautos dėžės nebÅ«tų trukdžiusios judėti, nes niekas tuo metu nebežvejojo.Laivo įgula (kapitonas J. I. bei mechanikas R. N.) teisme paneigė įvykio metu buvus didelį bangavimÄ , todėl ant denio sukrautos dėžės dėl bangavimo taip pat nebÅ«tų iÅ¡kritusios.Apeliantų skundų argumentÄ , kad dėžių suradimas nebuvo apsunkintas, paneigia ne tik tai, jog dėžės su cigaretėmis buvo sukrautos vizualiai nematomose vietose, bet ir faktas, kad pareigÅ«nams nebuvo atrakintos kajutės durys.Liudytojas R.

B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (4 t., 147–148 b. l.), jog papraÅ¡ius kapitono aprodyti laivÄ matėsi, kad jis ir visi kiti asmenys jaudinasi, pasikeitė jų elgesys. Nusileidus žemyn, vienos kajutės durys buvo užrakintos. Kapitonas atsisakė jas atrakinti paaiÅ¡kinęs, jog neturi rakto. Jis paaiÅ¡kino, kad ta patalpa užrakinta seniai, rakto nuo jos nėra ir durys nedarinėjamos. Atvykus tyrėjams ir kapitonui vėl nesutikus atrakinti durų, jos buvo atidarytos laužtuvu.AnalogiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojas V.

M. (4 t., 149–150 b. l.). Jam kapitono reakcija pasirodė juokinga, nes Å¡is lakstė po laivÄ , pats kilnodamas gultų dangčius ir lyg ieÅ¡kodamas rakto nuo užrakintų durų. Be to, liudytojui ant denio išėjus parÅ«kyti, Å¡alia rÅ«kė ir vienas keleivis. PareigÅ«nas pamatė, jog užsuktas dangtis į laivo triumÄ ir ant jo užmestas lynas, todėl, koja paspyręs lynÄ nuo dangčio, pradėjo atsukinėti dangčio laikiklį. Tai pamatęs Å¡alia buvęs keleivis pradėjo eiti į kitÄ laivo galÄ .

PareigÅ«nui tai sukėlė įtarimÄ , ir atsukęs dangčio laikiklius jis pamatė triume iki pat dangčio sukrautas dėžes.Liudytojas A. V. teisme taip pat patvirtino kapitonÄ buvus pasimetusį ir negalėjusį nieko konkretaus pasakyti.Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti kaip liudytojai apklaustų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų R. B., V. M., A. V. nuosekliais ir vieni kitus atitinkančiais bei papildančiais parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai.Negalima sutikti su apeliantų skundų teiginiu, kad keleivių elgesys, kurį apibÅ«dino pareigÅ«nai, buvo pakankamai adekvatus.Aptariamoje situacijoje nuteistiesiems grįžtant iÅ¡ žvejybos ir laikantis jų versijos, jog jie nevežė nieko neleistino, o juo labiau nieko neslėpė, nebuvo jokio pagrindo jaudintis.Negalima neįvertinti aplinkybės, kad pareigÅ«nai dėl savo darbo specifikos ir įgÅ«džių sugeba atskirti keleivio natÅ«ralų nerimÄ neįprastoje situacijoje nuo akivaizdaus perdėto jaudinimosi, leidžiančio įtarti galimÄ teisės pažeidimÄ .Nuteistojo J.

I. jaudinimasis aiÅ¡kinamas bÅ«tent tuo, jog jis žinojo ir suvokė gabenÄ s kontrabandÄ . Tai rodo visų nuteistųjų siekį nuslėpti gabenamas privalomas pateikti muitinei cigaretes.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieÅ¡ingai, nei teigiama skunduose, pareigÅ«nų parodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog dėžės su cigaretėmis laive buvo slepiamos, kadangi apžiÅ«rint laivÄ dėžės vizualiai nebuvo matomos, jų reikėjo specialiai ieÅ¡koti.Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad laive nebuvo įrengtos specialiai kontrabandai gabenti slėptuvės, nes faktas, jog dėžės su cigaretėmis buvo paslėptos, nekelia abejonių.Apeliantai skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad dėžės su cigaretėmis atgabentos iÅ¡ Rusijos Federacijos, motyvuodami tuo, jog nė vienas pareigÅ«nas, stebėjęs laivo judėjimÄ radiolokacinėmis sistemomis, nefiksavo valstybės sienos kirtimo, laivo ,,xxx“ kontakto su kitu laivu.Šį apeliacinių skundų argumentÄ paneigia VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų    A.

G., R. B., A. G. ir V. M. parodymai.Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 156–157 b. l.) ir teisme parodė, kad perimdamas pamainÄ susirinko informacijÄ , kokie laivai yra iÅ¡plaukę į jÅ«rÄ . Buvo praneÅ¡ta, jog laivas ,,xxx“ iÅ¡plaukė į ekonominę zonÄ . Per stebėjimo sistemÄ matė, kad prieÅ¡ tai buvusi pamaina jau buvo pažymėjusi laivÄ ,,xxx“ numeriu, bet jis dingo iÅ¡ jų sistemų. Liudytojas bandė laivo ,,xxx“ ieÅ¡koti, Å¡aukė per radijo stotį, bet niekas neatsiliepė.

Apie 17 val. stebėjimo sistemos užfiksavo tris objektus, kaip vėliau pranešė kariÅ¡kiai, vienas objektas buvo tankeris, kuris nuplaukė toliau, kitas – laivas ,,xxx“ Lietuvos ekonominėje zonoje, trečias – rusų žvejybinis laivelis rusų ekonominėje zonoje. Užfiksavo, jog atstumas tarp laivo ,,xxx“ ir rusų žvejybinio laivo buvo apie 2 jÅ«rmylės.Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 147–148 b. l.) ir teisme parodė, kad perimant pamainÄ B. M. pasakė, jog laivas ,,xxx“ yra įplaukęs į ekonominę zonÄ ir prie jo stebėjimo sistemoje tai pradėjo rodyti, tai nerodyti neatpažinto objekto apie 2–3 jÅ«rmylės nuo laivo ,,xxx“.

Taip pat jis pasakė, kad laivÄ ,,xxx“ jų sistemos irgi tai rodė, tai nerodė, todėl pareigÅ«nai pasitikslino pas kariÅ¡kius, ar ekonominėje zonoje be laivo ,,xxx“ yra kitų objektų. KariÅ¡kiai patikslino, jog už 2–3 jÅ«rmylių nuo laivo ,,xxx“ mato rusų žvejybinį laivÄ . Tai buvo apie 17.20 val.Liudytojas V. M. teisme taip pat patvirtino ekrane matęs, kad trečias objektas nuplaukė į Rusijos pusę.Liudytojas A. G. teisme parodė, jog pagal radarus nebuvo užfiksuotas trečias laivas, tačiau paaiÅ¡kino, kad radarai gali ir nefiksuoti laivo dėl nuotolio arba dėl operatoriaus klaidos, jei jis nepadaro tam tikrų nustatymų.

Å ie liudytojo parodymai nepaneigia fakto, jog rusų žvejybinis laivas buvo netoli laivo ,,xxx“.Taigi prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliantų skunduose, iÅ¡dėstyti nuoseklÅ«s pareigÅ«nų parodymai patvirtina faktÄ , kad maždaug 2–3 jÅ«rmylių atstumu nuo laivo ,,xxx“ buvo rusų žvejybinis laivas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, nes juos patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai.Pagal apžiÅ«ros protokolo duomenis nustatyta, jog visos iÅ¡ jÅ«ros iÅ¡trauktos cigaretės buvo su Rusijos Federacijos akcizo ženklais (1 t., 49 b. l.).

Tai rodo, kad dėžės su cigaretėmis atplukdytos iš Rusijos Federacijos.Aplinkybė, jog nenustatyti nuteistųjų kontaktai telefonu su Rusijos piliečiais, nepaneigia teismo išvados, kad dėžės su cigaretėmis atgabentos iš Rusijos Federacijos.Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistųjų parodymus nemačius jokio rusų laivo, nes jį buvus patvirtina skundžiamame ir šiame nuosprendyje išdėstyti VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų parodymai.                          Nuteistųjų parodymus, jog jų tikslas buvo tik žvejyba ir pramogos, teismas taip pat pagrįstai atmetė, nes juos paneigia D.

J. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai, kurie pakankamai išsamiai išdėstyti skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl nekartojami.Dėl D. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotų parodymų patikimumo šiame nuosprendyje jau pasisakyta.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistųjų parodymai dėl kelionės tikslo ne tik prieštaringi, bet ir nelogiški.Nuteistasis A. V. teisme patvirtino buvęs šios žūklės organizatorius. Tam, kad pigiau kainuotų, paskambino G. K., jog šis surinktų kuo daugiau žmonių.

Jis pasisiÅ«lė sumokėti už V. B..Nuteistasis G. K. teisme parodė žvejoti pasiÅ«lęs D. J., K. P. ir T. G.. Pradžioje jis teigė, kad bÅ«tų sumokėjęs už D. J., tačiau vėliau – tik pusbroliui (K. P.) pasakė, jeigu Å¡is padės iÅ¡valyti žuvį, sumokės už jo dalyvavimÄ Å¾vejyboje.Byloje nustatyta, jog už visÄ kelionę laivu sumokėjo A. V. (2 t., 110–112 b. l.).NelogiÅ¡ka, kad A. V., planavęs sumokėti tik už V. B., sumokėjo ir už visus kitus asmenis, net už tuos, kurių nepažinojo.

Juo labiau kad jis pats patvirtino niekada anksčiau nėra mokėjęs už kitus.Nuteistųjų G. K. ir T. G. versijÄ , jog grįžę į uostÄ jie bÅ«tų grÄ Å¾inę A. V. pinigus, paneigia objektyvÅ«s bylos duomenys.T. G. asmens kratos metu pinigų nerasta, o K. P. – rasta tik 3,12 Lt (5 t., 90 b. l.; 6 t., 43 b. l.).             IÅ¡ kratos protokolo duomenų (2 t., 12–13 b. l.) matyti, kad automobilio ,,Chrysler 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo į KlaipėdÄ atvyko G.

K. su kitais raseiniÅ¡kiais, kairės pusės galinių durelių Å¡oninėje kiÅ¡enėje rasta tik 50 litų.Jei bÅ«tų galima patikėti G. K. ir T. G., jog jie iÅ¡ tiesų turėjo pinigų, negalima logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl automobilį tikrinę pareigÅ«nai jų nerado ir kodėl jie patys pinigų neparodė arba nepasakė, kurioje automobilio vietoje jie padėti.Dėl to nuteistųjų G. K. bei T. G. aiÅ¡kinimai turėjus pinigų automobilyje atmetami kaip nepagrįsti.Be to, iÅ¡ laivo ,,xxx“ plaukimo grafiko matyti, kad dažniausiai į ekonominę zonÄ plaukdavo daugiau kaip 10 keleivių (1 t., 64 b. l.) todėl pareigÅ«nui A.

G. kilo pagrįstų įtarimų, jog Å¡iuo atveju keleivių buvo per mažai.Nepagrįstas nuteistojo G. K. apeliacinio skundo argumentas, kad iÅ¡vadÄ dėl kelionės tikslo teismas pagrindė ,,Sodros“ duomenimis, jog T. G., V. B., K. P., A. V. ir R. N. tam tikrÄ laikÄ niekur nedirbo. Pirmiausia teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, remdamasis D. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais. Apelianto minimi duomenys, kad nuteistieji įvykio metu niekur nedirbo, tik patvirtina D. J. parodymus, jog jų tikslas buvo iÅ¡traukti iÅ¡ jÅ«ros dėžes su cigaretėmis.

Pinigų pas nuteistuosius neradimÄ teismas taip pat pagrįstai pripažino kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, kad jų tikslas buvo ne tik žvejyba ir gimtadienio Å¡ventimas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog visos Å¡ios aplinkybės kartu su jau iÅ¡dėstytais įrodymais sudaro vieningÄ visumÄ , patvirtinančiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie tikrÄ jį plaukimo į jÅ«rÄ tikslÄ . Kontrabandos subjektyviÄ jÄ pusę apibÅ«dina tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.Nagrinėjamoje byloje nuteistieji pripažino neteisėtÄ daiktų (cigarečių), privalomų pateikti muitinei, gabenimo per Lietuvos valstybės sienÄ faktÄ , tačiau neigė buvus tyčinę kaltę paaiÅ¡kinę, kad nežinojo bÅ«tinumo deklaruoti cigaretes, manė, jog tai padarys Å¡alia jų plaukęs karinis pakrančių apsaugos laivas.NelogiÅ¡kas apeliacinių skundų argumentas nuteistuosius nesupratus, kad dėžių su cigaretėmis iÅ¡traukimas iÅ¡ jÅ«ros yra neteisėtas veiksmas.Visi nuteistieji, iÅ¡skyrus V.

B. ir K. P., pripažino, jog traukdami iÅ¡ jÅ«ros dėžes suprato jose buvus cigaretes.Nuteistųjų V. B. ir K. P. aiÅ¡kinimÄ to nesupratus teisėjų kolegija atmeta kaip neįtikinamÄ , nes kiti nuteistieji parodė, kad kai kurios dėžės buvo perpjautos per pusę ir jose matėsi cigarečių blokai.Nuteistasis G. K. teisme pripažino kraudamas cigaretes į laivÄ supratęs, jog elgiasi negerai. R. N. taip pat aiÅ¡kino supratęs, kad dėžių nebuvo galima krauti.Visi nuteistieji yra normalaus protinio iÅ¡sivystymo, pakankamo amžiaus ir iÅ¡silavinimo, jog suvoktų, kokios tai cigaretės.Sprendžiant apie cigarečių kontrabandos subjektyviuosius požymius daroma iÅ¡vada, kad nuteistieji nė neketino pareigÅ«nams pateikti cigarečių, kurias buvo paslėpę.

Nuteistasis                  R. N. paaiÅ¡kino, jog jis asmeniÅ¡kai cigaretes bÅ«tų rÅ«kęs. Nuteistųjų G. K. ir T. G. aiÅ¡kinimÄ teisme, kad cigaretes planavo atiduoti policijai, paneigė jų pačių elgesys: pareigÅ«nams įlipus į laivÄ ir pradėjus jį tikrinti, nė vienas iÅ¡ jų savo plano nerealizavo.Nuteistųjų manymas, jog karinis pakrančių apsaugos laivas atitinkamoms tarnyboms uoste praneÅ¡ apie iÅ¡ jÅ«ros iÅ¡trauktas dėžes su cigaretėmis, nepaneigia jų kaltės.Nuteistasis G.

K. teisme teigė, kad karinis laivas prie jų laivo buvo priplaukęs apie 15–20 m atstumu, R. N. parodė karinį laivÄ buvus už 1 km.Liudytojas A. G., naudodamasis Karinių jÅ«rų pajėgų JÅ«ros ir pakrančių stebėjimo tarnybos užfiksuotais duomenimis apie karinio laivo P32 ,,Sėlis“ ir laivo ,,xxx“ marÅ¡rutų Baltijos jÅ«roje grafinio padėties atvaizdavimo iÅ¡klotines (1 t., 67–72 b. l.), teisiamajame posėdyje nustatė, jog apie 16.30 val. laivai vienas nuo kito buvo maždaug 2–3 jÅ«rmylių atstumu.R.

N. teisme parodė cigaretes jÅ«roje pamatęs apie 16 val.Mažai tikėtina, kad tokiu atstumu nutolus laivams galima kÄ nors pamatyti. Juo labiau kad D. J. ir G. K. teisme parodė karinį laivÄ praplaukus tada, kai dėžės su cigaretėmis jau buvo sukrautos.Be to, nuteistųjų manymas, jog karinis laivas apie rastas cigaretes praneÅ¡ atitinkamoms tarnyboms uoste, taip pat įrodo juos supratus, kad iÅ¡ jÅ«ros iÅ¡traukė krovinį – dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis, kurioms taikomas akcizas, nes, prieÅ¡ingu atveju, Å¡is jų manymas bÅ«tų nelogiÅ¡kas.Taigi byloje surinkti įrodymai ir nuteistųjų atlikti konkretÅ«s veiksmai patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia.

Tarp visų bendrininkų atliktų konkrečių veiksmų ir bendrai padarytos veikos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes kiekvienas iÅ¡ jų atliko reikÅ¡mingus bendroje nusikalstamoje veikoje veiksmus ir taip sudarė sÄ lygas veikti kitiems bendrininkams.Å iame nuosprendyje jau minėta, jog kontrabandos sudėtis yra formali, todėl jos kvalifikavimui nebÅ«ti padariniai. Dėl to atmetama skunduose nurodyta veikos kvalifikavimui neturinti reikÅ¡mės aplinkybė, kad krovinys nepateko į laisvÄ apyvartÄ .Nuteistojo A.

V. gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog susidariusios dvi nuteistųjų kompanijos, jų susidarymo aplinkybės neturi bendrininkų grupės požymių.Toks nuteistojo gynėjos skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis ne mažiau kaip dviejų tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatymo nustatyto amžiaus asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24,             25 straipsnių nuostatose.Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai ir kiekvienas bendrininkas suvokia, kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t.

Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, jog bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant buvus susitarimÄ nebÅ«tina nustatyti, jog visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006,        2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.).Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iÅ¡ anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai.

Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) – požymiai.BÅ«tinas bendrininkų grupės požymis yra tas, jog joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi realizuoti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ , bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, jog bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti pirmosios instancijos teismÄ nustačius, jog                  A.

V. suorganizavo plaukimÄ Ä¯ jÅ«rÄ , jis už visus nuteistuosius sumokėjo pinigus už plaukimÄ laivu, keletÄ dienų iki plaukimo kontaktavo su V. B., J. I. ir G. K.; pastarasis kartu plaukti pakvietė D. J., T. G., K. P.; visi nuteistieji bendrai traukė iÅ¡ jÅ«ros dėžes su cigaretėmis, jas slėpė įvairiose laivo patalpose.Taigi pirmosios instancijos teismai motyvuotai pripažino, kad visi nuteistieji veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Pirmosios instancijos teismas dėžių su cigaretėmis gabenimÄ pagrįstai susiejo su visais kaltininkais ir vertino jų veikÄ kaip padarytÄ bendrininkaujant.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti bei skundžiamame ir Å¡iame nuosprendžiuose įvertinti įrodymai patvirtina padarytoje veikoje esant ir objektyvius, ir subjektyvius kontrabandos požymius.Dėl to J.

I., A. V., G. K., V. B., T. G., K. P. ir D. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, kadangi jie, veikdami bendrininkų grupe, nepateikdami muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno dėžes su cigaretėmis, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .                               Dėl bausmių Visi apeliantai skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas jiems paskyrė aiÅ¡kiai per griežtas bausmes.

Toks apeliacinių skundų argumentas yra pagrįstas.Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus Å¡iuos reikalavimus, nė vienam iÅ¡ BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė prioritetinė reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose      Nr. 2K-444/2007, 2K-748/2007, 2K-547/2010 ir kt.).Teisingumo principas yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.

Teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas, užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ . Jis yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bÅ«do, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kt. nutarimai).Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstÄ tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22/2008, 2K-280/2009 ir kt.).

Teisinga bausmė reiÅ¡kia, jog ji turi bÅ«ti ne tik ne per Å¡velni, bet ir ne per griežta.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, nepakankamai vadovavosi BK 41 straipsnio taisyklėmis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį, tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos ir bausmės proporcingumo, todėl nuteistiesiems paskyrė aiÅ¡kiai per griežtas savo rÅ«Å¡imi bausmes.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė, jog: nuteistieji padarė sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), visi teisiami pirmÄ kartÄ , nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupe), didelis kontrabandos mastas.Kita vertus, individualizuodamas bausmės rūšį, teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino nuteistųjų dalinį prisipažinimÄ ir jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

Kriminalinė bausmė negali bÅ«ti laikoma kerÅ¡tu dėl padaryto nusikaltimo arba įrankiu priversti kaltininkÄ prisipažinti jį padarius.Svarstydama nuteistiesiems paskirtų bausmių teisingumo klausimÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus argumentus, taip pat vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties bei kitomis BK normomis, kurių visuma iÅ¡reiÅ¡kia įstatymų leidėjo principinę nuostatÄ , kad laisvės atėmimo bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tais atvejais, kai dėl padarytų nusikalstamų veikų ar kaltininko asmenybės ypatingo pavojingumo jokiomis kitomis Å¡velnesnių rÅ«Å¡ių bausmėmis nebÅ«tų pasiekti nei baudžiamajam procesui, nei pačiai bausmės paskirčiai keliami reikalavimai.

BÅ«tent tuo paaiÅ¡kinama, jog BK specialiosios dalies straipsniuose dažnai numatomos labai plačios sankcijų ribos, taip pat tose sankcijose numatomos kelių rÅ«Å¡ių ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Tokios alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys numatytos ir BK 199 straipsnio 1 dalies, pagal kuriÄ nuteisti nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys, sankcijoje.Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra tinkamiausia priemonė realizuoti kriminalinės bausmės paskirtį.Nors nusikaltimas, kurį nuteistieji padarė, yra sunkus ir priskiriamas nusikaltimų ekonomikai kategorijai, tačiau Å¡is nusikaltimas yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan.             BÅ«tina įvertinti ir nuteistųjų asmenybes.J.

I. dirba UAB ,,Žūklės gidai“ (6 t., 104–106 b. l.). IÅ¡ A. V. apeliacinės instancijos teismui pateiktų turto ir pajamų deklaracijų bei kitų dokumentų matyti, jog jis ne visada dirbo, tačiau turi turto ir pragyvenimo Å¡altinį (8 t., 49–114 b. l.). G. K. dirba UAB ,,Raseinių statyba“, darbovietėje ir Raseinių miesto seniÅ«nijos seniÅ«no charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja organizuojant sportinius renginius Raseinių rajone, turi mažametį sÅ«nų, laukia antro vaiko, Å¡eimoje vienintelis dirba, nes su vaiko motina darbo sutartis nutraukta bankui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ (7 t., 134 b. l.; 9 t., 52–57 b. l.).

V. B. dirbo R. S. firmoje ,,Rolveda“, Å¡iuo metu dirba UAB ,,DK sprendimai“, abiejose darbovietėse gerai charakterizuojamas, turi tris mažamečius vaikus (7 t., 19–26 b. l.). R. N. dirba UAB ,,Vitės valdos“ (5 t., 75 b. l.). T. G. aktyviai dalyvauja organizuojant sportinius renginius Raseinių rajone, dirba UAB ,,Raseinių statyba“, darbovietėje ir Raseinių miesto seniÅ«nijos charakterizuojamas teigiamai, turi mažametę dukrÄ , tik iÅ¡ dalies darbingÄ tėvÄ , padeda nuolatinės slaugos poreikį turinčiai kartu gyvenančiai artimai giminaitei (8 t., 23–30 b. l.; 9 t., 46, 49–51 b. l.).

K. P. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Å iluvos seniÅ«nijos seniÅ«no charakterizuojamas teigiamai, 2011 m. dirbo pagal verslo liudijimÄ statydamas naujus statinius ir griaudamas senus, Å¡iuo metu registruotas darbo biržoje (9 t., 58–60 b. l.). D. J. dirba UAB ,,Medieva“, darbovietėje ir Raseinių miesto seniÅ«nijos seniÅ«no charakterizuojamas teigiamai (8 t., 6 b. l.; 9 t., 42–45 b. l.).Teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, tačiau įvertina kaltininkų asmenybes, kitas Å¡iame nuosprendyje iÅ¡dėstytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principus, teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2008, 2K-128/2009,             2K-256/2009, 2K-324/2010 ir kt.) bei daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiant už nusikaltimÄ ekonomikai bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, visiems nuteistiesiems (taip pat ir apeliacinio skundo nepadavusiam R.

N.) paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas.Atsižvelgiant į didelį kontrabandos mastÄ , baudų dydis nustatomas nuo maksimalios iki artimesnės maksimaliai, jas diferencijuojant pagal kaltininkų vaidmenį darant nusikaltimÄ .           D. J. skiriama Å¡velniausia bausmė, įvertinus jo parodymų reikÅ¡mingumÄ nusikaltimui atskleisti.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistiesiems skiriamos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisingos.Visiems nuteistiesiems laikinai sulaikytiems iÅ¡buvus vienÄ parÄ , Å¡is laikas įskaitomas į paskirtas bausmes, jį prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti: iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti vienÄ veikos objektyviosios pusės požymį, kad D. J., V. B., G. K., A. V., T. G., R. N., J. I. ir K. P., veikdami bendrininkų grupe, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , iÅ¡vengdami muitinės kontrolės. J. I., pripažintam kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio baudÄ ;J.

I. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 21 d., jį prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai; A. V., pripažintam kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio baudÄ ;A. V. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 21 d., jį prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai; G. K., pripažintam kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio baudÄ ;G.

K. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 21 d., jį prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai; V. B., pripažintam kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę – 290 MGL (37 700 Lt) dydžio baudÄ ;                          V. B. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 21 d., jį prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai;

R. N., pripažintam kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę – 280 MGL (36 400 Lt) dydžio baudÄ ;                          R. N. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 21 d., jį prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai; T. G., pripažintam kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę – 270 MGL (35 100 Lt) dydžio baudÄ ;                          T.

G. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 21 d., jį prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai; K. P., pripažintam kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę – 270 MGL (35 100 Lt) dydžio baudÄ ;                          K. P. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 21 d., jį prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai;

D. J., pripažintam kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę – 230 MGL (29 900 Lt) dydžio baudÄ ;                          D. J. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 21 d., jį prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                        Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                     Aloyzas Kruopys                                                                                      Linas Žukauskas