2013-07-17 Nr. AB-3713-3-61-3-03045-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1509/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03045-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. D. (T. D. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. D. D. (T. D. D.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė:

1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (15/6-15)-15PR-486 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui T. D. D. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas);

2. įpareigoti atsakovą prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjui išnagrinėti iš naujo.

Nurodė, jog atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo turi būti perduotas atsakovui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo teiginiais, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas – akivaizdžiai nepagrįstas, jame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo, piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka, siekiant kitų, ne su persekiojimo kilmės šalyje išvengimu susijusių, tikslų, kad priežastis, paskatinusi pareiškėją išvykti iš kilmės šalies, buvo siekis surasti gerai apmokamą darbą ir pagerinti savo ir šeimos gerovę, o taip pat išvada, jog pareiškėjo tikslas – įteisinti buvimą Europos Sąjungos teritorijoje ir pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsniu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008. Pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę pagrįsta dėl (duomenys neskelbtini) sistemingai pažeidinėjamų jo pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių. Skirdamas draudimo atvykti į šalį terminą, atsakovas turėjo nurodyti tokio sprendimo motyvus.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir su tuo susijusius dokumentus bei įvertinęs byloje esančią informaciją, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, leidžiančių manyti, kad jis galėtų priklausyti kuriai nors iš pažeidžiamų asmenų grupių, nepateikė kilmės šalyje jam individualiai kylančios grėsmės įrodymų, todėl nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ir kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės.

Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai taip pat nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų, šiuo aspektu Migracijos departamentui suteikti diskrecinės galios įgaliojimai veikti savo nuožiūra, nenukrypstant nuo institucijos bendrųjų tikslų. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas pagal savo kompetenciją nustatė, kad pareiškėjas pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką bei piktnaudžiaudavo prieglobsčio suteikimo procedūra, ir priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja Migracijos departamentą išplėstai nurodyti motyvus tik sprendimo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo, o išsiuntimo ir draudimo atvykti motyvai privalo būti nurodyti tik išvadoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjas nei 2012 m. rugsėjo 26 d. apklausoje (užsieniečio apklausos lapas (asmens byla Nr. VNM0114), nei 2012 m. rugsėjo 27 d. paaiškinime (2012 m. rugsėjo 27 d. paaiškinimas (asmens byla Nr. VNM0114), nei 2012 m. lapkričio 14 d. apklausoje (2012 m. lapkričio 14 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas Nr. 1TĮ-141(RN) (asmens byla Nr. VNM0114) nenurodė jokios priežasties, kad jam grėstų koks nors pavojus jo kilmės valstybėje. Priešingai, jis tenurodė, kad iš kilmės valstybės, t. y. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės mėnesį išvyko į Rusiją dirbti, kad jo šeima yra labai didelė, joje daug brolių ir seserų, todėl jam reikia dirbti ir padėti šeimai, nes šalyje nedarbas. Konstatuota, kad pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį – akivaizdžiai nepagrįstas, neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Šiuo aspektu skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėta, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 punktą, viena iš kategorijų užsieniečių, kuriems uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, yra tie asmenys, kurie buvo išsiųsti iš šalies; tokiems užsieniečiams gali būti paskelbtas draudimo atvykti terminas iki 5 metų. Įsigaliojus Sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, pareiškėjas taptų šiai kategorijai priklausančiu asmeniu, todėl draudimas atvykti į šalį 2 metus yra motyvuotas ir pagrįstas.

III. Pareiškėjas T. D. D. apeliaciniu skundu (b. l. 45-47) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog pareiškėjo paaiškinimai apklausų metu negali būti traktuotini pažodžiui. Materialinė gerovė, noras susirasti darbą yra kiekvieno žmogaus siekis, todėl priežastis, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko tikėdamasis užsidirbti daugiau pinigų, yra iš esmės šalutinė. Pareiškėjo nurodytos priežastys nebuvo vien tik ekonominės ir tai patvirtina ne tik faktas, kad pareiškėjas išvyko ne iš saugios ir aukštu ekonominiu lygiu pasižyminčios šalies, bet iš šalies, kurioje dėl valstybės vadovų valdymo būdo pareiškėjas negalėjo įgyvendinti jo visuotinai ginamų žmogaus teisių. (duomenys neskelbtini) buvo nuolat pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir laisvės.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 55-56) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime išdėsto, kad sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo turi būti nustatoma asmeninė grėsmė konkrečiam prieglobsčio prašytojui. Vien tik fakto, kad pareiškėjas atvyko iš (duomenys neskelbtini), neužtenka, kad jo prašymas atitiktų Įstatymo 87 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 4 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinį pareiškimą, kuriuo jis prašo nenagrinėti jo pateikto skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo. Nurodo, jog jis nori kuo skubiau iš Lietuvos Respublikos išvykti į (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog atsisakymo nuo skundo pasekmės jam yra suprantamos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui jo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tai, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, yra pagrindas teismui apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Iš teismui pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas savo valia atsisako jo pateikto skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo nagrinėjimo. Kadangi pareiškėjas nedetalizuoja, ar atsisako būtent pirmajai instancijai pateikto skundo, taip pat jis neprašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, todėl darytina išvada, jog jis atsisako Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto apeliacinio skundo. Iš pateikto prašymo matyti pareiškėjo valia atsisakyti apeliacinio skundo, t. y. pareiškėjas naudojasi minėta įstatymo jam suteikta subjektine teise. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. D. D. (T.D. D.) atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. D. (T. D. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius