43d04433-97a2-4513-9db8-e4cef17d115f · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-919-894/2013

Proceso Nr. 2-05-3-16491-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

14; 14.4.; 116.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m.

birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa UrbanavičiÅ«tė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. S., ieÅ¡kovo atstovams Lietuvos profesinės sÄ jungos Sandrauga pirmininkui K. J., įgaliotam asmeniui D. B., atsakovo UAB „Revilis“

atstovams advokatei K. R., UAB „Revilis“ direktoriui Ž. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi

civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Revilis“ dėl darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

Ieškovas ieškiniu (b.l. 3-8) prašė priteisti iš atsakovo 653,09 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 0,07 % delspinigius nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos (653,09)

- 32,46 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovo 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį – 2 879,60 Lt.

Ieškovas

ieÅ¡kinyje (b.l. 3-8) ir jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovas M. S. ir atsakovas UAB „Revilis“ 2012 m. gegužės 8 d. sutarė, jog ieÅ¡kovas pradės dirbti Å«kvedžio pareigose ir tÄ pačiÄ dienÄ nuvyko į

darbo vietÄ - poilsio namus „Nakcižibis“ (Lavyso k., Varėnos r.). 2012-05-09 - 2012-05-14 ieÅ¡kovas dirbo minėtuose poilsio namuose (su darbdaviu buvo sutarta įprasta 8 val. darbo diena, bet tekdavo dirbti ir iki 23.30 val.), tačiau tik gegužės 14 d. poilsio namų savininkas R. S. informavo, kad ieÅ¡kovas nuvyktų į įmonės kontorÄ baigti tvarkyti įdarbinimo dokumentus. Nuvykus į atsakovo buveinę, įmonės direktorius Ž. S. davė pasiraÅ¡yti keletÄ dokumentų dėl priėmimo į darbÄ , neužpildytų darbo sutarčių, padiktavo kaip reikia paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ (nenurodant datų) dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Atsakovas net ir užpildžius visus jo praÅ¡omus dokumentus, nei pasiraÅ¡ytos darbo sutarties, nei kitų dokumentų patvirtinančių darbo faktÄ

Å¡ioje įmonėje, nedavė. TÄ pačiÄ dienÄ dėl sveikatos problemų kreipėsi į VÅ¡Ä® „Kauno

klinikos“, tačiau jose buvo informuotas, kad nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, o apie įsidarbinimÄ UAB „Revilis“ nėra jokių praneÅ¡imų SODRA duomenų bazėse. Susisiekus su atsakovo vadovu, Å¡is patikino, jog viskÄ nedelsiant sutvarkys. 2012 m. liepos 27 d. ieÅ¡kovas po laikino nedarbingumo grįžo į darbÄ . 2012 m. liepos 31 d. sutartyje buvo padarytas 5 darbo sutarties punkto pakeitimas, pagal kurį buvo nustatyta 8 valandų darbo diena, 40 valandų darbo savaitė. Atvykęs į atsakovo buveinę, pastebėjo, jog pateiktoje darbo sutartyje yra nurodyta visai kita darbo užmokesčio suma – 400,00 Lt (iki sutarties pakeitimo į pilnÄ darbo dienÄ ), vietoje žodžiu sulygtų 1600,00 Lt. 2012-08-17 9 val. ryte

R. S. pageidavimu ieÅ¡kovas atvyko jo nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)). Tada ieÅ¡kovas jam pateikė pretenzijÄ

dėl neiÅ¡mokėto atlyginimo, neiÅ¡mokėtas ligos paÅ¡alpos už 2 nedarbingumo dienas, asmeninio transporto naudojimÄ R. S. pavedimams vykdyti ir už asmeninio mobilaus telefono naudojimÄ darbo reikalais. Jis Å¡ias pretenzijas atmetė. IeÅ¡kovui bandant iÅ¡eiti iÅ¡ minėtų patalpų, R. S. jį sugriebė, nustÅ«mė nuo durų ir pareiÅ¡kė, kad neiÅ¡leis, kol nepasiraÅ¡ys vekselio

su jo nurodyta suma. Vekselį pasiraÅ¡yti atsisakė, todėl dar beveik valandÄ R. S. darė psichologinį spaudimÄ ir trukdė iÅ¡eiti iÅ¡ patalpų,

grasino fiziniu susidorojimu ir sužlugdymu skelbdamas neigiamÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ spaudoje, tol kol ieÅ¡kovas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir tik atvykus policijos pareigÅ«nams buvo iÅ¡leistas iÅ¡ buto. Po Å¡io įvykio smarkiai suprastėjo tiek ieÅ¡kovo, tiek jo žmonos sveikata. Buvo priversti kreiptis į medikus, dėl patirto streso buvo paskirti medikamentai ir tolimesnis ambulatorinis gydimas. 2012 m. rugpjūčio 27 d. sužinojo, kad darbo sutartis nutraukta dar 2012-08-14 ir atleidimo faktas užregistruotas SODROS duomenų bazėse. Atsakovas iki Å¡ios dienos nėra atsiskaitęs, t.y. neiÅ¡mokėjęs viso priklausančio darbo užmokesčio, neatsiskaitęs už asmeninio transporto ir mobiliojo ryÅ¡io telefono naudojimÄ , taip pat neiÅ¡mokėjęs sumos kuri priklauso už 2 ligos dienas. Nurodė, jog tai, kad nebuvo mokamas darbo užmokestis, įrašų klastojimas ieÅ¡kovo darbo sutartyje, dažnas virÅ¡valandinis darbas, psichologinis spaudimas, grasinimas susidoroti sukėlė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, sutrikdė sveikatÄ , sumažino galimybes bendrauti su aplinkiniais, pažemino orumÄ , sukėlė įtampÄ Å¡eimoje, dėl to suprastėjo ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės sveikata.

Atsakovas atsiliepime (b.l. 35-38) ir jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo sudaryta 2012-05-15. Taip pat su ieÅ¡kovu buvo susitarta dėl minimalaus mėnesinio atlygio. IeÅ¡kovas sutarties teisingumÄ patvirtino jÄ pasiraÅ¡ydamas. IeÅ¡kovui buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, jis su tokia suma sutiko, pasirašė darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščiuose. Tik po darbo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas informavo, kad susirgo, gulasi į ligoninę, ir jo laikinas nedarbingumas truko iki 2012-07-27. IeÅ¡kovo ausies operacija buvo planinė, todėl jis jau prieÅ¡ įsidarbinant žinojo apie numatomÄ gydymÄ . Å ios aplinkybės sudarant sutartį buvo nutylėtos nesÄ Å¾iningai, o darbo sutartį ieÅ¡kovas sudarė tik tikslu gauti sveikatos draudimÄ . Atsakovui tapo žinoma informacija, kad laikino nedarbingumo

metu, ieškovas dirbo neoficialiai. Ieškovas ūkvedžio pareigas realiai vykdė R. S. priklausančiuose poilsio namuose, kadangi UAB „Revilis“

aptarnauja Å¡iuos namus, užtikrina jų aplinkos priežiÅ«rÄ remiantis 2010 m. lapkričio 02 d. sutartimi Nr. 20101102-1. IeÅ¡kovo darbo laikas buvo sulygtas darboÂ

sutartimi ir jis viršvalandžių nedirbo. Realiai ieškovas dirbo UAB „Revilis“,

buvo pavaldus jo administracijai, o ne R. S., ar J. S., ieškovui darbo užmokestį mokėjo atsakovas, o ne R. S. ar J. S.. Ieškovui buvo išmokėtas

visas jam priklausantis darbo užmokestis ir Å¡ias aplinkybes patvirtina jo paraÅ¡ai darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas. IeÅ¡kovas neįrodo, kad neturtinė žala jam iÅ¡ viso yra padaryta. IeÅ¡kovas  melagingai  nurodo,  kad jam  buvo grasinama susidorojimu, jei jis reikalausiÄ s darbo užmokesčio. Dėl tokių grasinimų ieÅ¡kovas nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Atsakovas praÅ¡o nubausti ieÅ¡kovÄ už aiÅ¡kiai nepagrįsto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ bauda, 50 proc. jos skiriant atsakovui.

           Â

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2012-05-15 tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta neterminuota darbo sutartis Nr. 2012-02 (toliau – ir Sutartis), pagal kurios 1.2 punktÄ ieÅ¡kovas priimtas Å«kvedžio pareigoms, nustatant minimalų mėnesinį atlyginimÄ , proporcingÄ iÅ¡dirbtam laikui, vienÄ kartÄ mėnesyje (Sutarties 3 p.), , nustatytas ne visas darbo laikas, t.y. 4 darbo valandos per dienÄ , 20 darbo valandų per savaitę (Sutarties 5-6 p.), darbo sutartis įsigaliojo 2012-05-15 (Sutarties 56 p.); 2012-07-31 Å¡alys pasirašė Sutarties priedÄ Nr. 1, kuriuo susitarė pakeisti  Sutarties 5 punktÄ , nuo 2012-08-01 nustatant pilnÄ darbo dienÄ , t.y. 8 val. per dienÄ , 40 val. per savaitę (55-57 b.l.). Minėta darbo sutartis nutraukta 2012-08-14 (45-46,

132 b.l.). Tarp atsakovo ir R. S. 2010-11-02 pasirašyta Sutartis Nr. 20101102-1, kurios 1 punktu, , UAB „Revilis“ be kita ko, įsipareigojo vykdyti R. S. „Nakcižibio“ poilsio namų administravimo, aptarnavimo, priežiūros paslaugas, organizuoti poilsiautojų poilsį kaimo turizmo sodyboje (48 b.l.). 2012 m. gegužės ir birželio mėnesiais dėl ligos ieškovas nedirbo nė vienos dienos. Liepos mėnesį dirbo 3 darbo dienas, o rugpjūčio mėnesį –10 darbo dienų (24, 124-127, 133a b.l.).

Dėl viršvalandžių

VirÅ¡valandiniais laikomi darbai, dirbami virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 150 straipsnio 1 dalį virÅ¡valandinis yra ir darbo laikas, virÅ¡ijantis nustatytÄ ne visÄ darbo laikÄ . Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, virÅ¡ijantis jam nustatytÄ darbo laiko trukmę, nors galbÅ«t ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiÅ¡kia virÅ¡valandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimÄ darbo vietoje kaip už virÅ¡valandinį darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Vadovaujantis suformuota teismų praktika, spręstina, jog ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti ne tik dirbtų virÅ¡valandžių faktÄ ir trukmę, bet ir tai, jog virÅ¡valandinius darbus jis dirbo darbdavio nurodymu, su jo žinia ar leidimu.

Ieškovas paaiškino, kad jis suprato, jog jo darbdavys ir vadovas yra R. S.. Kita vertus, jis teigė jog dirbo UAB „Revilis“ poilsio namuose „Nakcižibis“ (135 b.l.). Liudytoju apklaustas R. S. parodė, jog susitikęs su ieškovu prieš jį įdarbinat atsakovo įmonėje paaiškino ieškovui, jog jis bus įdarbintas UAB „Revilis“, kuri aptarnauja R.

S. priklausančius poilsio namus „Nakcižibis“ (143 b.l.). UAB „Revilis“

direktorius teismo posėdyje paaiškino, jog sudarant darbo sutartį su ieškovu, M. S. paaiškino kad jis įdarbinamas UAB „Revilis“ (140

b.l.). Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ bei aplinkybę, jog ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimas yra aukÅ¡tasis (144 b.l.), teismas sprendžia, jog, pasirašęs darbo sutartį su UAB „Revilis“ M. S., bÅ«damas vidutiniÅ¡kai atidus ir rÅ«pestingas, negalėjo nesuprasti, jog jo darbdavys yra UAB „Revilis“. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog R. S. davė užduotis dirbti statybose ir žadėjo už šį darbÄ atlyginti (136 b.l.). Teismui

nustačius, jog ieškovas žinojo, kad jo darbdavys yra atsakovas, o ne R. S., aplinkybė, jog ieškovas R. S. pavedimu

dirbo R. S. sÅ«naus sodyboje Varėnos rajone, vertintina kaip nesusijusi su Å¡alių darbo teisiniais santykiais. Vadinasi, net įrodžius, kad ieÅ¡kovas vykdė R. S. pavedimÄ dirbti jo sÅ«naus sodyboje Varėnos rajone, atsakovui dėl to jokių prievolių kilti negalėtų.

M. S. teismo posėdyje nurodė, jog jis UAB „Revilis“ direktoriaus Ž. S. neklausė, ar turi dirbti viršvalandžius, viršvalandinio darbo su juo nederino (140 b.l.).

Aplinkybę, kad ieškovas dirbo viršvalandžius paneigia atsakovo pateiktas 2012 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (126-127 b.l.). Ieškovo pasirašytame

2012-08-16 sutikime, adresuotame atsakovui, negautos pajamos nurodomos: 62,08 Lt nedarbingumo paÅ¡alpa už pirmas 2 nedarbingumo dienas; 180,00 Lt už 3 darbo dienas; 568,00 Lt už nuosavo transporto naudojimÄ ; 12,10 Lt už asmeninio telefono naudojimÄ darbo reikalams (47 b.l.). Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas 2012-08-16  į negautas pajamas nebuvo įtraukęs nesumokėto darbo užmokesčio už, jo teigimu, iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius. Dirbtus virÅ¡valandžius ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais. Akcentuotina, jog ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje, įskaitant ir paaiÅ¡kinimus apie iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius, buvo itin nenuoseklÅ«s. Teismo posėdyje liudytoja apklaustos E. S. parodymai apie M. S. dirbtus virÅ¡valandžius vertintini kritiÅ¡kai, kadangi Å¡i liudytoja, bÅ«dama ieÅ¡kovo sutuoktinė, galimai turi netiesioginį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ieÅ¡kovo naudai. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas dirbo virÅ¡valandžius, į bylÄ nepateikta. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio aplinkybės dėl ieÅ¡kovo dirbtų virÅ¡valandžių fakto, jų trukmės. Taip pat neįrodė aplinkybės, kad virÅ¡valandinius darbus jis dirbo darbdavio nurodymu, su jo žinia ar leidimu (CPK 178 str.).

Dėl reikalavimų priteisti nesumokėtÄ darbo užmokestį ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ

Atsiskaitymo su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju tvarkÄ reglamentuoja Darbo kodekso (toliau – ir DK) 141 ir 206 straipsniai. Vadovaujantis Å¡iuo reglamentavimu, konstatuotina, jog darbdavys privalėjo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ â€“ 2012-08-14. Å iame kontekste paminėtina, jog Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ yra specialus atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigÄ laiku atsiskaityti. Darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu jų tarpusavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka ( DK 141 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad bÅ«tų nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (DK 141 str. 2 d.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ (DK 141 str. 3 d.). Kasacinis

teismas yra konstatavęs, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma,

neatsiskaitymo laiku faktÄ ; antra, faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku. Â

Aplinkybę, kad jam nepilnai buvo iÅ¡mokėtos su darbo teisiniais santykiais susijusios iÅ¡mokos, ieÅ¡kovas įrodinėjo pateiktais bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais (13-22 b.l.), darbo užmokesčio bei mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (23-30, 94 b.l.), kurie, kaip teismo posėdyje nurodė ieÅ¡kovo atstovas D. B. (136,

137 b.l.), profesinės sÄ jungos „Sandrauga“ buhalterės buvo sudaryti iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų. IeÅ¡kovo atstovas D. B. nurodė: „mes pateikėme savo įsivaizdavimÄ , savo paskaičiavimus, kiek dirbo ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas neatsimena, kiek valandų dirbo virÅ¡aus“ (136 b.l.). Teismo posėdyje ieÅ¡kovas bei jo atstovai davė paaiÅ¡kinimus, kurie neatitiko  jų pačių į bylÄ pateiktų darbo užmokesčio bei mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių (135-138 b.l.). Konstatuotina, kad minėti paaiÅ¡kinimai buvo itin nenuoseklÅ«s. Viena vertus, ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas iÅ¡ viso jam iÅ¡mokėjo 502,00 Lt, kita vertus, teigė, jog jam buvo iÅ¡mokėta tik 420,00 Lt (135 b.l.). IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad rugpjūčio mėnesį dirbo 7 dienas (136, 137 b.l.). Tuo tarpu, iÅ¡ byloje esančio

rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (126-127 b.l.) matyti, kad M. S. dirbo 10 dienų, 79 val. Viena vertus, ieškovas teigė,

kad į jo prašomas priteisti sumas yra įskaičiuotas darbo užmokestis už viršvalandžius, kita vertus, teigė, kad į prašomas priteisti sumas atlyginimas už viršvalandžius neįtrauktas (137 b.l.).

IeÅ¡kovui su darbo santykiais susijusių sumų iÅ¡mokėjimÄ Â jo atleidimo dienai patvirtina į bylÄ pateikti M. S. pasiraÅ¡yti Darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai (49-50 b.l.), Priskaitymų-iÅ¡skaitymų žiniaraščiai, taip pat Pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, mėnesio darbo

laiko apskaitos žiniaraščiai (49, 51-54, 73-74, 124-127 b.l.).  Pažymėtina, jog ieškovas patvirtino, kad  pasirašė Darbo užmokesčio

iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose (49-50 b.l.) (135 b.l.). Todėl, spęsdamas, ar ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtos sumos, už kurių gavimÄ ieÅ¡kovas yra pasirašęs Darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose, teismas vadovaujasi minėtais žiniaraščiais kaip pirminiu įrodymu. Kad ieÅ¡kovui buvo apmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas įrodo ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tis (50 b.l.) bei Pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas (Pažymos 7 grafa) (73 b.l.). Teismas sprendžia, jog aptarti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ jam buvo iÅ¡mokėta 574,84 Lt. M. S. priklausanti iÅ¡mokėti ligos paÅ¡alpa (29,08 Lt) ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ jam nebuvo sumokėta. Å iÄ sumÄ atsakovas vadovaudamasis ieÅ¡kovo jau po darbo sutarties nutraukimo, t.y. 2012-08-16 suraÅ¡ytu raÅ¡ytiniu Sutikimu dėl dalies skolos pagal vekselį

padengimo iÅ¡ pajamų, susijusių su darbo santykiais, 2012-08-26 sumokėjo R. S. (74 b.l.). Konstatuotina, kad ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ

jam nebuvo sumokėta 29,08 Lt priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovas savo 2012-08-16 rašytinio sutikimo (47 b.l.) neginčijo. Teismo vertinimu, ieškovas ir po darbo sutarties nutraukimo turėjo teisę nurodyti atsakovui, kokia tvarka su juo atsiskaityti. Spręstina, jog atsakovas galėjo vadovautis ieškovo prašymu išskaityti iš jam priklausiusių su darbo santykiais susijusių sumų, todėl 2012-08-26 atsakovas UAB „Revilis“, sumokėdamas ieškovo nurodytam kreditoriui R.

S. 29,08 Lt pilnai (nors ir pavėluotai) atsiskaitė su M. S.. Nustačius, jog 2012-08-26 atsakovas pilnai atsiskaitė su ieÅ¡kovu, kaip nepagrįstas atmestinas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 653,09 Lt nesumokėto darbo užmokesčio. Kita vertus, teismas sprendžia, jog neatsiskaitydamas su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ , darbdavys pažeidė Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Konstatuotina, jog atsakovas atsiskaityti uždelsė ne dėl darbuotojo kaltės. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ â€“ mokėtina (iÅ¡ieÅ¡kotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis.

Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos iÅ¡mokos dydį sudaro neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis, iÅ¡ieÅ¡koma už uždelsimo laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Todėl atsakovas turi sumokėti ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtos su darbo santykiais susijusios mokėtinos sumos dalį už uždelsimo laikÄ .

Konstatavus, jog ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos sudarė 29,08 Lt (iÅ¡mokėtina suma), vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-535 patvirtintu vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiumi už kiekvienÄ pradelstÄ atsiskaityti dienÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1,38 Lt (iÅ¡mokėtina suma) (29,08 Lt / 21 d. d.) už kiekvienÄ darbo dienÄ pradedant skaičiuoti nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos ( 2012-08-14) iki 2012-08-26, t.y. iki dienos, kada darbdavys sumokėjo ieÅ¡kovo nurodytam kreditoriui R.

S. 29,08 Lt, skaičiuojant už 9 darbo dienas, tai sudaro 12,42 Lt (išmokėtina suma) (9 d.d. x 1,38 Lt ).

Netenkinus reikalavimo priteisti 653,09 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo – priteisti 0,07 % delspinigių nuo neišmokėtos 653,09 Lt darbo užmokesčio sumos.

Dėl neturtinės žalos

IeÅ¡kovas prašė priteisti jam 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryÅ¡ys, kaltė.

IeÅ¡kinyje nurodoma, jog R. S. darė ieÅ¡kovui psichologinį spaudimÄ , grasino fiziniu ir psichologiniu susidorojimu. Apklausti liudytojai R. S. ir E. S. parodė, jog konfliktas tarp ieÅ¡kovo ir R. S. kilo dėl to, kad ieÅ¡kovas sugadino R. S. Å¡eimai priklausiusį automobilį ir dėl to turėjo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ Â pagal pasiraÅ¡ytÄ skolos dokumentÄ (143 b.l.). Teismo vertinimu, Å¡iuos liudytojų parodymus patvirtina į bylÄ pateiktas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios tarnybos valdybos

Operatyvaus valdymo skyriaus raÅ¡tas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog M. S. į Žemgulio g. 10-19 atvežė skolÄ

(112-113 b.l.). Akcentuotina, jog R. S. nėra atsakovo vadovas ar darbuotojas, todėl, net įrodžius, kad R. S. darydamas psichologinį spaudimÄ padarė M. S. neturtinę žalÄ , tuo pagrindu iÅ¡ buvusio darbdavio UAB „Revilis“ neturtinė žala ieÅ¡kovui negalėtų bÅ«ti priteisiama, nesant darbdavio neteisėtos veikos, priežastinio neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryÅ¡io, taip pat nesant darbdavio kaltės. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimÄ teismas

gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir

žala) (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai

teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Teismas pažymi, jog neturtinė žala nėra bet koks asmeniui

padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rÅ«pesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami iÅ¡gyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų iÅ¡gyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės pažeidimo, kiti panaÅ¡Å«s padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimÄ , teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu bÅ«tina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Nustatyta, jog ieÅ¡kovui buvo neiÅ¡mokėta nedidelė suma – 29,08 Lt. Vėlavimas iÅ¡mokėti truko neilgai. Todėl, teismo vertinimu, vien Å¡is darbdavio pareigos pažeidimas pats savaime negalėjo lemti ieÅ¡kovui neturtinės žalos atsiradimo. Konstatuotina, kad atsakovas neįteikdamas ieÅ¡kovui atsiskaitymo lapelių pažeidė Darbo kodekso 202 straipsnio reikalavimus, tačiau Å¡is pažeidimas pats savaime taip pat nesudaro pagrindo neturtinei žalai priteisti. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pagal

byloje esančius įrodymus negalima daryti iÅ¡vados apie tai, kad ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , įvertintinÄ

pinigais, pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ ir pan.), nes jo patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Spręstina, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai neįrodo, jog ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinės žalos. Nenustačius įstatymuose ir teismų praktikoje pripažintų bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl praÅ¡ymo skirti baudÄ

Teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas subjekto materialinėmis teisėmis yra tada, kai toks asmuo įgyvendina civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ar varžo kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar daro žalÄ kitiems asmenims, arba prieÅ¡tarauja jų subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Ä®statyme nėra pateikta asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar piktnaudžiavimo procesu sÄ vokos. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytos Civilinio kodekso normos turinį,

teismas sprendžia, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ieškovas M. S. savo procesines teises įgyvendino tokiu būdu ir

priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidė ar suvaržė kitų asmenų teises ar interesus ir padarė jiems žalÄ . Nenustačius ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra teisinio pagrindo paskirti jam Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatytÄ nuobaudÄ . Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ priteisti jam 50 % paskirtos baudos.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus mažiau nei 1 procentÄ ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 79 str., 93 str., 98 str.). Pateikta atsakovo ir advokatės K. R. pasiraÅ¡yta atstovavimo sutartis, advokato iÅ¡laidų detalizacijos, pinigų priėmimo kvitai 500,00 Lt sumai bei 1500,00 lt sumai (39, 40-41, 130-131 b.l.). Advokatė parengė atsiliepimÄ (35-38 b.l.). Bendras susumuotas atstovavimo teismo posėdžiuose laikas yra 6 valandos (96-100, 134-151 b.l.). PraÅ¡omas priteisti užmokestis už advokato teisinę pagalbÄ dydis nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 2000,00 Lt iÅ¡laidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 2 d.).

Patenkinus mažiau nei 1 procentÄ ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas minimalus žyminio mokesčio dydis – 72 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nėra išieškomos.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

priteisti ieškovui

M. S., a.k. (duomenys neskelbtini),  iš atsakovo UAB „Revilis“, į.k. 302536850, buveinės adresas J. B. al. 56-41,

Kaunas, 12,42 Lt (dvylika litų 42 centai) (išmokėtina suma).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Revilis“, į.k. 302536850, buveinės adresas J. B. al. 56-41, Kaunas, iš ieškovo  M. S.,  a.k. (duomenys neskelbtini),  2 000,00 Lt  (du tūkstančiai litų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Revilis“, į.k. 302536850, buveinės adresas J. B. al. 56-41, Kaunas, 72,00 Lt (septyniasdešimt du litai

00 ct) žyminio mokesčio. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi iÅ¡laidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja

Rasa Urbanavičiūtė