Legislator Case Law & Legislation
43d02e28-eff0-4c78-8a5a-9fac94d9b1cc AI generated

43d02e28-eff0-4c78-8a5a-9fac94d9b1cc · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 43d02e28-eff0-4c78-8a5a-9fac94d9b1cc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

       Baudžiamoji byla Nr.1A-336-462/2014                                                                                          (Proceso Nr. 1-90-1-00018-2013-6)                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                          1.2.19.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.             (S)                                                                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus PreikÅ¡aičio,teisėjų Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,nuteistajam E. B.,gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

Legislator headnote

AI generated

43d02e28-eff0-4c78-8a5a-9fac94d9b1cc · Klaipėdos apygardos teismas: PareigÅ«nas liepė tikrintis alkotesteriu, tačiau jis atsisakė tai daryti, kadangi A. P. netinkamai su juo elgėsi, o alkotesteris kėlė įtarimų, nes buvo nepakrautas ir neveikė, todėl baterijos buvo kraunamos jo akivaizdoje. Dėl to jis atsisakė vykdyti pareigÅ«no nurodymus, t. y. tikrintis blaivumÄ . Å iuos A. P. veiksmus vertino kaip provokacijÄ , todėl prašė kuo greičiau suraÅ¡yti protokolÄ ir jį iÅ¡leisti. Patrulis nesugebėjo suraÅ¡yti protokolo, todėl visÄ laikÄ kažkam skambinėjo ir prašė pagalbos, nuolatos rÅ«kė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

       Baudžiamoji byla Nr.1A-336-462/2014                                                                                          (Proceso Nr. 1-90-1-00018-2013-6)                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                          1.2.19.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.             (S)                                                                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus PreikÅ¡aičio,teisėjų Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,nuteistajam E. B.,gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: E. B. nuteistas už tai, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas jo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus:                          t. y. jis, E. B., 2013 m. birželio 30 d., apie 01 val. 30 min., Alksnynės kontrolės poste, Smiltynės plente 2, Neringos mieste, vairavęs automobilį „Porsche Cayane“, valstybinis registravimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pasiÅ«lė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato VieÅ¡osios policijos poskyrio Patrulių bÅ«rio patruliui A.

P., siekdamas, kad nebÅ«tų patikrintas jo girtumas, ir laikotarpiu iki 02.18 val. davė A. P. kyšį – 600 Lt, siekdamas neteisėtos Å¡io valstybės tarnautojo veiklos, t. y. kad nebÅ«tų tikrinamas blaivumas ir nebÅ«tų raÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. Å¡iais savo veiksmais jis tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus.                           Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Mindaugas Martinaitis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., ir priimti naujÄ nuosprendį – bylÄ nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas M.

Martinaitis apeliaciniame skunde nurodo, kad priimtas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla E. B. nutrauktina dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 329 str. 1 d. 1 punkto pagrindu), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad E. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d.

Nuosprendžiu teismas turėjo konstatuoti, ar pakankamai byloje yra surinkta įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas iÅ¡ esmės grįsdamas E. B. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, vadovavosi iÅ¡skirtinai vien liudytojo A. P. parodymais, kurio parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo neiÅ¡samÅ«s bei objektyviai nepagrįsti, pastarojo parodymai nesutapo ir su parodymais, duotais administracinės bylos nagrinėjimo metu, liudytojų A.

N., A. D. bei I. A. parodymai taipogi mažai informatyvÅ«s bei nekonkretÅ«s, teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, dėl ko Å¡ie pareigÅ«nai (G. M. ir A. N.) buvo atvykę į postÄ pagal A. P. praÅ¡ymÄ , ar jie buvo tarnybos metu ir turėjo atitinkamus įgaliojimus vykdyti jiems pavestas pareigas, įskaitant ir KNTS pareigÅ«nÄ I. A. Be to, teismas prie nagrinėjamos bylos buvo prijungęs ir administracinės teisės pažeidimo bylÄ , tačiau ten esančios raÅ¡ytinės informacijos taip pat nesiteikė įvertinti (A.

P. tarnybÄ užbaigė 2013-06-29 (24.00 val.), 2013-06-18 Å¡is pareigÅ«nas neturėjo įgaliojimo vykdyti eismo priežiÅ«ros funkcijos, nes buvo pasibaigęs 3 metų laikotarpis ir jis nebuvo iÅ¡laikęs naujos įskaitos, kaip to reikalauja 2013-05-20 Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-399 II skirsnio 3 punktas (įsigaliojo nuo 2013-05-20). Juolab, kad A. P. nebuvo gavęs alkotesterio bei kitų priemonių Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 5-V-23 nustatyta tvarka, Å¡ių priemonių iÅ¡davimo ir priėmimo registracijos žurnalas iÅ¡ viso nebuvo pateiktas į bylÄ , o budėtojų tarnybos priėmimo–perdavimo knygos iÅ¡trauka visiÅ¡kai yra nesusijusi su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, nes A.

P. nebuvo OVS dalies darbuotojas). NesiaiÅ¡kintos aplinkybės, dėl ko KNTS pareigÅ«nas I. A. neišėmė filmuotos vaizdo medžiagos iÅ¡ Alksnynės kontrolės posto bei nepareikalavo iÅ¡ patrulio A. P. garso įraÅ¡o, kurį jis darė su galbÅ«t iÅ¡duotu tarnybiniu diktofonu arba savo telefonu. Teismas net neatkreipė dėmesio į tai, kad Neringos savivaldybės administracijos Alksnynės kontrolės poste yra veikiantis laidinis telefonas, kurio numeris yra „(duomenys neskelbtini)“, kuris veikia 24 valandas per parÄ ir juo naudojasi budintis policijos pareigÅ«nas bei kasininkė.

Juolab, į šį postÄ yra atvestas stacionarus laidinis interneto ryÅ¡ys, kuris veikia be jokių trikdžių, todėl policijos duomenų bazės veikia nepriekaiÅ¡tingai (negalima sutapatinti su patrulių automobiliuose veikiančiomis telemetrinėmis duomenų sistemomis (mobilios stotelės). Jokie duomenys apie galimÄ internetinio ryÅ¡io sutrikimÄ tuo metu į bylÄ pateikti nebuvo. Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas nesiėmė priemonių iÅ¡sireikalauti policijos pareigÅ«nų A.

N. ir A. P. pokalbių radijo ryÅ¡iu garso įrašų (b. l. 116). NesiaiÅ¡kinta, kodėl patrulis A. P. prisijungęs prie policijos duomenų bazės 2013-06-30 (1.57 val.) iki 2013-06-30 (4.25 val.) nesurašė protokolo, kai savo parodymuose jis nurodė, kad iÅ¡ karto po dokumentų gavimo pradėjo pildyti ATPK protokolÄ E. B. Liko neatsakytas klausimas, kodėl jis neužpildė ATPK protokolo savo ranka? Darant prielaidÄ apie tai, kad buvo tam tikri sutrikimai duomenų bazėje (pagal savo pareigas jis privalėjo tai padaryti).

Visuma nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių negalėjo būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas pagrįsti E. B. kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo. Šių abejonių nepavyko pašalinti ir įrodymų tyrimo metu, todėl susidarius tokiai situacijai, visos nepaneigtos prielaidos ar abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai. Nuteistojo gynėjas toliau apeliuoja į tai, kad E. B. dėl jam inkriminuotos veikos nurodė, jog 2013-06-30 nakties metu persikėlė į Smiltynę. Kontrolės poste negalėjo pravažiuoti, nes automobilis su rusišku registracijos numeriu sustojo įstrižai.

E. B. signalizavo, kad automobilis pasitrauktų ir leistų jam pravažiuoti. IÅ¡ posto atbėgo policijos pareigÅ«nas A. P., kuris pradėjo Å¡aukti, reikalauti užgesinti variklį bei lipti lauk iÅ¡ automobilio, elgėsi neadekvačiai, nes buvo vėlus nakties metas. Be to, pareikalavo pateikti dokumentus bei nurodė eiti į postÄ . Pačiame poste tarp jo ir A. P. įvyko žodinis konfliktas dėl nepagarbaus elgesio, nes patrulis klausinėjo įvairių dalykų, nesusijusių su dokumentų patikrinimu, teiravosi, kodėl jis nemėgsta rusų ir pan.

PareigÅ«nas liepė tikrintis alkotesteriu, tačiau jis atsisakė tai daryti, kadangi A. P. netinkamai su juo elgėsi, o alkotesteris kėlė įtarimų, nes buvo nepakrautas ir neveikė, todėl baterijos buvo kraunamos jo akivaizdoje. Dėl to jis atsisakė vykdyti pareigÅ«no nurodymus, t. y. tikrintis blaivumÄ . Å iuos A. P. veiksmus vertino kaip provokacijÄ , todėl prašė kuo greičiau suraÅ¡yti protokolÄ ir jį iÅ¡leisti. Patrulis nesugebėjo suraÅ¡yti protokolo, todėl visÄ laikÄ kažkam skambinėjo ir prašė pagalbos, nuolatos rÅ«kė.

Be to, E. B. jam replikavo, kad tokį darbuotojÄ , kuris nesugeba atlikti savo pareigų, jis iÅ¡ karto atleistų iÅ¡ darbo. Vėliau (praėjus 10–15 min. nuo atsisakymo pasitikrinti alkotesteriu) buvo suraÅ¡ytas protokolas ir liepta jam laukti, tačiau nepaaiÅ¡kino, ko konkrečiai. Apie 3 val. į postÄ Ä¯Ä—jo pareigÅ«nas bei pasakė, kad įformins ,,kyšį“, o E. B. yra sulaikomas už mėginimÄ papirkti policijos pareigÅ«nÄ . Jis matė, kad prie kompiuterio buvo plastmasinis maiÅ¡elis, tačiau nematė, kas yra maiÅ¡elyje.

Tyrėjas V. A. iÅ¡ maiÅ¡elio iÅ¡traukė pinigus ir paklausė, ar tai jo pinigai, jis patikrino kiÅ¡enes ir patvirtino, kad 600 Lt gali priklausyti jam. Kokiu bÅ«du Å¡ie pinigai atsirado pas pareigÅ«nÄ maiÅ¡elyje, jis nežino. Pinigus jis laikė Å¡ortų kiÅ¡enėje kartu su dokumentais, todėl paduodamas dokumentus policininkui, jis nepatikrino techninio paso, t. y. nežiÅ«rėjo, ar jų nėra paties dokumento viduje. TÄ vakarÄ su savimi turėjo bendrai apie 1 500 Lt, kurie buvo kiÅ¡enėje. Atvykę pareigÅ«nai jo asmens apžiÅ«ros (kratos) neatliko ir likusių pinigų nepaėmė, juolab jo nesulaikė administracine tvarka ar pagal ikiteisminio tyrimo pradėjimo medžiagÄ .

Be to, jis nebuvo pristatytas į Neringos PK tolimesnių tyrimo veiksmų atlikimui. Nuteistojo gynėjas toliau atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas A. P. duodamas parodymus tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu (b. l.

15) A. P. nurodė, kad ,,E. B. atsisakė kategoriÅ¡kai pasitikrinti girtumÄ alkotesterio pagalba. PraÅ¡yta buvo vienÄ kartÄ . Taip pat, toliau prašė, kad susitartume už atlygį, kad bÅ«tų neraÅ¡omas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso protokolas. Ir nuo stalo paėmė automobilio registracijos liudijimÄ ir į jį įdėjo 600 Lt, tris kupiÅ«ras po 200 Lt ir tÄ dokumentÄ su pinigais jam įdėti į liemenės kiÅ¡enę, bet paskui padėjo ant stalo. Tada aÅ¡ jam pasakiau, kad yra sulaikomas už policijos pareigÅ«no papirkimÄ , iÅ¡kviečiau operatyvinę grupę.

Pinigai buvo iÅ¡imti ir supakuoti į plastmasinį maiÅ¡elį“. Administracinėje byloje A. P. nurodė, kad ,,vairuotojui iÅ¡aiÅ¡kino apie vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ , pasakė, kad, bus blogiau, jei nesitikrins. Vairuotojas suprato atsakomybę dėl atsisakymo tikrintis neblaivumÄ . Kol rašė protokolÄ , vairuotojas vis gėrė vandenį, prašėsi į tualetÄ , jis pergyveno, kad nepabėgtų. Kompiuteris parodė, kad turimus ATPK pažeidimus ir pan. Vairuotojas siÅ«lė 600 Lt, o jis iÅ¡aiÅ¡kino jam baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Vairuotojas pasakė, kad kitÄ dienÄ atvažiavus į NidÄ , duos deÅ¡imt ,,Å¡tukių“. Vairuotojas ne vienÄ kartÄ buvo perspėtas dėl neteisėtų veiksmų. RaÅ¡ant protokolÄ vairuotojas norėjo pinigus įdėti į kiÅ¡enę, bet paskui padėjo ant stalo“..,,Patvirtino, kad jis surašė protokolÄ ir tai užtruko apie 30 minučių.“...Neblaivius dažnai tenka sulaikyti, bet be teisių retai. Alkotesteris priklauso postui, yra jo patikros sertifikatas, keičiantis pamainai darbo priemonės perduodamos raÅ¡tu.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. P. nurodė, kad ,,užuodė nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapÄ . Nurodė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir eiti į postÄ neblaivumo patikrinimui. Kaltinamasis žodžiu pasiÅ«lė jam 200 Lt. A. P. kaltinamÄ jį informavo, kad už policijos pareigÅ«no papirkimÄ numatyta baudžiamoji atsakomybė. Atėjęs į postÄ kaltinamasis atsisakė pÅ«sti į alkotesterį, siÅ«lė susitarti...B. grasino liudytojui, kad jis nebedirbs savo darbo. A.

P. rašė administracinį teisės pažeidimo protokolÄ , paprašė E. B. pateikti automobilio dokumentus...Po to, E. B. paėmė nuo stalo automobilio registracijos liudijimÄ , į jį įdėjo 600 Lt ir šį dokumentÄ su pinigais įkiÅ¡o A. P. į liemenės kiÅ¡enę. A. P. pinigus išėmė iÅ¡ dokumento, įdėjo į maiÅ¡elį ir pasakė, kad jis sulaikomas už pareigÅ«no papirkimÄ . Jis iÅ¡kvietė operatyvinę grupę“. Todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl teismas Å¡iuos parodymus laiko nuosekliais, nors policijos pareigÅ«no duoti parodymai kiekvienu anksčiau nurodytu atveju yra skirtingi bei nenuoseklÅ«s. IÅ¡ visumos A.

P. duotų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nas ATPK protokolÄ surašė per 30 min., kai E. B. atsisakė tikrintis neblaivumÄ . Aptariamu atveju ATPK protokolas buvo suraÅ¡ytas 2013-06-30, apie 2.00 val., todėl E. B. praėjus dar 18 minučių nedavė ir negalėjo duoti 600 litų pareigÅ«nui, siekdamas neteisėtos Å¡io tarnautojo veiklos, t. y. kad nebÅ«tų tikrinamas blaivumas ir nebÅ«tų raÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. Å¡iais savo veiksmais jis tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus (cituojama iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies).

Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nėra niekur norminiuose aktuose įtvirtinęs, juolab suteikęs teisės pareigÅ«nams tikrinti asmens blaivumo (visais atvejais kilus įtarimui, nustatinėjamas asmens neblaivumo laipsnis). Todėl E. B. neturėjo jokio faktinio pagrindo duoti kyšį pareigÅ«nui už tai, kad jis netikrintų jo blaivumo ar neblaivumo, kai A. P. buvo surašęs E. B. ATPK protokolÄ už vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ . Juolab teismas nuosprendyje apraÅ¡ydamas visumÄ E. B. galbÅ«t atliktų veiksmų, nustato, kad kyÅ¡is A.

P. duotas už pastarojo neteisėtÄ veikimÄ vykdant jam suteiktus įgaliojimus. Aptariamu atveju, E. B. nebuvo pagrindo papirkti valstybės tarnautojÄ ir dėl to, kad jis vykdė savo pareigas neteisėtai, kadangi jis buvo ne tarnybos metu bei neturėjo įgaliojimų tai daryti ir pan. Teismas tai patvirtino savo nuosprendyje. Apeliacinis skundas toliau argumentuojamas tuo, kad teismas visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio į tai, kad vadovaujantis 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-673 ,,Dėl patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 20 punktu policijos patruliui tarnybos metu draudžiama: pažeisti naudojimosi radijo ryÅ¡io priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (iÅ¡jungti radijo stotį, telemetrinę įrangÄ , automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangÄ ar pan.) (pareigÅ«nas bendraudamas su OVS pareigÅ«nu nenaudojo vielinio telefoninio ryÅ¡io bei radijo stotelės, galbÅ«t siekdamas iÅ¡vengti įraÅ¡yto pokalbio pavieÅ¡inimo, nenaudojo ar panaudojo garso įraÅ¡ymo priemonę, tačiau įvykusio pokalbio turinio nepavieÅ¡ino). 20.9 p. – įsodinti į tarnybinę transporto priemonę kitus asmenis, iÅ¡skyrus atvejus, kai bÅ«tina (visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įraÅ¡ymo įranga turi bÅ«ti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu bÅ«tų įraÅ¡ytas.

Esant techninėms galimybėms, vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo įranga tarnybiniame automobilyje turi bÅ«ti įjungta nuolat. Naudojant vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo įrangÄ , asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, kÄ jis pasakys, gali bÅ«ti panaudota nagrinėjant administracinę bylÄ ar atliekant ikiteisminį tyrimÄ ). Nuteistojo E. B. gynėjas akcentuoja, kad į bylÄ nebuvo iÅ¡reikalautas atsakymas pagal 2013-10-19 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokurorės raÅ¡tÄ Nr. 3-29922 (dėl 2013-06-29/30 patruliams iÅ¡duotų vaizdo ir garso įraÅ¡ymo priemonių bei jų panaudojimo Alksnynės kontrolės poste).

Be to, A. P. neįvykdė ir anksčiau nurodyto įsakymo 28 punkto reikalavimų, t. y. sustabdęs ar prieÅ¡ prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryÅ¡io priemone privalo praneÅ¡ti budėtojui tikrinimo vietÄ , transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Juolab, nedelsiant informuoti OVS budėtojÄ apie visus vairuotojo neteisėtai atliktus veiksmus. Todėl lieka neaiÅ¡ku, kodėl policijos pareigÅ«nas iÅ¡ karto nepranešė Neringos PK OVS pareigÅ«nui A.

D. apie jam pasiÅ«lytÄ 200 Lt kyšį, jei E. B. nereagavo į A. P. pastabas. Kodėl pareigÅ«nas tik 2013-06-30, apie 2.30 val., paskambino A. D. ir pranešė apie siÅ«lomus pinigus? IÅ¡ liudytojo A. D. duotų parodymų nustatyta, kad 2013-06-30, apie 1.30 val., jam paskambino A. P. ir paprašė pagalbos suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Apie pinigų davimo faktÄ (200 Lt) jokio praneÅ¡imo nebuvo ir tik praėjus 1 val. vėl gautas praneÅ¡imas apie siÅ«lomus pinigus (davimo fakto nėra).

Be to, Å¡is pareigÅ«nas sÄ moningai davė klaidinančius parodymus teismui apie tai, kad Alksnynės poste nėra tarnybinio telefono, bei apie prastai veikiantį internetinį ryšį, dėl to A. P. buvo keblumų pildant ATPK protokolÄ . PrieÅ¡ingai, Å¡is postas veikia 24 valandas per parÄ ir Å¡iose patalpose yra bendro naudojimo tarnybinis telefonas, kurio Nr. 8-469 51355, bei įvestas kabelinis interneto ryÅ¡ys. Todėl A. P. niekas netrukdė naudotis Å¡ių komunikacijų paslaugomis. Susipažinus su 2013-11-20 Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK raÅ¡tu Nr. 30-90-S-1832 nustatyta, kad į įvykio vietÄ buvo atvykęs Neringos PK KNTS pareigÅ«nas I.

A., kuris tuo metu ilsėjosi ir jokių pareigų neatliko, kadangi buvo poilsio dienos. Todėl Å¡iame raÅ¡te nurodyta informacija dar kartÄ patvirtina, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai Å¡ioje byloje yra niekiniai, kadangi juos atliko neįgaliotas asmuo bei ne darbo metu. Ä® bylÄ nebuvo pateikta policijos patrulio A. P. darbo rezultatų ataskaita bei tarnybinės policijos patrulio knygelės duomenys apie vykdytÄ veiklÄ ar tarnybos tikrinimo rezultatus, kurie buvo pateikti policijos patrulio vyresniajam 2013-06-29 ir 2013-06-30.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos patrulis A. P. per savo tarnybos laikotarpį nėra nustatęs bei iÅ¡aiÅ¡kinęs kyÅ¡io davimo atvejų. Todėl akivaizdu, kad Å¡is pareigÅ«nas dėl kompetencijos stokos negalėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos bei priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimÄ reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus (pvz., perdavimÄ valstybės tarnautojui tam tikros pinigų sumos) suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti Å¡io asmens ketinimÄ papirkti valstybės tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį).

Būtent turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota, kad E. B., būdamas Alksnynės kontrolės posto patalpose, pasiūlė 200 Lt kyšį, o vėliau davė 600 Lt kyšį policijos patruliui A. P. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis anksčiau nurodytų policijos pareigūnų parodymais, tokius E. B. veiksmus pripažino kyšio davimu.

Tačiau pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. B. kaltę padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . BÅ«tent iÅ¡ byloje surinktų duomenų nėra pakankamo pagrindo manyti, kad E. B. tyčia buvo nukreipta papirkti policijos pareigÅ«nÄ ir kad pareigÅ«no supratimas, jog prie automobilio dokumentų galbÅ«t buvę pinigai yra kyÅ¡is savaime, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina E. B. tyčios jį papirkti.

Pateiktas apeliacinis skundas apibendrinamas tuo, kad teismo argumentas, jog E. B. buvo suinteresuotas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už tai, kad nebÅ«tų tiriamas jo apsvaigimas nuo alkoholio, siekė iÅ¡vengti ne tik apsvaigimo patikrinimo, bet ir protokolo pagal ATPK suraÅ¡ymÄ , t. y. siekė neteisėto pareigÅ«no neveikimo vykdant įgaliojimus. Tai yra tik prielaidos, kuriomis negali bÅ«ti grindžiama E. B. kaltė dėl kyÅ¡io davimo, kadangi jokių kitų tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių pastarojo kaltę, į bylÄ nėra pateikta (vaizdo ir garso įraÅ¡o nėra, pareigÅ«nų tarpusavio pokalbių radijo ryÅ¡iu nėra, apie tariamÄ pasiÅ«lymÄ duoti 200 Lt kyšį A.

P. OVS specialisto neinformavo, ATPK protokolas už vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ suraÅ¡ytas daug anksčiau ir nebuvo jokio pagrindo E. B. siÅ«lyti kyšį pareigÅ«nui, A. P. darbo rezultatų ataskaitos bei duomenų iÅ¡ tarnybinės policijos patrulio knygelės apie vykdytÄ veiklÄ ar tarnybos tikrinimo rezultatus, kurie turėjo bÅ«ti pateikti policijos patrulio vyresniajam 2013-06-29 ir 2013-06-30, taipogi nėra, kadangi pareigÅ«nas buvo ne tarnybos metu bei nebuvo iÅ¡laikęs atitinkamos įskaitos). Yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje yra nepaÅ¡alintų abejonių, kurios, vadovaujantis principu in dubio pro reo, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, nes, iÅ¡naudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, patikimų iÅ¡vadų dėl papirkimo (BK 227 straipsnio 2 dalis) buvimo E. B. veiksmuose nebuvo galima daryti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių E. B. kaltę padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo E. B. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas teismo posėdyje palaikydamas savo apeliacinį skundÄ nurodė, kad nėra surinkta pakankamai neabejotinų ir objektyvių įrodymų, įrodančių jo ginamojo kaltę, todėl prašė jį iÅ¡teisinti.

Tačiau teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad remiantis byloje surinktais įrodymais nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiÅ¡kai. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2 dalis).

Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas Å¡ios veikos baigtumÄ sieja su momentu, kai atlikta bent viena iÅ¡ minėtų alternatyvių veikų: kyÅ¡io davimas, jo pasiÅ«lymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyÅ¡io nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas.

Be to, pasiÅ«lymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę už papirkimÄ lemia tai, kad kyÅ¡is duodamas už pageidautinÄ kyÅ¡io davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklÄ vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).Ä®vertinus nuteistojo gynėjo pateiktÄ apeliacinį skundÄ , darytina iÅ¡vada, jog jis iÅ¡ esmės grindžiamas tokiomis argumentų grupėmis:

1) motyvuojama, jog E. B. nebuvo pagrindo papirkti valstybės tarnautojÄ dėl to, kad A. P. vykdė savo pareigas neteisėtai, kadangi A. P. buvo ne tarnybos metu bei neturėjo įgaliojimų tai daryti ir pan.;

2) kvestionuojamas liudytojo A. P. parodymų patikimumas, teigiant, kad duodamas parodymus tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu jis buvo nenuoseklus. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma daug teiginių apie tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu neanalizuotos reikÅ¡mingos aplinkybės apie tai, ar policijos pareigÅ«nai G. M., A. N., I. A. buvo tarnybos metu ir turėjo atitinkamus įgaliojimus vykdyti jiems pavestas pareigas; ir baudžiamojoje byloje nesurinkti reikÅ¡mingi kiti duomenys, t. y. į bylÄ nebuvo iÅ¡reikalautas atsakymas pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokurorės 2013-10-19 raÅ¡tÄ Nr. 3-29922;

į bylÄ nebuvo pateikta policijos patrulio A. P. darbo rezultatų ataskaita bei duomenys tarnybinės policijos patrulio knygelės apie vykdytÄ veiklÄ ar tarnybos tikrinimo rezultatus, kurie buvo pateikti policijos patrulio vyresniajam 2013-06-29 ir 2013-06-30; nebuvo iÅ¡reikalauta policijos pareigÅ«nų A. N. ir A. P. pokalbių radijo ryÅ¡iu garso įraÅ¡ai; taip pat nesiaiÅ¡kinta, kodėl patrulis A. P. prisijungęs prie policijos duomenų bazės 2013-06-30 (1.57 val.) iki 2013-06-30 (4.25 val.) nesurašė protokolo.Konstatuotina, jog nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo liudytojų A.

P., A. D., A. N., I. A. parodymai, Įvykio vietos apžiūros ir pinigų apžiūros protokolai, Asmens blaivumo testas, administracinių teisės pažeidimų protokolas, Išrašas iš Policijos registro duomenų bazės ir visi kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes –padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

IÅ¡analizavus skundžiamo nuosprendžio turinį ir kitÄ bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįsti. Dėl liudytojo A. P. parodymų Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma daug teiginių apie tai, kad liudytojo A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo neiÅ¡samÅ«s bei objektyviai nepagrįsti, be to, jo parodymai nesutapo ir su parodymais, duotais administracinės bylos nagrinėjimo metu, liudytojų A.

N., A. D. bei I. A. parodymai taip pat yra mažai informatyvÅ«s bei nekonkretÅ«s. Tačiau apeliacinės instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavęs visus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis bei atlikęs įrodymų tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«no A. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme (apylinkės ir apygardos teismuose) buvo tikrai pakankamai iÅ¡samÅ«s bei nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu 2013-07-01, t. y. kitÄ dienÄ po aptariamos nusikalstamos veikos užfiksavimo, kaip liudytojas apklausiamas A.

P. nurodė, kad jis Å¡ių metų birželio 30 d. pagal grafikÄ dirbo Alksnynės kontrolės poste. Naktį, apie 1.30 val., iÅ¡ Smiltynės pusės važiavo automobiliai. Prie užtvaro, kur reikia susimokėti mokestį už ekologijÄ , privažiavo automobilis su Rusijos valstybiniais numeriais. IÅ¡ paskos jam privažiavo ir kitas automobilis. Jo markė buvo „Porche Cayane“. Å io automobilio vairuotojas visÄ laikÄ laikė įjungtÄ automobilio garso signalÄ . Vairuotojas, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio su Rusijos valstybiniais numeriais, priėjo prie kasininko susimokėti, taip pat jam rusų kalba pasakė, kad „Porche Cayane“ automobilio vairuotojas, važiuodamas jam iÅ¡ paskos, visÄ keliÄ laikė įjungęs garso signalÄ .

Tada jis priėjęs paprašė, kad Å¡io automobilio vairuotojas atidarytų dureles. Vairuotojas atidarė dureles ir pradėjo su juo bendrauti per atstumÄ . Jis pajuto iÅ¡ salono bei nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapÄ . Dėl to paprašė, jog vairuotojas užgesintų automobilio variklį ir iÅ¡liptų jo girtumui patikrinti. Tada vairuotojas pasiÅ«lė 200 Lt už tai, kad netikrintų girtumo, ir pasakė, kad jis važiuoja atgal į Klaipėda. Jis perspėjo vairuotojÄ dėl pareigÅ«no papirkimo ir pasakė dėl baudžiamosios atsakomybės. Taip pat dar kartÄ pareikalavo, kad vairuotojas pateiktų savo vairuotojo pažymėjimÄ bei automobilio dokumentus, taip pat jog pasitikrintų blaivumÄ .

Vairuotojas pasakė, kad jokių dokumentų neturi. Užgesino variklį ir abudu nuėjo į kontrolės posto patalpas. Kontrolės posto patalpose vairuotojas pateikė automobilio „Porche Cayanne“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, registracijos liudijimÄ , vairuotojo pažymėjimo neturėjo, bet pateikė kažkokiÄ užsienio Å¡alies kortelę. Joje buvo užraÅ¡yti jo duomenys, tai E. B., gim. „(duomenys neskelbtini)“, o jo lietuviÅ¡kas vairuotojo pažymėjimas yra atimtas ir jam reikia perlaikyti egzaminÄ .

E. B. kategoriÅ¡kai atsisakė pasitikrinti girtumÄ alkotesteriu. PraÅ¡yta buvo ne vienÄ kartÄ . Vairuotojas taip pat toliau prašė, jog susitartų už atlygį, jog nebÅ«tų raÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nuo stalo paėmė automobilio registracijos liudijimÄ ir į jį įdėjo 600 Lt, t. y. tris kupiÅ«ras po 200 Lt, ir tÄ dokumentÄ su pinigais norėjo įdėti jam į liemenės kiÅ¡enę, bet paskui padėjo ant stalo. Tada jis pasakė vairuotojui, kad jis yra sulaikomas už policijos pareigÅ«no papirkimÄ , iÅ¡kvietė operatyvinę reagavimo grupę.

Pinigai buvo iÅ¡imti ir supakuoti į polietileninį maiÅ¡elį. Tada E. B. pradėjo sakyti, kad tai yra ne jo pinigai, paskui pradėjo sakyti, jog tie pinigai iÅ¡krito jam iÅ¡ kiÅ¡enės. E. B. pradėjo grasinti, kad atleis jį iÅ¡ darbo ir jis daugiau policijoje nebedirbs. Jis į Å¡iuos E. B. žodžius nekreipė dėmesio ir pradėjo raÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Â už vairavimÄ esant girtam. Atvykus operatyvinei grupei, pinigai, kuriais E. B. norėjo jį papirkti, buvo perduoti kriminalinės policijos pareigÅ«nui (b. l. 15).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojų parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiÅ¡kinius bei nuo sugebėjimo perduoti iÅ¡laikytÄ informacijÄ apklausos metu. Å ie liudytojo gebėjimai priklauso nuo jo fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«klės, amžiaus, iÅ¡silavinimo, profesijos, liudytojo bÅ«senos įvykio metu ir kitų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant liudytojo parodymus. Vertinant liudytojų parodymus turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į objektyvias aplinkybes – kokiomis sÄ lygomis tam tikrÄ Ä¯vykį liudytojas stebėjo ar kitaip suvokė.

Nagrinėjant bylÄ Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-09-26 kaip liudytojas apklausiamas A. P. parodė, kad 2013-06-30, apie 01.30 val., jis dirbo Neringos savivaldybės administracijos Alksnynės kontrolės poste, Smiltynės pl. 2, Neringoje. Prie užtvaro privažiavo automobilis su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais. Jam iÅ¡ paskos atvažiavo ir sustojo automobilis „Porche Cayane“. Å io automobilio vairuotojas laikė nuspaudęs automobilio garsinį signalÄ . IÅ¡ automobilio su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais iÅ¡lipo vairuotojas ir priėjo sumokėti ekologinio mokesčio.

Rusas jam pasakė, kad automobilio „Porche Cayane“ vairuotojas nuo Naujosios Smiltynės perkėlos iki Alksnynės kontrolės posto važiavo nuolat signalizuodamas garsiniu signalu. Jis priėjo prie automobilio „Porche Cayane“, kurį vairavo E. B., paprašė pateikti patikrinimui dokumentus. Užuodė nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapÄ . Nurodė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir eiti į postÄ neblaivumo patikrinimui. E. B. žodžiu pasiÅ«lė jam 200 Lt. Jis informavo E. B., kad už policijos pareigÅ«no papirkimÄ numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Atėjęs į postÄ E. B. atsisakė pÅ«sti į alkotesterį, siÅ«lė susitarti, sakė, kad žaidė golfÄ ir pavargo. E. B. jis ne kartÄ siÅ«lė pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau Å¡is nepÅ«tė į alkotesterį, vaikščiojo į tualetÄ , nuolat gėrė vandenį ir „blaivėjo akyse“. E. B. grasino jam, kad jis nebedirbs savo darbo. E. B. keletÄ kartų prašė jo susitarti, neįforminti administracinio teisės pažeidimo. E. B. 600 Lt įdėjo jam į techninės apžiÅ«ros talonÄ ir įgrÅ«do jam į kiÅ¡enę, o jis iÅ¡traukęs pinigus pranešė policijai.

Jis, A. P., pinigus išėmė iÅ¡ dokumento, įdėjo į maiÅ¡elį ir pasakė, kad E. B. sulaikomas už pareigÅ«no papirkimÄ . Jis iÅ¡kvietė operatyvinę grupę. Atvykę policijos pareigÅ«nai A. N. ir G. M. įtikino E. B. pasitikrinti alkotesteriu blaivumÄ ir E. B. pasitikrino. E. B. pareigÅ«nams sakė, kad jam tik iÅ¡krito pinigai ir kad jam, A. P., jis nesiÅ«lė kyÅ¡io (b. l. 87–89). Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme policijos pareigÅ«nas A. P. taip pat buvo apklaustas kaip liudytojas.

Teismo posėdžio 2014-10-16 metu jis parodė, jog prie nuteistojo priėjo, nes Rusijos pilietis važiavo į KaliningradÄ , o jam iÅ¡ paskos atvažiavo E. B. su garsiniu signalu. Matyt supyko, kad ne į tÄ juostÄ Ä¯važiavo, todėl ir signalizavo. Rusas nuėjo susimokėti, o jis priėjo, ir paklausė, kas yra, ko čia triukÅ¡mauja, kam tas garsinis signalas, pasakė, kad iÅ¡jungtų variklį. E. B. tuo metu pasiÅ«lė 200 Lt. Jis perspėjo E. B., kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Bendraujant su juo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl pakvietė jį į Alksnynės postÄ pasitikrinti girtumÄ . SiÅ«lė jam pÅ«sti, jis atsisakė. Vėliau jis 600 Lt po 200 Lt kupiÅ«romis įdėjo į dokumentus ir braukė jam per liemenės kiÅ¡enę. Jis pasakė: „ne“, tada E. B. padėjo pinigus ant stalo. Tie pinigai buvo paimti dėl policijos pareigÅ«no papirkimo. Tuo metu buvo įgaliotas atlikti veiksmus, susijusius su eismo priežiÅ«ros kontrole, ir dabar tai atlieka. Protokolo suraÅ¡ymas užtruko ilgai, nes tuo metu kompiuteris vis strigo, kažkokie gedimai buvo.

Dar trukdėsi, nes paskui E. B. vis vaikščiojo, tai gerti jis norėjo, tai į tualetÄ . Jis E. B. nuolat ir vandenį leido gerti, ir į tualetÄ eiti. Nežino, kiek jis ten iÅ¡gėrė, gal kokį kibirÄ . Jis gėrė ir gėrė, vaikščiojo, o jis vis paskui jį ėjo, kad nepabėgtų į kalnapuÅ¡es. Taip ir tempėsi tas laikas. Ranka negali raÅ¡yti protokolų, dabar viskas kompiuteriu pildoma. Kiekvienas protokolas turi bÅ«ti užregistruotas sistemoje. ROIK-as iÅ¡meta iÅ¡ karto protokolÄ .

Tuo metu tarnybinio telefono ten nebuvo, jie savo naudoja telefonus. Galima naudotis poste esančiu laidiniu telefonu. Racija ten eina per kitÄ , bet irgi naudojasi, bet daugiausia telefonu pasiskambina ir budėtojas perskambina, nes jiems už tai nesumoka. RyÅ¡iai ten kaip saloje, bet dabar jau viskas gerai (b. l. 29, t. 2). Teisėjų kolegija sugretinusi Å¡iuos liudytojo A. P. Klaipėdos apygardos teisme duotus parodymus su jo duotais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu daro iÅ¡vadÄ , kad dėl esminių įvykio aplinkybių ir jų laiko liudytojo parodymai yra pakankamai nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki.

Nėra jokio pagrindo teigti, kad jie bÅ«tų prieÅ¡taringi ar neiÅ¡samÅ«s. Tai, kad tam tikromis detalėmis A. P. parodymai iÅ¡ dalies skiriasi, apeliacinės instancijos teismas laiko visiÅ¡kai normaliu bei suprantamu reiÅ¡kiniu (dalyku), kadangi prieÅ¡ingu atveju, t. y. jeigu liudytojas A. P. visÄ laikÄ bÅ«tų davęs visiÅ¡kai vienodus, identiÅ¡kus parodymus net dėl smulkmenų skirtingose proceso stadijose, tai kaip tik galėtų sukelti abejonių liudytojo parodymų patikimumu. Å iuo atveju liudytojo A.

P. parodymų iÅ¡samumas bei atitiktis kitoms byloje nustatytoms reikÅ¡mingoms aplinkybėms teisėjų kolegijai nekelia abejonių. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog E. B. nebuvo pagrindo papirkti valstybės tarnautojÄ dėl to, kad A. P. vykdė savo pareigas neteisėtai, kadangi jis buvo ne tarnybos metu bei neturėjo įgaliojimų tai daryti ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia pažymi tai, kad abejoti tuo, jog policijos pareigÅ«nas A. P., tikrindamas E. B. automobilį, buvo tarnybos metu ir teisėtai atliko valdžios atstovo funkcijas, nėra jokio pagrindo.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje – valstybės politikai, vieÅ¡ojo administravimo valstybės tarnautojai pagal valstybės tarnybos įstatymÄ bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialÅ«s kandidatai į tokias pareigas. Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d. yra apibrėžta, kad policijos pareigÅ«nas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigÄ ir turintis vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims.

Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. P. yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato vieÅ¡osios policijos poskyrio patrulių bÅ«rio patrulis (b. l. 106–108). Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimÄ , turi teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos bÅ«klės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti (Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 8 p.).

TeisiÅ¡kai taip pat reikÅ¡minga yra tai, kad iÅ¡ byloje esančio VieÅ¡osios policijos poskyrio patrulių bÅ«rio patrulio A. P. pareigybės apraÅ¡ymo patvirtinto Klaipėdos apskrities VPK virÅ¡ininko 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-V-22 (Klaipėdos apskrities VPK virÅ¡ininko 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 30-V-459 redakcija) matyti, kad į Å¡io policijos pareigÅ«no pareigas įeina tokios funkcijos: vykdyti tarnybines pareigas priskirtoje teritorijoje, dirbti pagal teisės aktų nustatyta tvarka sudarytÄ darbo grafikÄ ; pagal kompetencijÄ priimti sprendimus administracinėse bylose už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; nustatyta tvarka įforminti autoavarijų, Kelių eismo taisyklių bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetencijÄ taikyti administracinio poveikio priemones (7.1.; 7.7.; 7.8. punktai).

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei į jame įtvirtintas policijos pareigÅ«no A. P. tarnybines pareigas, konstatuotina, jog Neringos policijos komisariato vieÅ¡osios policijos poskyrio patrulių bÅ«rio patrulis A. P. tarnybos metu gavęs duomenų apie tai, kad automobilio vairuotojas E. B. gali bÅ«ti vartojęs alkoholinius gėrimus, t. y. transporto priemonę vairuoja galbÅ«t neblaivus, neabejotinai turėjo teisę patikrinti jo apsvaigimÄ (girtumÄ ). Kartu pažymėtina ir tai, jog nuteistasis E. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai Å¡i teisė Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimu buvo atimta (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2013 m. spalio 7 d.) (b. l. 48–58).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnyje reglamentuota, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigÅ«nas privalo suraÅ¡yti protokolÄ , iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 262 straipsnyje (atvejai ir aplinkybės, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesuraÅ¡omas) numatytus atvejus. Taigi nustatęs, kad yra padaryti administraciniai teisės pažeidimai, policijos pareigÅ«nas A. P. turėjo teisę ir pareigÄ suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ nuteistajam.

Tuo tarpu nuteistasis E. B. gerai žinodamas, jog patikrinus jo neblaivumÄ bus nustatyta, jog transporto priemonę jis vairavo galbÅ«t neblaivus, be to, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, neabejotinai suprato, kad vėliau pripažinus jį kaltu padarius Å¡iuos administracinius teisės pažeidimus, jam gali bÅ«ti paskirtos itin griežtos administracinės nuobaudos. Konstatuotina, jog bÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių nuteistasis E. B. turėjo aiÅ¡kų motyvÄ papirkti valdžios atstovo pareigas vykdantį policijos pareigÅ«nÄ A.

P. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Policijos veiklos įstatyme taip pat yra aiÅ¡kiai apibrėžtos policijos pareigÅ«no pareigos. Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog policijos pareigÅ«nas privalo gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.

Taigi minėtas teisinis policijos pareigÅ«no statusas (teisės ir pareigos) realiai įpareigoja pareigÅ«nÄ net ir po oficialių darbo valandų (pamainos) pabaigos imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad net ir tuo atveju, jeigu nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«no A. P. pamainos laikas bÅ«tų buvęs pasibaigęs (ar neprasidėjęs) dėl kokių nors nenumatytų priežasčių (pvz., tarnybinio bÅ«tinumo ilgiau pasilikti Alksnynės kontrolės poste ir pan.), jo veiksmai prieÅ¡ nuteistÄ jį E. B. negali bÅ«ti laikomi neteisėtais.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde dėsto daug argumentų apie tai, kad A.

P. tarnybÄ užbaigė 2013-06-29 24.00 val., be to, nuo 2013-06-18 Å¡is pareigÅ«nas neturėjo įgaliojimo vykdyti eismo priežiÅ«ros funkcijos, nes buvo pasibaigęs 3 metų laikotarpis ir jis nebuvo iÅ¡laikęs naujos įskaitos, kaip to reikalauja 2013-05-20 Policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-399 II skirsnio 3 punktas. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmiausia tokie argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes anksčiau aptartais motyvais neginčijamai nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas A.

P. yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato VieÅ¡osios policijos poskyrio patrulių bÅ«rio patrulis ir pagal grafikÄ 2013-06-30 dirbo Alksnynės kontrolės poste. Be to, Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato 2013 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių Nr. 3-2FS-487 ir Nr. 3-2FS-488 kopijos patvirtina, kad A. P. naktį iÅ¡ 2013 m. birželio 29 į birželio 30 d. dirbo nuo 20.00 vakaro iki 8.00 val. ryto, t. y. 12 valandų pamainoje (b. l. 179).

Apeliacinės instancijos teismas byloje atlikdamas įrodymų tyrimÄ kaip liudytojÄ apklausė policijos pareigÅ«nÄ R. B. R. B. parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį dar buvo Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK VieÅ¡osios policijos poskyrio Patrulių bÅ«rio vadas, dabar yra Klaipėdos apskrities VPK Žvalgybos bÅ«rio vyresnysis tyrėjas. Jo pareiga buvo sudarinėti darbo grafikus. Darbuotojai supažindinami su baigtiniu darbo grafiku ir vyksta į darbÄ . SavavaliÅ¡kai pareigÅ«nai tarp savęs keistis negali, susikeisti buvo galima tik su jų žinia arba tarnybiniu praneÅ¡imu apie tai informuodavo, arba, jei žmogus negali atvykti, tai telefonu praneÅ¡a, kad atsitiko bėda.

Tada žodiniu virÅ¡ininko sutikimu budėti eina kitas. Yra elektroninis pajėgų iÅ¡sidėstymas, jis pakeičiamas. Jis yra popierinis, su paraÅ¡ais ir yra PRÄ®R-e elektroninis. Jie kiekvienas sau atsiÅ¡viečia kopijÄ ir turi. Dėl darbo savaitgaliais ar iÅ¡eiginėmis dienomis specialaus įsakymo nereikia, nes grafikas yra dinaminis, jei žmogus susirgo, jį galima pakeisti kitu. Mėnesio gale virÅ¡ininkas M. sudarydavo tabelį ir suskaičiuodavo. IÅ¡ birželio 29-os į 30-tÄ naktį A. P. darbo laikas buvo nuo 20.00 val. vakaro iki 8.00 val. ryto.

Vasaros sezono metu apkrova tame Alksnynės poste didelė, patruliams sudarydavo po 12 valandų pamainÄ . Tas dokumentas atitinka tikrovę. Naktį iÅ¡ 2013-06-29 į 2013-06-30 A. P. buvo poste (b. l. 10, t. 2). Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. papildomai parodė, kad poste budėjo policijos pareigÅ«nas. Yra mobili budėtojų grupė, kadangi pas juos nebuvo daug žmonių, nebuvo galimybės paleisti maÅ¡inÄ ir turėti budėtojÄ , tai budėtojas bÅ«davo su patruliu. Turėdavo mobilųjį telefonÄ .

Jei kažkas kažkur nutikdavo, jis iÅ¡važiuodavo. Automobilyje yra kompiuterinė sistema, kuri pajungta taip pat kaip ir budėtojų dalis. Jei kažkas nutinka poste, postinis ryÅ¡io priemone susisiekia su budėtoju ir budėtojas reaguoja. Jei nusikalstama veika, tada kviečiama operatyvinė grupė. Joje yra tas budėtojas, kuris atlieka ir patrulio funkcijÄ . Jie pagal reagavimo kategorijÄ turi per tam tikrÄ laikÄ atvažiuoti į postÄ ir pradėti. Yra A, B, C kategorijos. A kategorija – kai reagavimas per 12 minučių, B – per 20 min. ir C – apie valandÄ .

KyÅ¡io davimas – tai C kategorija, nes tai nesukelia tiesioginio pavojaus (b. l. 10, t. 2). Liudytojas R. B. atsakydamas į nuteistojo gynėjo klausimÄ pažymėjo, kad jis vadovaujasi grafiku ir žino, kad patrulis nuo 8 vakaro iki 8 ryto yra poste. Apskaitos tvarkÄ tvarko M. Jis, R. B., buvo vadas ir jo pareiga buvo kontroliuoti tarnybÄ . Pagal jo grafikÄ patrulis yra tarnyboje (b. l. 11, t. 2). Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad gavus praneÅ¡imÄ apie C kategorijos įvykį, operatyvinė pareigÅ«nų grupė į Alksnynės kontrolės posto vyko ilgesnį laiko tarpÄ .

Atsižvelgiant į tai, teigti, kad kyÅ¡io fiksavimas ar administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymas buvo kažkaip vilkinamas, nėra jokio pagrindo. Antra, byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma yra neginčijamai nustatyta, jog E. B. savo veiksmais tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. E. B. kaltę tiesiogiai davus kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus neginčijamai įrodo ne tik minėti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai (liudytojų A.

P., A. D., A. N., I. A. parodymai, Įvykio vietos apžiūros ir pinigų apžiūros protokolai, Asmens blaivumo testas, administracinių teisės pažeidimų protokolas, Išrašas iš Policijos registro duomenų bazės), bet ir paties nuteistojo E. B. duoti parodymai.Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d.

Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1).Teisminio nagrinėjimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme metu kaltinamasis E. B. parodė, kad naktį persikėlė su keleiviniu keltu. Prie posto automobilis užstojo jam pravažiuoti keliÄ , nes pasuko į deÅ¡inę pusę, jis nuvažiavo iÅ¡ paskos ir prieky buvęs automobilis sustojo įstrižai prieÅ¡ jį, jis pradėjo signalizuoti tam, kad jis pasitrauktų ir leistų jam pravažiuoti.

Tada atėjo pareigÅ«nas, jis atidarė langÄ ir padavė pareigÅ«nui dokumentus, tada pareigÅ«nas pasakė, jog ateitų pas jį į postÄ . PareigÅ«nas įformino protokolÄ ir pasakė, jog jis lauktų. Apie 3 val. atvažiavo ekipažas, atėjo į patalpÄ pareigÅ«nas ir pasakė, kad yra sulaikomas, nes pareigÅ«nui siÅ«lė kyšį. Jis visada matė, kad prie kompiuterio buvo maiÅ¡iukas su pinigais, tyrėjas paėmė iÅ¡ maiÅ¡iuko pinigus ir paklausė, ar tai jo pinigai, ir pasitikrinęs pas save, pamatė, kad jam trÅ«ksta pinigų.

Jis pasakė, kad tai jo. Jis nežino, kaip ten atsirado jo pinigai. Tai buvo jo pinigai, jis juos vežiojasi palaidus. Jis nežino, kaip jo 600 Lt atsirado tame maiÅ¡elyje (b. l. 137, t. 1). Taigi pats nuteistasis E. B. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad Alksnynės kontrolės poste ant policijos pareigÅ«no patrulio stalo iÅ¡ tikrųjų buvo jam priklausantys pinigai, konkrečiai 600 Lt. Teisėjų kolegija iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus nemato jokio pagrindo abejoti, kad E. B. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus.Todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nuteistojo gynėjo nurodomos detalės, kad pareigÅ«nas A.

P. galbÅ«t neturėjo įgaliojimo vykdyti eismo priežiÅ«ros funkcijos, nes buvo pasibaigęs 3 metų laikotarpis ir jis nebuvo iÅ¡laikęs naujos įskaitos, bei tai, jog A. P. galbÅ«t nebuvo gavęs alkotesterio bei kitų priemonių Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 5-V-23 nustatyta tvarka, nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos detalės, kurios niekaip nesusijusios su nusikalstamos veikos požymių visumos E. B. veiksmuose nustatymu ir įvertinimu.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir nepaliko jokių pagrįstų abejonių dėl E. B. kaltumo padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ .

Ä®vertinus bylos duomenų visumÄ , nustatytos faktinės aplinkybės, kad E. B. vairavęs automobilį „Porsche Cayane“ pasiÅ«lė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato VieÅ¡osios policijos poskyrio Patrulių bÅ«rio patruliui A. P., siekdamas, kad nebÅ«tų patikrintas jo girtumas, ir laikotarpiu iki 02.18 val. davė A. P. kyšį – 600 Lt, siekdamas neteisėtos Å¡io valstybės tarnautojų veiklos, t. y., kad nebÅ«tų tikrinamas jo blaivumas ir nebÅ«tų raÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Byloje esanti Pažyma apie asmens baustumÄ iÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro patvirtina, jog E. B. nuolat daro itin Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 48–58), rodo, kad jis aiÅ¡kiai suprato, jog suraÅ¡ius jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ jam grėstų itin griežta administracinė nuobauda, todėl pinigus pareigÅ«nui davė siekdamas jo neteisėtos veiklos (neteisėto neveikimo) vykdant įgaliojimus, t. y. kad jis neraÅ¡ytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už atsisakymÄ tikrintis blaivumÄ bei transporto priemonės vairavimÄ , kai teisė tam yra atimta.

Pagal bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti Å¡io teismo iÅ¡vadomis dėl bylos įrodymų vertinimo ir tuo pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo, tarp jų – ir nuteistojo suvokimo, kad, pasiÅ«lydamas policijos pareigÅ«nui 200 Lt kupiÅ«rÄ , o vėliau kontrolės poste padėjęs pareigÅ«nui 600 Lt, jis suprato, kad tai kyÅ¡is siekiant, kad jis elgtųsi neteisėtai – neraÅ¡ytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už atsisakymÄ tikrintis neblaivumÄ bei transporto priemonės vairavimÄ , kai tokia teisė yra atimta (ATPK 126 str. 4 d., 1302 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, taip pat laikėsi kitų apkaltinamojo nuosprendžio formai ir turiniui keliamų reikalavimų (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys, 305 straipsnio 1 dalis), teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagal jas teisingai kvalifikavo nuteistojo E. B. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi įvairūs argumentai apie tai, kad nėra aišku, ar policijos pareigūnai G.

M., A. N., I. A. buvo tarnybos metu ir turėjo atitinkamus įgaliojimus vykdyti jiems pavestas pareigas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka turi bÅ«ti atsakyta į esminius apeliaciniuose skunduose nurodytus teisinius argumentus, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atsakyti į kiekvienÄ apelianto teiginį ar nuomonę dėl tam tikrų bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 2K-180/2014, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 2K-390/2014).

Policijos pareigÅ«nai A. N., I. A. buvo apklausti teisminio nagrinėjimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme (b. l. 115, 131–132, t. 1). Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kiai pasisakė dėl minėtų liudytojų parodymų, taip pat kodėl jais remiasi, ir tokį savo sprendimÄ detaliai argumentavo. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡analizavęs liudytojų A. N. ir I. A. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė tuo, jog policijos patrulis A.

N. patvirtino, kad į Alksnynės kontrolės postÄ atvyko, nes budėtojas pranešė apie bandymÄ papirkti policijos pareigÅ«nÄ . Tarnybinėse patalpose, ant stalo, matė maiÅ¡elį su pinigais. Tuo tarpu liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas I. A. parodė, kad kaltinamasis E. B., sužinojęs, apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl bandymo papirkti valstybės tarnautojÄ , teigė tyrimo metu tvirtinsiÄ s, jog pinigai jam iÅ¡krito iÅ¡ kiÅ¡enės. Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, jog minėti liudytojai davė bÅ«tent tokius parodymus.

Nagrinėjamu atveju teigti, kad jie yra neiÅ¡samÅ«s ar neaiÅ¡kÅ«s nėra jokio pagrindo.Be to, iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio taip pat matyti, kad apylinkės teismas tiek nuteistojo, tiek visų liudytojų duotus parodymus lygino, analizavo, juos gretino, todėl akcentuoti tai, kad teismas rėmėsi tik tais įrodymais bei liudytojų parodymais (ar jų dalimis), kurie palankÅ«s pareikÅ¡tam kaltinimui ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje pakankamai plačiai atskleidė įrodymų esmę ir pateikė įrodymų visumos iÅ¡samiÄ analizę, susiedamas įrodymus ir nustatytas aplinkybes į vientisÄ loginę grandinę, leidusiÄ susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo E. B. kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas nuosprendyje argumentuotai pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo, paneigė E. B. iÅ¡keltÄ versijÄ , jog tyčia buvo delsiama greičiau suraÅ¡yti Administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , ir remdamasis įrodymų visetu nustatė, kad E. B. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, nustatytas optimalus bausmės dydis (teisingas ir protingas), jis nėra per griežtas. ApeliantÄ iÅ¡teisinti, Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo E. B. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                  Remigijus Preikšaitis Teisėjai                                                                              Savinijus Katauskas                                                                                                                                                                                                                 Dalius Jocys