2019-05-28 Nr. AB-12071-3-61-3-00322-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-541-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00322-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl išvados ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - ir Agentūra) 2016 m. lapkričio 11 d. projekto Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01-001 pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01- 001/IT07, kurioje priimtas sprendimas pripažinti 195 852,98 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti (toliau – ir Išvada); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir Ministerija) 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (24.16-03)-5K-1623902)-6K-1608631 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 1 d. skundą Nr. (16.1 )-D8-8945 „Dėl aplinkos projektų valdymo agentūros 2016 m. lapkričio 11 d. pažeidimo tyrimo išvados nepagrįstumo“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūros 2016 m. lapkričio 11 d. pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuotas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimas yra teisiškai nepagrįstas, neturintis faktinio ir teisinio pagrindo, nes Agentūra, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - ir VPT), kaip institucijos, atsakingos už viešųjų pirkimų priežiūrą ir kontrolę, pagal kompetenciją priimtam sprendimui - leisti projekto vykdytojui įsigyti papildomus darbus neskelbiamų derybų procedūromis. Pažymėjo, kad VPT sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, tačiau Agentūra į tai neatsižvelgė.

3. Pareiškėjos teigimu, tiek Agentūra, tiek audito institucija (Lietuvos Respublikos valstybes kontrolė) neatsižvelgė ir tinkamai nevertino VPT sprendimo turinio ir motyvų, numatomų papildomų darbų apimčių ir siekiamų tikslų, kompleksiškai nevertino atliktų darbų pagal 2011 m ir 2012 m. rangos darbų sutartis, tačiau sprendė tik pagal 2011 m. pirminę rangos sutartį ir pirminį šiai sutarčiai taikytą techninį projektą, netinkamai jas aiškindama, tai lėmė nepagrįstas išvadas dėl VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto, pažeidimo. Be to, Agentūra nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl VPT sprendimo reikšmės projekto vykdytojo priimtiems sprendimams ir veiksmams. Agentūros sprendimas pripažinti 195 852,98 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti, taikant 10 proc. finansinę pataisą nuo papildomų darbų sutarties - neatitinka proporcingumo principo.

4. Nurodė, kad Aplinkos ministerija veikė griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, t. y. priimami sprendimai pagal teisės aktų reikalavimus iš anksto buvo derinami su kompetentingomis tiek viešųjų pirkimų, tiek projekto vykdymą prižiūrinčiomis institucijomis, t. y. VPT ir Agentūra, kurios nesprendė, kad papildomi darbai nėra reikalingi ar nėra tikslinga juos atlikti, nenustatė papildomų reikalingų darbų neatitikimo kitiems VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimams. Tik gavusi kompetentingų institucijų (VPT ir Agentūros) sprendimus, pasirašė papildomų darbų pirkimo sutartį.

5. Pareiškėjo nuomone, atsakovų priimti sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 8 straipsnio 1 d. nuostatų dėl individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, o Agentūros priimtas sprendimas neužtikrino objektyvaus principo laikymosi, numatyto VAĮ 3 straipsnio 2 punkte.

6. Pažymėjo, kad 2012 m. tiek VPT, tiek Agentūra ir Valstybės kontrolė, atlikusios projekto vykdytojo papildomų darbų pirkimo neskelbiamų derybų būdu teisėtumo vertinimą, nenustatė, kad papildomai pirktas 140 000 kub. m smėlio kiekis nebuvo būtinas ir taip pat, kad nebuvo tenkintas VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimas, kad papildomi darbai reikalingi.

7. Pareiškėjas dėl finansinės pataisos taikymo projekto išlaidoms, nurodė, kad, jei teismas spęstų, jog projekto vykdytojas pirkdamas papildomus reikalingus darbus padarė VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimą, finansinė pataisa turėtų būti netaikyta, nes pažeidimas formalaus pobūdžio ir nesukėlė grėsmės bei nepadarė žalos Europos Sąjungos ir valstybės biudžetui. Be to, turėtų būti vertinamos projekto vykdytojo pastangos, kaltė ir kitos reikšmingos aplinkybės - projekto apimtis, jo reikšmė, viešasis interesas. Pareiškėjo vertinimu, pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės sudaro prielaidas netaikyti Projektui finansinės pataisos. COCOF rekomendacijose atskirais atvejais yra numatyta, kad jei pažeidimas yra tik formalus ir neturi galimo finansinio poveikio, netaikoma jokia pataisa.

8. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė bylą nutraukti, nenustačius pagrindo bylą nutraukti – skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiama išvada savaime nedaro įtakos projekto vykdytojo teisiniam statusui, t. y. nelemia pareiškėjo materialinių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, todėl negali būti laikoma individualiu administraciniu aktu, taigi ir ginčo bylos objektu. Agentūros nuomone, byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Agentūros išvadą, nutrauktina vadovaujantis Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, atitinkamai keistinas Agentūros teisinis statusas iš atsakovo į trečiojo suinteresuoto asmens. Pažymėjo, kad Finansų ministerijos patikros objektas yra Agentūros tyrimo išvada, kuri nelaikytina individualiu administraciniu aktu, galinčiu būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl Finansų ministerijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo VAĮ prasme, todėl, Agentūros nuomone, administracinės bylos dalis dėl Finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo taip pat nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

10. Dėl skundžiamos Išvados pagrįstumo nurodė, kad pagrindinės rangos sutarties tikslas - suformuoti numatytų parametrų paplūdimius, o ne atstatyti visą smėlio trūkumą. Taip pat 2011 m. kovo 29 d. Aplinkos ministerijoje įvykusio posėdžio dėl projekto „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“ rangos darbų, vykdant Palangos paplūdimio papildymą smėliu, eigos aptarimo protokole nurodyta, kad šiuo projektu užsakovas siekia ne stabilizuoti kranto linijos padėtį, kuri yra dinamiška, bet suformuoti numatytų parametrų paplūdimius. Prieš atliekant II etapo darbus, vadovaujantis Pagrindinės rangos sutarties nuostatomis, buvo atliktas techninio projekto tikslinimas, kuriame numatyti 3 alternatyvūs variantai, kurį pasirinks pats užsakovas. Atsakovo teigimu, 2 ir 3 variantai skirti pilnai išlyginti kranto liniją, 1 variantas - suformuoti 70 m pločio paplūdimį. Taigi pirmasis variantas būtų pakankamas Pagrindinės rangos sutarties tikslams pasiekti, o pasirinkus 2 ar 3 variantą, būtų ne tik pasiekti Pagrindinės rangos sutartyje numatyti pajūrio smėlio ruožo matmenys, bet ir viršyti. Siekiant įgyvendinti 1-ajį variantą, nereikėtų pirkti papildomai smėlio kiekio, nes jo pakaktų pagal Pagrindinės rangos sutarties II etape numatytą išpilti smėlio kiekį. Tačiau pareiškėjas nupirkdamas papildomą smėlio kiekį, buvo artimiausias projekto tikslinimo II etapo 3 variantui. Kadangi papildomai pirktas smėlio kiekis nebuvo būtinas rangos sutarties tikslams pasiekti, tokiu būdu nebuvo tenkinamas VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimas, kad papildomi darbai turi būti reikalingi. Agentūra teigė, kad ši aplinkybė yra esminė, vertinant pasirinkto papildomų darbų įsigijimo būdo teisėtumą, tuo tarpu, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, susiję su papildomų darbų sutarties vykdymu, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant, ar papildomi darbai buvo įsigyti pasirinkus tinkamą pirkimo būdą.

11. Agentūros nuomone, iš skundžiamos Išvados turinio matyti, kad atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą, buvo įvertintas VPT raštas ir į jį atsižvelgta parenkant taikytinos finansinės korekcijos dydį. Pareiškėjas nepagrįstai plečia VPT 2012 m. vasario 30 d. rašto Nr. 4S-1430 turinį, kadangi VTP sutikime nėra vertinamas šių rekomendacijų pagrįstumas, VPT nepasisakė dėl techninio projekto korektūros, nes VPT nebuvo pateiktas patikslintas techninis projektas, kuriame numatyti 3 smėlio kiekio variantai.

12. Atsakovas dėl finansinės korekcijos proporcingumo nurodė, kad apie tai išsamiai pasisakyta skundžiamoje išvadoje, parinktas finansinės korekcijos dydis yra individualizuotas ir išsamiai argumentuotas. Agentūros nuomone, netinkamo pirkimo būdo parinkimas negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, kadangi jis apriboja konkurenciją, užkirsdamas kelią konkurse dėl sutarties sudarymo konkuruoti kitiems potencialiems tiekėjams. Skundžiamojoje Išvadoje, vadovaujantis proporcingumo principu ir įvertinus visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, pritaikyta mažesnė nei atitinkamame COCOF rekomendacijų punkte numatyta korekcija (10 proc.), todėl, Agentūros nuomone, Išvadoje siūlomos taikyti finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas ir atitinka proporcingumo principą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą pagal nutraukti, o nenustačius pagrindo administracinę bylą nutraukti - skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsiliepime nurodė, kad šiuo atveju Finansų ministerijos sprendimas dėl Agentūros 2016 m. lapkričio 11 d. pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01-001 /IT07 teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl administracinė byla dėl Finansų ministerijos sprendimo turėtų būti nutraukta vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.

15. Nurodė, kad nagrinėdama pareiškėjos skundą vertino, ar Agentūra, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą ir priimdama sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, visus pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmus atliko pagal jai Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ priskirtą atsakomybę ir vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K(2007)l808, įgyvendinimą ir veiksmų programų administravimą bei finansavimą, taip pat vadovaudamasi Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1 K-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, reikalavimais. Įvertinusi visas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas - Agentūra sprendimą dėl nustatyto pažeidimo priėmė kompetencijos ribose, jis atitinka specialiųjų Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, iš sprendime dėl nustatyto pažeidimo išdėstytos informacijos aišku, kokiais faktais ir teisės normomis Agentūra vadovavosi priimdama sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, finansinė korekcija yra individualizuota, sprendime dėl nustatyto pažeidimo pateikiamos pažeidimo pobūdį charakterizuojančios aplinkybės.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad Aplinkos ministerija 2011 m. įvykdžiusi atvirą konkursą „Rangos darbai „Paplūdimio sąnašų papildymas atvežtiniu smėliu““, 2011 m. sausio 4 d. pasirašė rangos sutartį Nr. PI 1-01 su jungtine tiekėjų grupe AB „BMGS“ ir „Dredging International NV“ (toliau - ir Pagrindinė rangos sutartis). Aplinkos ministerijoje Viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. vasario 29 d. posėdžio metu buvo svarstyta, kad reikalinga įsigyti papildomus paplūdimio sąnašų papildymo atvežtiniu smėliu darbus, nes 2012 m. pradžioje praūžusios audros ir vėjo sukeltos bangos stipriai apgadino paplūdimį ir nuplovė krantus, nutarta kreiptis į VPT dėl sutikimo pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu. Aplinkos ministerija 2012 m. kovo 1 d. raštu Nr. (20-l)-D8-1990 kreipėsi į VPT su prašymu leisti viešąjį pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punktu. VPT 2012 m. kovo 30 d. raštu Nr. 4S-1430 sutiko, kad Aplinkos ministerija vykdytų papildomų darbų pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Aplinkos ministerija 2012 m. gegužės 2 d. pasirašė papildomų darbų pirkimo sutartį dėl papildomo 140 000 kub. m smėlio pirkimo.

18. Valstybės kontrolė atlikusi auditą, 2012 m. gruodžio 20 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-80-1-62 „Dėl veiksmų programų. įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, valdymo ir kontrolės sistemos veikimo bei Europos Komisijai 2011 metais deklaruotų išlaidų (metinė kontrolės ataskaita pagal reglamento (EB) Nr. 1083/2006 62 straipsnį)“ nurodė, kad įsigyjant papildomus paplūdimio sąnašų papildymo atvežtiniu smėliu darbus neskelbiamų derybų būdu, buvo pažeistas VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kadangi neegzistavo aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti iš anksto. Agentūra 2016 m. balandžio 7 d. parengė Pažeidimo tyrimo išvados projektą, kuriame nurodė, kad už VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimą projekto vykdytojui skirtina mažesnė nei COCOF rekomendacijų 22 punkte nurodyta finansinė pataisa, t. y. 5 proc. finansinės pataisos dydis nuo Papildomų darbų sutarties vertės, ir pateikė jį pareiškėjui.

19. Agentūra 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė Aplinkos ministerijai pažeidimo tyrimo išvados projektą, kuriame sprendė, jog taikytina audito institucijos siūloma 25 proc. dydžio finansinė korekcija bei prašė pateikti paaiškinimus ir juos patvirtinančiu dokumentus, jei Aplinkos ministerija nesutinka su pažeidimo tyrimo išvados projektu, ir gali tokius dokumentus pateikti. Aplinkos ministerija 2016 m. spalio 3 d. raštu Nr. (18-2)-D8-7465 „Dėl valstybinio audito pastebėjimo EX.155“ kreipėsi į Agentūrą, nes nesutiko su pažeidimo tyrimo išvados projektu ir pateikė papildomus dokumentus.

20. Agentūra, susipažinusi su Aplinkos ministerijos pozicija, išdėstyta 2016 m. spalio 3 d. rašte Nr. (18-2)-D8-7465 „Dėl valstybinio audito pastebėjimo EX.155“, 2016 m. spalio 19 d. raštu Nr. (29-2- 7)-APVA-1193 pateikė pažeidimo tyrimo išvados projektą, kuriame, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės nustatytą VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimą, jo padarymo aplinkybes, taip pat lengvinančias aplinkybes, nusprendė taikyti 10 proc. finansinę korekciją. Agentūra 2016 m. lapkričio 11 d. priėmė Pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje konstatuotas VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimas, už kurį taikytinas 10 proc. finansinės pataisos dydis nuo Papildomų darbų sutarties vertės, t. y. 195 852,98 Eur.

21. Aplinkos ministerija, nesutikdama su Agentūros 2016 m. lapkričio 11 d. Pažeidimo tyrimo išvada, 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (16-l)-D8-8945 „Dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros 2016 m. lapkričio 11 d. pažeidimo tyrimo išvados nepagrįstumo“, Finansų ministerijai pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi, Finansų ministerija 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (24.16-03)-5K-l623902)-6K-1608631 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“ atmetė.

22. Teismas, įvertinęs ginčui aktualių Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo” (toliau - ir PAFT) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, sprendė, kad Agentūros sprendimas, kuriuo ministerijai teikiamas siūlymas sumažinti finansavimą, laikytinas galutinio sprendimo dėl finansavimo sumažinimo sudėtine dalimi. Pažymėjo, kad tokiu atveju pareiškėjo teisė kreiptis į teismą yra ribojama įstatymo nuostatomis.

23. Teismas, analizuodamas Agentūros 2016 m. lapkričio 11 d. projekto Nr. VP3-1.4-AM-05-V- 01-001 pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01-001/IT07 siūlymą Aplinkos ministerijai priimti sprendimą dėl 195 852,98 Eur (iš jų ES lėšų dalis - 195 852,98 Eur) susigrąžinimo iš projekto Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01-001 „.Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“ vykdytojo, taikant lėšų pervedimo būdą, vertino, kad ši išvada ir joje pateiktas siūlymas Aplinkos ministerijai, kaip projekto vykdytojai, teisinių pasekmių nesukuria. Tokių išvadų teismas priėjo vadovaudamasis PAFT 198 ir 1881 punktų nuostatomis, kad galutinis sprendimas dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties yra priimamas būtent ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos.

24. Teismas sprendė, kad skundžiamas Agentūros 2016 m. lapkričio 11 d. projekto Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01-001 pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01-001/IT07 sprendimas dėl nustatyto pažeidimo ir siūlymas ministerijai, yra tarpinis dokumentas, t. y. galutinio sprendimo dėl finansavimo sumažinimo sudėtinė dalis, todėl projekto vykdytojui toks tarpinis sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, pareiškėjui teikiamas tik pasiūlymas, bet ne duodamas privalomas nurodymas, ir tik ministerija, atlikusi savarankišką vertinimą, gali spręsti, kiek toks pasiūlymas yra pagrįstas. Aplinkos ministerijai, kaip projekto vykdytojai, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, todėl materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas akivaizdžiai teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

25. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (24.16-03)-5K-1623902)-6K-1608631 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 1 d. skundą, nurodė, kad Finansų ministerija yra vadovaujančioji institucija ir jos priimtas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (24.16-03)-5K-1623902)-6K-l 608631 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“, kurį skundžia pareiškėjas, yra tik ikiteismine tvarka priimtas sprendimas dėl Aplinkos ministerijos, kaip projekto vykdytojos, skundo. Pažymėjo, kad Finansų ministerija, vadovaudamasi PAFT 211 punktu, gautą Aplinkos ministerijos skundą nagrinėjo VAĮ nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad Finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (24.16-03)-5K-1623902)-6K-1608631 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“ yra priimtas Finansų ministerijos kompetencijos ribose, tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 26. Pareiškėjas Aplinkos ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, todėl jo sprendimas naikintinas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos dalyko, įvertinęs PAFT nuostatas pagrįstai sprendė, kad iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo priima ministerija, tačiau tinkamai neįvertinęs bylos faktinių aplinkybių, suklydo spręsdamas, kad įgyvendinančiosios institucijos (Agentūros) Pažeidimo tyrimo išvados, nagrinėjamoje byloje, vertintinos kaip tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja projekto vykdytojo (Aplinkos ministerijos) ir institucijos, kuri pagal PAFT nurodytą teisinį reglamentavimą yra įgaliota priimti sprendimus dėl lėšų susigrąžinimo iš projektų vykdytojų, sutaptis. Esant projekto vykdytojo, dėl kurio yra priimtas Agentūros sprendimas (dėl padaryto pažeidimo ir 195 852,98 Eur dydžio lėšų pripažinimo netinkamomis finansuoti), ir institucijos, įgaliotos priimti sprendimus dėl Agentūros pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo, sutapčiai - faktiškai negalima ir teisiškai ydinga būtų situacija, jog Aplinkos ministerija, vadovaudamasi PAFT būdama įgaliota ir kompetentinga institucija, priimtų sprendimą savo pačios, kaip projekto vykdytojos, atžvilgiu. Vertinant, jog tokia situacija yra galima (vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvais tokia situacija galima, jei Agentūros Pažeidimo tyrimo išvadą vertinti kaip tarpinį dokumentą), tai iš esmės lemtų konstitucinio gero administravimo (atsakingo valdymo) principo pažeidimą, konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos apribojimą, bei jos pažeidimą.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą - arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymu leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo išvados, kad skundžiamas Agentūros 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimas dėl nustatyto pažeidimo ir siūlymas Aplinkos ministerijai iš projekto vykdytojo, t. y. iš tos pačios Aplinkos ministerijos, priimti sprendimą susigrąžinti 195 852,98 Eur (iš jų ES lėšų dalis 195,852,98 Eur) lėšas, Aplinkos ministerijai, kaip projekto vykdytojui, teisinių pasekmių nesukuria, laikytini tarpiniu dokumentu, t. y. galutinio sprendimo dėl finansavimo sumažinimo sudėtine dalimi, ir tokiu atveju Aplinkos ministerijos teisė kreiptis į teismą yra ribojama įstatymo nuostatomis, - yra nepagrįstos ir tuo aspektu, kad Aplinkos ministerija, priėmusi sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo savo atžvilgiu Agentūros pažeidimo tyrimo išvadų pagrindu, nors ir joms nepritariant, faktiškai netenka teisės ginčo, dėl Agentūros priimtų pažeidimo tyrimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, spręsti teisme.

29. Pažymi, kad teismas nustatęs, jog vadovaujantis PAFT 198 punktu ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą priima viena (ar kelis) iš PAFT 198.1–198.3 punktuose numatytų sprendimų, neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis PAFT 1983 punktu, ministerija yra įpareigota priimti taisyklėse numatytus dėl netinkamų finansuoti išlaidų grąžinimo i valstybės iždą sprendimus. Akcentuoja, kad šiuo atveju atsižvelgiant į PAFT nuostatas, Aplinkos ministerija yra įpareigojama priimti sprendimą dėl paramos lėšų susigrąžinimo dėl savo pačios, kaip projekto vykdytojos, pažeidimo, ir neturi galimybės veikti kitaip nei numato teisės aktai, jų nepažeisdama. Esant tokioms aplinkybėms (projekto vykdytojo ir ministerijos sutapčiai), Aplinkos ministerijos sprendimas grąžinti lėšas PAFT 198 punkto prasme, yra tik teisinis pagrindas finansinei pinigų pervedimo operacijai atlikti, t, y. Aplinkos ministerijos sąskaitoje esančių lėšų grąžinimui į valstybės iždą, vadovaujantis įgyvendinančiosios institucijos (Agentūros) pažeidimo tyrimo išvadomis (priimtu sprendimu dėl pažeidimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumos). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Agentūros pažeidimo tyrimo išvada ir joje pateiktas siūlymas Aplinkos ministerijai teisinių pasekmių nesukuria ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

30. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamo sprendimo nepagrįstumo nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, t, y. kad vertinamu atveju egzistuoja projekto vykdytojo ir ministerijos, pagal PAFT 198 punkte įgaliotos institucijos priimti sprendimus dėl lėšų susigrąžinimo sutaptis, teismas klaidingai vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuriose faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios, nepagrįstai sprendė, jog Agentūros sprendimas nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, o pareiškėjo teisės kreiptis į teismą yra ribojamos įstatymo nuostatomis.

31. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad Agentūros pažeidimo tyrimo išvada ir jos sprendimas laikytini tarpiniu dokumentu, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas iš esmės nevertino pareiškėjo argumentų ir motyvų dėl Finansų ministerijos sprendimo nepagrįstumo ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė. Teismas nepagrįstai neatliko pareiškėjo skundo argumentų ir motyvų vertinimo ir formaliai sprendė dėl Finansų ministerijos sprendimo pagrįstumo, tinkamai neįvertinęs bylos faktinių aplinkybių, tai lėmė nepagrįsto ir naikintino sprendimo priėmimą.

32. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

33. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui. Agentūra papildomai nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas suklydo spręsdamas, kad Agentūros Pažeidimo tyrimo išvados, šiuo atveju, vertintinos kaip tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendime pagrįstai sprendė, kad iš teisimo reglamentavimo darytina išvada, jog galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo priima ministerija. Vien Agentūros pažeidimo tyrimo išvados pagrindu (nesant ministerijos sprendimo), remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjui nekiltų jokių teisinių pasekmių, skundžiamoje Išvadoje nėra suformuluotų privalomų vykdyti pareigų ar suteiktų teisių pareiškėjui, todėl tyrimo išvados nėra pagrindo vertinti kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu.

34. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi adm. byloje Nr. A-180-602/2017, kadangi joje buvo nagrinėjamas ginčas dėl 2004-2006 m. ES finansinės paramos periodo projektų, kuriems taikytinas kitas teisinis reglamentavimas nei šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas susijęs su projektu, finansuotu 2007-2013 m. ES finansavimo laikotarpio lėšomis, kuriam taikytinuose norminiuose teisės aktuose, skirtingai nei 2004-2006 m. ES finansinės paramos periodui taikytinuose teisės aktuose, aiškiai įtvirtintas institucijų funkcijų paskirstymas ir atsakomybės. Minėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiama, ar teisėtai ministerija įgaliojo Agentūrą priimti sprendimus dėl pažeidimų, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kiek tai susiję su ginčo dalyku, abi institucijos veikė ne įgaliojimų pagrindu, o vykdydamos tiesiogiai norminiuose teisės aktuose joms priskirtas funkcijas.

35. Agentūra nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl įgyvendinančiųjų institucijų pažeidimų tyrimų išvadų teisinės reikšmės, kadangi, Apeliantės nuomone, minėtose bylose faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms. Agentūros nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai sprendė, kad visose bylose, ta apimtimi, kiek buvo remiamasi ankstesnėse bylose suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, faktinės aplinkybės yra labai panašios ir joms taikytina ta pati teisė, kaip ir nagrinėjamo ginčo atveju: visose bylose buvo sprendžiamas ginčas dėl įgyvendinančiųjų institucijų pažeidimų tyrimų išvadų dėl projektų finansuojamų 2007-2013 m. Europos Sąjungos paramos lėšomis.

36. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais dėl projekto vykdytojo ir institucijos, kuri įgaliota priimti sprendimus dėl lėšų susigrąžinimo sutapties. Remiantis pareiškėjo pateiktais argumentais, nors ir galutinį sprendimą priima ministerija, nagrinėjamoje byloje vertinant Tyrimo išvados reikšmę turėtų būti nukrypta nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos vien dėl to, kad nagrinėjamu atveju projekto vykdytojas yra Aplinkos ministerija. Pažymi, kad projekto vykdytojo pobūdis negali lemti skirtingų Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamų projektų administravimo procedūrų. Kitokių, nei galioja visiems kitiems projektų vykdytojams, taisyklių taikymas ministerijai, kai norminiuose teisės aktuose yra įtvirtinta bendra visiems projektų vykdytojams taikytina tvarka, prieštarautų lygiateisiškumo, skaidrumo ir teisinės valstybės principams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotų teisės aktų aiškinimo taisyklių ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

37. Pažymi, kad pareiškėjas savo teisėtus interesus galėjo ginti ir iki skundžiamos išvados priėmimo, kadangi pažeidimo tyrimo metu jam ne vieną kartą buvo sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus, buvo organizuoti susitikimai, pateiktas Skundžiamos išvados projektas prašant pateikti paaiškinimus. Taigi faktiškai nebuvo apribotas realus ministerijos tariamai pažeistų teisių gynimas. Tačiau Aplinkos ministerija nei pažeidimo tyrimo metu, nei diskusijų su audito institucija metu, nei skusdama Tyrimo išvadą Finansų ministerijai ar teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų audito institucijos ir Agentūros išvadoje nustatytus faktus. Aplinkos ministro 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-90 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01- 001 vykdytojui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, grąžinimo“, kuris priimtas atlikus Išvados savarankišką vertinimą, Aplinkos ministerija priėmė galutinį sprendimą dėl pažeidimo ir lėšų grąžinimo, patvirtindama Išvados ir joje teikiamo siūlymo pagrįstumą. Pareiškėjo veiksmai, kai ministerija, pati patvirtinusi Tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes ir priėmusi sprendimą dėl lėšų grąžinimo, vėliau vis dėlto skundžia savo patvirtintą Tyrimo išvadą, neatitinka sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų.

38. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Aplinkos ministerija įpareigota priimti sprendimus dėl lėšų grąžinimo ir neturi teisės keisti nei Agentūros nustatyto pažeidimo, nei jo turinio, nei nustatytos netinkamų išlaidų sumos, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl ministerijos sprendimo dėl pažeidimo reikšmės nurodoma, jog ministerija nėra saistoma Agentūros siūlymo ir savo nuožiūra gali priimti bet kurį iš PAFT 198.1-198.3 punktuose nurodytų sprendimų. Ministerija kiekvienu atveju atlieka savarankišką vertinimą ir sprendžia, kiek pagrįstas pateiktas siūlymas, be to, realizuodama suteiktą diskrecijos teisę priimti galutinį sprendimą, ji nėra ribojama įgyvendinančiosios institucijos siūlymo, tačiau saistoma bendrųjų teisės principų, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

39. Agentūra dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Finansų ministerijos sprendimu, nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko pareiškėjo skundo argumentų dėl Finansų ministerijos sprendimo vertinimo ir formaliai sprendė dėl Finansų ministerijos sprendimo pagrįstumo, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas išsamiai įvertino ir pasisakė dėl Finansų ministerijos kompetencijos priimti 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (24.16-03)-5K-l 623902)-6K-1608631 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“, dėl sprendimo turinio pagrįstumo ir atitikimo VAĮ reikalavimams, taigi tinkamai atliko skundo argumentų, susijusių su Finansų ministerijos sprendimo teisėtumu, vertinimą, išsamiai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą motyvuotą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - ir Agentūra) 2016 m. lapkričio 11 d. projekto Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01-001 pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01- 001/IT07 bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (24.16-03)-5K-1623902)-6K-1608631 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“ panaikinimo.

41. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes.

42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

44. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

45. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei skundžiamame sprendime nurodytiems motyvams, todėl papildomai jų nekartoja, o tik pasisako dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

46. Pareiškėjo ginčijamas Agentūros 2016m. lapkričio 11d. projekto VP3-1.4-AM-05-V-01-001 pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01-001/IT07 priimta vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2007m. gruodžio 19d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 197 punktu. Pažeidimo tyrimo išvadoje pripažinta 195852,98 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti. Kadangi ši išlaidų suma yra išmokėta projekto vykdytojui – pareiškėjui ir projektas baigtas įgyvendinti, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 punkto ir 1971 punkto pagrindu išvadoje pasiūlyta Aplinkos ministerijai priimti sprendimą dėl 195852,98 Eur susigrąžinimo iš projekto Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01-001 „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“ vykdytojo.

47. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktas nustato, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas ar keli iš šiame punkte nurodytų pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai.

48. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktas nustato, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima viena (ar kelis) iš PAFT 198 punkte numatytų sprendimų.

49. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1881 punktas nustato, kad visais šiose taisyklėse nustatytais atvejais sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo priima ministerija ir (arba) kita valstybės institucija arba įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas.

50. Pateiktas teisinis reglamentavimas vienareikšmiai suponuoja išvadą, jog galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo priima ministerija ar kita valstybės institucija, o įgyvendinančiosios institucijos (nagrinėjamu atveju Agentūros) vertinimo ataskaita, t. y. pažeidimo tyrimo išvada, yra tarpinis dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl pažeidimo tyrimo išvadoje užfiksuotų aplinkybių plačiau nenagrinėtini, o skundas netenkintinas. Tokią teismo kolegijos išvadą pagrindžia ne tik anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas, bet ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota teisminė praktika analogiško pobūdžio bylose (žr. LVAT 2013m. kovo 27d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013, 2013m. sausio 16d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-59/2013, 2011m. lapkričio 28d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 ir kt.).

51. Agentūros surašyta pažeidimo tyrimo išvada, kaip tarpinis dokumentas bei sudėtinė ministerijos priimto galutinio sprendimo dėl projekto finansavimo sumažinimo dalis, galėtų būti vertinama teisme tuo atveju, jei byloje būtų keliamas ginčas dėl ministerijos priimto galutinio sprendimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad aptariamos pažeidimo tyrimo išvados pagrindu Aplinkos ministras 2017m. sausio 30d. įsakymu Nr. D1-90 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-1.4-AM-05-V-01-001 vykdytojui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, grąžinimo“ priėmė galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo sumažinimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje šis ministro įsakymas nėra ginčijamas, todėl teismas neturi pagrindo plačiau pasisakyti dėl pažeidimo tyrimo išvadoje fiksuotų aplinkybių.

52. Pasisakant dėl ginčo dalies dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (24.16-03)-5K-1623902)-6K-1608631 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“ panaikinimo, teismo kolegija pažymi, kad Finansų ministerija vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 punktu pareiškėjo skundą nagrinėjo ikiteismine tvarka ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

53. Finansų ministerijos sprendimas priimtas ministerijos kompetencijos ribose, tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatoms, priimtas nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai jį įvertino kaip teisėtą ir pagrįstą. Apeliaciniame skunde nėra pateikta šias pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių argumentų.

54. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė