Legislator Case Law & Legislation
43cddcbd-6c90-4eae-b673-9921da2e0202 AI generated

43cddcbd-6c90-4eae-b673-9921da2e0202 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 43cddcbd-6c90-4eae-b673-9921da2e0202
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovas su sÅ«numi G. Ž. bendrauja kas antrÄ mėnesio savaitgalį, savo lėšomis ir transportu pasiimdamas nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val., ir savo lėšomis bei transportu grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 18 val.; 2) negalėdamas pasiimti nepilnamečio sÅ«naus nustatytu laiku, atsakovas apie tai privalo informuoti ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 dienas iki nustatyto savaitgalio;

Legislator headnote

AI generated

43cddcbd-6c90-4eae-b673-9921da2e0202 · Klaipėdos apygardos teismas: Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo atsakovo tėvystės teises į nepilnametį sÅ«nų, kadangi teismo nustatyta bendravimo tvarka riboja jo teisę auklėti, lavinti ir prižiÅ«rėti mažametį vaikÄ . 4.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog tarp Å¡alių yra kilęs nesutarimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku, o spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-511-618/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09102-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Å imanskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo, kompensacijos priteisimo, turto padalijimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. Ž. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – prašė nustatyti laikinÄ atsakovo A.

Ž. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi G. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini) , tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1) atsakovas su sÅ«numi G. Ž. bendrauja kas antrÄ mėnesio savaitgalį, savo lėšomis ir transportu pasiimdamas nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val., ir savo lėšomis bei transportu grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 18 val.; 2) negalėdamas pasiimti nepilnamečio sÅ«naus nustatytu laiku, atsakovas apie tai privalo informuoti ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 dienas iki nustatyto savaitgalio;

3) nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, atsakovo liga, kitos svarbios priežastys) negalėdamas bendrauti su sūnumi trečiadienį, atsakovas apie tai turi pranešti ieškovei prieš 4 val.

2. Atsakovas A. Ž. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su praÅ¡ymu nesutiko, prašė jį atmesti, o teismui įvertinus, jog praÅ¡ymas yra pagrįstas, prašė jį tenkinti iÅ¡ dalies ir nustatyti, kad nepilnametis sÅ«nus G. Ž. dvi savaites per mėnesį gyvena kartu su atsakovu, o kitas dvi savaites gyvena kartu su ieÅ¡kove; konkreti data, kuriÄ sÅ«nus gyvena kartu su ieÅ¡kove ir atsakovu nustatoma Å¡alių bendru žodiniu susitarimu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies – nustatė laikinÄ atsakovo A. Ž. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi G. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini) , tvarkÄ , iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1351-911/2021:

1) atsakovas A. Ž. su sÅ«numi G. Ž. bendrauja kas antrÄ mėnesio savaitgalį, savo lėšomis ir transportu pasiimdamas nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir savo lėšomis bei transportu grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 18 val.;

2) atsakovas A. Ž. su sÅ«numi G. Ž. bendrauja kiekvienÄ trečiadienį, pasiimdamas sÅ«nų 17 – 17.30 val. iÅ¡ vaikų darželio arba jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 20 val.;

3) negalėdamas pasiimti nepilnamečio sÅ«naus nustatytu laiku savaitgalį, atsakovas apie tai privalo informuoti ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 dienas iki nustatyto savaitgalio; 4) nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, atsakovo liga, kitos svarbios priežastys) negalėdamas bendrauti su sÅ«numi trečiadienį, atsakovas apie tai turi praneÅ¡ti ieÅ¡kovei prieÅ¡ 4 val. 3.1. Teismas nustatė, kad, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Å ių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, todėl nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams. 3.2. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo metu nepilnametis sÅ«nus gyvena su ieÅ¡kove, teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio vaiko G. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini) , laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, todėl yra svarbu užtikrinti, kad vaikas galėtų bendrauti ir palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu atsakovu. 3.3.

Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių yra kilęs nesutarimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , jog siekiant iÅ¡vengti tėvų tarpusavio ginčų ir nesutarimų, kas neabejotinai kenkia vaiko raidai ir vystymuisi, yra tikslinga nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ . 3.4. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis, ieÅ¡kovės ir institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , praÅ¡oma nustatyti laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka iÅ¡ esmės atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus.

III. Atskirojo skundo argumentai 4. Atskiruoju skundu atsakovas A. Ž. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o teismui įvertinus, jog praÅ¡ymas yra pagrįstas, – nustatyti Å¡alių bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi G. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini) , tvarkÄ , pagal kuriÄ nepilnametis sÅ«nus G. Ž. dvi savaites per mėnesį gyvena kartu su atsakovu, o kitas dvi savaites gyvena kartu su ieÅ¡kove; konkreti data, kuriÄ sÅ«nus gyvena kartu su ieÅ¡kove ir atsakovu, nustatoma Å¡alių bendru žodiniu susitarimu.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo atsakovo tėvystės teises į nepilnametį sÅ«nų, kadangi teismo nustatyta bendravimo tvarka riboja jo teisę auklėti, lavinti ir prižiÅ«rėti mažametį vaikÄ . 4.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog tarp Å¡alių yra kilęs nesutarimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku, o spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

Atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos nustatymo, teismas nurodė, kad 2021 m. sausio 8 d. nutartimi nepilnamečio vaiko G. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini) , laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, ir nurodė, kad vaiko dažnas atskyrimas nuo motinos gali neigiamai paveikti jo psichologinę bÅ«senÄ , t. y. pasisakė dėl visos bylos esmės. Be to, teismas nevertino aplinkybės, jog vaiko atskyrimas nuo tėvo gali neigiamai atsiliepti vaiko psichologinei bÅ«senai.

Nustatydamas, kad atsakovas su nepilnamečiu sÅ«numi bendrauja trečiadieniais nuo 17 val. iki 20 val., teismas neįvertino to, jog tokie trumpi pasimatymai žaloja vaiko raidÄ ir jo psichologinę bÅ«senÄ . 4.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl 2021 m. sausio 11 d. tarp Å¡alių įvykusio ginčo. Teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartis, kuria nepilnamečio vaiko G. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini) , laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, atsakovui buvo įteikta 2021 m. sausio 14 d., todėl ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad ji 2021 m. sausio 11 d. nežinojo apie vaiko buvimo vietÄ , ir jos kreipimasis į policijÄ vertintini kritiÅ¡kai. 4.4.

Byloje pateikta Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada apie bÅ«tinumÄ nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ yra nepagrįsta. Minėta institucija vaiko teisių pažeidimo ar tėvo pareigų nevykdymo nenustatė, su atsakovu bendravo tik telefonu, o ne gyvai, todėl negali pateikti iÅ¡vados dėl Å¡eimoje susiklosčiusių santykių.

5. IeÅ¡kovė J. Ž. atsiliepimo į atsakovo atskirÄ jį skundÄ teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

8. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties, kuria buvo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo 9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamÄ pagrindÄ â€“ aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011 ir kt.).

10. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iÅ¡ vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali bÅ«ti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

11. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai apribojo jo tėvystės teises į nepilnametį sÅ«nų, kadangi teismo nustatyta bendravimo tvarka riboja jo teisę auklėti, lavinti ir prižiÅ«rėti mažametį vaikÄ . Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog tarp Å¡alių yra kilęs nesutarimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku, o spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir pasisakė dėl visos bylos esmės.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiÅ¡kiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada bÅ«tina įvertinti sprendimÄ ar bet kokį kitÄ veiksmÄ vaiko interesų požiÅ«riu ir užtikrinti, kad jie nebÅ«tų pažeisti. Viena iÅ¡ teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių Å¡eimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra bÅ«tinas, siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų ir siekiant apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

13. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Å io straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime iÅ¡lieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo, be kitų reikalavimų, taip pat praÅ¡oma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , atsakovo pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis, ieÅ¡kovės praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo atsiliepime į minėtÄ praÅ¡ymÄ ir atskirajame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

Taigi, siekiant iÅ¡vengti ginčų, apsaugoti vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumÄ ir saugumo jausmÄ , tikslinga bylos nagrinėjimo metu, kol įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti Å¡iÄ situacijÄ , t. y. nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ . Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybės, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemonės – nustatė laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ .

15. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka iÅ¡samaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės, teismas tik sprendžia klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Å ias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus.

Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinÄ ja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebÅ«tų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka riboja jo teisę auklėti, lavinti ir prižiÅ«rėti mažametį vaikÄ , teismas nepagrįstai nustatė, kad vaiko dažnas atskyrimas nuo motinos gali neigiamai paveikti jo psichologinę bÅ«senÄ ir neįvertino to, jog trumpi atsakovo pasimatymai su sÅ«numi žaloja vaiko raidÄ ir psichologinę bÅ«senÄ .

17. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog tarp Å¡alių nėra ginčo, kad mažametis vaikas turi emocinį ryšį tiek su tėvu, tiek su motina, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti sÄ lygas vienam iÅ¡ tėvų, gyvenančiam skyrium, bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kol bus iÅ¡spręstas galutinai Å¡alių ginčas ir priimtas teismo sprendimas. Aptariamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo bendravimas su sÅ«numi kas antrÄ mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. ir kiekvienÄ trečiadienį nuo 17 – 17.30 val. iki 20 val. užtikrina taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslÄ .

18. Pažymėtina, kad teismas taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones nesprendžia ir nenagrinėja ginčo iÅ¡ esmės, nes nagrinėjamoje stadijoje nėra nustatytos visos Å¡alių ginčijamos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad 3 metų vaiko dažnas atskyrimas nuo motinos bei dabartinės aplinkos pakeitimas gali neigiamai paveikti vaiko psichologinę bÅ«senÄ , laikytini pagrįstais ir atitinka geriausius mažamečio vaiko interesus. Tokio amžiaus vaikui reikalinga stabili ir saugi aplinka, o nuolatinis vaiko atsiskyrimas kelioms savaitėms nuo motinos sukeltų vaikui nesaugumo ir nestabilumo jausmÄ .

19. Pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numi tvarka atitinka ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kuriÄ atsakovas su nepilnamečiu sÅ«numi bendrauja keturias dienas per mėnesį, yra minimali, todėl prašė papildomai nustatyti dar vienÄ dienÄ darbo savaitėje, t. y. nustatyti, kad atsakovas pasiima sÅ«nų iÅ¡ vaikų darželio kiekvienÄ trečiadienį ir iki 20 val. grÄ Å¾ina jį ieÅ¡kovei.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 3.80 straipsnyje nustatyta, kad jeigu sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, tai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo dalyvauti nagrinėjant tokiÄ bylÄ ir pateikti iÅ¡vadÄ , ar, sprendžiant gyvenimo skyrium klausimus, nebus pažeistos vaikų teisės. Pagal CK 3.178 straipsnį, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, bÅ«tinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, iÅ¡tyrusi Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, pateikia teismui iÅ¡vadÄ dėl ginčo.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra kompetentinga teikti iÅ¡vadÄ ginčo klausimu.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytÄ tėvo ir sÅ«naus laikinÄ bendravimo tvarkÄ , remdamasis tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėto ginčo, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingÄ ir protingÄ laikinÄ atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkÄ , ji atitinka geriausius mažamečio vaiko interesus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 22. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Larisa Å imanskienė