Legislator Case Law & Legislation
43cdc077-7f2d-49bd-bd7b-a7b33a90f851 AI generated

43cdc077-7f2d-49bd-bd7b-a7b33a90f851 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Case Number 43cdc077-7f2d-49bd-bd7b-a7b33a90f851
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M.atsakovo atstovei D. B.           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo S. G.,                         Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , N U S T A T Ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir nurodė, kad 2008-09-30 d. įvykusio autoįvykio metu (nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo 2008-11-04 aktas Nr.

Legislator headnote

AI generated

43cdc077-7f2d-49bd-bd7b-a7b33a90f851 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas: Atsakovas taip pat nurodė, jog nagrinėjamoje byloje, nustatant atsakovo pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas, turi bÅ«ti konstatuota, kad ieÅ¡kovo nukentėjusiajai iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos, iÅ¡ dalies ar pilnai grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ tÄ turtinę padėtį, kurioje ji buvo prieÅ¡ kelių eismo įvykį, bet nesudaro sÄ lygų nepagrįstam jos praturtėjimui, be to remiantis LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnį, ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta vienkartinė socialinio draudimo iÅ¡moka nėra siejama su objektyviai įrodytu ir konstatuotu negautų pajamų praradimo faktu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-430-599/2012Proceso Nr. 2-01-3-03329-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16; 73.2.6.1;116.1 (S)     VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S L I E T U V O S  R E S P U B L I K O S  V A R D U2012 m. lapkričio 07 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Erika Vilimienė    sekretoriaujant Giedrei Vasiliauskaiteidalyvaujant ieškovo atstovei J.

M.atsakovo atstovei D. B.           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo S. G.,                         Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , N U S T A T Ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir nurodė, kad 2008-09-30 d. įvykusio autoįvykio metu (nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo 2008-11-04 aktas Nr.

30) nukentėjo I. Š., o minėto eismo įvykio kaltininke buvo pripažinta tretysis asmuo S. G., vairavusi automobilį MITSUBISHI SPACE WAGON, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, be to, šis nelaimingas atsitikimas ieškovo 2009-02-27 d. Sprendimu Nr. SDRG-12 buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir I. Š. laikotarpiais nuo 2008-09-30 d. iki 2009-07-21 d. (imtinai), 2009-07-23 d. iki 2009-09-10 d. (imtinai) buvo laikinai nedarbinga ir jai buvo paskirta 21121,80 Lt sumai dydžio ligos pašalpa, be to, 2009-08-07 d.

Nr. SNADG-98 Sprendimu jai buvo paskirta 10409,71 Lt sumai dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (Viso - 31531,51 Lt suma). IeÅ¡kovas nurodė, jog nukentėjusiajai I. Å ., apdraustajai valstybiniu socialiniu draudimu, atsakovas, kaip atsakingas draudikas, atlygino regreso tvarka iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, t. y. pervedė ieÅ¡kovui 21121,80 Lt sumai dydžio ligos paÅ¡alpÄ , tačiau 2009-12-22 d. Nr. (6.12) SI1-44848 atsakovas atsisakė patenkinti ieÅ¡kovo pretenzijÄ dėl 10409,71 Lt sumos dydžio netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos sugrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-32/2009, pagal kuriÄ buvo kreiptasi į LR Konstitucinį TeismÄ dėl draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusių valstybinio socialinio draudimo įstaigų reikalavimų apimties ribų nustatymo ir buvo sustabdyta Å¡i civilinė byla iki LR Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad I. Å . iÅ¡mokėjo 10409,71 Lt dydžio netekto darbingumo vienkartinę kompensacijÄ , kuriÄ atgręžtinio reikalavimo teise Å¡iuo atveju turi atlyginti atsakovas, t. y. sutinkamai su LR CK 6.280 str. 1 d. bei 6.290 str. 3 d. nuostatomis, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatomis bei LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostatomis, atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtÄ netekto darbingumo vienkartinę kompensacijÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2012-04-18 d. LR Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , kuriuo pasisakė dėl pareikÅ¡tų praÅ¡ymų, tačiau nutraukė bylos dalį dėl LR CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų, tiek, kiek pagal pareiÅ¡kėjus, jose nėra nustatytos aiÅ¡kios socialinio draudimo iÅ¡mokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, ir tiek, kiek pasak pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos teismo, joje nėra nustatytos aiÅ¡kios socialinio draudimo iÅ¡mokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, sÄ vokos, atitikties LR Konstitucijai, o taip pat ir dėl LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatų tiek, kiek joje nėra nustatytos aiÅ¡kios socialinio draudimo iÅ¡mokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, taip pat laidojimo paÅ¡alpos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį bei atlygintinos žalos rūšį ribų apimties bei kt. pateiktų praÅ¡ymų, kadangi pateikti praÅ¡ymai yra nežinybingi LR Konstituciniam Teismui, be to LR Konstitucinis Teismas konstatavo, jog sutinkamai su LR CK 6.290 str. 1 d. nuostatomis, į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos ne visos socialinio draudimo iÅ¡mokos, o tik iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog LR CK normos turi aukÅ¡tesnę juridinę galiÄ ir kiti įstatymai negali kitaip reguliuoti ar prieÅ¡tarauti konkrečiai pagrindiniame įstatyme įtvirtintai nuostatai dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigų regreso teisės. IeÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė teismo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo 10409,71 Lt sumÄ už iÅ¡mokėtÄ netekto darbingumo vienkartinę kompensacijÄ (b.l. 1-1A ; 153-154). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė pilnai ir prašė teismo jį tenkinti pilnutinai (b.l. 145-149 ; 150-151).Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo nesutiko su ieÅ¡kiniais reikalavimais ir nurodė, kad pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimÄ , t. y.

LR CK 6.290 str. 3 d. nuostatas, iÅ¡mokėjęs socialinio draudimo iÅ¡mokas, ieÅ¡kovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingo už žalÄ asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudikÄ , tačiau toks reglamentavimas prieÅ¡tarauja LR Konstitucijai, be to, LR Konstitucinis Teismas 2012-04-18 d. nutarime konstatavo, jog sutinkamai su LR CK 6.290 str. 3 d. nustatytu teisiniu reguliavimu, draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jo dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, todėl darytina iÅ¡vada, kad socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti, o reikalavimai dėl iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo gali bÅ«ti tenkinami tik nustačius, jog pastarosios yra lygios nuketėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai žalai arba mažesnės už jÄ .

Atsakovas taip pat nurodė, jog nagrinėjamoje byloje, nustatant atsakovo pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas, turi bÅ«ti konstatuota, kad ieÅ¡kovo nukentėjusiajai iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos, iÅ¡ dalies ar pilnai grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ tÄ turtinę padėtį, kurioje ji buvo prieÅ¡ kelių eismo įvykį, bet nesudaro sÄ lygų nepagrįstam jos praturtėjimui, be to remiantis LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnį, ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta vienkartinė socialinio draudimo iÅ¡moka nėra siejama su objektyviai įrodytu ir konstatuotu negautų pajamų praradimo faktu.

Atsakovas nurodė, kad negautas pajamas I. Å . kompensavo ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpa ir kuriÄ atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui ne ginčo tvarka, todėl teismui patenkinus šį ieÅ¡kinį, bus paneigtas civilinės atsakomybės kompensacinis tikslas, o ieÅ¡kovui bus suteikta daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius (t. y. nukentėjusioji I. Å .), tuo iÅ¡ esmės pažeidžiamos LR CK 6.311 str. nuostatos, kad tretysis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, tokiu bÅ«du atsakovui bÅ«tų perkelta konstitucinė LR Valstybės pareiga teikti socialinę paramÄ , o tai pažeistų LR Konstitucijos 52 str. nuostatas bei proporcingumo principÄ , kadangi žalÄ padaręs asmuo tokiu atveju privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padarė.

Atsakovas prašė teismo ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ (b.l. 28-30 ; 36-38 ; 138-140). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė teismo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ (b.l. 138-140 ; 150-151). Tretysis asmuo pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniais reikalavimais nesutiko ir nurodė, jog savo nesutikimÄ ji grindžia tais pačiais motyvais, kurie yra nurodyti ir atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 164).

Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ trečiajam asmeniui yra praneÅ¡ta tinkamai, teisme gautas praÅ¡ymas Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl Å¡i civilinė byla yra nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b.l. 158). IeÅ¡kinys tenkintinas pilnutinai.           IÅ¡ civilinėje byloje esančių įrodymų turinio, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, 2008-09-30 d. įvykusio autoįvykio metu (nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo 2008-11-04 aktas Nr.

30) nukentėjo I. Å . ir minėto eismo įvykio kaltininke buvo pripažinta tretysis asmuo S. G., vairavusi automobilį MITSUBISHI SPACE WAGON, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas (b.l. 19, 32-34). Pažymėtina tai, jog atsakovas neginčija tų faktinių aplinkybių, kad I. Å . sužalojimas eismo įvykio metu buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir eismo įvykio kaltininke buvo pripažinta tretysis asmuo S. G. bei įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuriÄ buvo apdraudęs atsakovas (LR CPK 182 str.1 d. 5 p., 187 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2008-09-30 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas ieškovo 2009-02-27 d. Sprendimu Nr. SDRG-12 buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir dėl šio įvykio nukentėjusioji I. Š. laikotarpyje nuo 2008-09-30 d. iki 2009-07-21 d. (imtinai), 2009-07-23 d. iki 2009-09-10 d. (imtinai) buvo laikinai nedarbinga ir dėl šio įvykio nukentėjusiajai I. Š. laikotarpyje nuo 2009-07-21 d. iki 2010-01-20 d. (imtinai) buvo nustatytas 75 % darbingumo lygis bei jai ieškovo 2009-08-07 d.

Nr. SNADG-98 Sprendimu buvo paskirta 10409,71 Lt sumai dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (b.l. 3, 4-15, 63-68, 142, 153-154).           Pažymėtina tai, kad sutinkamai su LR Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų 26 p. nuostatomis, įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (t. y. regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka, o LR CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatose yra numatyta, jog socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį ir draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį.           Pažymėtina ir tai, jog LR Konstitucinis Teismas 2012-04-18 d. nutarimu iÅ¡aiÅ¡kino tai, kad LR CK 6.290 str. 1 d. nuostatose nurodytos „socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme bei LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos iÅ¡mokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams apdraustojo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinės ligos paÅ¡alpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos paÅ¡alpa bei naÅ¡laičių pensija, be to, Å¡iame minėtame nutarime buvo taip pat nurodyta, kad LR CK 290 str. 1 d. nuostatose nustatytas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kintinas kitų LR CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste.

Sutinkamai su LR CK 290 str. 3 d. nuostatose nustatytu teisiniu reguliavimu, draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, o sutinkamai su LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostatomis, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių veiksmais buvo padaryta turtinė žala valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina tai, jog sutinkamai su LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatomis, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui.IÅ¡tyręs Å¡ioje civilinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi iÅ¡ visos Å¡ios civilinės bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovas norminių aktų tvarka pilnai įrodė nukentėjusiajai I.

Å . 10409,71 Lt sumai apskaičiuotos bei iÅ¡mokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , o atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje neįrodė tų aplinkybių, kad visgi ginčijama iÅ¡mokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija yra nepagrįsta ir tokiu bÅ«du sudaro teisines sÄ lygas nukentėjusiajai I. Å . į nepagrįstÄ jos praturtėjimÄ , todėl atsakovo argumentai Å¡ioje dalyje yra atmestini kaip neįrodyti bei nepagrįsti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Pažymėtina tai, jog sužalojus asmens sveikatÄ , asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė ir tokiais atvejais asmeniui padaroma ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, todėl teisės aktai, kuriuose yra įtvirtintas piniginių kompensacijų iÅ¡mokėjimas dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo atvejais, turi bÅ«ti vertinami kaip specialieji teisės aktai, nustatantys sveikatai padarytos žalos dydžio apskaičiavimo specialias metodikas, be to, tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais yra taikomas abstraktus kriterijus – iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (t. y. kompensacija) yra apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus ir dėl to turėtų bÅ«ti preziumuojama, kad iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (t. y. kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja padarytÄ Å¾alÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniai reikalavimai atsakovui yra visiÅ¡kai pagrįsti ir įrodyti, o atsakovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str.

– 179 str.)  (LAT 2008-11-17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 m.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas pilnutinai ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ieÅ¡kotina 10409,71 Lt suma už iÅ¡mokėta netekto darbingumo vienkartinę kompensacijÄ . Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 96 str. 1 d. nuostatomis, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡kotinas 312,00 Lt žyminis mokestis bei 21,23 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos. Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.               Vadovaudamasis LR CPK 259 – 270 str. str.,  teismas N U S P R E N D Ė : ieÅ¡kinį tenkinti pilnutinai.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į/k 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, ieÅ¡kovo VSDFV Klaipėdos skyriaus, į/k 193180814, buveinė Smiltelės g. 12A, Klaipėdoje, naudai 10409,71 Lt sumÄ už iÅ¡mokėtÄ netekto darbingumo vienkartinę kompensacijÄ .IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į/k 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, valstybės naudai 312,00 Lt žyminį mokestį bei 21,23 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                         Erika Vilimienė