43cc9153-3c3f-4bcd-9690-c0784dfde6dd · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-569-302/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00007-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Selonia“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alfa idėjos“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Selonia“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Alfa idėjos“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. liepos 31 d. prieÅ¡prieÅ¡inių vienaÅ¡alių reikalavimų užskaitymÄ 34 995,52 Eur sumai, 2) taikyti restitucijÄ priteisiant nurodytÄ sumÄ iÅ¡ atsakovės; 3) priteisti iÅ¡ atsakovės 17 318,59 Eur skolÄ ;

4) priteisti 6 proc. metines palÅ«kanas už visÄ 52 314,11 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės turto areÅ¡tÄ ieÅ¡kinio sumai. Nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra pakankamai didelė, be to, Å¡iuo atveju egzistuoja vieÅ¡asis interesas, nes buvo pažeisti daugelio ieÅ¡kovės kreditorių interesai. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės valdymo organai yra susiję giminystės ryÅ¡iais su buvusiu ieÅ¡kovės vadovu, o tai suponuoja Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė gali prisiimti dar didesnių prievolių nei jau jų turi, be to, gali įkeisti reikÅ¡mingÄ dalį turimo turto ir tokiu bÅ«du apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ â€“ areÅ¡tavo atsakovei UAB „Selonia“ priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ 53 000 Eur sumai, o jo nesant ar nepakankant, areÅ¡tavo atsakovės turimas pinigines lėšas, akcijas, vertybinius popierius ar turimas turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims.

4. Teismo vertinimu, ieškovės pareikšti reikalavimai, išdėstytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai preliminariai leidžia manyti, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.

5. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui, visų pirma, turi bÅ«ti vertinamas ne pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumos dydis, o atsakovės buvęs, esamas arba ateityje galimas elgesys sÄ Å¾iningumo aspektu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais Å¡i grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos buvimÄ .

6. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė pagrindė poreikį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl turi bÅ«ti užtikrintas vieÅ¡asis interesas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atsakovė UAB „Selonia“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 7.1. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, todėl egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 7.2. Nutartis prieÅ¡tarauja Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai, pagal kuriÄ , sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , atsakovo nesÄ Å¾iningumas yra siejamas ne su tuo, ar buvo (ne)sÄ Å¾iningi atsakovo veiksmai ar neveikimas materialiosios teisės prasme, o iÅ¡skirtinai su tuo, ar ieÅ¡kovas įrodė, kad atsakovas bando (bandys) iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymo, slėpdamas, perleisdamas ar iÅ¡vaistydamas turimÄ turtÄ .

Tai, ar nagrinėjamu atveju atsakovė buvo sÄ Å¾ininga su ieÅ¡kove civiliniuose teisiniuose santykiuose, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas. 7.3. Pirmosios instancijos teismo teisėja, skundžiamoje nutartyje pasisakiusi dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo materialiosios teisės prasme, nebegali toliau nagrinėti Å¡ios bylos. Apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti teisėjos Å¡aliÅ¡kumo. 7.4. Civilinėje byloje galioja Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcija, o ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju nepateikė jokių objektyvių įrodymų ar bent tikėtinų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė yra nemoki, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, kad atsakovė slapstysis ar kad slėps ar kitaip sieks apsunkinti turimÄ turtÄ , iÅ¡ ko bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė galbÅ«t mėgins iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymo.

Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. 7.5. Vien faktas, kad ieÅ¡kovė yra bankrutavusi bendrovė savaime negali sÄ lygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiantis vieÅ¡ojo intereso egzistavimu.

8. IeÅ¡kovė BUAB „Alfa idėjos“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 8.1. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , ginčas nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, o tik preliminariai įvertinama, ar ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti tenkinamas. Teisės aktai nenustato, kokios apimties turi bÅ«ti teismo nutartis, ir kiek argumentų teismas turi pateikti.

Be to, jei teismas sutinka su vienos ar kitos Å¡alies procesiniuose dokumentuose pateikta pozicija, jis nėra įpareigojamas Å¡iÄ pozicijÄ perraÅ¡yti priimamoje nutartyje. IeÅ¡kovė pateikė iÅ¡samius argumentus apie atsakovės finansinę padėtį, nagrinėjamus teisminius ginčus atsakovės atžvilgiu ir atsakovės nesÄ Å¾iningÄ vengimÄ Ä¯vykdyti savo prievolę ieÅ¡kovei, nors atlikti darbai ir sÄ skaitos yra priimtos. Atsakovė Å¡ių argumentų atskirajame skunde nepaneigė. 8.2. Atskirojo skundo teiginys, kad skundžiamoje nutartyje teismas atsakovę apkaltino nesÄ Å¾iningumu, neatitinka tiesos.

Teismas tik nurodė, kokios aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , kalbėdamas ne apie konkrečiÄ bylÄ ir atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , o apskritai apie aplinkybes, kurios turi bÅ«ti vertinamos pagal galiojančius teisės aktus ir formuojamÄ teismų praktikÄ . 8.3. VieÅ¡ojo intereso egzistavimas yra tik papildomas argumentas, patvirtinantis bÅ«tinybę Å¡ioje byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo 11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iÅ¡ paminėtų sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.

12. Kadangi Å¡iuo atveju atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimo, tai Å¡iuo aspektu detaliau nepasisakytina ir iÅ¡kart vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

13. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sÄ raÅ¡o, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje ir Å¡iuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, jog, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieÅ¡kinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieÅ¡kovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto areÅ¡to taikymÄ aplinkybės reikÅ¡mė. IeÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas iÅ¡vadai dėl tokios grėsmės padaryti.

Å io iÅ¡imtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis ieÅ¡kovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2020).

15. Asmens nesÄ Å¾iningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris praÅ¡o tokių priemonių imtis prieÅ¡ kitÄ asmenį – Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei (CPK 12 ir 178 straipsniai).

16. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). PrieÅ¡ingu atveju Å¡is iÅ¡imtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė turi ketinimų turimÄ turtÄ perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

18. Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iÅ¡ esmės yra siekiama, jog galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų nebeįmanomas, todėl Å¡io instituto taikymo kontekste yra reikÅ¡mingi tik tokie galimai nesÄ Å¾iningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal bÅ«simÄ teismo sprendimÄ .

19. IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ nagrinėjamu atveju patvirtina tai, jog ieÅ¡kovės buvęs vadovas yra susijęs giminystės ryÅ¡iais su atsakovės valdymo organais, tai, jog, atlikdamos prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , Å¡alys elgėsi nesÄ Å¾iningai, bei tai, jog atsakovė neatsiskaito su ieÅ¡kove už priimtus darbus, dėl kurių pagrįstumo bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ . Kaip ir nurodo atsakovė atskirajame skunde, tai, ar nagrinėjamu atveju Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos tarp jų susiklosčiusiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose ir ar atsakovė turi pareigÄ atsiskaityti už ieÅ¡kovės atliktus darbus, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas.

20. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad jos dabartinis statusas yra bankrutavusi bendrovė, situacijos teisinio vertinimo taip pat nekeičia, nes nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra numatyta jokia iÅ¡imtis, kad bankrutuojančiai ar bankrutavusiai bendrovei nereikia įrodinėti abiejų minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų, ar bÅ«tų daromos kokios nors kitos iÅ¡imtys.

21. Å alys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieÅ¡kinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.

22. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės šiuo atveju ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

23. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad vienos iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto bÅ«tinųjų sÄ lygų (grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti nėra pagrindo, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.

24. IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka, todėl praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio ieÅ¡kovei, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismÄ su motyvuotu praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų 25. Atsakovė skunde akcentuoja tai, kad Å¡iuo atveju egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra lakoniÅ¡ki, ir kad teismas iÅ¡samiai neargumentavo, kokios jo nustatytos aplinkybės leido daryti iÅ¡vadÄ , jog sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti visuma Å¡iuo konkrečiu atveju yra įrodyta, tačiau vien tai nesudaro absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo.

27. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl teismo procesinio sprendimo motyvų iÅ¡samumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nuosekliai pažymi, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se (savaime) negali bÅ«ti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

28. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde keliamas ir pirmosios instancijos teismo teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo klausimas, apeliantei iÅ¡aiÅ¡kintina, jog apeliacine tvarka nagrinėjant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , teisėjų nuÅ¡alinimai nenagrinėjami, tam CPK numato kitas procedÅ«ras. Dėl bylos procesinės baigties 29. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , bei nukrypo nuo pirmiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atsakovės UAB „Selonia“ atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu, n u t a r i a: Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alfa idėjos“ praÅ¡ymÄ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Selonia“ atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja Romualda Janovičienė