43cb221b-4ef3-403f-ade7-3c839d45722b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-506-908/2016Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02605-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Ingai MitrulevičiÅ«tei, Editai Petkuvienei, Ramintai VeniukevičiÅ«tei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei, kaltinamajam R. J.,kaltinamojo gynėjui advokatui V. S.,nukentėjusiajam E. D.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio-profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) 2009-11-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 213 str. 1 d. - 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; 2) 2010-04-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. - 6 MGL (780Lt) dydžio bauda;3) 2010-12-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. - 55 parų arešto bausme;4) 2013-10-18 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. - 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; 5) 2014-05-28 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. - 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis LR BK 64¹ str. - paskirta bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė - 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;6) 2014-10-18 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. - 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė - 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;7) 2014-12-22 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. - 20 MGL, t. y. 2600 Lt (753,01 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta ?, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., padarymu, n u s t a t ė:

R. J. pagrobė svetimÄ turtÄ , įsibrovęs į patalpÄ , o bÅ«tent: jis, 2014-08-15, laikotarpiu nuo 1 iki 7 val., atstÅ«męs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio autoserviso, esančio J. K. g. 1, Vilniuje, langÄ , įsibrovė į minėtas patalpas, iÅ¡ ten pagrobė 1454,32 eurų (5021,50 Lt) vertės diagnostikos kompiuterį su lagaminu, kurį 2014-08-15 pridavė į UAB (duomenys neskelbtini) lombardÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už jį gaudamas 260,65 eurus (900 Lt), tuo padarydamas UAB(duomenys neskelbtini) 1454,32 eurų turtinę žalÄ .Taip pat Å¡ioje baudžiamojoje byloje R.

J. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, laikotarpiu nuo 2014-10-29, 19 val., iki 2014-10-30, 10 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo nukentėjusiajam E. D. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie namo Maumedžių g. 8, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė ir pagrobė 1158,48 eurų (4000 Lt) vertės katalizatorių, kuris 2014-12-17 kratos metu buvo rastas R. J. gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 str. 1 d.Kaltinamasis R.

J. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, jog jis nepadarė nusikalstamų veikų. Nesupranta, kodėl yra kaltinamas dėl katalizatoriaus vagystės Maumedžių gatvėje, niekaip nėra susijęs su tuo. Dėl veikos, kuriÄ kaltinamas padaręs 2014-08-15, nurodė, kad iÅ¡ ryto jam paskambino draugas, kad turi nusipirkęs automobilių diagnostikos aparatÄ . Kadangi draugui pasiÅ«lė iÅ¡važiuoti į VokietijÄ , jis pasiÅ«lė šį aparatÄ nusipirkti R. J.. Jis (R. J.) nutarė savo vardu jį palikti lombarde, taip Å¡is daiktas papuolė pas jį.

PrieÅ¡ sankcijos davimÄ tyrėjams apie tai minėjo, bandė susirasti RomÄ , tačiau jo susirasti nepavyko, pažįstami sakė, kad jis iÅ¡ Vokietijos iÅ¡važiavęs į kitÄ Å¡alį. Romas dažnai keisdavo gyvenamÄ sias vietas. Pavardės Romo nežino. Diagnostikos aparatas buvo geras daiktas, ateičiai norėjo tokį turėti, Romas nunešė jį į lombardÄ jo (R. J.) vardu, kad galėtų iÅ¡sipirkti. Lombarde užstačius sumokami pinigai, negali prisiminti situacijos, tiksliai kaip ten buvo.

Su Romu prie lombardo susitiko, neatsimena ar Romas vienas ėjo ar kartu su juo į lombardÄ . Jeigu jis bÅ«tų savo vardu palikęs, jis (R. J.) bÅ«tų negalėjęs to aparato iÅ¡sipirkti. Negali pasakyti, kÄ veikė tÄ dienÄ , kai Å¡is aparatas buvo pavogtas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto R. J. parodymai. IÅ¡ teismo posėdžio metu pagarsintų R. J. parodymų matyti, kad apklaustas įtariamuoju R.

J. paaiÅ¡kino, jog 2014-08-15 jis visÄ laikÄ buvo namuose su broliu, kuris tuo metu buvo grįžęs iÅ¡ užsienio. Niekur nebuvo išėjęs. 2014-08-17 jam paskambino draugas Romas, kurio pavardės nepamena. Jis jam pasiÅ«lė pirkti diagnostikos aparatÄ automobiliui, jis sutiko. Kadangi tuo metu jis pinigų neturėjo, tai nusprendė paimti diagnostikos aparatÄ ir užstatyti jį į lombardÄ , kad galėtų draugui už jį sumokėti, o po to galvojo iÅ¡sipirkti tÄ aparatÄ iÅ¡ lombardo. Jokių kontaktų draugo Romo neturi, tik žino, kad jis Å¡iuo metu yra Vokietijoje.

IÅ¡ kur pas draugÄ tas aparatas, jis neklausė. Diagnostikos aparto iÅ¡ lombardo taip ir neiÅ¡sipirko, nes neturėjo pinigų. Ä®tariamasis taip pat parodė, kad jokių katalizatorių jis nevogė. Jis net nežino kur yra Maumedžių gatvė. 2014-10-29 buvo iÅ¡važiavęs į Marijampolę pas pusbrolį. Marijampolėje pas pusbrolį buvo apie savaitę, todėl apie jokį katalizatorių nieko nežino. (t. 2, b. l. 38-39, 44).Pagarsinus kaltinamojo parodymus, R. J. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

TÄ dienÄ buvo su broliu namuose, jis buvo grįžęs iÅ¡ užsienio. Gali bÅ«ti, kad jo telefonas buvo maÅ¡inoje, o automobiliu naudojosi draugas. Jis diagnostikos kompiuterio neiÅ¡sipirko, nors ketino užsidirbti ir tai gauti pinigų Å¡iam aparatui. Pinigai už kompiuterį iÅ¡ karto buvo perduoti Romui. Jam pačiam nebuvo jokios naudos iÅ¡ Å¡io sandorio. Romas jam siÅ«lė už tÅ«kstantį litų pirkti tÄ diagnostikos kompiuterį. Tuo metu pas jį buvo keli automobiliai, užsiiminėjo automobilių pirkimu, tvarkymu, pardavimu, iÅ¡ uždirbtų pinigų statybose gyvendavo, tvarkydavo automobilius.

Katalizatorių, rastÄ pas jį namuose, buvo nupirkęs tėvas savo automobiliui, nes iÅ¡ jo buvo pavogtas ankščiau. Katalizatorius yra ne nukentėjusiojo. Katalizatorių tėvas laikė bute, tyrėjams paaiÅ¡kino, kad tai jo katalizatorius. Tėvas pirko katalizatorių Kalvarijų turguje, jis buvo naudotas. MaÅ¡ina gali važiuoti be Å¡ios dalies, todėl katalizatorius nebuvo įdėtas į tėvo automobilį. Nežino, kÄ veikė tÄ dienÄ , kai buvo pavogtas katalizatorius, gali bÅ«ti, kad buvo iÅ¡važiavęs į Marijampolę, tačiau tiksliai negali pasakyti ar tikrai buvo iÅ¡vykęs. Turi kelis telefonus, gali bÅ«ti, kad tas telefonas, kurio buvimo vieta nurodyta byloje buvo automobilyje, juo galėjo naudotis kiti asmenys (t. 2, b. l. 159-162).

Liudytojas K. V. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad yra įmonės vadovas, o įmonės savininkas yra jo tėvas. Naktį paskambino iÅ¡ apsaugos kompanijos, kad įmonėje suveikė signalizacija. Apsaugos darbuotojas pranešė, kad į įmonę nuvažiavo ekipažas, įsilaužimo žymių nebuvo matyti ir jie iÅ¡vyko. Darbuotojai atvykę į darbÄ jam pranešė, kad nėra diagnostikos įrangos. Tada iÅ¡kvietė policijÄ . Ä®renginys stovėjo elektriko darbo vietoje, įdėtas į lagaminÄ .

Å i įranga yra universali automobilio diagnostika, ja spėjo pasinaudoti tik keletÄ mėnesių. Paskui atvyko tyrėjai, nustatė, kad į patalpas buvo patekta per langÄ . Ant langų laužimo žymių nebuvo. Langas buvo užfiksuojamas iÅ¡ vidaus. Fiksatoriai buvo iÅ¡imti ir paslėpti. Uždėjus fiksatorius iÅ¡ lauko beveik neįmanoma per langÄ patekti į patalpas. Tai bandė padaryti tyrėjai. Diagnostikos aparatas buvo judesio daviklio zonoje. Kai atidarė langÄ signalizacija suveikė. Langas yra tokio dydžio, kad įmanoma pralysti pro jį.

Ä®rangÄ atgavo. Patys tikrino skelbimus internete, nes tai nauja įranga, nedaug tokių yra. Darbuotojas jam pranešė, kad rado vienÄ skelbimÄ , kad parduodama bÅ«tent tokia įranga. TÄ patį vakarÄ kartu su darbuotoju nuvyko pažiÅ«rėti įrangos, jos kodai buvo nulupti. Tuomet paprašė, kad įrangÄ Ä¯jungtų. Pagal įrangoje likusiÄ informacijÄ , identifikavo, kad tai jų įranga. Apie tai pranešė tyrėjui. Turtinės žalos nėra. TÄ naktį buvo keli signalizacijos suveikimai (t. 2, b. l. 179-185).

Liudytojas M. R. teisme paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ pusantrų metų, vasarÄ , po savaitgalio, atėjo į darbÄ ir kai darbe prireikė diagnostikos kompiuterio pamatė, kad jo nėra. Jis yra elektrikas ir dirba su Å¡ita įranga. Patalpa, kurioje jis dirba, didelė. Joje dirba trys darbuotojai. Jis atsakingas už lango uždarymÄ . PrieÅ¡ įvykį nieko nebuvo neįprasto. IÅ¡eidamas namo užkiÅ¡o langui kaiščius. Jam išėjus įmonėje liko žmogus. Pirmadienį atėjęs į darbÄ nieko neįprasto nepastebėjo.

Apie 10 val., kai jam prireikė įrangos, jos nerado. Apklausė kolegas, gal kas naudojosi. Paskui pamatė, kad nuo langų nuimtas kaiÅ¡tis, bet langas buvo uždarytas. Kaiščio nebuvo. Tada pamatė, kad judesio daviklis užpurkÅ¡tas. Pro langÄ galima įlipti iÅ¡ iÅ¡orės, jei nėra kaiščio (t. 2, b. l. 179-185). Liudytojas M. A. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad, kai įvyko vagystė, tuo metu įmonėje nuomojosi patalpas ir dirbo pagal verslo liudijimÄ . Vagystės iÅ¡vakarėse jis su kolega ilgai sėdėjo darbe, surinkinėjo motociklÄ , nes kolega turėjo sekančiÄ dienÄ važiuoti į kelionę.

Parsinešė picÄ ir jÄ valgė priimamajame. Ä® cecho patalpas apie 18-19 val. ėjo pasiimti peilio, cechas tuo metu buvo tuščias. M. R. buvo išėjęs. Baigę darbÄ viskÄ užrakino ir išėjo. Užrakino vartus, uždėjo sklÄ stį ant durų. To lango kaiščių, netikrino, nes iki to įvykio jis nežinojo, kad tas langas atsidaro. Paprastai langus atidaro kitame cecho gale. Apie kompiuterio dingimÄ sužinojo pirmadienį. Yra atsakingas už signalizacijÄ . SignalizacijÄ pridavė apie 23.30 val. - 24.00 val.

TÄ vakarÄ apsauga jam neskambino (t. 2, b. l. 179-185). Liudytojas T. B. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad atidirbo savo darbÄ ir iÅ¡važiavo 18.00 val. namo. Dirba priėmime, tiekėju. Kompiuteris stovėjo salėje.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto T. B. parodymai. IÅ¡ jų matyti, kad apklaustas liudytoju T. B. paaiÅ¡kino, jog 2014-08-14 jis baigė darbÄ pagal grafikÄ , apie 18 val. Po jo darbe dar liko virÅ¡ininkas Kristijonas, Žygimantas ir Marius.

Å iaip pas virÅ¡ininkÄ rinkdavosi įvairÅ«s draugai, todėl servise dažnai bÅ«davo daug paÅ¡alinių asmenų. Apie tai, kad buvo pavogtas diagnostinis kompiuteris sužinojo tik kitÄ dienÄ atėjęs į darbÄ . Už langų uždarymÄ atsakingi yra Å¡altkalviai, kiekvienas atsakingas už savo darbo vietÄ . Kas galėjo palikti atidarytÄ langÄ tikrai nežino. Apie šį įvykį nieko papasakoti negali (t. 1, b.l. 46-47).Pagarsinus liudytojo parodymus, T. B. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 179-185).

Liudytojas T. B. teisme paaiÅ¡kino, kad su Jeroslovu po darbo išėjo. Nuvarė automobilį. Paskui grįžo į cechÄ pasiimti laikrodžio. Tai buvo po 18 val. IÅ¡ spintelės pasiėmė laikrodį ir išėjo. Spintelė yra rÅ«binėje. Kad patekti į rÅ«binę, reikia praeiti per visÄ servisÄ . Praeidamas pro cechÄ matė, kad kompiuteris buvo. Ceche nebuvo darbuotojų. Servisas buvo tuščias, jis buvo nepriduotas. Po darbo servise lieka darbuotojas, kuris dirba su motociklais. Vietoje, kur tvarkomi motociklai, irgi nieko nebuvo.

Pro priimamÄ jį nėjo. Laikrodį buvo tik nusipirkęs, todėl ir norėjo jį pasiimti (t. 2, b. l. 179-185). Liudytojas J. M. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad, kiek jam žinoma, buvo pavogta diagnostikos įranga, vėliau ji buvo rasta. Vakare iÅ¡važiavo iÅ¡ darbo. Draugas pamirÅ¡o pasiimti laikrodį. Grįžo, atsižymėjo su kortele, užėjo į patalpas. Servise nieko nebuvo. Pasiėmė laikrodį ir išėjo. Servise nieko įtartino nematė. NežiÅ«rėjo, ar langai buvo uždaryti (t. 2, b. l. 179-185).

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu įspėtas apie galimybę neduoti parodymų prieÅ¡ artimÄ giminaitį ir sutikęs duoti parodymus, paaiÅ¡kino, kad pas jį namuose buvo atliekamos kratos. Robertas gyvena kartu, bet nepastoviai. BÅ«na iÅ¡eina. Kratos metu buvo rasti kažkokie daiktai. Juos visus grÄ Å¾ino, iÅ¡skyrus, katalizatorių. Katalizatorių pirko pats, nes iÅ¡ jo automobilio VW Sharan jis buvo pavogtas. Dėl vagystės nesikreipė į policijÄ . Reikėjo katalizatoriaus, nes reikėjo praeiti techninę apžiÅ«rÄ .

Katalizatorių rado pirkti Kalvarijų turguje ir nupirko. Jį pirko, kol dar sniego nebuvo. Už jį mokėjo litais. Parsinešęs katalizatorių, jį pasidėjo koridoriuje ir viskas. Ketino jį sumontuoti, kai reiks praeiti techninę apžiÅ«rÄ . Garažo ar sandėliuko neturi. Detales laiko koridoriuje už spintos. Robertais laiko namie drabužius, o kad laikytų automobilių detales, nematė. Turi dar „Nisan“ markės automobilį. SÅ«nus taip pat turėjo automobilį, o ar dabar turi, nežino.

SÅ«nus suaugęs, todėl nesidomi, kuo jis užsiima. Su sÅ«numi santykiai yra įtempti. Jis neklauso, nenori dirbti. SÅ«nui materialiai nepadeda. Jo pinigų nepraÅ¡o. Gyvena keturių kambarių bute. Robertas bute neturi savo kambario. Kai grįžta gyvena viename ar kitame kambaryje (t. 2, b. l. 179-185).Liudytojas Ž. D. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad diagnostiniu kompiuteriu darbe nesinaudoja. SignalizacijÄ priduoda tas, kas lieka paskutinis ir uždarinėja servisÄ . Jo kolega liko, jis pats išėjo. Ar buvo atidaryti langai nepamena.

KitÄ rytÄ elektrikas iÅ¡ karto pastebėjo, kad nėra diagnostinio kompiuterio (t. 2, b. l. 194-199).Liudytojas A. T. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad dirbo servise automechaniku - Å¡altkalviu 4 mėnesiai iki įvykio. Kaltinamojo nėra matęs, jo nepažįsta. Nieko nepamena, praėjo metai, ten jau nebedirba. Kad kompiuteris dingo žino, pamena, bet kÄ jis tuo metu darė ir kaip jis dingo, nepamena.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A.

T. parodymai. IÅ¡ teismo posėdžio metu pagarsintų jo parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju jis paaiÅ¡kino, jog 2014-08-15 jis atėjo į darbÄ . Laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 10.00 val. jo kolega M. R. pastebėjo, kad dingo diagnostinis kompiuteris. IÅ¡ karto pagalvojo, kad kompiuterį paėmė serviso vadovas Kristijonas, nes jis dažnai imdavo diagnostinį kompiuterį, bet po to paaiÅ¡kėjo, kad diagnostinis kompiuteris buvo pavogtas. Servise buvo tokia tvarka, kad kiekvienas buvo atsakingas už savo darbo vietos langų uždarymÄ .

Kadangi tai buvo ne jo darbo vieta, o Manto, tai jis labai ir nesidomėjo langų uždarymu. Paskutinis iÅ¡ darbo jis negalėjo iÅ¡eiti, nes nežinojo apsaugos kodų. Kodus žinojo tik vyresni darbuotojai. Kas dienÄ prieÅ¡ įvykį paskutinis išėjo iÅ¡ darbo, jis nežino. Å iuo metu nepamena, kas dar liko darbe po jo išėjimo. Dažniausiai darbe iki vėlaus vakaro likdavo dirbti Marius. DienÄ prieÅ¡ įvykį jokių įtartinų asmenų nepastebėjo. Daugiau nieko papasakoti negali (t. 1, b.l. 41-42).Pagarsinus liudytojo parodymus, A.

T. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 194-199). Liudytojas T. R. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad nieko nepamena, nes viskas įvyko labai seniai. Ä®tartinų dalykų tÄ dienÄ nepastebėjo. Ä®vykio metu dirbo toje salėje, kurioje buvo kompiuteris. Ar iÅ¡ vakaro buvo kompiuteris, nepamena, nes jis nebuvo atsakingas, už jį atsakingas Marius. Už langus atsakingas tas, kas dirba toje vietoje, turbÅ«t M. R.. Kasdien kaiščių neiÅ¡traukinėjo, langus atidarydavo, tik kai bÅ«davo labai karÅ¡ta.

Dažniausiai atidaromas buvo vienas langas ten, kur buvo kompiuteris.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto T. R. parodymai. IÅ¡ teismo posėdžio metu pagarsintų T. R. parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju T. R. paaiÅ¡kino, jog 2014-08-15 jis atėjo į darbÄ . Laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 9.00 val., jo kolega M. R. pastebėjo, kad dingo diagnostinis kompiuteris. Pradėjo ieÅ¡koti diagnostinio kompiuterio, manė, kad gal pas kitus darbuotojus, bet po to paaiÅ¡kėjo, kad niekas jo neėmė.

Tuomet Mantas pastebėjo, kad nėra jo lango fiksatoriaus. Pamena, kad jis jam sakė, kad tikrai iÅ¡eidamas uždarė savo langÄ fiksatoriumi. Servise buvo tokia tvarka, kad kiekvienas buvo atsakingas už savo darbo vietos langų uždarymÄ ir užfiksavimÄ . Lango fiksatoriaus po įvykio taip ir nerado. Kas išėjo iÅ¡ darbo paskutinis, jis tikrai nepamena, žino tik kad kartu su juo iÅ¡ darbo išėjo M. R.. Dažniausiai darbe lieka meistrai, t.y. Žygimantas ir Deimantas. Dar darbe likdavo Marius, jie kartais darbe jo net nemato, nes jis dažniausiai dirba vakarais.

Jis paskutinis iÅ¡ darbo iÅ¡eiti negali, nes neturi apsaugos kodų, juos turi tik direktorius, meistrai ir tikriausiai Marius. Ä®tartinų asmenų jokių nepastebėjo. Nieko neįtaria, kas galėjo prisidėti prie vagystės (t. 1, b.l. 38-39).Pagarsinus liudytojo parodymus, T. R. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. TÄ dienÄ su Mantu, kiek pamena, išėjo kartu. Nepamena, ar Mantas ta dienÄ tikrino langus ir kas tÄ vakarÄ liko dirbti po jų.

KaiÅ¡tis yra tiesiog metalo kampuočiukas. Kai langas užsidaro, jį prispaudžia. Kai jis yra iÅ¡ iÅ¡orės langas neatsidaro. Negali bÅ«ti, kad langas uždarytas, o kaiÅ¡tis neužkiÅ¡tas. Ryte buvo langas užvertas, bet kaiÅ¡tis neįkiÅ¡tas. Privertas langas be kaiščio gali likti nakčiai nepastebėtas. IÅ¡ tolo kaiščio nepamatysi. Fiksatorius apie 5 cm pločio, nėra pritvirtintas, iÅ¡siima. Jis priveria langÄ . Jį iÅ¡imdavo paremti langÄ (t. 2, b. l. 194-199). Nukentėjusysis E. D. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad civilinio ieÅ¡kinio ikiteisminio tyrimo metu nereiÅ¡kė.

Katalizatorių nusipirko naujÄ . Automobilis yra draustas, pagrindinius nuostolius atlygino draudimas. Automobilis vakare buvo priparkuotas kieme. Apie 8 val. ryto, pradėjus važiuoti, iÅ¡girdo, kad automobilis dirba keistai, sklinda keistas garsas. Nesuprato, kas nutiko, todėl nuvažiavo į automobilio aptarnavimo techninę stotį, ir ten jį informavo, kas yra, ir liepė kreiptis į policijÄ dėl katalizatoriaus vagystės. Automobilio gedimo priežastis - fiziÅ¡kai iÅ¡pjautas katalizatorius. Automobiliui tuo metu buvo 6 metai.

Katalizatorius keistas nebuvo, automobilis pirktas iÅ¡ salono, originalus, jokių keitimų daryta nebuvo. Katalizatoriaus niekas negrÄ Å¾ino, jo nėra matęs. SutartÄ dienÄ nuvažiavo į techninę stotį ir į automobilį įdėjo naujÄ . Mano, kad specialistai atpažintų katalizatorių, nes jie yra žymimi. Katalizatorius buvo fiziÅ¡kai nupjautas, o ne laužtas. PjÅ«vis kultÅ«ringas, kažkokio įrankio. Nežino, kaip tai buvo padaryta, mano, kad tai galėjo padaryti arba mažas žmogus, arba automobilis turėjo bÅ«ti pakeltas.

Po įvykio vietos nežiÅ«rėjo, nes tiksliai net negali pasakyti, kur automobilis stovėjo. Policija atvažiavo maždaug po 4 dienų. Jis pastatė automobilį į panaÅ¡iÄ vietÄ , bet nėra tikras, kad konkrečiai į ta pačiÄ vietÄ . Metalo drožlių nerado toje vietoje. Katalizatorius negalėjo bÅ«ti nupjautas kitoje vietoje. Garantuoja, kad įvykis įvyko bÅ«tent ten, tÄ naktį. Nei jis, nei kiti kaimynai, kurių klausinėjo, įvykio nematė.ApžiÅ«rėjus byloje esančias katalizatoriaus nuotraukas (t. 1, b. l. 131-133) nukentėjusysis E. D. nurodė, kad tikslinga kviesti TOYOTA atstovÄ , kadangi automobilis buvo naujas, todėl jie pasakys, ar minėtas katalizatorius tas pats.

Jo nuomone, iÅ¡ kaltinamojo paimtas katalizatorius yra ne jo, jis senesnis, ir dabar kitokios iÅ¡vaizdos, plokščias (t. 2, b. l. 194-199).Liudytojas L. Å . apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad dirba lombardo darbuotoju. KaltinamÄ jį yra matęs, pažįsta. Prisimena tiek, kad R. atvažiavo į lombardÄ ir įkeitė autodiagnostikÄ . Užstatė savaitei ar dviem, tiksliai nepamena. PaaiÅ¡kino, kad tai yra jo daiktas, kad jam reikia pasiskolinti pinigų ir jis (L. Å .) jam paskolino. Kiek tiksliai davė, nepamena.

Tai nėra dažna prekė. KainÄ rado internete, tuo ir rėmėsi siÅ«lydamas kainÄ . R. yra dažnas jo klientas, tačiau paskutiniu metu nesilanko. Dažniausiai užstatydavo savo telefonÄ . IÅ¡ kalbos suprato, kad jis užsiima maÅ¡inų remontu. Užstatydamas teigė, kad užstato savo autodiagnostikos kompiuterį. R. kompiuterio neiÅ¡sipirko. Vėliau policija jį paėmė. Jų visi klientai turi problemų su pinigais. Jeigu daiktas policijos registre neregistruotas, jį priima. Kaskart tikrina daiktÄ policijos registre, tačiau bÅ«na, kad priima vogtus daiktus.

Prekes realizuoja, bet autodiagnostikos niekas nepirko. Dėjo skelbimus internete. Atėjo žmogus pirkti, o tada įsiveržė policija. Tiksliai nepamena, ar kažkas dar domėjosi juo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto L. Š. parodymai. Iš jų matyti, kad apklaustas liudytoju L. Š. paaiškino, kad dėl to, jog 2014-08-15, dirbdamas lombarde (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis priėmė diagnostinį kompiuterį, nieko pasakyti negali, nes viskas vyko seniai ir nieko nepamena.

KiekvienÄ dienÄ priima daug daiktų, todėl visko atsiminti negali (t. 1, b. l. 49-50).Pagarsinus liudytojo parodymus, L. Å . atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 194-199).Specialistas V. G., UAB „Mototoja“ serviso vadovas, apžiÅ«rėjęs daiktinį įrodymÄ â€“ katalizatorių, apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad tokios detalės Toyota Avensis automobilyje greičiausiai nėra. Visų pirma, Toyota nenaudoja savo sistemose tokio tipo jungčių.

Antra, matosi, kad detalė yra remontuota, virinta, tai negamyklinis montavimas. Taip pat, originalus „Toyota“ katalizatorius yra gerokai didesnis (ilgis apie 60 cm). Å is katalizatorius nepanaÅ¡us į „Toyota Avensis“ katalizatorių. „Toyota Avensis“ nenaudoja tokio tipo katalizatorių. PrieÅ¡ atvykdamas į teismÄ specialiai pasikėlė keletÄ automobilių ir pasižiÅ«rėjo. Toyota automobilių detalė yra apvali, o Å¡i plokščia. Ä®manoma Å¡iÄ detalę primontuoti „Toyota Avensis“ automobiliui, bet Å¡i detalė ne iÅ¡ „Toyota Avensis“ automobilio.

PrieÅ¡ atvykdamas taip pat peržvelgė Å¡io automobilio aptarnavimo istorijÄ , joje nebuvo fiksuota, kad bÅ«tų remontuotas, keistas ar montuotas katalizatorius. NebÅ«tų veiksminga keisti katalizatorių tam automobiliui. „Toyota Avensis“ katalizatorius tarnautoja 10 m. ir ilgiau. Å is katalizatorius nėra „Toyota Avensis“ detalė, kadangi neatitinka nei forma, nei dydžiu. Mano, kad kaltinamasis negalėtų palįsti ir iÅ¡pjauti katalizatoriaus. Žmogus turėtų pakelti automobilį, pakankamai aukÅ¡tai, apie 40-50 cm, kad galėtų prieiti prie detalės. Žmogui gatvėje yra įmanoma, bet sudėtinga iÅ¡pjauti katalizatorių.

Tas katalizatorius yra dugne, pakėlus automobilį iÅ¡ vienos pusės, per vidurį automobilis nepasikelia, todėl sunkiai bÅ«tų įmanoma iÅ¡pjauti ne servise (t. 3, b. l. 5-10).2014-08-18 apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėtos UAB (duomenys neskelbtini) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iÅ¡ kur buvo pagrobtas diagnostinis kompiuteris su lagaminu (t. 1, b.l. 15).Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra BD Nr. 0166 dėl diagnostinio kompiuterio įsigijimo (b. l. 18-19).Pagal 2014-12-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas L.

Å . pateikė diagnostinį kompiuterį „Autel“ su lagaminu, kuris buvo pagrobtas iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) patalpų (t. 1, b.l. 60).2014-12-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) vadovas L. Å . pateikė UAB (duomenys neskelbtini) paskolos kvitÄ Nr. J17239, iÅ¡duotÄ 2014-08-15, iÅ¡ kurio matyti, kad pagal minėtÄ kvitÄ Ä¯tariamasis R. J. už 900 Lt įkeitė iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) patalpų pagrobtÄ diagnostinį kompiuterį (autokompiuterį) (t. 1, b.l. 61, 62).2015-01-08 apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apraÅ¡ytas apžiÅ«rėtas L.

Å . pateiktas diagnostinis kompiuteris, kuris po apžiÅ«ros grÄ Å¾intas UAB (duomenys neskelbtini) vadovui K. V. (t. 1, b.l. 63-65, 66).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo komisariato Kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus tyrėjo A. B. 2015-01-22 tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis nustatyta, kad iÅ¡analizavus gautus R. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautas iÅ¡klotines nustatyta, kad R. J. 2014-08-15 buvo: 00:18:06 A19F – Ateities – Didlaukio gatvių sankryža, 01:38:22 B10B – Dariaus ir Girėno g., 09:33:57 018D – Gedvydžių g., 09:51:22 B04C – Konstitucijos pr., 09:53:09 A20F – Žalgirio – Å atrijos gatvių sankryža, 10:09:33 A07E – Naugarduko g., 10:26:28 053D – Motorų g., 10:42:06 A46E – Dariaus ir Girėno g., 11:41:59 053F – Motorų g.; 2014-10-29 buvo: 22:19:34 A19F Gelvonų – Stanevičiaus gatvių sankryža, 23:03:15 032E – Mokslininkų g., 23:04:26 025C – Didlaukio g., 23:15:28 B42D – AsanavičiÅ«tės g., 23:15:46 021D – Laisvės – T.

N. gatvių sankryža, 23:33:07 A03E – Skroblų g.; 2014-10-30 buvo: 09:16:32 053F – Motorų g., 11:26:33 053D – Motorų g. (t. 2, b. l. 8).2015-06-22 apžiūros protokolais nustatyta, kad apžiūros objektas yra google.maps žemėlapis. Nusikalstamos veikos vieta yra J. K. g. 1, Vilniuje, kaip matyti iš žemėlapio nuo Didlaukio g. iki J. K. g. 1, vykstant automobiliu užtrunka 4 min. ir atstumas tarp šių gatvių 1,9 km. Taip pat matyti, kad nuo įvykio vietos, kuri yra Maumedžių g. 8, Vilniuje iki Dislaukio gatvės, Vilniuje, keliaujant automobiliu yra 11 min. kelio ir atstumas tarp šių gatvių yra 3,9 km.

Gatvės yra Å¡alia viena kitos (t. 2, b. l. 10-14).2014-11-03 apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėtas nukentėjusiojo E. D. automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 72-75). 2014-12-17 kratos protokolu nustatyta, kad kratos metu bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rasta ir paimta už spintos baltame maiÅ¡e įdėta duslintuvo dalis su katalizatoriaus bakeliu. (t. 1, b.l. 122-123).2015-01-23 apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėtas pas įtariamÄ jį R.

J. kratos metu rastas ir paimtas katalizatorius (t. 1, b.l. 131-133). Ä®rodymų vertinimas Dėl UAB „Stop-Servis“ priklausančio turto vagystės Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad R. J. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. Byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2014-08-15, laikotarpiu nuo 1 val. iki 7 val., atstÅ«męs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langÄ , įsibrovė į minėtas patalpas, iÅ¡ kur pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ , diagnostikos kompiuterį su lagaminu, padarydamas bendrovei turtinę 1454,32 eurų žalÄ .

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vagystę. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Taigi „įsibrovimo“ ir „saugomos teritorijos“ sÄ vokų aiÅ¡kinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiÅ¡kinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieÅ¡ turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimÄ , patekimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ .

Ä®sibraunama gali bÅ«ti įvairiais bÅ«dais: įveikiant kliÅ«tis (pvz., iÅ¡laužiant duris, iÅ¡jungiant signalizacijÄ ) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai bÅ«tų padaroma prieÅ¡ turto savininko ar teisėto valdytojo valiÄ . Saugoma teritorija - tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas. Ir saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.).

Kaltinamasis R. J. neprisipažino kaltu dėl vagystės įsibrovus į patalpÄ . Apklausiamas teisme jis nurodė, kad iÅ¡ ryto jam paskambino draugas ir pasiÅ«lė nusipirkti automobilių diagnostikos aparatÄ . Jis pinigų neturėto, o aparatas buvo geras, ateičiai norėjo tokį turėti, todėl sutarė, kad draugas Romas lombarde jį užstatys jo (R. J.) vardu, kad vėliau galėtų iÅ¡sipirkti. Diagnostikos aparato iÅ¡ lombardo taip ir neiÅ¡sipirko, nes neturėjo pinigų. Pavardės Romo nežino, tik žino, kad Å¡is gyvena kitoje Å¡alyje.

Nors kaltinamasis neigė įsibrovęs į patalpÄ ir pavogęs svetimÄ turtÄ , byloje surinkti įrodymai (apžiÅ«ros protokolai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, R. J. telefono veikimo zonų iÅ¡klotinių analizė bei apklausti liudytojai) paneigia Å¡iÄ kaltinamojo versijÄ . Teismo posėdžio metu liudytojai UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio autoserviso darbuotojai nurodė, kad 2014-08-15 ryte atėję į darbÄ pastebėjo, kad iÅ¡ autoserviso patalpų dingo diagnostinis kompiuteris „Autel“.

Be to, buvo pastebėta, kad vienas langas nėra gerai uždarytas, nėra lango kaiščio, o signalizacijos judesio daviklis užpurkÅ¡tas. 2014-12-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) vadovas L. Å . pateikė UAB (duomenys neskelbtini) (Lombas) paskolos kvitÄ Nr. J17239, iÅ¡duotÄ 2014-08-15, nustatyta, kad pagal minėtÄ kvitÄ Ä¯tariamasis R. J. už 900 Lt įkeitė iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) patalpų pagrobtÄ diagnostinį kompiuterį (autokompiuterį).

Teisme apklaustas liudytoju L. Å . paaiÅ¡kino, kad prisimena tiek, jog R. atvažiavo į lombardÄ ir įkeitė „autodiagnostikÄ â€œ. Užstatė savaitei ar dviem ir paaiÅ¡kino, kad tai yra jo daiktas, kad jam reikia pasiskolinti pinigų, o jis (L. Å .) jam paskolino. Užstatydamas R. J. teigė, kad užstato savo autodiagnostikos kompiuterį. R. kompiuterio neiÅ¡sipirko. Tai yra liudytojas patvirtino, jog R. J. užstatė diagnostikos kompiuterį, nurodęs, kad minėtas daiktas priklauso jam. Teismas Å¡iuos liudytojo parodymus vertina kaip objektyvius, nes nensutatyta, jog L.

Å . bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su R. J., pats kaltinamasis tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Tuo tarpu pagrįstų abejonių kelia paties R. J. duoti paaiÅ¡kinimai, nes jie prieÅ¡taringi, nelogiÅ¡ki. R. J. teigė, kad minėtÄ kompiuterį užstatė draugas Romas, tačiau apklausiant L. Å ., Å¡is nenurodė, jog užstatant diagnostikos kompiuterį kartu su R. J. buvo dar kitas asmuo. Be to, R. J. įvardindamas draugÄ , kuris neva jam siÅ«lė pirkti diagnostikos kompiuterį, negalėjo nurodyti nei jo pavardės, nei kitų kontaktinių duomenų pagal kuriuos galima bÅ«tų surasti ar identifikuoti minėta asmenį ir patikrinti jo iÅ¡keltÄ versijÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisme ir kaltinamasis juo patvirtino, jis nurodė, kad draugas Romas, kurio pavardės nepamena, jam paskambino 2014-08-17 ir pasiÅ«lė pirkti diagnostikos aparatÄ automobiliui, su kuo kaltinamasis sutiko, nusprendė paimti diagnostikos aparatÄ ir užstatyti jį į lombarde. IÅ¡ byloje esančio lombardo kvito matyti, kad R. J. diagnostinį kompiuterį įkeitė lombarde 2014 m. rugpjūčio 15 d., t. y. nusikaltimo padarymo dienÄ , o ne dviem dienomis vėliau, t. y. 2014-08-17, kai, jo teigimu, jam paskambino Romas ir pasiÅ«lė įsigyti kompiuterį.

Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis nurodo, jog užsiėmė automobilių pirkimu, tvarkymu, pardavimu, todėl minėta įranga jam buvo reikalinga dirbant, tačiau byloje nėra jokių duomenų iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, jog kaltinamasis užsiima automobilių remontu, be to, nelogiÅ¡ka, kad įsigijęs diagnostinį aparatÄ , kaip darbo įrankį, jį iÅ¡ karto įkeitė ir nebandė iÅ¡sipirkti. Be to, R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pragyvendavo iÅ¡ uždirbtų pinigų statybose.

R. J. tėvo V. J. teigimu, sūnus ankščiau dirbo durų montuotoju. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bylos medžiaga nėra pagrįsta, kad minėtas diagnostikos kompiuteris jam buvo ar būtų reikalingas darbinėje veikloje. Išanalizavus gautas R. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad jis 2014-08-15 buvo: 00:18:06 A19F – Ateities – Didlaukio gatvių sankryžoje. Nusikalstamos veikos vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip matyti iš žemėlapio nuo Didlaukio g. iki (duomenys neskelbtini), vykstant automobiliu užtrunka 4 min.

Ä®vertinus paminėtus ir aptartus bylos įrodymus, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu visumoje sudaro nuosekliÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinę, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis R. J. pagrobė svetimÄ UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 1454,32 eurų (5021,50 Lt) vertės diagnostikos kompiuterį su lagaminu, įsibrovęs į patalpÄ , todėl kaltinamojo R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d., tai yra, padaryti įsibraunant į patalpÄ . D. E. D. priklausančio turto vagystės Å ioje byloje R.

J. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, laikotarpiu nuo 2014-10-29, 19.00 val., iki 2014-10-30, 10.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, nuo nukentėjusiajam E. D. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie namo Maumedžių g. 8, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė ir pagrobė 1158,48 eurų (4000 Lt) vertės katalizatorių, kuris 2014-12-17 kratos metu buvo rastas R.

J. gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 str. 1 d.IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis R. J. padarė minėtÄ nusikaltimÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ jam skirtina bausmė.Pats kaltinamasis R.

J. nuo pat tyrimo pradžios nurodė, kad minėto katalizatoriaus nevogė, Maumedžių gatvėje nebuvo. Teismo posėdžio metu teigė, kad katalizatorių, rastÄ pas jį namuose, savo automobiliui nusipirko tėvas, katalizatorius ne nukentėjusiojo. Katalizatorių tėvas laikė bute, tyrėjams paaiÅ¡kino, kad tai jo nuosavybė. Tėvas naudotÄ katalizatorių pirko Kalvarijų turguje. Nežino, kÄ veikė, kai buvo įvykdyta Å¡i vagystė. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. D., specialistas V.

G., UAB „Mototoja“ serviso vadovas, liudytojas, kaltinamojo tėvas V. J., iÅ¡ esmės patvirtino minėtus kaltinamojo parodymus. Nukentėjusysis E. D., teisiamojo posėdžio metu apžiÅ«rėjęs daiktinį įrodymÄ â€“ katalizatorių, nurodė, kad iÅ¡ kaltinamojo paimtas katalizatorius yra ne jo, jis senesnis ir kitokios iÅ¡vaizdos (plokščias). Specialistas V. G., UAB „Mototoja“ serviso vadovas, apžiÅ«rėjęs daiktinį įrodymÄ â€“ katalizatorių, apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad tokios detalės „Toyota Avensis“ automobilyje greičiausiai nėra.

Visų pirma, „Toyota“ nenaudoja savo sistemose tokio tipo jungčių, antra, matosi, kad detalė yra remontuota, virinta, tai nėra gamyklinis montavimas. Originalus „Toyota“ katalizatorius yra gerokai didesnis (ilgis apie 60 cm). Å is katalizatorius nepanaÅ¡us į „Toyota Avensis“ katalizatorių. Toyota Avensis nenaudoja tokio tipo katalizatorių. Nukentėjusysis nurodė, kad jo automobilyje kurį jis pirko naujÄ , katalizatorius keistas nebuvo. Teismo posėdžio metu V. J. nurodė, kad minėtÄ katalizatorių pirko jis Kalvarijų turgavietėje.

Vien tai, kad R. J. buvo netoli nusikaltimo vietos, nėra pakankamas pagrindas jo kaltei pagrįsti, tuo labiau, kad iš byloje esančių R. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių nustatyta, jog R. J. 2014-10-29 buvo 23:03:15, 032E – Mokslininkų g., 23:04:26 025C – Didlaukio g., o jau po 11 minučių 23:15:28 B42D – Asanavičiūtės g. Nuo įvykio vietos, kuri yra Maumedžių g. 8, Vilniuje, iki Didlaukio gatvės, Vilniuje, yra 3,9 km atstumas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisme apklausto specialisto teigimu, gatvėje sudėtinga tokį katalizatorių išpjauti, jis šios markės automobiliuose yra pritvirtintas dugne, pakėlus automobilį iš vienos pusės, per vidurį automobilis nepasikelia, todėl sunkiai būtų įmanoma išpjauti ne servise.

Jo manymu, kaltinamasis negalėtų palįsti ir iÅ¡pjauti katalizatoriaus. Žmogus turėtų pakelti automobilį, pakankamai aukÅ¡tai, apie 40-50 cm, kad galėtų prieiti prie Å¡ios detalės. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.

Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).Nustačius, kad surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti asmens kaltę, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis R. J. iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str.1 d. (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bausmės skyrimas R. J. padarė nusikaltimÄ , kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teisiamas 8 kartÄ . Teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas. R. J. vėl įvykdė tyčinį nusikaltimÄ , todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). R. J. daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 98-107), VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 2, b. l. 109, 110), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas; 2006-09-20, 2009-02-09, 2009-09-25, 2010-07-27 ir 2011-10-23 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo apžiÅ«ros kabinetÄ .

IÅ¡vada: narkotikų vartojimo faktas (t. 2, b. l. 111). Nedirba, mokosi „Židinio“ suaugusiųjų mokykloje, jo teigimu gyvena pas tėvus. Byloje nustatytų kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibÅ«dinančių aplinkybių visuma rodo jo polinkį į nusikalstamÄ elgesį. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. J. nusikalstamÄ veikÄ nuosavybei padarė ne kartÄ bÅ«damas teistas už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ , tinkamų iÅ¡vadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio, ir vadovaudamasis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra R. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis teisiamas ne pirmÄ kartÄ , tačiau pirmÄ kartÄ realia laisvės atėmimo bausme, Å¡iuo metu mokosi suaugusiųjų mokykloje, nusikaltimo dalykas grÄ Å¾intas nukentėjusiajam, žala nepadaryta, į tai, kad R.

J. daugiau nei penkis mėnesius buvo suimtas ikiteisminio tyrimo metu, ir daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu nesiekiančiÄ Ä¯statymo numatyto Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkio, kuri artimesnė jos minimumui.Ä®tariamasis R. J. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2015-01-22, 12.23 val. (t. 2, b. l. 46). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-23 nutartimi įtariamajam R. J. paskirta . kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2015-01-22 (t. 2, b.l. 53-54). 2015-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2015-03-22 (t. 2, b. l. 59-60).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-19 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, terminÄ skaičiuojant nuo 2015-05-22 (t. 2, b. l. 64-65). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 10 (deÅ¡imčiai) dienų, terminÄ skaičiuojant nuo 2015-06-22 (t. 2, b. l. 69-71). 2015-07-01 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuroro nutarimu įtariamasis R. J. paleistas į laisvę, jam paskirtos kardomosios priemonės - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. (t. 2, b. l. 48, 49, 73).

Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę, kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.AB „Lietuvos draudimas“ byloje pareiÅ¡kė R. J. 1155,87 eurų civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 139). AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieÅ¡kinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).UAB (duomenys neskelbtini) byloje civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė.Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. J. grÄ Å¾intinas katalizatorius, perduotas saugojimui į Vilniaus aps.

VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklÄ .Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su R. J. pokalbių iÅ¡klotinėmis, kuris saugomas byloje, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 2 p., 304 – 305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimÄ 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (sulaikyme ir suėmime iÅ¡buvo nuo 2015-01-22 iki 2015-07-01), ir laikyti jį atlikusiu paskirtÄ bausmę. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

R. J., neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį padaryme, iÅ¡teisinti.AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ R. J., atmesti. Kompaktinį diskÄ su R. J. pokalbių iÅ¡klotinėmis palikti saugoti su baudžiamÄ ja byla.Nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini katalizatorių, perduotÄ saugoti Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklÄ , V. J..             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                           Eglė Gruodienė