2025-06-03 Nr. CB-3312-2-69-3-12638-2024-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2053

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13638-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 27 d. paduotu pareiškėjo M. P. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. P. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė teisės normas bei nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024 pasisakė dėl galutinio baudos dydžio ir šio dydžio atitikimo bendriesiems teisės principams bei baudos tikslams. Kasacinis teismas tokio klausimo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas teismų ne formaliai perskaičiuoti (sumažinti) baudą, bet įvertinti, ar galutinė bauda ir jos dydis yra tinkamai individualizuotas ir ar atitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 145 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Teismai dėl pareiškėjo argumentų šiuo klausimu tinkamai nepasisakė arba vertino juos formaliai. Baudos paskyrimas už nedarbo dienas (beveik 1/3 baudos dydžio) yra itin formalus, prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, ir net nesant pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Baudos dydis už teismo nutarties nevykdymą darbo dienomis yra neproporcingas, nes pareiškėjo padarytas pažeidimas nesukėlė žalos jokiems tretiesiems asmenims, o nubaudimas vien tik teismo nutarties vykdymo skatinimo tikslu, akivaizdžiai prasilenkia su bendraisiais teisės principais. Pareiškėjui paskirta bauda yra net devynis kartus didesnė nei bauda, kuri būtų paskirta padarius šiurkščiausią pažeidimą, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė