2018-01-04 Nr. AB-342-3-61-3-03681-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Test Word Document

Administracinė byla Nr. eAS-2-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03681-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Žaliasis tiltas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. lapkričio 2 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą (raštą) Nr. (26.17)2D-10839 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“; 2) panaikinti Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą (raštą) Nr. (6.5)-2D-13649; 3) įpareigoti Inspekciją išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą pagal projektą – pastato–užkandinės (duomenys neskelbtini), Palangoje, rekonstravimas, keičiant pastato naudojimo paskirtį į paslaugų – SPA procedūros su kavinės patalpomis (projekto keitimas).

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, griovimu (pertvarkymu).

Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje bylos stadijoje yra perteklinė priemonė, nes taikos sutartis gali būti įvykdyta priverstinai civiline tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiamas tuo, jog bus padaryta neatitaisoma žala dėl to, kad pareiškėjas patirs papildomų išlaidų, atstatydamas iš naujo ginčo pastatą po to, kai jis bus nugriautas. Teismo vertinimu, pareiškėjo išvardintos aplinkybės dėl galimų papildomų išlaidų negali būti traktuojamos kaip neatitaisoma žala, nes tuo atveju, jei jis patirtų žalą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, priverstinai vykdant taikos sutartį, sudarytą su atsakovu, galėtų ją išsiieškoti teisės aktų nustatyta tvarka. Būsimos žalos ar kitų nepatogumų atsiradimas savaime nelemia būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo negalimumo ar jo esminio apsunkinimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad kilusios žalos būtų neįmanoma kompensuoti. Be to, tokį pareiškėjo prašymą teismas vertino kaip siekį, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises, o tokie prašymai (t. y. kai jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų) negali būti tenkinami ir yra atmestini. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo užtikrinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo: iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su ginčo pastato griovimu (pertvarkymu).

Pareiškėjo teigimu, jis savo prašyme pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodė ir pagrindė visas minėtų priemonių taikymo sąlygas: 1) reikalavimas, kurį siekiama užtikrinti, yra tikėtinai pagrįstas; 2) yra reali grėsmė, kad netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas; 3) prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra tiesiogiai susijęs su pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas priėmė nagrinėti; 4) prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareikštas nepiktnaudžiaujant teise, prašomos taikyti priemonės yra proporcingos, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta motyvuojant ta aplinkybe, jog pareiškėjas neįrodė egzistuojančios didelės neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos grėsmės. Šiuo aspektu pareiškėjas akcentuoja, kad yra reali grėsmė, jog iki tol, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla, pastatas bus priverstinai nugriautas. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu pastato statyba būtų įteisinta, ir pagrindas pastato griovimui nebeegzistuotų.

Tuo tarpu nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priverstinai nugriovus pastatą, pareiškėjui palankus teismo sprendimas didele dalimi netektų prasmės, nes neliktų objekto, kurio statybą siekiama įteisinti. Pareiškėjo nuomone, vien ta aplinkybė, kad teoriškai egzistuotų galimybė kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių išieškojimo iš atsakingo asmens, neeliminuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindo. Tiek pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), tiek pagal teismų praktiką nebūtina, kad žala būtų visiškai neatitaisoma.

Užtenka, kad žalos atitaisymas būtų sudėtingas. Pareiškėjas, norėdamas atstatyti buvusią padėtį, turėtų iš naujo pastatyti analogišką pastatui statinį. Tam pareiškėjas turėtų gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, nes šioje administracinėje byloje prašoma įpareigoti duoti leidimą rekonstrukcijai. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti pareiškėjas vėl turėtų rengti techninį projektą, jį derinti su atitinkamomis institucijomis. Be to, pareiškėjas tokiu atveju nebūtų apsaugotas nuo tos situacijos, kad statybą leidžiantis dokumentas jam nebus išduotas (bus išduotas tik teismo keliu).

Be to, sudėtinga ir daug laiko užimanti yra ne tik projektavimo ir leidimo gavimo stadija, tačiau ir pačios statybos, nes pareiškėjas būtų priverstas ieškoti rangovo, galinčio pastatyti pastatui analogišką dviejų aukštų statinį. Pats statybos procesas taip pat pareikalautų ne tik didelių finansinių, bet ir laiko sąnaudų. Žalos atlyginimas pareikalautų ilgo bylinėjimosi su valstybe, juo labiau, kad pastato nugriovimas formaliai būtų laikomas teisėtu (vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį). Galiausiai, per tą laiką, kol pareiškėjas atstatinėtų nugriautą pastatą, jis negalėtų gauti pajamų iš pastato (pastato paskirtis yra paslaugų – SPA procedūros su kavinės patalpomis).

Tuo tarpu įrodyti negautų pajamų dydį už statybų laikotarpį, kuomet iki tol ši veikla dar nebuvo pradėta vykdyti, būtų sudėtinga ir šių realiai patirtų nuostolių atlyginimas pareiškėjui būtų iš esmės apsunkintas. Taigi, žala, kurios atsiradimo pareiškėjui grėsmė, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, akivaizdžiai egzistuoja, yra sunkiai atitaisoma, o gal ir apskritai neatitaisoma.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad šiuo metu niekas pareiškėjo pastato negriauna, visos procedūros sustabdytos dėl vykstančio teismo proceso. Jei ateityje iškiltų pastato griovimo grėsmė, pareiškėjas galėtų bet kuriuo metu vėl kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartimi bei jos motyvais, nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-602-243/2013 patvirtino Inspekcijos ir pareiškėjo taikos sutartį, kuri 2015 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimis buvo pakeista. Galiojančia taikos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo iki 2017 m. balandžio 1 d. parengti ir suderinti pastatytam statiniui įteisinti reikiamą teritorijų planavimo dokumentą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (2 p.). Neįvykdžius 2 punkte nustatyto reikalavimo, pareiškėjas įsipareigojo iki 2017 m. spalio 1 d. nugriauti visas sumontuotas statinio konstrukcijas, nurodytas 2006 m. gegužės 5 d. savavališkos statybos akte Nr. 4A, ir sutvarkyti statybvietę (3 p.). Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdė. Be to, 2006 m. gegužės 5 d. nustatyti savavališkos statybos padarinių įteisinimui arba pašalinimui pareiškėjas turėjo daugiau kaip 10 metų, tačiau nustatytų pažeidimų nepašalino. Klaipėdos apygardos teismo patvirtinta taikos sutartis yra galiojanti ir vykdytina.

Atkreipia dėmesį į tai, kad skundo pareiškimo dieną jokie priverstinio vykdymo veiksmai, siekiant įgyvendinti 2016 m. lapkričio 25 d. patvirtintą taikos sutartį, nėra pradėti, t. y. pareiškėjas jokios žalos ar nuostolių nepatyrė ir nepatiria. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad galimai kilsiančios žalos nebūtų galima kompensuoti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo pateikiami motyvai yra prevencinio pobūdžio, o tai yra savarankiškas pagrindas skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, griovimu (pertvarkymu), teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525‑222/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, suformulavo reikalavimą: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą (raštą) Nr. (26.17)2D-10839 „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“; 2) panaikinti Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą (raštą) Nr. (6.5)-2D-13649; 3) įpareigoti Inspekciją išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą pagal projektą – pastato–užkandinės (duomenys neskelbtini), Palangoje, rekonstravimas, keičiant pastato naudojimo paskirtį į paslaugų – SPA procedūros su kavinės patalpomis (projekto keitimas). Taigi, pareiškėjas teismo prašė panaikinti du atsakovo priimtus sprendimus bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės neturės jokios įtakos būtent jo skunde suformuluotų reikalavimų užtikrinimui (jų patenkinimo atveju), t. y. nesutrukdytų įvykdyti sprendimą teismui panaikinus ginčijamus atsakovo priimtus sprendimus bei įpareigojus jį išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą. Be to, pagal esamą bylos medžiagą prašymo teikimo metu nenustatyta reali grėsmė, kad pastatą ketinama griauti. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala (ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu atsakovas inicijuotų pastato griovimo darbus teisės aktų nustatyta tvarka ir iškiltų reali pastato nugriovimo grėsmė neišsprendus administracinio ginčo, pareiškėjui nebūtų užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu pritaikyti atitinkamas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta prieš tai, taip pat pritardama skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas