43c6c56b-4c65-4e65-b6a0-a6782dceba7d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-645-780/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01431-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 51.4; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Andriui Antanui ViÅ¡niakui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. V., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Å iaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Regionų apygardos administracinis teismas 2020-10-14 sprendimu pareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – pripažino, kad pareiÅ¡kėjo D.

V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista laikotarpiu nuo 2020-03-10 iki 2020-03-23, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstÄ . Kadangi atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų apie oro temperatÅ«ros, drėgmės ir dirbtinio apÅ¡vietimo atitiktį teisės aktų reikalavimams bei buitinių kenkėjų naikinimÄ ginčo laikotarpiu, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sÄ lygos dėl kai kurių higienos sÄ lygų pažeidimo (tinkamos oro temperatÅ«ros, drėgmės, apÅ¡vietimo, buitinių kenkėjų kontrolės neužtikrinimo).

KitÄ skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-11-03 nutartimi pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: pirmosios instancijos teismo 2020-10-14 sprendimÄ pakeitė; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2020-10-14 sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjo D. V. skundas tenkintas iÅ¡ dalies, panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; kitÄ Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2020-10-14 sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, kad jis, kaip buvęs valstybės tarnautojas, nebuvo tinkamai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, Å¡i aplinkybė sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo vertinama. Teisėjų kolegija akcentavo, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tokios žalos nustatymui ir įvertinimui kiekvienas pažeidimas gali turėti kumuliatyvinę reikÅ¡mę, todėl galutinę iÅ¡vadÄ dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apimties, žalos padarymo ir jos atlyginimo bÅ«do galima padaryti tik įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl jo netinkamo izoliavimo Å iaulių TI ginčo laikotarpiu kartu su jau pirmosios instancijos teismo nustatytais Higienos normos HN 134:2015 (14 p., 16 p., 20 p.) nuostatų pažeidimais.

Dėl to pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjo skundas patenkintas iÅ¡ dalies, panaikino ir Å¡iÄ administracinės bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o kitÄ pirmosios instancijos teismo dalį, kuria skundas atmestas, paliko nepakeistÄ . Kaip matyti, LVAT grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo tik dėl pirmosios instancijos teismo nevertintos aplinkybės - pareiÅ¡kėjo neizoliavimo/netinkamo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų - ir dėl neturtinės žalos formos (satisfakcija ar atlyginimas pinigais), kuri gali pasikeisti nurodytos aplinkybės nustatymo atveju, kumuliatyvaus jau nustatytų pažeidimų vertinimo kontekste.

Taigi, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra pareiÅ¡kėjo neturtinės žalos įvertinimas Regionų apygardos administracinio teismo 2020-10-14 sprendimu nustatytų pažeidimų kontekste, papildomai atsižvelgiant į tai, ar atsakovė neatliko galimai neteisėtų veiksmų dar ir neizoliuojant/netinkamai izoliuojant pareiÅ¡kėjÄ nuo kitų nuteistųjų. Teismas k o n s t a t u o j a: Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

PareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų PN veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Dėl neteisėtų veiksmų Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

„<...> neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“ (LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2014-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-213/2014, 2021-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-798-261/2021).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas ir jam patekus į Å TI privalėjo bÅ«ti atskirtas nuo kitų nuteistųjų. Atvykus į Å TI buvo praneÅ¡ta, kad yra buvęs valstybės tarnautojas ir turi bÅ«ti laikomas izoliuotas, tačiau Å TI pažeidinėjo įstatymus. Izoliacija buvo nuolat pažeidžiama vedant pas gydytojus, į pasivaikščiojimus, talpinant į laikino sulaikymo kamerÄ . Dėl to administracijai buvo reiÅ¡kiamos pretenzijos. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykus į Å TI jis apie pusę dienos buvo laikomas karantino patalpoje su kitais nuteistaisiais.

Per tÄ laikÄ nuteistiesiems, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjui, buvo atliekamos apžiÅ«ros, kratos, iÅ¡duodami daiktai ir vykdomos kitos procedÅ«ros. Jam teko vaikščioti kartu su kitais nuteistaisiais. Kai jis buvo pakviestas Kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nės, jai paaiÅ¡kino, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ jį izoliuoti, tačiau pareigÅ«nė vienai-dviem valandoms vėl grÄ Å¾ino jį į karantino patalpÄ , kurioje buvo kiti 7 nuteistieji. Tik po 1-2 valandų pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡keltas į kamerÄ Nr. 70, kurioje buvo patalpintas kitas buvęs pareigÅ«nas.

Teismui nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-03-10 iki 2020-03-23 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr.

70. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad laikantis SVĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų pareiškėjas laikytas kameroje su kitu asmeniu, kuris atitiko kriterijus, nurodytus šiame straipsnyje. To neneigia ir pats pareiškėjas, jis reiškia pretenzijas ne dėl laikymo izoliacijos kameroje, o už jos ribų. ŠTI esančios kameros yra uždaro tipo, todėl iš jų ŠTI laikomi asmenys gali išeiti tik lydimi pareigūno. Kontaktas su kitais nuteistaisiais neįmanomas. Saugumo valdymo skyriaus priežiūros jaunesniųjų specialistų pareigybėse nurodyta pareiga vedant suimtuosius pasivaikščioti, pas sveikatos priežiūros specialistus, advokatus, tyrėjus ir t. t. užtikrinti izoliavimo reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamo izoliavimo nesikreipė. PareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, kada ir kaip konkrečiai buvo pažeistos minėtos teisės akto nuostatos, nenurodo, kokia žala dėl to jam konkrečiai kilo. Suėmimo vykdymo tvarka ir sÄ lygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – SVÄ®), kurio III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygos.

Suėmimo vykdymo režimÄ SVÄ® apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygų ir elgesio taisyklių visumÄ (SVÄ® 9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra Å¡ie (SVÄ® 9 str. 2 d.):

1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas;

2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra;

3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. SVĮ 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai (SVĮ 10 str. 1 d. 5 p.). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, III skyriaus SÄ vokos ir jų apibrėžtys nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti. Nuo 2020-01-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigÄ (tardymo izoliatorių), atliekami visi veiksmai, numatyti Taisyklių 4 punkte: patikrinama jo asmens tapatybė, patikrinama, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti bÅ«tini dokumentai, atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai, taip pat atliekama jo medicininė apžiÅ«ra, esant poreikiui jis higieniÅ¡kai Å¡varinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duÅ¡e, dezinfekuojami jo rÅ«bai ir kt.

Pagal Taisyklių 11 punktÄ , atliekant Taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus nuteistieji (suimtieji) laikinai, bet ne ilgiau kaip penkioms valandoms gali bÅ«ti uždaromi į laikino sulaikymo kameras, o pagal 12 punktÄ , atlikus 4 punkte nustatytus veiksmus, nuteistieji, kol bus suskirstyti į gyvenamÄ sias patalpas (kameras), bet ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų gali bÅ«ti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. SVÄ® 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos taisyklės, pagal kuriÄ suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, aiÅ¡kinimui aktuali administracinė byla Nr. A492-2917/2012.

Å ioje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad vienas iÅ¡ atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų - apsaugoti atitinkamÄ asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali bÅ«ti kėsinamasi į reikÅ¡mingiausias asmens vertybes - gyvybę bei sveikatÄ dėl Å¡ių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju - valstybės tarnautojams). Ä®kalinimo įstaigose nuteistųjų tarpe galioja jų sukurtos „neraÅ¡ytos taisyklės", nuteistieji tyčiojasi ir žaloja nuteistus ar suimtus buvusius valstybės tarnautojus, todėl jei aplinkybė apie pareiÅ¡kėjo buvusį valstybės tarnautojo statusÄ taptų žinoma kitiems, su pareiÅ¡kėju kartu suėmime laikomiems/kalinamiems asmenims, tai galėtų padaryti atitinkamai neigiamÄ Ä¯takÄ kitų įkalintų asmenų elgesiui su pareiÅ¡kėju.

Siekiant iÅ¡vengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas ir nustatė tokių asmenų laikymo/kalinimo atskirai režimÄ . Teismas pabrėžė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Už nurodyto suėmimo/kalinimo vykdymo režimo laikymÄ si yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityviÄ pareigÄ imtis aktyvių veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta, ar suimtas/kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi bÅ«ti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti/kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, jog vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančiÄ pareigÄ , nėra svarbus pareiÅ¡kėjo elgesys bei jo valia. Nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei Bausmių vykdymo kodekse nėra nustatytos sÄ lygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios bÅ«ti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo - Å¡io režimo taikymui nėra bÅ«tinas nei suimtojo ar jo atstovų praÅ¡ymas, nei koks kitas kreipimasis (2013 m. sausio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012).

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykus į Å TI jis apie pusę dienos buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ ir laikomas karantino patalpoje su kitais nuteistaisiais, tačiau iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad jam ir kitiems nutiestiesiems buvo atliekami įvairÅ«s Taisyklių 4 punkte nurodyti veiksmai, t. y. buvo atliekamos apžiÅ«ros, kratos, vedamas medicininei apžiÅ«rai, iÅ¡duodami daiktai bei atliekamos kitos procedÅ«ros, nuteistieji iÅ¡ laikino sulaikymo kameros buvo vedami lydint pareigÅ«nams tam tikroms procedÅ«ros atlikti.

Taigi, pareiÅ¡kėjui, bÅ«nant patalpintam į laikino sulaikymo kamerÄ , tam tikrÄ laikÄ vyko judėjimas ir atitinkamų procedÅ«rų tvarkymas ir pareiÅ¡kėjas nebuvo nuolat laikomas nurodytoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jis buvo vedamas tam tikroms procedÅ«roms atlikti prižiÅ«rint ir lydint pareigÅ«nams, todėl už laikino sulaikymo kameros ribų jo izoliavimas buvo užtikrintas tinkamai. PareiÅ¡kėjas taip pat patvirtino, kad kai buvo pakviestas Kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nės, kuri sprendė suskirstymo į gyvenamÄ sias patalpas klausimÄ , jai pasakė, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, tačiau, neatsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę, jis vėl buvo patalpintas atgal į laikino sulaikymo kamerÄ (karantinÄ ) su kitais nuteistaisiais.

Ir tik po 1 val. - 1,5 val. (maksimaliai iki 2 val.) jis buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 70, kurioje jau buvo patalpintas kitas buvęs pareigÅ«nas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kai pareiÅ¡kėjas informavo Kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nę apie savo buvusį statusÄ , laikytina esminiu momentu, dėl kurio pareigÅ«nai, sprendžiantys izoliavimo klausimÄ , konkrečiai ir aiÅ¡kiai sužinojo faktÄ apie pareiÅ¡kėjo, kaip buvusio valstybės tarnautojo, statusÄ , todėl nuo Å¡io momento jie besÄ lygiÅ¡kai turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų įgyvendinti imperatyviÄ pareigÄ ir izoliuoti pareiÅ¡kėjÄ nuo kitų nuteistųjų, o ne grÄ Å¾inti atgal į tÄ pačiÄ laikino sulaikymo kamerÄ .

Teismas pažymi, kad izoliavimas yra tam tikra apsaugos priemonė, siekiant valstybės tarnautojo statusÄ turėjusį nuteistÄ jį apsaugoti nuo jam galinčių kilti pavojų ir rizikų iÅ¡ kitų nuteistųjų. Å iuo atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų galima aiÅ¡kiai suprasti, kad po susitikimo su Kriminalinės žvalgybos pareigÅ«ne ir jai pateikus informacijÄ apie jo buvusį statusÄ , jis ir vėl 1-1,5 valandos buvo gražintas į laikino sulaikymo kamerÄ bendrai su kitais nuteistaisiais.

Å ios aplinkybės atsakovės atstovas byloje neginčijo ir nepateikė įrodymų jau paneigti, todėl ji laikoma įrodyta. Tokiais veiksmais atsakovė iÅ¡ esmės sukėlė pareiÅ¡kėjui galimas rizikas bei pavojų jo sveikatai ir/ar gyvybei. Teismas, esant nurodytoms aplinkybėms ir atsakovei Å¡ių aplinkybių nepaneigus (nenurodant atsiliepime, nedalyvaujant teismo posėdyje), daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdama imperatyvias teisės normas dėl valstybės tarnautojo izoliacijos nuo kitų nuteistųjų.

Dėl žalos ir priežastinio ryÅ¡io Kaip minėta, vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Akcentuotina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (įskaitant materialiÄ kompensacijÄ ) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant, be kita ko, materialiÄ (pirmiausiai piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kartais iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ) (žr., pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Å iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinamasis kriterijai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis nurodė tam tikras aplinkybes dėl netinkamo izoliavimo, pažymėjo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų būnant su kitais asmenimis jis patyrė pažeminimus, naktimis nemiegojo, kadangi teko išgyventi dėl savo sveikatos ir gyvybės, sutriko nervų sistema, pasidarė nervingas, irzlus, pablogėjo sveikata, sumažėjo bendravimo galimybės. Tačiau teismas tokias pareiškėjo nurodytas aplinkybės dėl jam padarytos neturtinės žalos vertina kaip deklaratyvias, visiškai nepagrįstas ir neatitinkančias faktinės situacijos.

PareiÅ¡kėjas su kitais asmenimis laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas iÅ¡ esmės labai trumpÄ laiko tarpÄ ir su jais jam neteko nei gyventi, nei miegoti, kaip teigia pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui dėl to kilusias neigiamas pasekmes, sveikatos sutrikimus ir kt. PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas, paklaustas apie jam dėl netinkamo izoliavimo iki paskiriant į kamerÄ Nr. 70 kilusias konkrečias neigiamas pasekmes ir patirtÄ neturtinę žalÄ , iÅ¡ esmės nenurodė ir negalėjo paaiÅ¡kinti, kokius iÅ¡gyvenimus patyrė ir kokiÄ neturtinę žalÄ jam padarė, kaip ji pasireiÅ¡kė, dėl neteisėtų, tačiau trumpalaikių atsakovės veiksmų.

PareiÅ¡kėjas niekaip nepagrindė, kad tol, kol buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje kartu su kitais nuteistaisiais (per tÄ laikÄ jis nuolat kameroje nebuvo, nes buvo vedžiojamos tam tikroms procedÅ«ros atlikti), jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , baimes ir kitus dvasinius sukrėtimus. IÅ¡ teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių iÅ¡ esmės galima aiÅ¡kiai suprasti, kad skundÄ dėl neizoliavimo/netinkamos izoliacijos aspekto teismui jis teikia tik dėl paties fakto, kad atsakovė laiku ,,nesužiÅ«rėjo“, jog jis valstybės tarnautojas, ir jo neizoliavo, bei siekia, kad tokios situacijos nesikartotų.

Tai reiÅ¡kia, kad savo skundu pareiÅ¡kėjas veikia iÅ¡ esmės prevenciÅ¡kai, siekdamas, kad atsakovė ateityje bÅ«tų rÅ«pestingesnė ir neatliktų tokio pobÅ«džio pažeidimų, tačiau nesiekia įrodyti konkrečios patirtos neturtinės žalos. Todėl teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo nurodytas 1-1,5 valandos trukmės laikotarpis, kai jis, pareigÅ«nams jau žinant jo statusÄ , buvo neteisėtai laikytas su kitais nuteistaisiais, yra objektyviai per trumpas, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusi reali neturtinė žala, nes byloje nėra jokių duomenų, kad apie pareiÅ¡kėjo statusÄ Å¡ioje situacijoje, per tokį trumpÄ laikÄ , kaip nors galėjo sužinoti kiti nuteistieji ir jam dėl to bÅ«tų kilusi reali, o ne hipotetinė, grėsmė.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatytas pareiškėjo patirtos žalos dėl šio pažeidimo faktas, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo nesavalaikio izoliavimo, tačiau nesant pareiškėjo patirtos žalos, atitinkamai nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Todėl nesant visų neturtinės žalos elementų visumos, nėra pagrindo spręsti dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2020; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015;

LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Dėl nurodytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų argumentų pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo už nesavalaikį jo izoliavimÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylos baigties Kaip minėta, Regionų apygardos administracinis teismas 2020-10-14 sprendimu buvo nustatęs Lietuvos higienos normos HN134:2015 14,16 ir 20 punktų pažeidimus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, tačiau neturtinę žalÄ nusprendė atlyginti ne pinigais, o taikydamas satisfakcijÄ ir pripažindamas pažeidimo faktÄ .

Å i teismo sprendimo dalis dėl satisfakcijos taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikinta tik dėl to, kad nevertinta skundo aplinkybė dėl izoliacijos pažeidimo, kuri bÅ«tų galėjusi iÅ¡ esmės įtakoti nustatytos neturtinės žalos atlyginimo formÄ ir/ar dydį (ne taikant satisfakcijÄ , o atlyginant pinigais). Tačiau kadangi iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę dėl jo neizoliavimo nenustatytas pagrindas valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti dėl jo neizoliavimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios bylos nagrinėjimo rezultatas neturi įtakos neturtinės žalos atlyginimo formai - satisfakcijai - už Regionų apygardos administracinio teismo 2020-10-14 sprendimu nustatytus pažeidimus.

Todėl iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir nenustačius papildomai pareiÅ¡kėjo patirtos žalos dėl trumpalaikio pažeidimo jo neizoliuojant nėra pagrindo priimti kitokį teismo sprendimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo formos – satisfakcijos – už 2020-10-14 sprendimu nustatytus Lietuvos higienos normos HN134:2015 14,16 ir 20 punktų pažeidimus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, kuriuos pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-11-03 nutartimi. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo D. V. teisė į Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 p., 16 p. ir 20 p. nustatytas kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista laikotarpiu nuo 2020-03-10 iki 2020-03-23. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Ramūnas Šarka