43c4e023-e012-44b0-b32c-8ca8f3f1e228 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-111-494/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03455-2011-3             Procesinio sprendimo kategorija: (S)        35.5; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.16; 51; 99.5; 99.7; 104.10;113.1; 114.9.3.1; 116.4.                                                                                                    VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 5 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant J.Cemnolonskai, dalyvaujant ieškovui K.

B., jo atstovui adv. Z.Jankovskiui, atsakovui G. O., jo atstovui adv. R.Raciui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. B. (K. B.) ieÅ¡kinį atsakovui G. O. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas K. B. ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 28 d., apie 9 val. 30 min. Å¡alia (duomenys neskelbtini) tvenkinio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., jį sužalojo atsakovo Å¡uo. IeÅ¡kovas su L. P. ėjo takeliu vienas paskui kitÄ Å¡alia (duomenys neskelbtini) tvenkinio, tuo metu atsakovo G.

O. vedamas vokiečių aviganio veislės Å¡uo be jokios priežasties Å¡oko, užpuolė ieÅ¡kovÄ ir, kadangi Å¡uns Å¡eimininkas nesugebėjo susivaldyti su Å¡uniu, nes Å¡uns pavadėlis buvo labai ilgas ir Å¡uns Å¡eimininkas vedžiojo savo augintinį be antsnukio, Å¡uo griebė dantimis ir įkando ieÅ¡kovui į kairės rankos dilbį. Po Å¡uns įkandimo ieÅ¡kovas patyrė Å¡okÄ ir labai iÅ¡sigando, nes Å¡uo buvo didelis ir vokiečių aviganio veislės, galimai dresuotas kaip kovinis Å¡uo.

IÅ¡ sukandžiotos rankos žaizdos labai bėgo kraujas, žaizda buvo gili ir todėl ieÅ¡kovas, bijodamas nukraujuoti iÅ¡kvietė GreitÄ jÄ Medicinos PagalbÄ (toliau GMP). Atsakovas G. O., nors gyveno netoliese, ieÅ¡kovui jokios pagalbos nesuteikė, niekuo nepadėjo, neatsiprašė, o dar ir priekaiÅ¡tavo, kad ieÅ¡kovas su draugu prie tvenkinio vaikÅ¡to ir nėra kur vedžioti Å¡unį. Po to atsakovas pasikvietė prie savęs Å¡unį ir iÅ¡ įvykio vietos greitai pasiÅ¡alino. Kai atvažiavo GMP, gydytojas apriÅ¡o žaizdÄ ir davė siuntimÄ Ä¯ VÄ® Respublikinės Vilniaus Universitetinės Ligoninės traumatologinį punktÄ , nes reikėjo padaryti bÅ«tinus tyrimus ir injekcijas.

TÄ pačiÄ dienÄ apie 11 val. 10 min. ieÅ¡kovui nuvykus į traumatologinį punktÄ jam buvo padarytos injekcijos, skiepai nuo stabligės ir nuo pasiutligės, gydytojai dar kartÄ sutvarstė žaizdÄ . Žaizda kraujavo ir tuo pačiu labai skaudėjo rankÄ , nes žaizda buvo plėštinė-kastinė, kartu buvo nubrozdinta oda. 2011 m. rugpjūčio 29 d. ieÅ¡kovas su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatÄ . Dėl Å¡uns įkandimo ir pavojaus susirgti pasiutlige ieÅ¡kovas daug kartų turėjo lankytis skubios traumatologinės pagalbos skyriuje, jam ten darydavo injekcijas ir tvarstoma žaizda;

žaizdos gydymui ir priežiūrai ieškovas naudojo savo asmenines lėšas, pirko medikamentus, tvarsčius ir bendrai panaudojo piniginių lėšų už 61,04 Lt. Šuns sukandžiojimo pasėkoje ieškovui buvo padaryti sužalojimai specialisto išvadoje Nr. G2710/00(01) vertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl teismo medicininės ekspertizės atlikimo ieškovas sumokėjo bendrai 66 Lt. Iš viso turėjo 127,04 Lt išlaidų. Dėl sukandžiojimo ieškovas buvo laikinai nedarbingas nuo 2011 rugpjūčio 31 iki 2011 m. rugsėjo 19 d., iš viso 14 darbo dienų.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinė komisija 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. TK 16-116 nustatė, kad atsakovas G. O. pažeidė 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-3-73 patvirtintÄ GyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros Vilniaus rajone taisyklių 36 ir 57 p. p. reikalavimus, tuo pačiu LR ATPK 110 str. 5 d., ir jam buvo skirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda. Atsakovas nei įvykio metu nei po jo, nei tuo metu, kai bylÄ nagrinėjo komisija ir po jos sprendimo paskelbimo nei karto nepasiteiravo pas ieÅ¡kovÄ apie jo sveikatÄ , apie psichologinę bÅ«klę, apie tai kaip gyja ranka, nesivargino net atsipraÅ¡yti dėl įvykusio įvykio.

Atsakovui yra visiÅ¡kai neįdomu ir nesvarbu, kad ieÅ¡kovui po Å¡uns įkandimo ir sužalojimo rankoje visam gyvenimui liko randas, kuris yra matomoje vietoje. Už patirtÄ traumÄ ieÅ¡kovas gavo tik simbolinę draudimo iÅ¡mokÄ ir tuo pačiu visas gydymo iÅ¡laidas ieÅ¡kovas padengė iÅ¡ savo lėšų. Visiems reikalingiems medikamentams ir kitoms medicininėms paslaugoms, vykimui pas gydytojus ieÅ¡kovas taip pat iÅ¡leido nemaÅ¾Ä sumÄ pinigų. Atsakovas su ieÅ¡kovu nebendravo ir nesiÅ«lė nei materialinės, nei moralinės pagalbos, nors jam kyla civilinė atsakomybė už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ ir kartu už dėl Å¡io sveikatos sužalojimo ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.

Å uns sukandžiojimas padarė didelę įtakÄ ieÅ¡kovui. Jis patyrė didelį Å¡okÄ , didelius fizinius skausmus. Patirtas dvasinis sukrėtimas ieÅ¡kovÄ lydi visÄ laikÄ . Sužalota ranka kiekvienÄ dienÄ primena apie įvykusį Å¡uns užpuolimÄ ir sukandžiojimÄ . Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neiÅ¡vengiamai vertina ateities požiÅ«riu – kaip skausmo sukėlimas ar kÅ«no sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatÄ , nes fizinis asmuo nuolat susirÅ«pinęs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Neužtikrindami tinkamos savo Å¡uns priežiÅ«ros, atsakovas pažeidė pareigÄ savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos ir taip padarė žalÄ ieÅ¡kovui. Atsakovas yra Å¡uns savininkas, jo Å¡uns padaryta žala akivaizdi - ieÅ¡kovui K. B. sužalota ranka, ko pasėkoje atlikti bÅ«tini tyrimai ir injekcijos. Visa tai akivaizdžiai liudija medicininiai ir kiti dokumentai. Tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys. Be to, dėl patirto streso ieÅ¡kovas 2011 m. rugsėjo 22 d. privalėjo kreiptis į psichologÄ .

Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kęs kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡gyveno Å¡okÄ , jis kentėjo fizinį ir psichologinį skausmÄ , pasekmės dėl sukandžiojimo paliko ilgalaikį pėdsakÄ , sukandžiojimo pasekmių Å¡alinimo procesas bus ilgalaikis. Sukandžiojimas skaudus ieÅ¡kovui ypač dėl to, kad įvykį jis prisimena vos tik pažvelgus į rankÄ nes sukandžiojimo pasekmės bus matomos visÄ gyvenimÄ .

PadarytÄ neturtinę žalÄ vertina 7000 Lt. Taip pat pateikė papildomų argumentų dėl turėtų iÅ¡laidų, turtinės žalos pagrįstumo 9b.l. 24-26). PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo G. O. 127,04 Lt turtinės žalos, 7000 Lt neturtinės žalos; bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas, jo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovas G. O. pateikė atsiliepimÄ (b.l. 51-55), kuriuo pareiÅ¡kė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, kad šuo buvo vedžiojamas prie pat savo namo teritorijos einančiu siauru takeliu, esančiu šalia tvenkinio. Takelis nėra intensyvaus naudojimo, juo paprastai nevaikšto jokie žmonės, aplinkui apaugę žole ir brūzgynais, juo naudojasi tik šalia esančių namų gyventojai. Pašaliniai žmonės įprastai vaikšto palei (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuo jos į kairę link tvenkinio einančiu keliu. Atsakovas šunį vedė pririšęs pavadžiu. Antsnukis šuniui nebuvo uždėtas, kadangi buvo nuošalioje teritorijoje, o šuo yra paklusnus, draugiškas, nėra piktas, niekuomet nepuola žmonių.

Å uns veislė nėra priskirta prie agresyvių, todėl GyvÅ«nų priežiÅ«ros ir laikymo Vilniaus rajone taisyklių 57 punktas neįpareigoja neagresyviems Å¡unims uždėti antsnukio, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡uo yra žmonių susibÅ«rimo vietose. Å iuo atveju atsakovas elgėsi pagal nustatytas taisykles ir bendras atsargumo normas, Å¡uo vedžiojimo metu ėjo Å¡alia jo deÅ¡inės kojos per žolę greta takelio, pavadėlį laikė deÅ¡inėje rankoje. IeÅ¡kovas prasilenkdamas ėjo pro atsakovo kairę pusę ir prasilenkimo metu trenkėsi į atsakovÄ petimi.

Tuo pat metu Å¡uo matyt tokiÄ situacijÄ suvokė kaip agresyvų elgesį prieÅ¡ Å¡eimininkÄ ir netikėtai atsisukęs atgal bei Å¡oktelėjęs trumpai sugriebė ieÅ¡kovui už jo dilbio. Viskas įvyko labai staiga, nenumatytai ir dėl labai nedidelio atstumo atsakovas niekaip negalėjo užkirsti kelio tokiam Å¡uns veiksmui, tuo pat metu truktelėjo pavadį ir prisitraukė Å¡unį prie savęs, tačiau Å¡uo jau buvo įkandęs ieÅ¡kovui ir paleidęs jo rankÄ . Jokių kitų kandžiojimo ar puolimo veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu Å¡uo neatliko.

Å ios aplinkybės rodo, kad atsakovas negali bÅ«ti laikomas kaltu dėl atsitikusio netikėto įvykio, nes buvo ėmęsis visų protingai galimų atsargumo priemonių, nebuvo pažeidęs jokių privalomų taisyklių. Tai, kad dėl įvykio vėliau buvo baustas administracine tvarka, nepatvirtina jo kaltės dėl įvykio, nes Å¡iuo atveju nuobauda buvo skirta dėl GyvÅ«nų priežiÅ«ros ir laikymo Vilniaus rajone taisyklėse numatytų neigiamų pasekmių, t.y. 36 ir 57 punktų nuostatų, kurios nustato pareigÄ nepakenkti kitiems žmonėms, pažeidimo.

Å iuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti jo tyčios ar didelio neatsargumo dėl atsiradusių pasekmių, nes įvyko netipinė, neeilinė situacija, kurios negalėjo protingai prognozuoti, o dėl įvykusios situacijos pasekmių jau yra nubaustas ir dėl to gailisi. Sutinkamai su LR CK 6.267 str. 1 d. ir 6.270 str. 1 d. gyvÅ«nų savininkui atsakomybė už žalÄ , padarytÄ kitiems asmenims, taikoma tik tuomet, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Mano, kad esminę įtakÄ nelaimingam atsitikimui turėjo paties ieÅ¡kovo didelis neatsargumas (ieÅ¡kovas, jei bÅ«tų elgęsis kaip normalus atsargus žmogus, prieÅ¡ prasilenkdamas bÅ«tų sustojęs (kaip visuotinai žinoma, Å¡unys nepuola nejudančių, ramiai stovinčių žmonių) ir leidęs praeiti žmogui, vedinam Å¡unimi, tačiau neapdairiai ir gana grubiai elgdamasis užkabino atsakovÄ petimi), dėl ko paaiÅ¡kinamas Å¡uns elgesys, kai Å¡uo instinktyviai vienÄ kartÄ trumpai sugriebė už ieÅ¡kovo rankos, kuri dėl fizinio kontakto su atsakovu matomai buvo staigesniame į mostÄ panaÅ¡iame judesyje, be to, galimai medžiokliÅ¡ko tipo ieÅ¡kovo apranga ar kvapas papildomai sukėlė Å¡uniui nepatiklumÄ ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas melagingai teigia, jog po įkandimo žaizda gausiai kraujavo, kad jis labai iÅ¡sigando. Jokio iÅ¡gÄ sčio ieÅ¡kovo veiksmuose nesimatė, o žiÅ«rint į įkandimo vietÄ matėsi Å¡uns dantų paliktos natÅ«raliai pakraujavusios žymės, tačiau intensyvaus kraujo bėgimo nebuvo. Dėl incidento ieÅ¡kovas netrukus pradėjo reikalauti, kad atsakovas jam sumokėtų kompensacijÄ už tai, kad jis nesikreiptų į policijÄ , ir jei nenori dėl to turėti rÅ«pesčių. Atsakovui atsisakius jam sumokėti, jis netrukus ėmė skambinti policijai, greitajai pagalbai, dirbtinai sureikÅ¡minant įvykį ir taip kerÅ¡to motyvais realizuojant savo grasinimus, sukelti atsakovui rÅ«pesčių; ir po skambučio policijai ieÅ¡kovas toliau vis darė psichologinį spaudimÄ kalbėdamas apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Atvykę policijos pareigÅ«nai pamatę situacijÄ stebėjosi dėl to, kad buvo taip sureikÅ¡mintas incidentas ir paėmę paaiÅ¡kinimus iÅ¡važiavo. Tai, jog ieÅ¡kovas atliko aukščiau minėtus organizacinius veiksmus, neskubėjo ir beveik valandÄ po iÅ¡kvietimo laukė, kol atvyks policija ir greitoji pagalba, nepasinaudojo automobilyje, kuriuo buvo atvažiavęs prie tvenkinio, vaistinėle, patvirtina, kad nebuvo jokio neatidėliotino atvejo dėl sveikatos sutrikdymo, ir kad ieÅ¡kovas buvo blaiviai, o ne kaip labai iÅ¡sigandęs ir pasimetęs asmuo, įvertinęs situacijÄ bei sÄ moningai atliko veiksmus, kuriais bÅ«tų sukelta kuo daugiau rÅ«pesčių atsakovui.

VisÄ laikÄ , kol atvažiavo ieÅ¡kovo iÅ¡sikviesta policija ir greitoji pagalba (apie 45-60 min nuo iÅ¡kvietimo), jokių intensyviai bėgančio kraujo žymių nebuvo, ieÅ¡kovas visÄ laikÄ buvo Å¡alia ir neprašė pagalbos suteikimo, tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Jei bÅ«tų buvusi rimta situacija, atsakovas nebÅ«tų kaip nors elgęsis, kad dar labiau sukomplikuotų situacijÄ ar padidintų žalÄ ieÅ¡kovo sveikatai ir tikrai bÅ«tų ėmęsis veiksmų pirmosios pagalbos suteikimui; ieÅ¡kovas pats bÅ«tų nuskubėjęs pas Å¡alia nelaimingo atsitikimo vietos gyvenančius žmones gauti pirmÄ medicininę pagalbÄ .

Melagingi ir ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ karto po incidento. Atsakovas davė ieÅ¡kovui savo telefono numerį, nuvedė Å¡unį namo ir grįžo laukti policijos. Vertinant ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ , pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovas be pagrindo medikams nurodė, jog jam įkando nežinomas Å¡uo, nors realiai ieÅ¡kovas žinojo, koks konkrečiai Å¡uo jam įkando ir kieno jis, turėjo atsakovo telefono numerį, adresÄ , duomenis. Atsakovas turėjo visus Å¡uns skiepijimo dokumentus ir ieÅ¡kovas netrukdomai galėjo pats ar per pareigÅ«nus imtis veiksmų, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų dėl įtarimų, ar Å¡uo sirgo pasiutlige, ar buvo skiepytas, užuot vėliau pulti medikams teigti, kad įkando nežinomas Å¡uo ir imtis skiepytis nuo pasiutligės. Visuotinai žinoma, kad skiepijama nuo pasiutligės paprastai tik tais atvejais, kai nežinomas Å¡uns Å¡eimininkas, nėra jokių Å¡uns skiepijimÄ patvirtinančių dokumentų, nėra galimybės rasti to Å¡uns ir nustatyta tvarka Å¡unį stebėti 10 dienų dėl galimų elgesio pokyčių, kurių nesant poreikio skiepytis nuo pasiutligės po įkandimo nėra.

IeÅ¡kovas galėjo nurodytas aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau pats savo veiksmais sÄ moningai sudarė sÄ lygas papildomoms iÅ¡laidoms, kurių Å¡iuo atveju nėra pagrindo iÅ¡ atsakovo reikalauti. IeÅ¡kovo sužalojimas priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to, galimai paties ieÅ¡kovo aplaidÅ«s ir nerÅ«pestingi veiksmai sudarė sÄ lygas ilgesniam žaizdos gijimui - iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis po pirmos medikų apžiÅ«ros, įvykusios 2011-08-28, pakartotinai apžiÅ«rai į poliklinikÄ kreipėsi tik 2011-09-08.

Todėl ir Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti kritiÅ¡kai vertinami į ieÅ¡kovo pateikiami dokumentai dėl medicininių iÅ¡laidų. Be to, ieÅ¡kinio 4 priedu pateiktas receptas akivaizdžiai užpildytas ne vieno žmogaus, t.y. įstaigos pavadinimas, ligonio duomenys, iÅ¡raÅ¡ymo data suraÅ¡yta viena raÅ¡ysena, o skiriamų vaistų duomenys jau kita raÅ¡ysena. Å iuo atveju pagrįstai kyla abejonė dėl galimo dokumento klastojimo. Prie recepto pridėtame kvite matyti, jog pirktas ne tik recepte iÅ¡raÅ¡ytas vaistas – geriamos granulės už 19,34 Lt, o ir papildomas vaistas, kuris nebuvo nurodytas recepte už 38,52 Lt sumÄ .

Å iuo atveju nėra jokio pagrindo reikalauti iÅ¡laidų už gydytojų nepaskirtus vaistus. Taip pat Å¡iuo atveju nebuvo bÅ«tina jokia ekspertizė ir ji daryta paties ieÅ¡kovo iniciatyva, apie tai atsakovo neinformuojant ir nederinant klausimo dėl jos bÅ«tinumo ar neiÅ¡vengiamumo. Žalos atlyginimas neturi sudaryti pagrindo Å¡aliai be pagrindo praturtėti kito asmens sÄ skaita. IeÅ¡kovas pateikė teismui duomenis, kad už patirtus sužalojimus jis gavo 200 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kuri ne tik padengia ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ (ieÅ¡kovo praÅ¡oma 127,04 Lt suma - nors realiai pripažintina tik 19,34 Lt žalos suma), bet ir jÄ Å¾enkliai virÅ¡ija, todėl ieÅ¡kovas, gavęs žalos atlyginimÄ už patirtus sužalojimus iÅ¡ trečiųjų asmenų, neturi pagrindo jos dar papildomai reikalauti iÅ¡ atsakovo, tokiu bÅ«du siekiant pasipelnyti.

Dėl neturtinės žalos nurodė, kad ieÅ¡kovas niekaip neįrodo, jog dėl įvykio patyrė neturtinę žalÄ , t.y. kad patyrė stiprių iÅ¡gyvenimų, kad jis nuolat susirÅ«pinęs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, ir dėl to nežino kaip tai paveiks jo tolimesnę sveikatÄ . IeÅ¡kovas sÄ moningai ir blaiviai elgėsi po incidento, atliko planuotus organizacinius veiksmus, kryptingai rinko duomenis, siekdamas apkaltinti atsakovÄ , taip pat matomai siekdamas gauti kuo didesnę draudimo iÅ¡mokÄ už sveikatos sutrikdymo žalÄ .

IeÅ¡kovas nei įvykio metu, nei praėjus daug laiko nuo jo, nesiskundė jokiais papildomais sveikatos sutrikimais, jo nurodomas kreipimasis į psichologÄ negali pagrįsti neturtinės žalos kilimo aplinkybių. Tikėtina, kad toks vienkartinis kreipimasis buvo sÄ lygotas ne objektyvios bÅ«tinybės, o tikslingai, siekiant gauti bent kokį įraÅ¡Ä ir sudaryti pagrindÄ ieÅ¡kiniui pateikti. Atkreipia dėmesį, kad į psichologÄ ieÅ¡kovas kreipėsi praėjus beveik mėnesiui nuo įvykio, ir jau po to, kai žaizda buvo pilnai sugijusi.

VisiÅ¡kai nesuprantama ir negalima įvertinti, kokia forma ir kur konkrečiai yra atliktas toks konsultacijos įraÅ¡as, todėl toks įrodymas atmestinas kaip nepagrįstas, ieÅ¡kovas įvykio metu vaikščiojo po paprastai žmonių nevaikščiojamas gamtines vietoves, buvo apsirengęs medžioklinio tipo aprangÄ , nevengė eiti visiÅ¡kai arti atsakovo ir Å¡uns, todėl laikytina, kad susidÅ«rimai su gyvÅ«nais ir situacijomis gamtoje ieÅ¡kovo negÄ sdino. Taip pat ieÅ¡kovas nepagrįstai bando praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį sieti su plastinės chirurgijos operacijomis brangiausiose privačiose klinikose.

Jis nepateikė jokių duomenų, kad ketina ir atliks tokiÄ operacijÄ , o jei ir bÅ«tų toks poreikis, tokiÄ operacijÄ , nustačius bÅ«tinumÄ galima daryti planine tvarka su siuntimu įprastinėje gydymo įstaigoje; akivaizdu, kad jokio poreikio operacijai nėra, ieÅ¡kovas jos neatliko ir neatliks, pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis randai parastai formuojasi ar gyja 9-12 mėnesius, per kuriuos turi bÅ«ti naudojami randus mažinantys preparatai. Taigi ieÅ¡kovas nepagrįstai teismui nurodo teorinę, o ne faktiÅ¡kai patirtÄ Å¾alÄ .Teismo posėdžio metu atsakovas, jos atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, liudytojo L.

P. patvirtinta ir Å¡alių neginčijama, kad 2011-08-28, apie 9.30 val. Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie tvenkinio atsakovo G. O. Å¡uo, vokiečių aviganis, sužalojo ieÅ¡kovÄ K. B., t.y. įkando jam į kairės rankos dilbį. 2011-08-31–2011-09-08 atlikto tyrimo pagrindu suraÅ¡yta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vada Nr. G 2710/11 (01) patvirtina, kad K. B. padarytos kÄ stinės žaizdos su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kÄ stinių žaizdų sveikata sutriko ilgiau 10 dienų (b.l. 14).

CK 6.267 str. 1 d. nustato, kad naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t.y. jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas G. O. teigia, kad žala buvo padaryta dėl paties K. B. veiksmų, kad jis tyčia praeidamas užkliudė jį (atsakovÄ ) petimi, šį veiksmÄ vertina kaip iÅ¡Å¡aukusį Å¡uns agresijÄ , taip pat teigia, kad ieÅ¡kovo didelis neatsargumas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis buvo apsirengęs medžiokline apranga, kad nevengė eiti Å¡alia atsakovo ir Å¡uns, kad vaikščiojo po paprastai žmonių nevaikščiojamas vietoves, kt.

Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, iÅ¡dėstytais dėl paties K. B. kaltės. Visų pirma, nėra nustatyta, kad tarp Å¡alių iki įvykio bÅ«tų kilęs koks nors konfliktas, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo grindžiama, kad ieÅ¡kovas turėjo vengti eiti pro Å¡unį (kuris buvo Å¡eimininko vedamas už pavadėlio), kodėl turėjo stovėti ramiai, pasitraukti, ar kt. – nei ieÅ¡kovas, nei pats atsakovas neteigia, kad, pvz., ieÅ¡kovas įsibrovė į privačiÄ teritorijÄ , kad dėl Å¡uns elgesio bÅ«tų matyti, jog situacija grėsminga ar pan.; kaip su įvykiu susijusi medžioklinė apranga; kodėl asmens vaikščiojimas vieÅ¡oje vietoje (ne kokiame laukinių žvėrių draustinyje, o priemiestyje, žmonių gyvenamoje teritorijoje) ir nesibaiminimas Å¡unų (tuo labiau vedinų Å¡eimininkų) bÅ«tų pagrindas spręsti, kad yra jo paties tyčios, neatsargumo.

Ir antra, pagal LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Civilinė atsakomybė asmeniui, kuriam žalos padaręs gyvūnas priklauso nuosavybės teise, atsiranda be kaltės. Minėta, kad pagal CK 6.267 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui įkando Å¡uo ir padarė kÅ«no sužalojimÄ (b.l. 6-11, 14), Å¡uo yra atsakovo G. O., buvo vedžiojamas vieÅ¡oje vietoje, taigi, bÅ«tent atsakovas turi ir turėjo pareigÄ užtikrinti, kad jo Å¡uo nepadarytų žalos. Be to, dėl įvykio atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-11-08 nutarimu Nr. TK 16-116 pripažintas pažeidęs LR ATPK 110 str. 5 d. ir nubaustas bauda (b.l. 19). Teismas pažymi, kad atsakovas pats sau prieÅ¡tarauja teigdamas, kad Å¡uo yra dresuotas ir neagresyvus, ir tuo pačiu įrodinėdamas, kad Å¡uo galimai klaidingai įvertino, pvz., kažkokį fizinio kontakto garsÄ , ar kad vien Å¡uns buvimo faktas įpareigoja kitus asmenis pasitraukti.

Esant iÅ¡dėstytam, darytina iÅ¡vada, kad CK 6.270 str. 1 d. numatytų aplinkybių nenustatyta, todėl atsakovui G. O. kyla atsakomybė už jo žinioje esančio naminio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ .Dėl turtinės žalos atlyginimo. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius. CK 6.283 str. 2 d. nustato, kad nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).IeÅ¡kovas K.

B. praÅ¡o priteisti 127,04 Lt turtinė žalos, kuriÄ sudaro: 61,04 Lt vaistams, 66 Lt už medicinos specialisto iÅ¡vadÄ . Reikalavimus grindžia receptu ir kvitais, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas 2011-08-28 sumokėjo 57,86 Lt už vaistus „Brexin“ ir „Medoclav“, 2011-09-19 – 3,18 Lt už pleistrÄ â€žMepore“, 2011-08-31 – 65 Lt už teismo medicinos ekspertizės dėl Å¡uns įkandimo į rankÄ atlikimÄ ir 1 Lt komisinį mokestį bankui (b.l. 12-13, 15, 27, 30-31), iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicininių dokumentų, jog buvo gydomas dėl įkandimo (b.l. 27-29), minėta Specialisto iÅ¡vada (b.l. 14).Atsakovas mano, jog galimai paties ieÅ¡kovo aplaidÅ«s ir nerÅ«pestingi veiksmai sudarė sÄ lygas ilgesniam žaizdos gijimui; pateiktas receptas galimai užpildytas ne vieno žmogaus, todėl kyla abejonė dėl klastojimo; su atsakovu nebuvo derinama dėl ekspertizės bÅ«tinumo ir neiÅ¡vengiamumo, ekspertizė nebuvo bÅ«tina ir daryta paties ieÅ¡kovo iniciatyva.

Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovo gauta 200 Lt draudimo iÅ¡moka ne tik padengia ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , bet jÄ ir virÅ¡ija, todėl ieÅ¡kovas siekia pasipelnyti.Byloje nustatyta, kad UADB „Ergo Lietuva“ draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo K. B. 200,00 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už nelaimingÄ atsitikimÄ (b.l. 20). Tiek CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 4 dalis, tiek CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ , 2 dalis nustato, kad sveikatos sužalojimo atveju į atlygintinos žalos dydį įskaitomos socialinio draudimo iÅ¡mokos, o savanoriÅ¡kojo draudimo iÅ¡mokos – neįskaitomos.

Duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovui yra iÅ¡mokėta ne savanoriÅ¡kojo, o socialinio draudimo iÅ¡moka, byloje nepateikta, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ieÅ¡kovas yra gavęs žalos atlyginimÄ .IeÅ¡kovo pateikti minėti medicininiai dokumentai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl Å¡uns įkandimo ieÅ¡kovui buvo padarytas sužalojimas, kad jis iÅ¡ karto kreipėsi į gydytojus ir jam buvo skirtas gydymas. Aplinkybės, kad medicininis pleistras pirktas po kelių savaičių po įvykio, receptas užpildytas skirtingais raÅ¡ikliais, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovui nereikėjo jokių medikamentų, todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į iÅ¡laidų vaistams dydį, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nenuginčijo bÅ«tinybės ieÅ¡kovui taikyti gydymÄ , todėl 61,04 Lt iÅ¡laidos yra susijusios su sužalojimu ir priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovas neargumentavo, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas turėjo derinti su juo klausimus dėl ekspertizės atlikimo. Sveikatos sužalojimo tyrimas yra nukentėjusio asmens tyrimas, ekspertas (specialistas) tiria sužalojimų pobÅ«dį ir nenustato jokio žalos dydžio; net ir padarius prielaidÄ , kad atsakovas dalyvautų tokiame tyrime, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kas nuo to pasikeistų – iÅ¡vados apmokėjimo dydis ar kas kita; nėra pagrindo nustatinėti kokius nors draudimus asmenims tirtis sužalojimus, todėl nėra pagrindo abejoti ir eksperto iÅ¡vados bÅ«tinumu, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 66 Lt už ekspertizę.

IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 127,04 Lt turtinės žalos atlyginimo (CPK 185 str., 187 str.). Kadangi ieÅ¡kovas nereikalauja priteisti iÅ¡laidų už vakcinavimÄ , teismas atskirai neaptaria skiepijimo nuo pasiutligės bÅ«tinybės, kadangi Å¡ios aplinkybės byloje nėra reikÅ¡mingos. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė 7000 Lt neturtinę žalÄ , kuriÄ grindžia tuo, kad dėl Å¡uns įkandimo patyrė didelį Å¡okÄ bei fizinius skausmus, patirtas dvasinis sukrėtimas ieÅ¡kovÄ lydi ir dabar, nesužalota ranka primena apie įvykį; dėl streso 2011-09-22 privalėjo kreiptis net į psichologÄ ; taip pat ateityje bus bÅ«tinos rando paÅ¡alinimo operacijos, taip pat papildomos iÅ¡laidos gydytojo konsultacijoms, medikamentams, kt.

Pridėjo informacijÄ dėl randų panaikinimo, plastinių operacijų kainininkus (b.l. 32-37). Taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2005 iÅ¡dėstytais bendrais taikytinais principais, iÅ¡aiÅ¡kinimais bei argumentais.Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CPK 250 str. 1 d.).

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už žalÄ atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus su sveikatos sužalojimu patirtus nuostolius ir iÅ¡laidas, kurie yra pagrįsti CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ piniginės kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, kuris reiÅ¡kia tai, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų, jei jis nebÅ«tų sužalotas.

Be turtinės, Å¡iuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismo manymu, Å¡iuo atveju svarbÅ«s neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kad neabejotina, jog dėl Å¡uns įkandimo ieÅ¡kovas turėjo ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinį sukrėtimÄ ; neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kaip atrodė žaizda, ar smarkiai bėgo kraujas, kadangi yra specialisto iÅ¡vada dėl sužalojimo pobÅ«džio; tačiau sužalota kÅ«no dalis yra ranka, padarytas sužalojimas buvo trumpalaikis (ranka yra sugijusi), todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas jaustų ypatingÄ diskomfortÄ ; pats sveikatos sužalojimas (sutrikdymas) yra nesunkus ir nėra duomenų, kad ieÅ¡kovui iki Å¡iol ar ilgÄ laikÄ bÅ«tų apribotos, pvz., bendravimo galimybės, kad jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo (rankos negali valdyti ar valdymas apsunkintas, kitokie nepatogumai).

Be to, pažymėtina, kad iÅ¡laidos už gydymÄ (esamoms ir/ar bÅ«simoms plastinėms operacijoms) yra priskiriamos prie CK 6.283 str. 2 d. nurodytų nuostolių, o tokie nuostoliai atlyginami tik faktiÅ¡kai turėti, todėl jų atlyginimo reikalaujantis asmuo privalo jas įrodyti (CPK 177 str.). Å iuo atveju ieÅ¡kovo bÅ«simų operacijų planavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip neturtinė žala bei nesudaro pagrindo vertinti ieÅ¡kovo gydymo ateityje bÅ«tinumo bei iÅ¡laidų pagrįstumo.Kaip buvo paminėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad dvasinių iÅ¡gyvenimų neįmanoma įvertinti pinigais, pinigine kompensacija yra siekiama tik maksimaliai suÅ¡velninti negatyvias pasekmes.

Todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovui bÅ«tinos psichologo konsultacijos, sužalojimas nesukėlė ieÅ¡kovui ilgalaikių ir sunkių neigiamų pasekmių, žymaus darbingumo netekimo, į turtinės žalos dydį, atsakovo turtinę padėtį (b.l. 41-46, 48) bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui K. B. padarytÄ neturtinę žalÄ atitinka 2000 Lt suma, kuri priteistina; likusioje dalyje ieÅ¡kinys netenkintinas (CK 1.5 str. 4 d., CPK 175 str., 178 str.).IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad byloje mokėtinas 139,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2011-10-13 informacinis pranešimas Nr.

19) yra minimali įstatymo reikalaujama turtinio ginčo suma, žyminis mokestis neskaidytinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir priteistinas iÅ¡ atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2010-01-13 informacinis praneÅ¡imas Nr. 02). Taip pat iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 5,08 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.IeÅ¡kovas turėjo 2000 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (b.l. 38), todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tenkinamas (tik mažinamas turtinio reikalavimo dydis), į bylos sudėtingumÄ , į tai, kad iÅ¡laidos už atstovavimÄ nevirÅ¡ija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nustatytų dydžių, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1500 Lt už teisinę pagalbÄ (CPK 93 str. 2 d.).Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str., n u s p r e n d ė : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo G. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2127,04 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt septynis litus 04 ct.) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo G.

O. 144,08 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis litus 08 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                        Dalia Zeniauskaitė